{"id":5616,"date":"2023-01-09T10:59:40","date_gmt":"2023-01-09T08:59:40","guid":{"rendered":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/?p=5616"},"modified":"2023-01-09T13:40:32","modified_gmt":"2023-01-09T11:40:32","slug":"oplankio-dvaro-istorija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/pl\/oplankio-dvaro-istorija\/","title":{"rendered":"Oplankio dvaro istorija"},"content":{"rendered":"\n

I\u0161 pirmo \u017evilgsnio, apie Oplankio dvar\u0105 Ma\u017eojoje Lietuvoje, Taurag\u0117s rajono pakra\u0161tyje, Lauksargi\u0173 seni\u016bnijoje i\u0161lik\u0119 labai nedaug \u017eini\u0173. Vietos spaudoje kartais para\u0161oma apie tragi\u0161kos b\u016bkl\u0117s nugyventus gri\u016bvan\u010dius r\u016bmus. Ta\u010diau informacijos yra, tik ji ma\u017eomis dalimis i\u0161skaidyta eil\u0117je \u0161altini\u0173. Nor\u0117josi surinkti ir lyg d\u0117lion\u0119 sud\u0117ti buvus\u012f Oplankio dvaro vaizd\u0105. Lauksargi\u0173-Vilky\u0161ki\u0173 kelias baigiamas kloti asfaltu, tod\u0117l dvaras bus dar patrauklesnis keliautojams atrasti. Viliuosi, kad \u0161ios \u017einios paskatins vald\u017eios atstovus arba priva\u010dius asmenis imtis veiksm\u0173 bent jau sustabdyti r\u016bm\u0173 gri\u016bt\u012f, nes jo gyventojai to nepadarys. Tam reikia lankstumo ir supratimo, kok\u012f lob\u012f turime.<\/p>\n\n\n\n

Kaimo istorija<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Oplankis, Oplankys, Aplenkiai, Uplankis (vok. Ablenken) \u2013 kaimas de\u0161iniame J\u016bros up\u0117s krante, anks\u010diau daug am\u017ei\u0173 buvo visai greta valstybi\u0173 sienos. Vieta nuo senov\u0117s gan tankiai gyvenama, nes visai greta jo yra du skalvi\u0173 palikti kapinynai: Grei\u017e\u0117n\u0173 ir Barz\u016bn\u0173. Grei\u017e\u0117n\u0173 kapinyn\u0105 tyr\u0117 1897-1898 m. archeologas Adalbert Bezzenberger, o 1990-1991 m. Arvydas Asadauskas. Datuotas jis V-VI a. I\u0161 viso rasta 18 kap\u0173, daug papuo\u0161al\u0173, keramikos \u0161uki\u0173. Gausi med\u017eiaga saugota muziejuje \u201ePrussia\u201c Karaliau\u010diuje ir pra\u017euvo per Antr\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105. A. Asadauskui suartame kapinyne pavyko aptikti tik vien\u0105 kap\u0105, o jo radiniai nukeliavo \u012f Nacionalin\u012f muziej\u0173.i<\/sup><\/a> Barz\u016bn\u0173 kapinyn\u0105 1998-2001 m. tyr\u0117 Valdemaras \u0160im\u0117nas. Jis ten i\u0161tyr\u0117 net apie 50 kap\u0173, o IV-V a. datuoti radiniai pateko taip pat \u012f Nacionalin\u012f muziej\u0173.ii<\/sup><\/a> Netoliese yra apleisti Grei\u017e\u0117n\u0173 ir Giland\u017ei\u0173 piliakalniai, apipinti padavimais.<\/p>\n\n\n\n

\u017dinomas vienas labai retas Oplankio atvirukas, kur\u012f i\u0161leido lietuvi\u0173 \u201eBirut\u0117s\u201c draugija Til\u017e\u0117je 1885-1914 m. Jame vaizduojamas stovintis vyras ant kelio greta piliakalnio bei u\u017era\u0161as lietuvi\u0173 ir vokie\u010di\u0173 kalbomis: \u201eDauba vedanti Pilakalnop pas Aplenk\u012f J\u016bravos pakrant\u012f \/ Schlucht bei Aplenken zum Schlossberg im Juratal f\u00fchrend.\u201c<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Oplankio atvirukas. I\u0161leido Til\u017e\u0117s lietuvi\u0173 “Birut\u0117s” draugija 1885-1914 m.<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Oplankio prad\u017eia galima laikyti 1611 m., nes tada pirm\u0105kart pamin\u0117ta smukl\u0117, priklausiusi Jacob Schwabiii<\/sup><\/a> \u2013 Taurag\u0117s administratoriui. Matyt, pana\u0161iu metu \u012fkuriamas ir dvaras, priklaus\u0119s \u012ftakingai Sch\u00f6n \u0161eimai, nes 1704 m. lapkri\u010dio 4 d. \u010dia gim\u0117 Gottfried Theodor von Sch\u00f6n \u2013 b\u016bsimo Pr\u016bsijos prezidento Heinrich Theodor von Sch\u00f6n senelis. 1723 m. ant Barzup\u0117s pastatytas pirmasis vandens mal\u016bnas. 1757 m. per Septyneri\u0173 met\u0173 kar\u0105 Oplankio dvar\u0105 suniokojo Rusijos kariuomen\u0117.iv<\/sup><\/a> Pinig\u0173 ie\u0161koj\u0119 rusai tuometin\u012f savinink\u0105 Daniel Dressler mirtinai nukankino. Teigiama, kad jis J\u016bros up\u0117je nuskandino gele\u017ein\u0119 d\u0117\u017e\u0119 su vertyb\u0117mis, kuri\u0105 rusams i\u0161dav\u0117 nei\u0161tikimas tarnas. Jo \u017emona, kankinta \u012fkaitusiais var\u017etais, liko gyva. Ji perdav\u0117 Oplank\u012f valdyti savo dukters vyrui. Tais laikais kaime gyveno: 1615 m. Hans Haugwitz, 1662 m. Gottfried Schwab, 1694 m. Bildau, 1644 m. kalv\u0117je gyveno kalvis Georg Freitag, 1667 m. kalvis Adam, 1677 m. kalvis Skimmel. 1813-1814 m. gyveno: Dressler, Christoph Lingies, Friedrich K\u00fchn, Jons Falk, Merten Kundrus, Johann Tietz, Peter Naujoks, Virgien, Heine, Riegnitz, Ernst Putzin.v<\/sup><\/a><\/p>\n\n\n\n

Apie v\u0117lesnius laikus su\u017einome laikra\u0161\u010dio \u201eMemeler Dampfboot\u201c (\u201eKlaip\u0117dos garlaivis\u201c) 1978 m. gruod\u017eio numeryje, kur u\u017era\u0161yti paskutini\u0173 savinink\u0173 dukros Elly Heimbs-Krieger prisiminimai.vi<\/sup><\/a><\/p>\n\n\n\n

1809 m. dvaras priklaus\u0117 Christopf Friedrich Dressler, kuris prie mal\u016bno pastat\u0117 aliejaus spaudykl\u0105. 1813 m. \u0160ereiklaukio savininkas Louis Friedrich Dressler nupirko i\u0161 pastarojo Oplankio vandens mal\u016bn\u0105. Nuo to laiko mal\u016bnas veik\u0117 atskirai nuo dvaro. C. F. Dressler buvo ved\u0119s Dorothea Donalitius \u2013 Christian Donalitius i\u0161 Vie\u0161vil\u0117s dukr\u0105 (nemai\u0161yti su bendravard\u017eiu kunigu Kristijonu Donelai\u010diu). J\u0173 dukra Otillie i\u0161tek\u0117jo u\u017e Julius Albert Heimbs i\u0161 Palumpi\u0173. Nuo tada iki 1944 m. dvar\u0105 vald\u0117 Heimbs \u0161eima.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Oplankio dvaras 2020 m. Autorius Juozas Petkevi\u010dius<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Naujieji laikai<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Po t\u0117vo mirties dvar\u0105 per\u0117m\u0117 Friedrich August Albert Heimbs. Su Anna Habedank jie susilauk\u0117 s\u016bnaus, taip pat Alberto, kuris per\u0117m\u0117 dvar\u0105. 1879 m. dvaras su vandens mal\u016bnu, Giland\u017ei\u0173 ir Barz\u016bn\u0173 palivarkais tur\u0117jo 388 ha \u017eem\u0117s, sumok\u0117jo 2733 markes mokes\u010di\u0173. 1898 m. Oplank\u012f per\u0117m\u0117 tre\u010dia \u0161eimos karta \u2013 Benno Heimbs.<\/p>\n\n\n\n

D\u0117l raguv\u0173 ir pelk\u0117t\u0173 piev\u0173 \u016bkininkavimas buvo nelengvas, tik tre\u010ddal\u012f ploto sudar\u0117 ariama \u017eem\u0117. Kita sudar\u0117 keliai, pastatai, pieva, parkas, kuriame augo \u0105\u017euolai, liepos, klevai. Dvare gyveno 12 kume\u010di\u0173 \u0161eim\u0173, kalvis, r\u016bm\u0173 \u0161veicorius (durininkas) ir dvi tarnait\u0117s, ve\u017eikas, 8 \u0161eimos padieni\u0173 darbinink\u0173, daugiausia lietuvi\u0173 i\u0161 Did\u017eiosios Lietuvos. Laikyta nema\u017eai darbini\u0173, kinkom\u0173, veislini\u0173 arkli\u0173: 4 kinkiniai (kiekvienam po 4 arklius), 1 kinkinys karietai, \u017eirgas jodin\u0117jimui, 2 kumel\u0117s pienui ir 2 atsarginiai. Iki 1914 m. kasmet dvaras i\u0161 \u016bkinink\u0173 nupirkdavo po 20-23 kumeliukus. Dvare kasmet liep\u0105 vyko arkli\u0173 turgus. \u016akyje dar buvo 70 karvi\u0173, daug kiauli\u0173, pauk\u0161\u010di\u0173: \u017e\u0105s\u0173, kalakut\u0173, an\u010di\u0173, du povai vaik\u0161\u010diojo kieme.<\/p>\n\n\n\n

1905 m. dvare gyveno 59 gyventojai ir buvo 4 gyvenami pastatai, valdyta 226 ha \u017eem\u0117s. Grei\u017e\u0117n\u0173 palivarke buvo 103 ha \u017eem\u0117s. Mal\u016bnas vald\u0117 390 ha.<\/p>\n\n\n\n

Egzistuoja ypatingai retas atvirukas, kur\u012f i\u0161leido Til\u017e\u0117s lietuvi\u0173 \u201eBirut\u0117s\u201c draugija tarp 1885 ir 1914 m. Su u\u017era\u0161u lietuvi\u0173 ir vokie\u010di\u0173 kalbomis: \u201eDaub\u0105 vedanti Pilakalnop pas Aplenk\u012f Juravos pakrant\u012f \/ Schlucht bei Aplenken zum Schlossberg im Juratal f\u00fc<\/em>hrend\u201c. Jame vaizduojamas kostiumuotas vyras G. Gay ant keliuko, greta Grei\u017e\u0117n\u0173 piliakalnio. I\u0161leido Jonas Vanagaitis, nuotrauk\u0105 dar\u0117 Oskar G\u00f6<\/em>tze.<\/p>\n\n\n\n

1914 m. karo metu \u012fsiver\u017eusi Rusijos kariuomen\u0117 artilerija ap\u0161aud\u0117 dvar\u0105. R\u016bmai sudeginti, sudeg\u0117 didelis arkli\u0173 ir kiauli\u0173 tvartas bei prie\u0161ais j\u012f stov\u0117j\u0119s ilgas karvi\u0173 tvartas, taip pat kluonas. Subombarduota 1910 m. \u012frengta nauja u\u017etvanka avi\u0173 girdymui ir sunaikintas karpynas. Visgi dar Pirmajam pasauliniam karui nesibaigus 1916 m. jau buvo galima \u012fsikelti \u012f kiek kitaip atstatytus r\u016bmus.<\/p>\n\n\n\n

Elly ra\u0161o, kad 1923 m. Klaip\u0117dos kra\u0161t\u0105 prisijungus Lietuvai at\u0117jo sunk\u016bs laikai. Buvo sunku parduoti \u017eem\u0117s \u016bkio produktus. Benno Heimbs i\u0161 Hamburgo nupirko \u012frang\u0105 ir \u012fpakavimo med\u017eiag\u0105 apvalaus ir keturkampio \u201eTil\u017e\u0117s\u201c s\u016brio gamybai. Buvo daug darbo, i\u0161laid\u0173, o pinigai u\u017esienio banke \u2013 Vokietijoje. S\u016brius irgi eksportavo ten, u\u017e Nemuno. 1925 m. gyveno 83 \u017emon\u0117s, tur\u0117ta 226 ha \u017eem\u0117s.vii<\/sup><\/a><\/p>\n\n\n\n

\"\"
R\u016bmai nuo kelio pus\u0117s 1943 m. Autorius Ewald Boll<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Kume\u010diai lietuviai<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Vertingus Lauksargi\u0173 gyventojos Monikos Lingyt\u0117s-Damulien\u0117s, gimusios 1926 m. prisiminimus 2007 m. u\u017era\u0161\u0117 Lauksargi\u0173 bibliotekos darbuotoja Maryt\u0117 Rutkauskien\u0117. Moteris prisimena, kai samdine dirbo Oplankio dvare (kalba taisyta minimaliai, patikslintos datos):<\/p>\n\n\n\n

\u201eKai gyvenom Taurag\u0117j, 1937 m. t\u0117tis Vincas Lingys patrauk\u0117 \u012f Oplankius ie\u0161koti darbo. Kai gavo dvare darbo, nu\u0117jom ten ir mes su mama Ona. Jurgis Heimbsas tur\u0117jo \u016bkved\u012f, daug kit\u0173 tarn\u0173 prie nam\u0173 ir 18 kume\u010di\u0173. Nuo 12 m. dirbau Oplanki\u0173 dvare. Su smeigtuku eidavau smaigstyti \u2013 naikinti usnis. T\u0117vai ri\u0161o rugius, sodino dar\u017eus, \u0161ienavo ir t. t.<\/p>\n\n\n\n

Oplanki\u0173 dvaras buvo didelis ir gra\u017eus. Augo daug dekoratyvini\u0173 augal\u0173, buvo didelis sodas pilnas visoki\u0173 vaisi\u0173, o g\u0117lynai nuostabaus gro\u017eio ir dailiai sutvarkyti. Priskirti kume\u010diai kas ryt\u0105 gr\u0117b\u0117, \u0161lav\u0117 aplink\u0105. Ant lang\u0173 buvo u\u017euolaidos: dienin\u0117s ir naktin\u0117s. Kambariuose tvark\u0117si tarnai, buvo kep\u0117ja, vir\u0117ja, vaik\u0173 aukl\u0117 Erna. Heimbsas tur\u0117jo 7 vaikus. Dvarininkas \u012fvairiai tikrindavo kume\u010di\u0173 darb\u0105. Atjodavo ir \u017ei\u016br\u0117davo per kiek laiko apars lauk\u0105 vien\u0105 kart\u0105. Po dviej\u0173 valand\u0173 atva\u017eiuodavo ir apskai\u010diuodavo kiek dirbo, o kiek stov\u0117jo.<\/p>\n\n\n\n

Kumetin\u0117j buvo trys namai. Viename gyveno po kelias \u0161eimas. Namai tur\u0117jo pavadinimus \u2013 Raudonbutis, Medinbutis. Mes, Lingiai gyvenom plytiniam name dvi \u0161eimos, ku\u010deris (ve\u017eikas) vokietis Lebertas. Jis su bri\u010dka va\u017eiuodavo \u012f sve\u010dius. Kume\u010diai ve\u017e\u0117 rugius, \u0161ien\u0105 su keturiais arkliais. Ant u\u017epakalini\u0173 arkli\u0173 s\u0117d\u0117davo vienas jojikas ant balno ir reguliuodavo priekinius arklius. Kume\u010diams i\u0161 dvaro kas dien\u0105 duodavo pieno po 4-5 l. Jei dirbo i\u0161 \u0161eimos 3 \u017emon\u0117s \u2013 duodavo 5 l. M\u0117s\u0105 patys u\u017esiaugindavom, bulvi\u0173 sodinom. \u017dem\u0117s duodavo, maisto tr\u016bkumo nebuvo. T\u0117vas ten dirbo 3 metus.<\/p>\n\n\n\n

Kume\u010diai eidavo \u012f Oplankio Juozu\u010dio parduotuv\u0119 apsipirkti. Parduotuv\u0117j b\u016bdavo visko: uogien\u0117s sveriamos, saldaini\u0173, degtin\u0117s, pyrag\u0173. Prekes ve\u017edavo i\u0161 Til\u017e\u0117s. Per jomarkus eidavom \u012f Til\u017e\u0119 per Luiz\u0117s tilt\u0105 pirkti sau k\u0105 nors. Ten b\u016bdavo nepaprastai gra\u017e\u016bs namai, \u012fvairiausi\u0173 preki\u0173, veik\u0117 karusel\u0117s, visokios loterijos. Ruden\u012f kume\u010diai \u0161v\u0119sdavo pabaigtuves. Ponas pripirkdavo visoki\u0173 vai\u0161i\u0173. Kume\u010diai prisigerdavo degtin\u0117s, anodijos, kuri\u0105 i\u0161 Til\u017e\u0117s patys parsine\u0161davo, b\u016bdavo linksmi, dainuodavo.<\/p>\n\n\n\n

Kume\u010di\u0173 buvo 9 \u0161eimos: Genu\u010diai, Banevi\u010diai, \u017dukauskai, Lingiai, Tama\u0161auskai, Lebertas, Bajorinas, Bitinas, \u0160ulcas. Karves ganydavo piemenys su \u0161unimis: vienas piemuo ir du mokyti \u0161unys. Karvi\u0173 buvo apie 30. Vi\u0161t\u0173 daug tur\u0117jo, visos buvo \u017eieduotos. Buvo padaryti special\u016bs gardai. Kai \u012fl\u012fsdavo d\u0117ti, durel\u0117s u\u017esitrenkdavo. Kol vi\u0161tinink\u0117 nepatikrindavo, ar pad\u0117jo kiau\u0161in\u012f, tol nei\u0161\u0117jo vi\u0161ta i\u0161 narvelio. Pagal \u017eied\u0105 nustatydavo vi\u0161t\u0173 d\u0117slum\u0105. Taip atrinkdavo kurias laikyti, kurias ne.<\/p>\n\n\n\n

Mes drabu\u017eius si\u016bdavom\u0117s pas siuv\u0117j\u0105 Kal\u0117nuose M. D\u0117lkyt\u0119. Labai gerai si\u016bdavo. Med\u017eiagos buvo labai geros ir pigios i\u0161 Til\u017e\u0117s. Pas D\u0117lkytes atva\u017eiuodavo katalik\u0173 kunigas ir laikydavo mi\u0161ias, kambary buvo padarytas altorius. Katalik\u0173 buvo tik kelios \u0161eimos: Banevi\u010diai, \u017dukauskai ir Lingiai. Evangelikai eidavo \u012f Lauksargius, \u012f savo ba\u017eny\u010di\u0105.\u201cviii<\/sup><\/a><\/p>\n\n\n\n

Ji dar prisimin\u0117, kad apie 1937 m. mir\u0117 Benno Heimbs ir dvar\u0105 valdyti \u0117m\u0117 ketvirtoji karta \u2013 Georg Heimbs (skait\u0117me, kad lietuviai j\u012f vadino Jurgiu). Benno palaidotas Oplankio kapinait\u0117se, nusiaubtose ir apleistose sovietme\u010diu. S\u016bnus per laidotuves i\u0161kep\u0117 pyrag\u0173, pridar\u0117 kelias statines alaus, sukviet\u0117 kume\u010dius ir visus vai\u0161ino. \u012e kapines ve\u017e\u0117 keturiais arkliais. Kapinait\u0117s \u012frengtos J\u016bros intako \u0161laite, nat\u016bralioje kalvel\u0117je, supamoje gili\u0173 raguv\u0173. Kapaviet\u0117s orientuotos ryt\u0173 link. Po 1944 m. jos i\u0161kasin\u0117tos, i\u0161grobstytos, tikintis rasti dvarinink\u0173 turt\u0173. 1998 m. dokumentuojant aptikti 5 betoniniai kap\u0173 apvadai (4 mozaikiniai, 1 teracinis), 1 metalinio kry\u017eiaus fragmentas, 1 betoninis paminklas ir kelios smulkios liekanos.ix<\/sup><\/a><\/p>\n\n\n\n

Be galo \u012fdom\u016bs Monikos karo met\u0173 prisiminimai: \u201eKaro metu, kai kariavo su lenkais 1939 m., Oplanki\u0173 dvare buvo daug karo belaisvi\u0173: lenk\u0173, pranc\u016bz\u0173 ir belg\u0173 kurie dirbo kartu su kume\u010diais. Valgyti jiems duodavo keturias bulves ir sriubos. Belaisviai buvo apie 30-40 m. am\u017eiaus. Pranc\u016bzai gaudydavo varles: perpjov\u0119, i\u0161met\u0119 vidurius prarydavo. Belgai valgydavo varnas bei kates. Varnas kepdavo, kates \u2013 virdavo. I\u0161 ka\u010di\u0173 kailio pasidarydavo kepures. Lenkai buvo trys broliai ir \u0161vogeris, kuris vestuvi\u0173 dien\u0105 buvo paimtas \u012f kar\u0105.\u201c<\/p>\n\n\n\n

Georg irgi pa\u0161auktas \u012f kar\u0105, kartais gr\u012f\u017edavo trump\u0173 atostog\u0173 su juoda uniforma. Jis mir\u0117 karo pabaigoje soviet\u0173 nelaisv\u0117je Heloje (lenk. Hel) prie Dancigo (lenk. Gdanskas).x<\/sup><\/a> Po karo \u017emona su trimis vaikais (tarp j\u0173 ir min\u0117ta Elly) i\u0161vyko \u012f Vokietij\u0105. V\u0117liau dukros apsilankydavo gimtin\u0117je, vietiniams dvaro gyventojams atve\u017edavo lauktuvi\u0173. Svajojo apie gri\u016bvan\u010dio dvaro atk\u016brim\u0105, bet paskai\u010diavus, kad tam reikalingos did\u017eiul\u0117s l\u0117\u0161os, plan\u0173 atsisak\u0117. 1990 m. Raseini\u0173 valstybin\u0117 \u012fmon\u0117 \u201eRemonto ir statybos projektas\u201c net pareng\u0117 dvaro r\u016bm\u0173 kompleksinio kapitalinio remonto ir pritaikymo projekt\u0105, bet d\u0117l l\u0117\u0161\u0173 stokos jis nebuvo \u012fgyvendintas.xi<\/sup><\/a><\/p>\n\n\n\n

Po Klaip\u0117dos kra\u0161to aneksijos, Monikos t\u0117vus vert\u0117 priimti Vokietijos pilietyb\u0119 ir dvare kalb\u0117ti tik voki\u0161kai. Ta\u010diau i\u0161 pasakojimo galime suprasti, kad Monikos t\u0117vas, dar i\u0161tv\u0117r\u0119s kokius metus, nutar\u0117 gr\u012f\u017eti \u012f Taurag\u0119 prie\u0161 pat sovietin\u0119 Lietuvos okupacij\u0105 1940 m.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
R\u016bmai i\u0161 kiemo pus\u0117s 1943 m. Autorius Ewald Boll<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Mal\u016bnas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Ant Taurag\u0117s rajono ir Pag\u0117gi\u0173 savivaldyb\u0117s ribos yra kaimo dalis, vadinama Uplank\u0117liais. \u010cia patvenkti Uplankio ir Barzup\u0117s upeliai sudaro Mal\u016bne\u017eer\u012f. Tarpukariu mal\u016bnininko nam\u0105 su bendrasavininkiu vald\u0117 Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Mykolas Sle\u017eevi\u010dius. Sudarius su savininkais nuomos sutart\u012f, \u0161iame pastate 1936-1939 m. veik\u0117 privati lietuvi\u0161ka mokykla.xii<\/sup><\/a> 1938 m. joje mok\u0117si 50 vaik\u0173 (43 namuose kalb\u0117jo lietuvi\u0173 kalba, 3 \u2013 lietuvi\u0173 ir vokie\u010di\u0173, 4 \u2013 vokie\u010di\u0173).xiii<\/sup><\/a><\/p>\n\n\n\n

Klaip\u0117dos kra\u0161t\u0105 aneksavus, naci\u0173 vald\u017eia t\u0105 pa\u010di\u0105 dien\u0105 u\u017edar\u0117 visas lietuvi\u0161kas mokyklas. Mal\u016bn\u0105 ir mal\u016bnininko nam\u0105 1943 m. nusipirko vieta susi\u017eav\u0117j\u0119s Ewald Boll ir vald\u0117 su \u017emona Hildegard Baltromejus-Boll (v\u0117liau antr\u0105kart i\u0161tek\u0117jo ir tapo Kieper). Mal\u016bno administratoriumi buvo \u012fdarbin\u0119 Robert\u0105 Kiauk\u0105. Kai vermachtas art\u0117jant sovietams \u012fsak\u0117 evakuotis, jie paliko mal\u016bn\u0105 R. Kiaukai. Hildegard, 2003 m. papasakojusi \u0161i\u0105 istorij\u0105, prisimin\u0117, kad tuo metu mal\u016bnas gr\u016bd\u0173 nemal\u0117, tik vandens ratas gamino elektr\u0105.xiv<\/sup><\/a><\/p>\n\n\n\n

\"\"
Vandens mal\u016bnas 1943 m. Autorius Ewald Boll<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Architekt\u016bra ir sovietme\u010dio netektys<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Po Antrojo pasaulinio karo pirmieji atvyk\u0119 gyventojai prisimena, kaip \u010dia buvo gra\u017eu, kiemas plytel\u0117mis i\u0161klotas, augo g\u0117lynai, gyvatvor\u0117s. Erdviose dvaro patalpose visur parketas, sienos herbais, lipdiniais i\u0161puo\u0161tos. Pastatas tur\u0117jo centrin\u012f \u0161ildym\u0105, vandentiek\u012f, kanalizacij\u0105, did\u017eiul\u012f \u016bkin\u012f kiem\u0105. Deja, \u010dia trumpam \u012frengtos soviet\u0173 kareivin\u0117s, buvo kil\u0119s gaisras.<\/p>\n\n\n\n

Aldona Baronien\u0117 su vyru Nikodemu \u012f Oplankio dvar\u0105 i\u0161 Draudeni\u0173 kaimo, Taurag\u0117s rajono atsik\u0117l\u0117 1956 m. Tuomet dvare gyveno 5 rus\u0173 \u0161eimos, kuri\u0173 santykis su voki\u0161ku paveldu buvo \u017eiauriai prie\u0161i\u0161kas. Dar \u0161iandien ant sienos galime matyti u\u017era\u0161\u0105 rus\u0173 k.: \u201eFa\u0161istin\u0117 ir\u0161tva\u201c ir kitus.xv<\/sup><\/a><\/p>\n\n\n\n

Audrius \u0160ukys prisimena mo\u010diut\u0117s pasakojim\u0105, kad ji, pokariu gyvendama Oplankio dvaro r\u016bmuose, balkone tur\u0117jo sen\u0105 voki\u0161k\u0105 stal\u0105. Jam sudr\u0117kus, stalas at\u0161oko ir jame rado dvaro br\u0117\u017einius. Mo\u010diut\u0117s teigimu, juose buvo pavaizduoti ir link up\u0117s ved\u0119 tuneliai. Tikriausiai tai kanalizacijos arba drena\u017eo vamzd\u017eiai.<\/p>\n\n\n\n

Nera\u0161ytas faktas, kad pokariu pas giminait\u012f mal\u016bninink\u0105 \u010dia slapst\u0117si Fabijonas Marozas, atklyd\u0119s i\u0161 \u017dygai\u010di\u0173 vals\u010diaus. Kod\u0117l? Kaip \u017einia, garsusis Juozo Luk\u0161os ir dviej\u0173 bendra\u017eygi\u0173 partizan\u0173 desantas, apr\u016bpintas amerikie\u010di\u0173 ekipuote 1950 m., atskrid\u0119 i\u0161 Vakar\u0173 Vokietijos, para\u0161iutais nusileido Ringini\u0173 kaime. Pasak kra\u0161totyrininko Jono Nairanausko, tai \u012fvyko netoli Maroz\u0173 \u0161eimos sodybos, kurioje buvo 11 vaik\u0173. Vienas i\u0161 j\u0173 Fabijonas aptiko para\u0161iutu i\u0161mest\u0105 konteiner\u012f su radijo \u012franga, \u0161okoladu, laikrod\u017eiais ir kt. V\u0117liau MGB susekus, jis buvo priverstas slapstytis. Ta\u010diau ir Oplankyje j\u012f surado.<\/p>\n\n\n\n

Dvar\u0105 sudaro XIX a. statyti r\u016bmai, sand\u0117lis, ekonomo ir mal\u016bnininko namas. Kiti pastatai nugriauti sovietme\u010diu. Tuo laikotarpiu gyvenamieji namai paversti daugiabu\u010diais ir apgyvendinti \u016bkyje dirban\u010di\u0173 \u0161eimomis. Lietuvai atk\u016brus nepriklausomyb\u0119, pastatai privatizuoti.<\/p>\n\n\n\n

R\u016bmai sta\u010diakampio plano su \u0161iaur\u0117s rytuose v\u0117liau pristatytu vienauk\u0161\u010diu korpusu, raudonply\u010diai, tinkuoti. Sovietme\u010diu ant \u0161io korpuso pristatytas antras auk\u0161tas. Senoji pastato dalis originaliai dviauk\u0161t\u0117. \u0160oniniuose fasaduose i\u0161m\u016bryti prieangiai su arkomis, vir\u0161 prieangi\u0173 \u2013 balkonai. Pagrindinio, \u0161iaur\u0117s vakar\u0173, fasado plok\u0161tum\u0105 pagyvina puo\u0161ybin\u0117s lizenos (vertikalios m\u016bro juostos) ir tarpuangiuose \u012fkomponuotos lipdytin\u0117s rozet\u0117s. Perdangos medin\u0117s, i\u0161skyrus priestate, kur sovietme\u010diu statant antr\u0105 auk\u0161t\u0105 pakeistos gel\u017ebetonin\u0117mis. Gausu i\u0161likusi\u0173 interjero \u012frangos ir puo\u0161ybos detali\u0173: mediniai sien\u0173 paneliai, vestibiulio sien\u0173 tapyba heraldiniais motyvais, mediniai laiptai ir lenkti tur\u0117klai, gipso lipdiniai, medin\u0117s vidaus durys, parketo ir plyteli\u0173 grind\u0173 fragmentai.xvi<\/sup><\/a> Tiesa, taip buvo 2006 m. Dabar pad\u0117tis daug li\u016bdnesn\u0117, didel\u0117 dalis stogo \u012fgriuv\u0119, prarasta dar daugiau autentikos. Pastate 2022 m. gyveno tik keli \u017emon\u0117s, o pokariu \u2013 net 14 \u0161eim\u0173.<\/p>\n\n\n\n

I\u0161 \u016bkini\u0173 pastat\u0173 i\u0161rai\u0161kingiausias svirnas, dabar naudojamas kaip sand\u0117lis. Sta\u010diakampio plano, dviej\u0173 auk\u0161t\u0173 su pastoge, raudon\u0173 plyt\u0173. Angos \u2013 segmentini\u0173 s\u0105ram\u0173, fasadus pagyvina pastog\u0119 juosiantys karnizai. Vir\u0161 pagrindinio fasado frontono buvo sum\u016brytas dekoratyvinis kiaurara\u0161tis bok\u0161telis, nugriuv\u0119s 1992 m. v\u0117tros metu. Pana\u0161i\u0173 form\u0173 ir vienauk\u0161t\u0117s kiaulid\u0117s bei du \u016bkin\u0117s paskirties pastatai.<\/p>\n\n\n\n

Dviej\u0173 gyvenam\u0173j\u0173 nam\u0173 (buv\u0119 kumetynai arba tarnautoj\u0173) formose susipina tradicin\u0117s liaudi\u0161kos ir profesionalios architekt\u016bros \u012ftakos, b\u016bdingos Ma\u017eajai Lietuvai. Jie sta\u010diakampio plano, vienauk\u0161\u010diai, su dvi\u0161lai\u010diais stogais, raudonply\u010diai. Vienas XIX a. kume\u010di\u0173 namas palei keli\u0105 \u2013 i\u0161 r\u0105st\u0173, ant auk\u0161to m\u016bro pamato, apkaltas lentomis, ta\u010diau ne kart\u0105 rekonstruotas. Pokariu aplinkoje pastatyta menkavert\u0117s architekt\u016bros statini\u0173, medinis buvusios mokyklos pastatas, ver\u0161id\u0117s, karvid\u0117s (jos sunyko).<\/p>\n\n\n\n

I\u0161 mal\u016bno gamybinio komplekso liko tik mal\u016bnininko namas ir medinis \u016bkinis pastatas. Gyvenamajame name derintos liaudi\u0161kos ir klasicistin\u0117s architekt\u016bros formos, jis sta\u010diakampis, sum\u016brytas i\u0161 baltai tinkuot\u0173 raudon\u0173 plyt\u0173. Kampuose suformuota rust\u0173 (keturkampi\u0173 akmen\u0173) imitacija, bet i\u0161lik\u0119 tik jos fragmentai. Tai vienauk\u0161tis namas ant auk\u0161to pamato, su erdviu r\u016bsiu sta\u010diakampiais langais. Pamate akmuo su i\u0161kalta 1838 m. data. I\u0161liko autenti\u0161kos medin\u0117s polichromuotos pagrindinio fasado lauko durys, puo\u0161tos med\u017eio dro\u017einiais \u2013 rozet\u0117mis. Po Antrojo pasaulinio karo iki 1965 m. gra\u017eus fachverkinis mal\u016bnas varytas nebe vandeniu, o elektros varikliu. V\u0117liau apleistas \u0117m\u0117 nykti ir sudeg\u0117. 1990 m. sunaikinta ir senoji 5 m auk\u0161\u010dio rastin\u0117 u\u017etvanka, vietoj jos pastatyta nauja betonin\u0117. U\u017e u\u017etvankos, jau Pag\u0117gi\u0173 vald\u017eioje yra kar\u010dema, susidedanti i\u0161 dviej\u0173 raudonply\u010di\u0173, neblogai pri\u017ei\u016br\u0117t\u0173 nam\u0173.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Mal\u016bninko namas 1943 m. Autorius Ewald Boll<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Li\u016bdna ateitis<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Oplankis yra sulauk\u0119s susidom\u0117jimo i\u0161 \u0161i\u0173 laik\u0173 meninink\u0173. 2003 m. tauragi\u0161ki\u0173 fotograf\u0173 komanda dalyvavo \u201eTV3\u201c konkurse \u201ePasinerk \u012f televizij\u0105\u201c. Romualdo Vaitkaus, Renaldo Malycho ir Sigito Kancevy\u010diaus komanda \u201eOplankio dvaras\u201c pateko \u012f pusfinal\u012f. Dvare k\u016br\u0117 fotoreporta\u017eus.xvii<\/sup><\/a><\/p>\n\n\n\n

R\u016bm\u0173 priestato stogas \u012fgriuv\u0119s. Ten lik\u0119 keli gyventojai pra\u0161o vald\u017eios bent jau lent\u0173 ir balki\u0173, kad gal\u0117t\u0173 patys pasiremontuoti stog\u0105. Bet pagalbos nesulaukia, nepaisant to, kad 2019 m. Taryba \u012ftrauk\u0117 dvar\u0105 \u012f lankytin\u0173 objekt\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105. Nesant stipraus savininko, tr\u016bkstant vald\u017eios iniciatyvumo, gra\u017eiausias dvaras dabartiniame Taurag\u0117s rajone, matyt, pasmerktas sugri\u016bti. O skirti l\u0117\u0161\u0173 architekt\u016bri\u0161kai vertingiems privatiems pastatams tvarkyti Taurag\u0117s rajone, deja, n\u0117ra tradicijos. Li\u016bdnas vaizdas, kaip ir visas Ryt\u0173 Pr\u016bsijos likimas. Per\u0161asi i\u0161vada, kad Ma\u017eoji Lietuva daugeliui vis dar svetima.<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Darius Kiniulis<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Originaliai publikuota laikra\u0161tyje \u201eTaurag\u0117s kurjeris\u201c: https:\/\/kurjeris.lt\/naujienos\/oplankio-dvaro-istorija\/?fbclid=IwAR2WAQ6HKXi9gTCUH-0cY_ricbo2p3585k6ocyPJv1KZKz7xQl0315HhYw0<\/a><\/p>\n\n\n\n

i<\/a>Asadauskas A., Grei\u017e\u0117n\u0173 plok\u0161tinis kapinynas \/ Archeologiniai tyrin\u0117jimai Lietuvoje 1990-1991, 1 t., Vilnius, 1992, p. 86-89;<\/p>\n\n\n\n

ii<\/a>\u0160im\u0117nas V., Barz\u016bn\u0173 kapinynas \/ Archeologiniai tyrin\u0117jimai Lietuvoje 2001, Vilnius, 2002, p. 124-129;<\/p>\n\n\n\n

iii<\/a>Almonaitis V., Almonaitien\u0117 J., \u0160iaur\u0117s Skalva, Kaunas, 2015, p. 168;<\/p>\n\n\n\n

iv<\/a>Demereckas K., Me\u0161kauskien\u0117 R., \u0160ilut\u0117s ir Pag\u0117gi\u0173 kra\u0161to dvarai, Klaip\u0117da, 2010, p. 159;<\/p>\n\n\n\n

<\/a>v<\/a>GenWiki: Ablenken\/Bewohner. Prieiga internete: https:\/\/wiki.genealogy.net\/Ablenken\/Bewohner<\/p>\n\n\n\n

vi<\/a>Krieger E., Heimbs, Gut Ablenken \/ Memeler Dampfboot, 1978, Nr. 12, Oldenburg, p. 179-180; prieiga internete: http:\/\/memel.klavb.lt\/MD\/MD1978\/MD1978_12.pdf<\/p>\n\n\n\n

vii<\/a>Demereckas K., Me\u0161kauskien\u0117 R., \u0160ilut\u0117s ir Pag\u0117gi\u0173 kra\u0161to dvarai, Klaip\u0117da, 2010, p. 160-161;<\/p>\n\n\n\n

viii<\/a>Rutkauskien\u0117 M., Senoli\u0173 prisiminimai. Taurag\u0117s rajono Lauksargi\u0173 seni\u016bnijos gyventoj\u0173 pasakojimai, Lauksargiai, 2007, p. 2-4;<\/p>\n\n\n\n

ix<\/a>Purvinas M., Purvinien\u0117 M., Ma\u017eosios Lietuvos kapin\u0117s ir antkapiniai paminklai. I knyga, Kaunas, 2010, p. 188;<\/p>\n\n\n\n

x<\/a>Demereckas K., Me\u0161kauskien\u0117 R., \u0160ilut\u0117s ir Pag\u0117gi\u0173 kra\u0161to dvarai, Klaip\u0117da, 2010, p. 161;<\/p>\n\n\n\n

xi<\/a>Ma\u017erimas E., Butvilait\u0117 R., Buvusi\u0173 dvar\u0173 sodybos \/ Taurag\u0117s kra\u0161tas. Istorija, kult\u016bra, meno paminklai, Vilnius, 2007, p. 348;<\/p>\n\n\n\n

xii<\/a>Almonaitis V., Almonaitien\u0117 J., \u0160iaur\u0117s Skalva, Kaunas, 2015, p. 169;<\/p>\n\n\n\n

xiii<\/a>Ju\u0161ka A., Uplankio (Oplankio) lietuvi\u0173 privati pradin\u0117 mokykla \/ Ma\u017eosios Lietuvos enciklopedija, Vilnius, 2006, p. 607;<\/p>\n\n\n\n

xiv<\/a>GenWiki: Ablenken. Prieiga internete: https:\/\/wiki.genealogy.net\/Ablenken<\/p>\n\n\n\n

xv<\/a>Ma\u017erimas E., Ma\u017eosios Lietuvos kult\u016bros atspind\u017eiai Taurag\u0117s kra\u0161te. Parube\u017eys, Taurag\u0117, 2014, p. 29-30;<\/p>\n\n\n\n

xvi<\/a>Ma\u017erimas E., Butvilait\u0117 R., Buvusi\u0173 dvar\u0173 sodybos \/ Taurag\u0117s kra\u0161tas. Istorija, kult\u016bra, meno paminklai, Vilnius, 2007, p. 347-352;<\/p>\n\n\n\n

xvii<\/a>Sabaliauskas S., Realyb\u0117s \u0161ou \u2013 viena mergina a\u0161tuoniems vyrams. Prieiga internete: https:\/\/www.tv3.lt\/naujiena\/projektai\/svajunas-sabaliauskas-realybes-sou-viena-mergina-astuoniems-vyrams-n286015?utm_source=pocket_mylist<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

I\u0161 pirmo \u017evilgsnio, apie Oplankio dvar\u0105 Ma\u017eojoje Lietuvoje, Taurag\u0117s rajono pakra\u0161tyje, Lauksargi\u0173 seni\u016bnijoje i\u0161lik\u0119 labai nedaug \u017eini\u0173. Vietos spaudoje kartais para\u0161oma apie tragi\u0161kos b\u016bkl\u0117s nugyventus gri\u016bvan\u010dius r\u016bmus. Ta\u010diau informacijos yra, tik ji ma\u017eomis dalimis i\u0161skaidyta eil\u0117je \u0161altini\u0173. Nor\u0117josi surinkti ir lyg d\u0117lion\u0119 sud\u0117ti buvus\u012f Oplankio dvaro vaizd\u0105. Lauksargi\u0173-Vilky\u0161ki\u0173 kelias baigiamas kloti asfaltu, tod\u0117l dvaras bus […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":5617,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"ngg_post_thumbnail":0},"categories":[7,13],"tags":[134,138,131,132,137,130,129,135,133,136],"translation":{"provider":"WPGlobus","version":"2.8.9","language":"pl","enabled_languages":["lt","de","pl","lv","en","uk","ru"],"languages":{"lt":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"de":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"pl":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"lv":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"en":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"uk":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"ru":{"title":false,"content":false,"excerpt":false}}},"acf":[],"uagb_featured_image_src":{"full":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/01\/Rumai-nuo-kelio-puses-1943-m.-Autorius-Ewald-Boll.jpg",1531,1110,false],"thumbnail":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/01\/Rumai-nuo-kelio-puses-1943-m.-Autorius-Ewald-Boll-300x300.jpg",300,300,true],"medium":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/01\/Rumai-nuo-kelio-puses-1943-m.-Autorius-Ewald-Boll-500x363.jpg",500,363,true],"medium_large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/01\/Rumai-nuo-kelio-puses-1943-m.-Autorius-Ewald-Boll-768x557.jpg",768,557,true],"large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/01\/Rumai-nuo-kelio-puses-1943-m.-Autorius-Ewald-Boll-1024x742.jpg",1024,742,true],"1536x1536":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/01\/Rumai-nuo-kelio-puses-1943-m.-Autorius-Ewald-Boll.jpg",1531,1110,false],"2048x2048":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/01\/Rumai-nuo-kelio-puses-1943-m.-Autorius-Ewald-Boll.jpg",1531,1110,false],"thumbnail-normal":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/01\/Rumai-nuo-kelio-puses-1943-m.-Autorius-Ewald-Boll-700x700.jpg",700,700,true]},"uagb_author_info":{"display_name":"Redaktorius","author_link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/pl\/author\/redaktorius\/"},"uagb_comment_info":0,"uagb_excerpt":"I\u0161 pirmo \u017evilgsnio, apie Oplankio dvar\u0105 Ma\u017eojoje Lietuvoje, Taurag\u0117s rajono pakra\u0161tyje, Lauksargi\u0173 seni\u016bnijoje i\u0161lik\u0119 labai nedaug \u017eini\u0173. Vietos spaudoje kartais para\u0161oma apie tragi\u0161kos b\u016bkl\u0117s nugyventus gri\u016bvan\u010dius r\u016bmus. Ta\u010diau informacijos yra, tik ji ma\u017eomis dalimis i\u0161skaidyta eil\u0117je \u0161altini\u0173. Nor\u0117josi surinkti ir lyg d\u0117lion\u0119 sud\u0117ti buvus\u012f Oplankio dvaro vaizd\u0105. Lauksargi\u0173-Vilky\u0161ki\u0173 kelias baigiamas kloti asfaltu, tod\u0117l dvaras bus…","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/pl\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5616"}],"collection":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/pl\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/pl\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/pl\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/pl\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5616"}],"version-history":[{"count":7,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/pl\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5616\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5633,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/pl\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5616\/revisions\/5633"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/pl\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5617"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/pl\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5616"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/pl\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5616"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/pl\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5616"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}