Tauragės pilies menėse lapkričio 15 d. atidaryta Lietuvos švietimo muziejaus ir parfumerės Jolantos Cinaitienės parengta paroda „Istorijos kvapai: nuo Kleopatros iki Napoleono“. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ lankytojai iki 2025 m. vasario 10 d. turės galimybę nosimi patirti istoriją, sužinoti, kaip vystėsi parfumerija, kuo kvepėjo Versalis arba kodėl Napoleonas per mėnesį sunaudodavo apie 50 buteliukų odekolono.



Simboliška, kad Tauragės pilies menėse, kurios įrengtos Napoleono Bonaparto dvaro stiliumi, atidaryta istorinių asmenybių kvepalų paroda. Joje, žinoma, pats karvedys. Dar eksponuojami Kleopatros, Avicenos, Vengrijos karalienės, Barboros Radvilaitės, Mumtaz Mahal, Liudviko XIV, Marijos Antuanetės kvepalai. Iš viso aštuonios didžiosios žmonijos asmenybės čia pristatomos per istoriją menančius kvapus.
Kaip sako parfumerė: „Parodoje atsidūrė kvapai nuo 1-ojo iki 19-ojo amžiaus, iki tol, kai prasidėjo sintetikos era. Tyrinėjau istorinius šaltinius ir siekiau maksimaliai priartėti prie originalaus kvepalų recepto. Pastebėjau, kad su kiekvienu europiečio atradimu, į žemyną būdavo atgabenamos vis kitos medžiagos, keitusios parfumeriją. Parfumerija vystęsi lygiagrečiai žmonijos išradimams, mes tobulėjome – tobulėjo ir kvepalų gamybos būdai ir išgaunami kvapai. Todėl kvepalų receptūra sudėtingėjo – nuo keturių iki 120 ingredientų.“



Paroda prasideda egiptietiškais Kleopatros kvepalais, kuriuose yra alyvuogių aliejaus, cinamono, kardamono ir miros. Į kvapų pasakojimą patenka ir Lietuvos istorinė asmenybė, mėgusi sveikatinimo procedūras ir išgarsėjusi valdovų meilės istorija – Barbora Radvilaitė. Parodoje ši didikė turi savo svaigų kvapą. Manoma, kad tas kvapas buvo skirtas pradžiuginti Barborą, kuomet ji sunkiai sirgo. Antroje salėje eksponuojamas alembikas, kuriuo net namų sąlygomis galima išsidistiliuoti rožių hidrolatą. Tokį aparatą 9 a. Persijoje naudojo Avicena. Sveikatinimuisi Avicena – persų kilmės arabiškai rašęs filosofas, gydytojas, ankstyvosios medicinos tėvas, plačiausiai pritaikė rožių vandenį.

Kvapų patyrimas baigiasi Napoleono Bonaparto kvepalais, tiksliau garsiuoju odekolonu. Jolanta Cinaitienė sako, kad karvedys per mėnesį sunaudodavo 50 buteliukų kvepalų, mat, juos gerdavo (!). Kodėl? „Lašino ant cukraus, į vandenį, į maistą. Napoleonas turėjo specialų, kvepalams skirtą, pailgą buteliuką, dedamą į batą,“ – sakė parfumerė. Toks gausus odekolono naudojimas dėl higienos trūkumo tapo 18-19 amžiaus kasdiena. Būdavo sakoma, kur praeina Napoleono kariuomenė, kvepia visas kaimas. Odekoloną dėl tų pačių priežasčių plačiai naudojo ir kariai. Deja, odekolono receptūrą Rusija sugadino, nes pradėjo gaminti iš pigių sintetinių medžiagų, tačiau Napoleono odekolonas kvepalų pasaulyje turi atskirą legendą.
Parodos „Istorijos kvapai: nuo Kleopatros iki Napoleono“ lankymas yra mokamas. Bilieto kaina – 5 Eur, su lengvatomis vaikams ir senjorams – 2 Eur. Greta parodos yra audiogidas, tad ateidami pasiimkite ir ausinukus.
Bilietai parduodami Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Lankytojų aptarnavimo centre, kuriame rasite parodos suvenyrų – visų asmenybių kvepalus, Barboros Radvilaitės rankų balzamo, parodos katalogą.
Registracija: +37067687756 arba info@tauragesmuziejus.lt
Tauragėje jau antrą kartą surengtas analoginės fotografijos pleneras „Camera Obscura Tauragė 2026“ subūrė kūrėjus iš įvairių Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos. Tai ne tik kūrybinė, bet ir edukacinė iniciatyva, skirta puoselėti klasikinės fotografijos tradicijas bei gilinti supratimą apie analoginės fotografijos procesus. Šių metų pleneras buvo orientuotas į dalyvius, siekiančius ne tik praktinių […]
2022 m. rugsėjo 23 d. Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ vyko Reginos ir Prano Poškų jubiliejinės popieriaus kūrinių kvilingo technika ir šiaudelių aplikacijų parodos atidarymas. Regina Poškienė gimė ir mokėsi Tauragėje, ilgą laiką dirbo skaičiavimo mašinų elementų gamykloje. Išėjus iš darbo pradėjo lankyti pynimo kursus, kuriuos organizavo neįgaliųjų draugija. Vėliau Regina ir jos vyras Pranas baigė […]
Šį rudenį sukanka 70 metų nuo masinio Lietuvos gyventojų trėmimo į Sibirą, pavadinto operacija ,,Osen“ (,,Ruduo“). Tai ketvirtas ir paskutinis didelio masto trėmimas (be jų būta ir mažesnių). Pirmas trėmimas buvo 1941 m. birželio 14–18 dienomis vykęs ir tikėtina nutrauktas nacistinei Vokietijai birželio 22 dieną užpuolus stalinistinę Sovietų sąjungą. Kiti trėmimai vyko jau pasibaigus antrajam […]