







Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys Galaunių namai-muziejus bendradarbiaudamas su Tauragės krašto muziejumi ,,Santaka“ 2024 m. rugpjūčio 27 – spalio 19 d. pristato parodą, skirtą architektui Arnui Funkui „ARNO FUNKcionalizmas (1898-1957)” ir kviečia pažinti šio tarpukario architekto asmenybę bei kūrybą.
2024 m. rugsėjo 19 d. 17 val. kviečiame į parodos pristatymą, kurio metu kuratorė ir knygos ,,ARNO FUNKcionalizmas (1898-1957). Architekto Arno Funko gyvenimas ir kūryba“ autorė dr. Marija Drėmaitė skaitys paskaitą, dalinsis atliktų tyrimų rezultatais bei pristatys knygą apie Arno Funką.
Arno Funkas (Arno Funk) – vienas įdomiausių ir paslaptingiausių tarpukario Kauno architektų. Apie jo gyvenimą išliko mažai žinių, tačiau jo suprojektuoti pastatai pasakoja istorijas apie to meto Lietuvą, Kauną, jo vyksmą, gyventojus ir kasdienybę. Arno Funko architektūrai būdingas unikalus elegancijos ir funkcionalumo derinys. Jo projektuoti namai pasižymi geromis manieromis, patikimais fasadais, išpuoselėtais interjerais ir detalėmis. Pramoniniams pastatams jis suteikė elegancijos, o visuomeniniams objektams – orumo.
Arno Funkas 1920–1924 m. studijavo architektūrą Berlyno aukštojoje technikos mokykloje ir grįžęs į Kauną tapo funkcionalizmo pradininku. Iki 1933 m. su prof. Mykolu Songaila dirbo Lietuvos banko architektu ir užsiėmė privačia praktika. 1934 m. gavo VDU statybų inžinieriaus diplomą, projektavo modernius gyvenamuosius namus ir visuomeninius pastatus visoje Lietuvoje. 1944 m. vasarą su žmona Valerija Grinkevičiūte pasitraukė į Vokietiją, įsikūrė Pinneberge prie Hamburgo, kur ir mirė 1957 metais.
Parodoje susipažinsite su architekto biografija, gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų projektais, kurtais interjerais. Per nuotraukas, archyvinę medžiagą, detales, projektus, užsakovų asmenybes ir išlikusią negausią biografinę medžiagą atskleidžiamas unikalus Arno Funko dėmesys kasdienės aplinkos grožiui ir funkcionalumui.
Projektą ,,Parodos ,,ARNO FUNKcionalizmas (1898-1957)“ pristatymas ir sklaida regionuose“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre surengta XIX liaudies vaizduojamosios ir taikomosios dailės bei kryždirbystės meistrų kūrinių regioninė konkursinė paroda dėl „Aukso vainiko“ nominacijos, kurią 2005 m. įsteigė Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Parodoje dalyvavo 25 liaudies meistrai, tautodailininkai iš Tauragės, Jurbarko, Šilalės rajonų ir Pagėgių savivaldybės. Komisija įvertino pateiktus darbus, paskelbė […]
„Kur dingo tie gražieji baldai?“ – klausia tauragiškiai ir miesto svečiai, užsukę aplankyti Tauragės Pilies. Vietoje įprasto ampyrinio interjero lankytojus pasitinka paslaptingai užtamsini menių rūsiai, kurių erdvėse, po XIX a. skliautais, tarpsta medijų menas. Jau trečius metus festivalis KVADRATU pristato koncepciją MEnės2, kuomet Tauragės pilies menės transformuojasi ir tampa šiuolaikinio meno šiuolaikiniame mieste erdve. Šiemet […]
Žemaitiškame Tauragės rajone išsiskiria viena Lauksargių seniūnija, priklausanti Mažosios Lietuvos regionui, Klaipėdos kraštui. Nedidelė teritorija, mažos gyvenvietės, bet su savita architektūra, ypač turtinga istorija, politiniais įvykiais. Minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį Tauragės krašto muziejus „Santaka“ išleido knygą apie Lauksargių seniūnijos istoriją. Ar žinojote, kad Lauksargiai turi daugiau istorinių atvirukų nei Tauragė? Ar kada […]