Mūsų parteriai Smalininkuose liepos 30 dieną organizavo renginį, dedikuotą dailininkei Lidijai Meškaitytei – „Lidija Meškaitytė. Atmintis. Kūryba. Palikimas“. Dailininkė visą laiką gyveno gimtinėje, nesiblaškė, kūrė ir miniatiūrose piešė savo pasaulį. Šiemet, minint Lidijos Meškaitytės 95-metų gimimo sukaktį, aiškiai matyti, kad dailininkė anuomet teptuku kantriai kūrė ištisą pasaulį ne tik sau, ji nupiešė pasaulį ir Smalininkų miestelio žmonėms – dabar bereikia tik apsižvalgyti. 2022 metais jos kūrybiniam paveldui skirta itin daug dėmesio.
Aplink menininkus paprastai kuriasi bendruomenės, jie ieško vienas kito, kad galėtų papildyti savo dvasios resursus, įsikvėpti naujų idėjų. Palaikant Lidijos Meškaitytės kūrybinį tonusą Mažojoje Lietuvoje organizuojami plenerai: Lidijos Meškaitytės vardo mokytojų pleneras ir respublikinis miniatiūrių pleneras. Renginio metu pristatyti dviejų plenerų menininkų darbai, parodyta teatro miniatiūra, vyko koncertas, bet svarbiausia, kad nuo šiol Smalininkų skverui oficialiai suteiktas Lidijos Meškaitytės vardas.
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Kultūros-edukacijų skyriaus vedėja Renata Jančiauskienė prisidėjo prie šventės, būdama jo vedėja. Kaip ir Lidijos laikais, taip ir dabar – tarp Smalininkų ir Tauragės tiesiami kultūriniai tiltai. Greitai iš Tauragės į Viešvilę vyks „pasieniečiai“. Sekite naujienas Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras feisbuko profilyje.




Tris mėnesius muziejuje eksponuota Lietuvos švietimo muziejaus ir parfumerės Jolantos Cinaitienės sukurta paroda „Istorijos kvapai: nuo Kleopatros iki Napoleono“. Tris mėnesius Tauragės pilies menėse per kvapus kalbėta apie aštuonias istorines asmenybes: Kleopatrą, Aviceną, Vengrijos karalienę, Barborą Radvilaitę, Mumtaz Mahal, Liudviką XIV, Mariją Antuanetę ir Napoleoną Bonapartą. Nuogąstauta, kad nemokamų kultūrinių paslaugų gausoje, tauragiškiai vengs lankyti […]
1925 metais Lietuva šventė septintąsias valstybės atkūrimo metines. Kaip rašo ano meto laikraščiai, „Šiemet pati gamta dyvus daro: Nepriklausomybės dieną oras buvo lyg per gražias Velykas. Jau mieste žymu kaip žolė žaliuoja, mažieji medeliai garbinoja, teko matyt žydinčių lazdinų…“. Štai kaip prieš 100 metų šventę, vykusią Kaune, aprašė laikraštis „Lietuva“: „Džiaugsmu nušvito Kaunas šešioliktą vasario. […]
Pirmą kartą viešai išgirdau išsakytą norą Lietuvai jungtis prie demokratinių Europos šalių dar 1988 metų liepos mėnesį, kai ką tik iš pogrindžio išėjusi Lietuvos laisvės lyga deklaravo siekį Lietuvai jungtis į Europos tautų šeimą. Tuo metu Lietuvą okupavusi Sovietų sąjunga vykdė „perestroikos“ (liet. persitvarkymo) politiką, kurios tikslas buvo „atnaujinti“ Sovietų sąjungą, sukurti „naują federaciją“. Atsakas […]