Rugpjūčio 22 d. 19 val. Evelinos Šimkutės parodos „Gyvas Žalgirių archyvas“ pristatymas vyks Kartų parke.
(Paroda veiks iki 2026 m. kovo 1 d.)
Parodoje pasakojama apie Tauragės Žalgirių mikrorajono gyventojų kasdienybę, prisiminimus, gamtinę aplinką ir vietos istoriją, surinktą menininkės kūrybinių dirbtuvių metu. Eksponuojamos gyventojų ir profesionalių fotografų nuotraukos atskleidžia rajono unikalumą, gamtos bei žmogaus ryšį ir bendruomenės gyvenimo būdą.
2025 m. balandžio–liepos mėnesiais Tauragės Žalgirių rajone dirbo menininkė Evelina Šimkutė, kuri čia pritaikė VšĮ „Kultūros dirbtuvė“ sukurtą metodą „Gyvas archyvas“. Šio metodo tikslas – surinkti rajono istorijas ir perduoti jas Tauragės krašto muziejui „Santaka“, kad jos būtų išsaugotos ateities kartoms.
Žalgiriuose vyko istorijų rinkimo ir interviu sesijos, fotografijos dirbtuvės ir ekspedicijos, kurių metu vietos gyventojus menininkė kvietė dalintis asmeninėmis nuotraukomis ir prisiminimais apie kasdienį gyvenimą rajone. Pasakojimai buvo fiksuojami audio įrašuose.
Profesionalūs fotografai Eugenijus Kavaliauskas, Eugenijus Barzdžius ir Mindaugas Černeckas užfiksavo svarbiausias veiklų metu išryškėjusias temas, atskleidžiančias įvairius vietos gyventojų ryšius su gamta: biologinės įvairovės kaimynystę, laukinės gamtos kampelių svarbą ir miesto daržininkystę.
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyve saugomose Benjamino Pociaus nuotraukose matomas virsmas iš kelių sodybų ir aukštapelkės į Žalgirių daugiabučių rajoną.
Parodoje pristatomos vietos gyventojų nuotraukos: spalvinguose Stanislovo Algio Levicko kadruose užfiksuota ne tik rajono aplinka ir vaikystė, bet ir to laikmečio mados, o Editos Butkienės asmeninio archyvo nuotraukoje įamžintos 1979 m. Kalėdos su kaimynais – gražūs kaimynystės prisiminimai minimi ne viename gyventojų pasakojime.
Gausiausią būrį dalyvių pritraukusi veikla buvo Zumpės tvenkinio mikropasaulio tyrinėjimas ir fotografavimas mikroskopu, bendradarbiaujant su Tauragės STEAM centru. Šių dirbtuvių metu muziejaus gamtininkas Aleksandras Naryškinas padėjo dalyviams atrasti ir atpažinti kaimynystėje gyvenančius vabzdžius ir paukščius, o STEAM centro atstovės – pamatyti ir nufotografuoti vandenyje esančias gyvybės formas. Vėliau Zumpės vanduo buvo tyrinėjamas STEAM laboratorijoje, naudojant galingesnius mikroskopus. Apvalioje nuotraukoje matomi mėlyni taškeliai – tai Zumpės bakterijos.
„Koks nuostabus rajonas – Žalgiriai! Nežinau kitos vietos Lietuvoje, kur pro daugiabučio langą galima klausytis lakštingalos, kur po pamokų vaikai bėga žvejoti, senjorai randa atgaivą netoliese esančiuose daržiukuose, o kasdieniai pasivaikščiojimai veda per laukinės gamtos kampelius, kuriuose vietą randa tiek retos paukščių rūšys, tiek vietos jaunimas. Išties, stebuklai čia slepiasi paprastuose dalykuose. Kviečiu juos prisiminti, atrasti, o gal tiesiog pažvelgti iš kitos perspektyvos.“ – kviečia menininkė Evelina Šimkutė
Gyvas Žalgirių archyvas: Mikraškės vabzdžiai
Aukštapelkės vietoje įsikūręs Žalgirių rajonas, vietinių vadinamas „Mikraške“, atvykusius nustebina savo žaluma ir laukinės gamtos kaimynyste. Gyventojų puoselėjami gėlynai prie namų džiugina spalvomis ir kvapais – nuo įstabaus grožio rožių krūmų iki žydinčių pievelių. Čia galima rasti ir lesyklėlių bei inkilų paukščiams, kurių kaimynystę vietiniai gyventojai, su kuriais teko kalbėti, itin vertina.
Norint geriau suprasti Žalgirių biologinę įvairovę, pakviečiau šią vietą kartu patyrinėti Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ gamtininką Aleksandrą Naryškiną ir gamtos fotografą Eugenijų Kavaliauską. Vos pradėjus ekspediciją tapo aišku, jog Žalgirių apylinkėse ypatingos buveinės egzistuoja ne tik žmonėms. Tvenkiniai, upelis, pelkėti, miškingi, nendrėmis apaugę nedideli kampeliai – laukinės gamtos oazės. Čia stebėjome moliuskus, varliagyvius, įvairiausius vabzdžius, klausėmės virš 20 skirtingų paukščių balsų ir, ko visiškai nesitikėjome, išgirdome paslaptingo, į Lietuvos raudonąją knygą įrašyto paukščio – mažojo baublio – balsą! Pasirodo, šis slapukas yra Žalgirių gyventojas! Pasak gamtininkų, paukščiai įprato prie žmonių kaimynystės ir apsigyveno šalia pasivaikščiojimo tako esančiame nendryne.
Vaikščiojant išmintais takeliais jaučiausi lyg pasakoje – kone kiekvienas žingsnis atnešdavo atradimų: naujų drugelių, laumžirgių, augalų rūšių, žolėje randamo mažo išsiritusio paukštelio kiaušinio lukšto. Nenuostabu, jog Žalgirių gyventojai čia ateina pasivaikščioti su vaikais – kiek daug mažieji gali pamatyti ir išmokti! Išties, kokia didelė šio, šalia daugiabučių rajono esančio laukinės gamtos kampelio vertė! Kituose Lietuvos miestuose biologinė įvairovė nyksta dėl neapgalvotų žaliųjų erdvių pertvarkymų, todėl gera matyti, kad čia taip arti sugyvena žmogus ir gamta.
Tyrinėjimų metu rajone rastus vabzdžius fotografavo Eugenijus Kavaliauskas, kurio paukščių ir vabzdžių nuotraukos pripažintos ne vienu tarptautiniu apdovanojimu. Eugenijaus fotografijos leidžia mums pamatyti plika akimi nematomą makro pasaulį, kurio personažai gali priminti herojus iš fantastikos filmų. Bet išties tai – mūsų mažieji kaimynai!
Evelina Šimkutė
Gyvas Žalgirių archyvas: Tauragės miesto daržai
Niujorke, Berlyne, Londone puoselėjami miesto daržai, o Taline prie daugiabučių įkurta virš 35 miesto daržų. Tai (nemaišyti su kolektyviniais sodais!) – įvairios lysvės miesto teritorijoje, kur gyventojai augina daržoves. Lietuvoje daržų istorija komplikuota: keičiantis santvarkai ir vietinei valdžiai, tūkstančiai žmonių atsidūrė keblioje padėtyje – anksčiau iš darbovietės, seniūnijos ar kitos organizacijos gavę leidimus sodininkauti, staiga šio leidimo neteko.
Tauragėje tokie vieta yra netoli Žalgirių rajono – anksčiau čia sodininkavo iki 100 miesto daržininkų, nemaža dalis jų gyveno Žalgiriuose. Dar 2008 m. tauragiškiai iš seniūnijos nuomavosi nedidelius sodininkystės plotelius. Vėliau, kaip pasakojama, nuoma sustojo, o tiesiant kelią per daržų teritoriją daug daržų buvo panaikinta.
Buvusią klestinčią daržų teritoriją dabar mena likę brandesni medžiai, sulaukėję augalai ir aplūžę statiniai, o po aukštos įtampos laidais daržininkauti likusi nedidelė bendruomenė dabar tik prisimena ankstesnius laikus, kai čia laiką leisdavo su tėvais ir anūkais.
Šie daržai buvo (ir kol kas vis dar yra) svarbi vieta tauragiškiams, todėl labai norėjau pakalbinti dar likusius daržininkus, bandant suprasti, kokia vieta tai buvo (ir yra) ir kodėl, nepaisant visko, jie tebenori auginti.
Man teko lankytis nelegaliuose, valstybinėje žemėje esančiuose miesto daržuose Klaipėdoje, Šiauliuose ir Kaune, kur vis dar daržininkauja šimtai žmonių. Visgi tokių gražių, išpuoselėtų sodelių dar neteko matyti! Čia žydi įvairiausios gėlės, stebina daržovių ir uogų įvairovė, o augalų priežiūros iš šių sodininkų norėtųsi pasimokyti!
Deja, jau seniai Tauragės miesto daržų ateitis nėra aiški, tad daržininkai aplinkai kurti dažniausiai naudojo tai, ką turėjo, neinvestuodami į naujas medžiagas. Mano galva, ir čia yra ko pasimokyti – kaip susikurti sąlygas pačiomis paprasčiausiomis priemonėmis, kaip pataisyti, o ne pirkti kažką naujo.
Paklausus, kodėl čia daržininkauja, kalbinti daržininkai pirmiausia įvardija, kad tai – atgaiva kūnui ir sielai. Dauguma likusių daržininkų yra senjorai, kuriems ši vieta svarbi užimtumui, judėjimui vyresniame amžiuje ir buvimui gamtoje. Likusiems vieniems šeimoje – tai vieta, kurioje nesijauti vienišas. Yra menančių daržininkų šventes, kuomet vykdavo poezijos skaitymai, o vienos daržininkės duktė grodavo smuiku. Daržininkauti netoli namų, kur gali ateiti pėsčiomis, yra svarbu daugeliui, o kai kam – pagrindinis laiko leidimo būdas senatvėje.
Kaip gera buvo klausytis šių pasakojimų! Nuoširdžiai dėkoju visiems, pasidalinusiems savo miesto sodininkystės istorijomis.
Tauragės miesto daržus ir daržininkus fotografavo profesionalus fotografas Eugenijus Barzdžius. Eugenijus miesto daržus fotografuoja jau seniai, kuomet Šiauliuose daržininkavo jo mama. Miesto daržus jis fotografavo įvairiuose miestuose ir šalyse, o jo nuotraukos buvo eksponuojamos meno galerijose bei pelnė tarptautinius apdovanojimus. Tauragėje, kaip ir kituose miestuose, Eugenijus fotografavo statinius ir daržininkų portretus.
Evelina Šimkutė
Gyvas Žalgirių archyvas: vieta būti
Kur Žalgiriuose yra erdvė jaunimui? Tokią vietą pavyko rasti visiškai netikėtai. 2025 m. pavasarį, besigėrint prie Beržės upelio žydinčiomis plukėmis, dėmesį patraukė oranžine spalva skaičiais pažymėti medžiai. Ten, kur upelis pasiekia tvenkinį, aptikau jaunimo sukurtą erdvę: medžiai buvo nudažyti įvairiomis spalvomis, pripiešta širdelių, o ant vieno užrašytas žodis „Help“ (lietuviškai – „padėk“). Spalvoti dažai kai kur paslėpė oranžinius skaičius. Per upelį vedė kruopščiai iš pagaliukų sudėtas pontoninis tiltelis, kuriuo galima nueiti prie nukritusio medžio, ant kurio buvo patogu atsisėsti. Sėdint atsivėrė graži Zumpės ir Žalgirių panorama. Kokia jauki vieta! Nors neplanuota ir, spėju, su niekuo nesuderinta, ši jaunimo „būstinė“ labai praktiškai ir vizualiai atskleidė jaunimo kūrybiškumą bei poreikį neformalioms erdvėms laukinėje gamtoje, kurios skiriasi nuo parko. Kur teka upelis, nukritę medžiai tampa romantiškais suoliukais, kurkia varlės, krūmuose peri paukščiai, o jaunimas stato tiltus.
Pradėjus dirbti Žalgiriuose net neįsivaizdavau, kad sutiksiu tiek daug aktyvių tauragiškių – ypač senjorų ir jaunimo, kurie kuria savo rajoną tokiu, kokio jiems reikia. Kokie įkvepiantys vietokūros pavyzdžiai!
Norisi palinkėti, kad šioje parodoje atsiskleidusios gamtos vertybės būtų saugomos ir puoselėjamos, o gyventojų praktiškai išreikšti poreikiai – palaikomi.
Evelina Šimkutė
Apie festivalį:
Globalioje kasdienybėje, kur nyksta ribos tarp virtualybės ir tikrovės, patiriame susvetimėjimą, vienišumą. Kartais atrodo, jog pasaulis, lėkdamas pasiutusiu greičiu, praranda atmintį.
Ar įmanoma atkurti ryšį tarp žmonių, miesto ir gamtos? Atsakymų į šiuos klausimus šiemet ieškojome tyrinėdami festivalio KVADRATU temą KAIMYNYSTĖ.
Šįkart didžioji dalis festivalio veiklų keliasi į Žalgirių mikrorajoną ir ragina pastebėti tai, kas gyvena greta: žmones, gamtą, pastatus, vietas. Siekiame išgirsti ir įmuziejinti jūsų istorijas, kviečiame kurti, dalyvauti, džiaugtis.
Gegužės 16–spalio 31 d. vykstantis meno festivalis KVADRATU rengiamas jau nuo 2019-ųjų. Kasmet apjungdamas profesionalaus meno žanrus – medijų meną, instaliaciją, skulptūrą, performansą bei tapybą – festivalis Tauragės miesto erdves transformuoja į meno galeriją, o gyventojus ir svečius kviečia nerti į auginančias kultūrines patirtis.
Organizuoja: Tauragės krašto muziejus „Santaka“
Finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Tauragės rajono savivaldybė
Partneriai: STEAM, Žalgirių gimnazija, Kultūros dirbtuvė