{"id":9536,"date":"2025-05-21T10:45:36","date_gmt":"2025-05-21T08:45:36","guid":{"rendered":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/?p=9536"},"modified":"2025-05-21T10:46:02","modified_gmt":"2025-05-21T08:46:02","slug":"skalviu-palikimas-taurages-apylinkese-dauglaukis-ir-barzunai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/lv\/skalviu-palikimas-taurages-apylinkese-dauglaukis-ir-barzunai\/","title":{"rendered":"Skalvi\u0173 palikimas Taurag\u0117s apylink\u0117se: Dauglaukis ir Barz\u016bnai"},"content":{"rendered":"\n

Kas ta Nemuno \u017eemupio kult\u016bra?<\/h2>\n\n\n\n

Mokslininkai, remdamiesi laidojimo papro\u010diais, i\u0161skiria I\u2013V a. gyvavusi\u0105 Nemuno \u017eemupio kult\u016br\u0105. Jos \u017emon\u0117s kapinynus \u012frengdavo vaizdingose kalvose, netoli gyvenvie\u010di\u0173. Kapo konstrukcija nesud\u0117tinga \u2013 paprasta duob\u0117, kurios kampuose kartais pad\u0117davo akmen\u0173. Manoma, kad tai \u2013 am\u017einojo namo simbolis. Laidojimo apeig\u0173 met\u0173 i\u0161 lau\u017eo atne\u0161davo \u017earij\u0173 ir jomis i\u0161pildavo pagrind\u0105. Tai tur\u0117jo apvalyti am\u017einojo poilsio viet\u0105. Jau II a. Dauglaukio gyventojai mirusius laidojo karstuose. Juos darydavo i\u0161 perskelto didelio med\u017eio liemens. I\u0161degindavo \u0161erd\u012f, o galus u\u017edarydavo dailiai priderinta lenta. Vid\u0173 d\u0117l gero kvapo i\u0161klodavo ajerais, \u012fklodavo mar\u0161k\u0105. Mirusius laidojo su drabu\u017eiais ir daiktais. Kapinyno pap\u0117d\u0117je pad\u0117davo molin\u012f auk\u0173 ind\u0105 su vai\u0161\u0117mis mirusiojo v\u0117lei. Prie lau\u017e\u0173 rinkdavosi artimieji, o po vai\u0161i\u0173 ind\u0105 sudau\u017eydavo.<\/p>\n\n\n\n

Nemuno \u017eemupio gyventojai buvo nagingi amatininkai, gyvuli\u0173 augintojai ir \u017eemdirbiai. Randama dalgi\u0173, daug kirvi\u0173, peili\u0173. D\u0117kinga geografin\u0117 pad\u0117tis nema\u017e\u0105 dal\u012f gyventoj\u0173 pavert\u0117 prekeiviais. J\u016bra ir Nemunas su visais j\u0173 intakais suri\u0161o gintaro pilnus pr\u016bs\u0173 kra\u0161tus su \u0161iauriau ir ry\u010diau gyvenusiais kitais ais\u010diais. Prekyb\u0105 su Romos pasauliu liudija laikme\u010dio kapinynuose randami emal\u0117s ir stiklo karoliai, v\u0117riniai. Gana gausiai kra\u0161te aptinkama Romos monet\u0173. Apie prekybos keli\u0105 liudija ir netiesioginiai \u0161altiniai \u2013 ginkl\u0173 gausa vyr\u0173 kapuose. Prekybinink\u0173 vilkstines tur\u0117jo saugoti ginkluota palyda. Nemuno \u017eemupio kariai anksti per\u0117m\u0117 nauj\u0105 kario aprangos detal\u0119 \u2013 perpet\u0119. D\u0117l prekybini\u0173 ry\u0161i\u0173 gyventojams u\u017eteko \u017ealiavos papuo\u0161al\u0173 gamybai. Vietos juvelyrai buvo pasiek\u0119 auk\u0161t\u0105 meistryst\u0117s lyg\u012f.[1]<\/a> Archeologin\u0117 med\u017eiaga akivaizd\u017eiai rodo jau v\u0117lyvuoju rom\u0117ni\u0161kuoju laikotarpiu buvus ai\u0161k\u0173 visuomen\u0117s susisluoksniavim\u0105. Asmenis, tur\u0117jusius auk\u0161\u010diausi\u0105 socialin\u012f status\u0105, tarp kit\u0173 presti\u017eini\u0173 \u012fkapi\u0173 rodo \u017eiedai. V\u0117lyvuoju taut\u0173 kraustymosi laikotarpiu turt\u0105 ir gali\u0105 pa\u017e\u012fstame per i\u0161augusi\u0105 sidabro, nusine\u0161amo \u012f kapus, kiek\u012f ir did\u0117jant\u012f vyr\u0173 kap\u0173 su \u017eirgais skai\u010di\u0173. Pabr\u0117\u017eiama ginklo galia. Archeologin\u0117 med\u017eiaga rodo kalavij\u0105 buvus ne tik ginkl\u0105, bet ir socialinio statuso \u017eymen\u012f.[2]<\/a> Ne\u017einome, ar Nemuno \u017eemupio kult\u016bros \u017emon\u0117s jau vadino save skalviais, ta\u010diau istorinius kry\u017eiuo\u010di\u0173 antpuoli\u0173 laikus pasiek\u0119 j\u0173 palikuonys vadinosi b\u016btent taip.<\/p>\n\n\n\n

Vienas labiausiai skalvi\u0173 prot\u0117vius i\u0161skirian\u010di\u0173 bruo\u017e\u0173, kuriuos galime atsekti, yra gerai ginkluot\u0173 vyr\u0173 kapai su \u017eirgais. J\u0173 kapuose gausu auk\u0161t\u0105 socialin\u012f status\u0105 rodan\u010di\u0173 \u012fkapi\u0173: sidabrini\u0173 papuo\u0161al\u0173, importini\u0173 ginkl\u0173 ir ginkluot\u0117s element\u0173. Taut\u0173 kraustymosi laikotarpiu Nemuno \u017eemupyje toki\u0173 \u017emoni\u0173 kap\u0173 su \u017eirgais rasta 9 kapinynuose (straipsnyje apra\u0161yti Barz\u016bnai, Grei\u017e\u0117nai, Kreiv\u0117nai, Vidgiriai bei neapra\u0161yti Link\u016bnai, Smalininkai, \u0160ereitlaukis, Vie\u0161vil\u0117 II, Rubokai). I\u0161 viso \u017einomi 36 tokie nedeginti vyr\u0173 kapai. Da\u017eniausiai, kaip ir rom\u0117ni\u0161kuoju laikotarpiu, Vakar\u0173 Lietuvoje laidotos simbolin\u0117s specialiai atrinktos \u017eirg\u0173 dalys: galva, kojos. Sprend\u017eiant i\u0161 i\u0161sid\u0117stymo, galb\u016bt \u0161ios dalys laidotos kartu su nudirta arklio oda. \u010cia neapra\u0161ytuose \u0160ereitlaukio, Smalinink\u0173 bei galb\u016bt Kreiv\u0117n\u0173 (kapas suardytas) kapinynuose rasta palaidojim\u0173 su visu arkliu. Vidgiri\u0173 kapinyne keliuose vyr\u0173 kapuose rasta po dvi \u017eirg\u0173 galvas. Apskritai, daugiausia \u017emoni\u0173 kap\u0173 su \u017eirgais rasta Vidgiri\u0173 kapinyne \u2013 net 13.[3]<\/a><\/p>\n\n\n\n

\u0160i\u0105 kult\u016br\u0105 reprezentuoja ne tik Dauglaukio kapinynas, kurio radiniai priklauso Vytauto Did\u017eiojo karo muziejui, bet ir Grei\u017e\u0117n\u0173, Kreiv\u0117n\u0173, Barz\u016bn\u0173, Vidgiri\u0173 kapinynai, kuri\u0173 radiniai atsid\u016br\u0117 Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Dal\u012f radini\u0173 i\u0161 Vidgiri\u0173 kapinyno turi Ma\u017eosios Lietuvos istorijos muziejus. Sp\u0117jamos Oplankio senov\u0117s gyvenviet\u0117s kukl\u016bs radiniai eksponuojami Taurag\u0117s kra\u0161to muziejaus Archeologijos bok\u0161te.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Skalva VI-XIV a. Sudar\u0117 Darius Kiniulis<\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n

<\/a>Skalviai \u2013 ma\u017ea, bet \u012ftakinga gentis<\/h2>\n\n\n\n

Ilgai buvo neai\u0161ku, ar Nemuno \u017eemupio kult\u016bros \u017emones galima laikyti skalvi\u0173 prot\u0117viais. Ta\u010diau, daug\u0117jant duomen\u0173 i\u0161 archeologini\u0173 objekt\u0173, juos sukartografavus paai\u0161k\u0117jo, kad I\u2013V a. Nemuno \u017eemupio kult\u016bros ir VI\u2013IX a. skalvi\u0173 genties ribos yra beveik tapa\u010dios, i\u0161skyrus \u0161iaurin\u0119 dal\u012f, kurioje palaipsniui senuosius gyventojus \u0117m\u0117 i\u0161stumti \u017eemai\u010diai \u2013 b\u016bsimosios Kar\u0161uvos \u017eem\u0117s gyventojai. V\u0117liau iki pat XIII a. u\u017ekariavim\u0173 Skalva susitrauk\u0117 \u012f gana ma\u017e\u0105 teritorij\u0105, kuri u\u017e\u0117m\u0117 pietines Taurag\u0117s bei Til\u017e\u0117s, Ragain\u0117s, Pag\u0117gi\u0173, Vie\u0161vil\u0117s apylinkes. Ra\u0161ytiniuose \u0161altiniuose skalviai pirm\u0105 kart\u0105 pamin\u0117ti 1231 m.[4]<\/a> Skalvi\u0173 paminkl\u0173 i\u0161sid\u0117stymas akivaizd\u017eiai rodo, kad j\u0173 centrai i\u0161sid\u0117st\u0117 panemuniais, did\u017eiul\u0117 paminkl\u0173 sankaupa Nemuno santakoje su J\u016bra, \u0160e\u0161upe. Kitaip tariant, nuo v\u0117lyvojo rom\u0117ni\u0161kojo laikotarpio iki viking\u0173 laik\u0173 pabaigos ten gyvenusi\u0173 \u017emoni\u0173 gerov\u0119 u\u017etikrino gerai ginkluoti \u017emon\u0117s, sugeb\u0117j\u0119 kontroliuoti \u0161i\u0105 svarbi\u0105 vandens ir \u017eem\u0117s keli\u0173 sankry\u017e\u0105.[5]<\/a><\/p>\n\n\n\n

\"\"
\u012evijiniai \u017eiedai, apskritin\u0117 seg\u0117 i\u0161 ne\u017einom\u0173 degintini\u0173 kap\u0173 Lauksargi\u0173 apylink\u0117se. Taurag\u0117s kra\u0161to muziejus. Mindaugas \u010cerneckas<\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n

Radiniai turtinguose skalvi\u0173 kapinynuose sako, kad jie buvo pasiek\u0119 gana auk\u0161t\u0105 i\u0161sivystymo ir gerov\u0117s lyg\u012f. Nemunas \u2013 senas prekybos kelias, kur\u012f skalviai kontroliavo. IX\u2013XI a. skalviai palaik\u0117 glaud\u017eius santykius su vikingais. Vikingo kapas rastas Dauglaukyje. B\u016bta kalb\u0173, kad viking\u0173 dirbini\u0173 rado kap\u0173 pl\u0117\u0161ikai Lauksargi\u0173 apylink\u0117se, mokslui ne\u017einomame kapinyne. X\u2013XI a. viduryje skalvi\u0173 kult\u016bra klest\u0117jo. Ta\u010diau jau XII a. pirmojoje pus\u0117je d\u0117l pasikeitusi\u0173 politini\u0173 veiksni\u0173 (skandinavai tampa vis labiau kataliki\u0161ki) keit\u0117si ir ekonominiai veiksniai, prie kuri\u0173 skalviai ir aplinkin\u0117s gentys prisitaikyti, atrodo, nesugeb\u0117jo. Archeologin\u0117je med\u017eiagoje matomas bendras j\u0173 kult\u016bros nuosmukis, nebelaidota kai kuriuose kapinynuose.[6]<\/a><\/p>\n\n\n\n

\u0160altiniuose minimos 4 svarbiausios skalvi\u0173 pilys: Ragain\u0117, Ramig\u0117, \u0160ereika ir \u0160e\u0161uvis. Pirmoji stov\u0117jo Ragain\u0117je, antroji, kaip sp\u0117jama, ant Rambyno. \u0160ereikos pilis st\u016bksojo ant \u0160ereiklaukio piliakalnio, o \u0160e\u0161uvies pilis tikriausiai stov\u0117jo J\u016bros ir \u0160e\u0161uvies santakoje arba netoli jos (Li\u017ei\u0173 apylink\u0117s). \u0160altiniuose ne\u012fvardijamas skalvi\u0173 pilis mena piliakalniai: B\u016bbli\u0161k\u0117, Kulmenai, Vart\u016bli\u0161kiai, Opstainys, Raud\u017eiai, Skalv\u0117, Auk\u0161tieji Eisuliai, \u0160iupiniai, Balgardai, o aptariamai teritorijai ypa\u010d svarb\u016bs Grei\u017e\u0117n\u0173, Giland\u017ei\u0173, Kreiv\u0117n\u0173 piliakalniai. I\u0161 v\u0117lyv\u0173 skalvi\u0173 palikt\u0173 kapinyn\u0173 \u017einome Auk\u0161tvilkius, kuris beveik netirtas ir Kreiv\u0117n\u0173 kapinyn\u0105, tirt\u0105 geriau.<\/p>\n\n\n\n

Jei ne vokie\u010di\u0173 agresija, Skalva b\u016bt\u0173 nat\u016braliai \u012fsiliejusi \u012f Lietuvos valstyb\u0119. Skalviai jau buvo pripa\u017ein\u0119 Mindaugo vald\u017ei\u0105, ta\u010diau XIII a. pab. jie nukariauti. Daug \u017emoni\u0173 Vokie\u010di\u0173 ordino i\u0161\u017eudyta, paimta \u012f nelaisv\u0119, kiti perkelti \u012f jau seniau nukariautas pr\u016bs\u0173 \u017eemes. XIV a. dalis dar nenukariaut\u0173 i\u0161vyko saugoti Lietuvos pietini\u0173 \u017eemi\u0173, kiti papild\u0117 Lietuvos kariuomen\u0119. I\u0161 to laikme\u010dio \u0161altini\u0173 su\u017einome nema\u017eai skalvi\u0173 vard\u0173 ir vietovi\u0173. Kilmingiems papirkti buvo skiriamos \u017eem\u0117s, turtai. Sunyko skalvi\u0173 kalba, kult\u016bra, ta\u010diau vietovardis dar pla\u010diai naudotas ir XVII a.<\/p>\n\n\n\n

Kad susidarytume geresn\u012f \u017eilos praeities vaizd\u0105, pasitelksime netoli Taurag\u0117s tirtus kapinynus: Dauglaukio, Barz\u016bn\u0173, Kreiv\u0117n\u0173 ir Vidgiri\u0173, Grei\u017e\u0117n\u0173, Auk\u0161tvilki\u0173 bei sp\u0117jam\u0105 Oplankio senov\u0117s gyvenviet\u0119.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Skardinis \u017eiedas. Lauksargi\u0173 apylink\u0117s. Taurag\u0117s kra\u0161to muziejus. Mindaugas \u010cerneckas<\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n

<\/a>Dauglaukio kapinynas<\/h2>\n\n\n\n

Apie \u0161\u012f kapinyn\u0105 prira\u0161yta daug ir \u012fdomi\u0173 straipsni\u0173, leidini\u0173, nufilmuota laid\u0173, sukurta program\u0173. Jis ypa\u010d nuodugniai i\u0161tirtas \u012fvairiais at\u017evilgiais. Ir ne veltui, kadangi I\u2013III a. kapinynas suteik\u0117 daug nauj\u0173 \u017eini\u0173 apie iki tol beveik nepa\u017eint\u0105 Nemuno \u017eemupio kult\u016br\u0105 ir prekyb\u0105 su rom\u0117nais. Radiniai pateko \u012f Vytauto Did\u017eiojo karo muziej\u0173. Daug b\u016bt\u0173 galima pl\u0117stis, ta\u010diau apsiribosiu trumpesniais kertiniais faktais. Labai rekomenduoju perskaityti vaizd\u017eiai ir paprastai para\u0161yt\u0105 skyri\u0173 tyr\u0117jo Eugenijaus Jovai\u0161os knygoje Kapai ir \u017emon\u0117s<\/em> (2020), kuriame kapinyno radiniai ir kaulai beskaitant atgyja to meto Europos politikos ir ekonomikos visumoje. Staiga imi suvokti, kad m\u016bs\u0173 prot\u0117viai tais am\u017eiais buvo aktyv\u016bs Europos civilizacijos dalyviai.<\/p>\n\n\n\n

Dauglaukio \u017emon\u0117s kapinyne sulaidoti tarp 70 ir 260 m. 40 palaidot\u0173j\u0173 buvo eiliniai \u2013 beveik be \u012fkapi\u0173. 33-ij\u0173 pasiturin\u010dio sluoksnio atstov\u0173 \u012fkap\u0117s gausesn\u0117s. Ma\u017eiausi\u0105 visuomen\u0117s sluoksn\u012f sudar\u0117 11 turting\u0173j\u0173, kuri\u0173 kapuose rasti \u012fsp\u016bdingiausi papuo\u0161alai. Bendruomen\u0117 namus stat\u0117 J\u016bros sl\u0117nyje, ta\u010diau toliau nuo up\u0117s, ant kalvel\u0117s, nes sl\u0117nis b\u016bdavo u\u017eliejamas pavasario potvyni\u0173 metu. Akivaizdu, kad J\u016bros up\u0117 buvo svarbus kelias, bet naudoti ir \u017eirgai. \u012ekap\u0117s rodo, kad tikrai bendrauta su u\u017e 7 km buvusia Barz\u016bn\u0173 bendruomene. Vieni buvo \u017eemdirbiai, kiti \u2013 prekeiviai. Dar kiti aud\u0117, verp\u0117, med\u017eiojo ir \u017evejojo. Mirusi\u0173 nedegino, u\u017ekasdavo giliai \u017eem\u0117je, kap\u0105 \u017eenklino mediniu stulpu. Kapai buvo kiek toliau nuo gyvenviet\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Aktyvi\u0105 prekyb\u0105 liudija 12 rast\u0173 Romos monet\u0173 \u2013 sestercij\u0173. Monetos su tuo metu vald\u017eiusi\u0173 imperatori\u0173 atvaizdais padeda lengvai datuoti kapus. Rasta daug Romos imperijos dirbtuv\u0117se padaryt\u0173 karoli\u0173 i\u0161 emalio ir stiklo. Nors prekybos tinkl\u0105 vadiname Gintaro keliu, prie up\u0117s gintaro netur\u0117j\u0119 pirkliai gal\u0117jo pasi\u016blyti ir kit\u0173 g\u0117rybi\u0173: verg\u0173, m\u0117sos, gr\u016bd\u0173, kaili\u0173, va\u0161ko ir kitko. Rasti kari\u0173 kapai leid\u017eia numanyti, kad \u012f tolimas keliones i\u0161keliavusius pirklius reik\u0117jo saugoti nuo u\u017epuolimo. Tokie patys kaip Dauglaukyje skydai rasti u\u017e \u0161imt\u0173 kilometr\u0173 esan\u010diose vietov\u0117se. Moter\u0173 v\u0117riniai i\u0161 importuot\u0173 emal\u0117s ir stiklo karoli\u0173 suverti vietos meistr\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Vyr\u0173 kapuose rasta kirvi\u0173, kovos peili\u0173, ie\u010di\u0173, skyd\u0173, arkl\u0173, kapli\u0173, perpe\u010di\u0173, geriam\u0173j\u0173 rag\u0173, \u0161uk\u0173, \u017enypli\u0173 \u017eaizdai u\u017espausti arba plaukams pe\u0161ioti ir kit\u0173 dirbini\u0173. Prie vieno kario galvos rastas gintaro gabaliukas galb\u016bt rodo, kad jis buvo sargybinis Gintaro kelyje. T\u0105 pat\u012f gal\u0117jo reik\u0161ti ir prie dir\u017eo \u012f mai\u0161el\u012f \u012fd\u0117ta moneta. Ais\u010diai garbino \u0160iaurin\u0119 \u017evaig\u017ed\u0119 ir, kaip nustat\u0117 E. Jovai\u0161a, mirusiuosius laidojo ta kryptimi, kur tuo metu \u017evaig\u017ed\u0117 buvo danguje. Tod\u0117l kapai i\u0161 prad\u017ei\u0173 atrodo sulaidoti \u012fvairiomis kryptimis, bet kaip. Ais\u010diai man\u0117, kad mirtis yra kelias \u012f pomirtin\u012f gyvenim\u0105. Anapilyje reik\u0117s visko, kaip ir \u0161iame gyvenime.<\/p>\n\n\n\n

Moter\u0173 kapai papuo\u0161al\u0173 gro\u017eiu ir gausa lenkia vyr\u0173. 36-ajame moters kape net rasta medin\u0117s d\u0117\u017eut\u0117s liekan\u0173, kurioje buvo sud\u0117ti papuo\u0161alai, tikriausiai ne\u0161ioti paauglyst\u0117je. 34-ajame kape rasta karsto liekan\u0173. Jis buvo skobtas i\u0161 med\u017eio liemens, o galai u\u017ebaigti lentel\u0117mis. I\u0161 vidaus karstas buvo i\u0161teptas gyvulin\u0117s kilm\u0117s klijais, kurie prilaik\u0117 vilnon\u012f audekl\u0105. Po to karstas i\u0161klotas ajerais d\u0117l kvapo, o \u0161ie u\u017ekloti kitu vilnoniu audeklu. Moter\u0173 kapuose ypa\u010d da\u017enai randamos gele\u017ein\u0117s ylos, kurios, nepaisant jos turto, \u012fprasmino moter\u012f kaip nam\u0173 \u017eidinio serg\u0117toj\u0105. B\u016bdingi ir karoli\u0173 v\u0117riniai, seg\u0117s, apyrank\u0117s. Turtingosios tur\u0117jo \u017eied\u0173, kr\u016btin\u0117s papuo\u0161al\u0173, smeigtuk\u0173, antkakli\u0173, apgalvi\u0173. Ypa\u010d Dauglauk\u012f i\u0161garsino 1990 m. rasta antra taip gerai i\u0161silaikiusi vilnon\u0117 kepurait\u0117, nusagstyta \u017ealvario plok\u0161tel\u0117mis. Pirmoji, rasta \u0160ern\u0173 kapinyne 1891 m., tikriausiai sunaikinta Karaliau\u010diaus bombardavimo metu. J\u0105 ne\u0161iojusi \u012ftakinga bendruomen\u0117s moteris palaidota tarp 220\u2013260 m.<\/p>\n\n\n\n

I\u0161 v\u0117lyvesni\u0173j\u0173 kap\u0173 i\u0161siskiria 12-asis vyro kapas su \u017eirgu, palaidotas tarp 150 ir 220 m. Tai seniausias toks kapas, \u017einomas \u0161ioje kult\u016broje. \u017dirgo \u012fkapi\u0173 nerasta, ta\u010diau raitelis tur\u0117jo dvi gele\u017eines ietis, kirv\u012f, skyd\u0105, kovos peil\u012f, gele\u017eines \u017enyples, dvi \u017ealvarines seges. Manoma, kad peilis ir viena i\u0161 ie\u010di\u0173 atkeliavo i\u0161 Sembos pusiasalio.[7]<\/a> Dauglaukio radini\u0173 nuotraukomis, iliustracijomis galima pasigro\u017e\u0117ti interneto nar\u0161ykl\u0117je \u012fvedus aisciai.eu<\/em>.<\/p>\n\n\n\n

<\/a>Barz\u016bn\u0173 kapinynas<\/h2>\n\n\n\n

Vilky\u0161ki\u0173 seni\u016bnijoje, prie Oplankio, yra Barz\u016bn\u0173 kapinynas. 1998\u20132001 m. j\u012f tyr\u0117 archeologas Valdemaras \u0160im\u0117nas. Tik nedaug v\u0117lyvesnis u\u017e Dauglaukio kapinyn\u0105, \u0161is taip pat suteik\u0117 nauj\u0173 \u017eini\u0173 apie Nemuno \u017eemupio kult\u016bros \u017emones. Jis ten i\u0161tyr\u0117 net 52 kapus, o II\u2013VII a. datuoti radiniai pateko  \u012f Lietuvos nacionalin\u012f muziej\u0173.[8]<\/a> Kaulai beveik nei\u0161liko, ta\u010diau neabejojama, kad visi kapai griautiniai. Archeologus kapinynu dom\u0117tis paskatino apie 1995 m. J\u016bra baidar\u0117mis plauk\u0119 turistai, kurie rado kelet\u0105 papuo\u0161al\u0173. Kapinynas nukent\u0117jo ir nuo vagi\u0173 bei \u017eemdirbi\u0173. Laidojama buvo dideliame plote ir per laik\u0105 senus kapus u\u017elaidojo naujesniais.[9]<\/a><\/p>\n\n\n\n

I\u0161siskyr\u0117 2-asis vyro kapas, kuriame rasta lygiagre\u010di\u0173 molio juosteli\u0173, i\u0161 dalies ribojan\u010di\u0173 mirusiojo k\u016bno viet\u0105 gerokai didesn\u0117je duob\u0117je. O 18-ajame moters kape rasta lentinio karsto liekan\u0173 lygiu dugnu.[10]<\/a> Neretai ankstyvose II\u2013III a. duob\u0117se da\u017eniau prie galvos pad\u0117ta po akmen\u012f, o ankstyvieji karstai buvo skobtiniai.[11]<\/a><\/p>\n\n\n\n

\u017dirgo auka neabejotinai buvo b\u016bdas pabr\u0117\u017eti mirusiojo status\u0105. Tuo at\u017evilgiu \u012fdomus 5-asis vyro kapas, kuris priklauso IV a. antrajai pusei, o jo \u012fkap\u0117s sudaro v\u0117lyvojo rom\u0117ni\u0161ko laikotarpio ir ankstyv\u0173j\u0173 taut\u0173 kraustymosi laik\u0173 form\u0173 stilistin\u012f mi\u0161in\u012f. \u0160iame kape rasti du skirtingo dyd\u017eio ir form\u0173 ietigaliai, \u012fmovinis kirvis, dalgis, peilis, skiltuvas ir kaltas, pincetas, titnago gabal\u0117lis. Ant koj\u0173 mirusiajam u\u017ed\u0117ti pentinai, sutvirtinti sagtel\u0117mis, o apranga gausi papuo\u0161al\u0173 \u2013 karoli\u0173 v\u0117rinys, antkakl\u0117, penkios seg\u0117s (masyvios lankin\u0117s \u017eieduotosios seg\u0117s lenkta kojele ir \u017evaig\u017edine kojele), \u012fvijiniai \u017eiedai. I\u0161skirtinis \u0161iame kape kari\u0161kas atributas \u2013 perpet\u0117 (rom\u0117ni\u0161ko balteus<\/em> sekinys), kuri kartu su dir\u017eu sudar\u0117 presti\u017ein\u0119 kario ekipuot\u0119 IV\u2013V a.[12]<\/a> 15-ajame vyro kape, tikriausiai suardytame dar senov\u0117je, irgi rastas \u017eirgas su sidabru puo\u0161ta perpete ir \u017eieduot\u0105ja sege.[13]<\/a> 50-ajame kape rasta \u017eirgo galva su dvinariais \u017e\u0105slais dantyse.[14]<\/a><\/p>\n\n\n\n

\"\"
Barz\u016bn\u0173 kap. 33 \u012fkap\u0117s. Lietuvos nacionalinis muziejus, K\u0119stu\u010dio Sto\u0161kaus nuotraukas<\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n

Unikalus yra II a. antrosios pus\u0117s 16-ajame vyro kape rastas signetinis \u017eiedas su apskrita akute, kurioje \u012fkomponuotas meandro tipo kampuotas motyvas, i\u0161ry\u0161kintas raudonu emaliu. Balti\u0161koje med\u017eiagoje kol kas daugiau toki\u0173 n\u0117ra \u017einoma. Be to, tai pirmasis emaliu dekoruotas radinys, rastas Nemuno \u017eemupyje.[15]<\/a> \u0160iame kape rastos ir dvi gerai i\u0161silaikiusios lankin\u0117s seg\u0117s (labai profiliuota paplatintu plok\u0161\u010diu liemen\u0117liu bei siauru liemen\u0117liu, su dviem ornamentuotais laipteliais), \u012fmovinis kirvis su medinio koto liku\u010diais, \u012ftveriamasis peilis tiesia nugar\u0117le ir \u012fmovinis ietigalis trumpa siaura karklo lapo formos plunksna.[16]<\/a><\/p>\n\n\n\n

Dar verta pamin\u0117ti profiliuot\u0105 ornamentuot\u0105 lankin\u0119 seg\u0119 pla\u010diu liemen\u0117liu i\u0161 19-ojo vyro kapo. 14-ajame moters kape rastas i\u0161 \u012fvij\u0117li\u0173 padarytas apgalvis, didelis rit\u0117s formos \u017ealvarinis karolis, stipriai profiliuota ir akin\u0117 seg\u0117s, dvi apyrank\u0117s. Galima pamin\u0117ti 13-ajame kape rast\u0105 kibir\u0117lio formos kaklo pakabu\u010di\u0173 apvar\u0105.<\/p>\n\n\n\n

V\u0117lyvesni V\u2013VI a. kapai da\u017eniau orientuoti \u0161iaur\u0117s-piet\u0173 kryptimi. \u0160i\u0173 vyr\u0173 kap\u0173 duob\u0117s kiek gilesn\u0117s. Moterys paguldytos prie\u0161inga kryptimi.[17]<\/a> Duob\u0119 u\u017epildan\u010dioje \u017eem\u0117je pasitaik\u0117 pavieni\u0173 akmen\u0173 ir keramikos \u0161uki\u0173. V\u0117lesni karstai jau tik lentiniai. Ret\u0173 radini\u0173 rasta 7-ajame kape. Be \u017eieduot\u0173j\u0173 segi\u0173, labai smulki\u0173 gintarini\u0173 karoli\u0173 kaklo apvaros jame rasta seg\u0117 plok\u0161\u010dia kojele su pakra\u0161\u010diuose pritvirtintu ranteliu. Unikali ir apyrank\u0117 i\u0161plotais galais.[18]<\/a><\/p>\n\n\n\n

Pats gausiausias ir su puo\u0161niausiomis \u012fkap\u0117mis yra 33-iasis moters kapas. Jame buvo smeigtukas i\u0161t\u0119sto rombo formos galvute galvos apdangalui susegti, dvi lankin\u0117s ilgakoj\u0117s seg\u0117s ranteliais puo\u0161tu liemen\u0117liu ir kojele, su pusapval\u0117mis ornamentuotomis buo\u017eel\u0117mis \u012fvijos galuose, dvi ornamentuotos apyrank\u0117s u\u017ekeistais plat\u0117jan\u010diais kanopiniais galais, \u012fvijinis \u017eiedas. Taip pat kutas, sudarytas i\u0161 ant odos juostel\u0117s suvert\u0173 trylikos \u012fvij\u0117li\u0173, trij\u0173 \u012fvijini\u0173 \u017eied\u0173, statinait\u0117s formos, dvigubo ir keturi\u0173 viengub\u0173 daugiakampi\u0173 karoli\u0173 bei trij\u0173 karoli\u0173-\u017eied\u0173. V\u0117rinys, suvertas i\u0161 \u017ealvarin\u0117s \u012fvij\u0117l\u0117s, gintarinio dvigubo nupjauto k\u016bgio formos ir juodo stiklo formos karoli\u0173. Dar vienas v\u0117rinys, suvertas i\u0161 trij\u0173 baltai melsvo, \u017ealio ir juodo stiklo ritinio ir statinait\u0117s formos karoli\u0173. \u012etveriamasis peilis tiesia nugar\u0117le, su medin\u0117s rankenos liku\u010diais, yla su medin\u0117s \u012fkot\u0117s liku\u010diais, verpstukas i\u0161 kvarco bei viena keramikos \u0161uk\u0117.[19]<\/a> 34-ajame vyro kape rastas ietigalis, viena\u0161menis kalavijas be skersinio ir didel\u0117 lankin\u0117 ilgakoj\u0117 seg\u0117.[20]<\/a><\/p>\n\n\n\n

Labai gra\u017e\u016bs du kry\u017einiai smeigtukai i\u0161 9-ojo moters kapo su sidabriniais pusapvaliais k\u016bgeliais bei \u017eiedeliais kry\u017emos galuose bei viduryje. Viena adata nul\u016b\u017eusi.[21]<\/a> Kape rasta ir kry\u017ein\u0117 seg\u0117 su m\u0117lyno stiklo akute, kaip ir 4-ajame kape.[22]<\/a> Vaik\u0173 ir paaugli\u0173 kapai su negausiomis \u012fkap\u0117mis. 25-ajame moters kape rasta \u012fvijin\u0117 apyrank\u0117 ir \u012fvijinis \u017eiedas, kakl\u0105 puo\u0161\u0117 antkakl\u0117 su plok\u0161tele ir kabliuku galuose gintarin\u0117 apvara su \u017ealvarin\u0117mis \u012fvij\u0117l\u0117mis ir kibir\u0117lio formos pakabu\u010diu. Ant kr\u016btin\u0117s buvo seg\u0117 \u017evaig\u017edine kojele. Moter\u0173 ir paaugli\u0173 kapuose rasta gele\u017eini\u0173 lazdelini\u0173 smeigtuk\u0173, gintaro karoli\u0173, ilgakoj\u0117 lankin\u0117 seg\u0117 lieta siaura u\u017ekaba, \u012fvijini\u0173 \u017eied\u0173, yla. Vyrams beveik visais atvejais buvo dedamos ietys ir po vien\u0105 gintaro karol\u012f ant kr\u016btin\u0117s \u2013 amulet\u0105. Apardytame 27-ajame vyro kape i\u0161liko gintaro karoli\u0173 apvara, dalgis, \u012fmovinis kirvis, keturios gele\u017ein\u0117s ovalo formos dir\u017e\u0173 sagtys, gele\u017einis pentinas, trys \u012fvijiniai \u017eiedai, du gintaro amuletai, titnago skelt\u0117. Daugumos vyr\u0173 ir moter\u0173 kapai neturtingi, su ma\u017eai \u012fkapi\u0173 arba beveik be j\u0173.[23]<\/a><\/p>\n\n\n\n

Pamin\u0117jimo verta 35-asis kapas, kuriame vir\u0161 karsto buvo \u012fd\u0117tas, sp\u0117jama, luotas. Viena i\u0161 dviej\u0173 antkakli\u0173, rast\u0173 40-ajame moters kape, \u2013 unikali Lietuvos archeologin\u0117je med\u017eiagoje. Ji taip pat \u017eieduotoji ir primena d\u0117\u017eelines antkakles, o galai puo\u0161ti prilituotais rantytais strypeliais su rutuliukais tarp j\u0173. Stilisti\u0161kai ji pana\u0161i \u012f 7-ojo kapo apyrank\u0119 ir seg\u0119. Atrodo, kad Barz\u016bn\u0173 apylink\u0117se gyveno meistras, labai m\u0117g\u0119s puo\u0161ti dirbinius \u017eiedeliais ir \u012fvald\u0119s savit\u0105 gamybos technologij\u0105. Pavyko rasti ir du degintinius kapus. 37-asis kapas \u012frengtas nedidel\u0117je duobut\u0117je. Likusi\u0173 degint\u0173 kaul\u0173 nedaug, jie \u012fsimai\u0161\u0119 tarp \u0161uki\u0173. Matyt, urna ritualo metu buvo sudau\u017eyta. Ji prastai i\u0161degta, grubl\u0117tu pavir\u0161iumi. \u012edomu, kad 43-asis kapas dvigubas: griautinis kapas palaidotas giliau u\u017e degintin\u012f, ta\u010diau kapai vienalaikiai, tik \u012frengti naudojant skirtingas tradicijas. Urna irgi sudau\u017eyta.[24]<\/a><\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Darius Kiniulis<\/p>\n\n\n\n

Straipsnis publikuotas 2025-03-24: https:\/\/taurageszinios.lt\/naujiena\/uzmirstieji-skalviai-dauglaukis-ir-barzunai-21262<\/a><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[1]<\/a>     Jovai\u0161a E., Kapai ir \u017emon\u0117s, Vilnius, 2020;<\/p>\n\n\n\n

[2]<\/a>     Bliujien\u0117 A., Vald\u017eios ir galios centrai \/\/ Klaip\u0117dos (Memel) kra\u0161tas nuo i\u0161tak\u0173 iki XVII am\u017eiaus, Klaip\u0117da, 2018, p. 227\u2013<\/em>228;<\/p>\n\n\n\n

[3]<\/a>     Banyt\u0117-Rowell R., Laidosena: bendruomeni\u0173 pasaul\u0117\u017ei\u016bros ir socialin\u0117s raidos atspind\u017eiai \/\/ Klaip\u0117dos (Memel) kra\u0161tas nuo i\u0161tak\u0173 iki XVII am\u017eiaus, Klaip\u0117da, 2018, p. 117\u2013<\/em>119;<\/p>\n\n\n\n

[4]<\/a>     Almonaitis V., Almonaitien\u0117 J., \u0160iaur\u0117s Skalva, Kaunas, 2015, p. 13\u2013<\/em>15;<\/p>\n\n\n\n

[5]<\/a>     Bliujien\u0117 A., Vald\u017eios ir galios centrai \/\/ Klaip\u0117dos (Memel) kra\u0161tas nuo i\u0161tak\u0173 iki XVII am\u017eiaus, Klaip\u0117da, 2018, p. 225\u2013<\/em>226;<\/p>\n\n\n\n

[6]<\/a>     Ten pat, p. 228;<\/p>\n\n\n\n

[7]<\/a>     Jovai\u0161a E., Kapai ir \u017emon\u0117s, Vilnius, 2020, p. 199\u2013<\/em>263;<\/p>\n\n\n\n

[8]<\/a>     \u0160im\u0117nas V., Barz\u016bn\u0173 kapinynas \/\/ Archeologiniai tyrin\u0117jimai Lietuvoje 2001, Vilnius, 2002, p. 124\u2013<\/em>129;<\/p>\n\n\n\n

[9]<\/a>     \u0160im\u0117nas V., Barz\u016bn\u0173 kapinyno tyrin\u0117jimai \/\/ Archeologiniai tyrin\u0117jimai Lietuvoje 1998 ir 1999 m., Vilnius, 2000, p. 273\u2013<\/em>274;<\/p>\n\n\n\n

[10]<\/a>   Banyt\u0117-Rowell R., Laidosena: bendruomeni\u0173 pasaul\u0117\u017ei\u016bros ir socialin\u0117s raidos atspind\u017eiai \/\/ Klaip\u0117dos (Memel) kra\u0161tas nuo i\u0161tak\u0173 iki XVII am\u017eiaus, Klaip\u0117da, 2018, p. 88\u2013<\/em>89;<\/p>\n\n\n\n

[11]<\/a>   \u0160im\u0117nas V., Barz\u016bn\u0173 kapinynas \/\/ Archeologiniai tyrin\u0117jimai Lietuvoje 2000, Vilnius, 2002, p. 103\u2013<\/em>104;<\/p>\n\n\n\n

[12]<\/a>   Banyt\u0117-Rowell R., Laidosena: ginklai ir ginkluot\u0117 \/\/ Klaip\u0117dos (Memel) kra\u0161tas nuo i\u0161tak\u0173 iki XVII am\u017eiaus, Klaip\u0117da, 2018, p. 161;<\/p>\n\n\n\n

[13]<\/a>   \u0160im\u0117nas V., Barz\u016bn\u0173 kapinyno tyrin\u0117jimai \/\/ Archeologiniai tyrin\u0117jimai Lietuvoje 1998 ir 1999 m., Vilnius, 2000, p. 275;<\/p>\n\n\n\n

[14]<\/a>   \u0160im\u0117nas V., Barz\u016bn\u0173 kapinynas \/ Archeologiniai tyrin\u0117jimai Lietuvoje 2001, Vilnius, 2002, p. 125;<\/p>\n\n\n\n

[15]<\/a>   Bliujien\u0117 A., Vald\u017eios ir galios centrai \/\/ Klaip\u0117dos (Memel) kra\u0161tas nuo i\u0161tak\u0173 iki XVII am\u017eiaus, Klaip\u0117da, 2018, p. 227;<\/p>\n\n\n\n

[16]<\/a>   Klaip\u0117dos (Memel) kra\u0161tas nuo i\u0161tak\u0173 iki XVII am\u017eiaus, Klaip\u0117da, 2018, p. 355;<\/p>\n\n\n\n

[17]<\/a>   \u0160im\u0117nas V., Barz\u016bn\u0173 kapinynas \/\/ Archeologiniai tyrin\u0117jimai Lietuvoje 2001 m., Vilnius, 2002, p. 125;<\/p>\n\n\n\n

[18]<\/a>   Klaip\u0117dos (Memel) kra\u0161tas nuo i\u0161tak\u0173 iki XVII am\u017eiaus, Klaip\u0117da, 2018, p. 317;<\/p>\n\n\n\n

[19]<\/a>   Klaip\u0117dos (Memel) kra\u0161tas nuo i\u0161tak\u0173 iki XVII am\u017eiaus, Klaip\u0117da, 2018, p. 326\u2013<\/em>327;<\/p>\n\n\n\n

[20]<\/a>   \u0160im\u0117nas V., Barz\u016bn\u0173 kapinynas \/\/ Archeologiniai tyrin\u0117jimai Lietuvoje 2000 m., Vilnius, 2002, p. 104;<\/p>\n\n\n\n

[21]<\/a>   Klaip\u0117dos (Memel) kra\u0161tas nuo i\u0161tak\u0173 iki XVII am\u017eiaus, Klaip\u0117da, 2018, p. 378;<\/p>\n\n\n\n

[22]<\/a>   \u0160im\u0117nas V., Barz\u016bn\u0173 kapinyno tyrin\u0117jimai \/\/ Archeologiniai tyrin\u0117jimai Lietuvoje 1998 ir 1999 m., Vilnius, 2000, p. 275;<\/p>\n\n\n\n

[23]<\/a>   \u0160im\u0117nas V., Barz\u016bn\u0173 kapinynas \/\/ Archeologiniai tyrin\u0117jimai Lietuvoje 2000 m., Vilnius, 2002, p. 103\u2013<\/em>104;<\/p>\n\n\n\n

[24]<\/a>\u00a0\u00a0 \u0160im\u0117nas V., Barz\u016bn\u0173 kapinynas \/\/ Archeologiniai tyrin\u0117jimai Lietuvoje 2001 m., Vilnius, 2002, p. 125\u2013<\/em>129;<\/p>\n\n\n\n

\"mediju
Projektas \u201eTaurag\u0117s archyv\u0173 paslaptys\u201c. Projekt\u0105 i\u0161 dalies finansuoja Medij\u0173 r\u0117mimo fondas. Paramos suma 5000 Eur.<\/strong><\/em><\/figcaption><\/figure><\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kas ta Nemuno \u017eemupio kult\u016bra? Mokslininkai, remdamiesi laidojimo papro\u010diais, i\u0161skiria I\u2013V a. gyvavusi\u0105 Nemuno \u017eemupio kult\u016br\u0105. Jos \u017emon\u0117s kapinynus \u012frengdavo vaizdingose kalvose, netoli gyvenvie\u010di\u0173. Kapo konstrukcija nesud\u0117tinga \u2013 paprasta duob\u0117, kurios kampuose kartais pad\u0117davo akmen\u0173. Manoma, kad tai \u2013 am\u017einojo namo simbolis. Laidojimo apeig\u0173 met\u0173 i\u0161 lau\u017eo atne\u0161davo \u017earij\u0173 ir jomis i\u0161pildavo pagrind\u0105. Tai tur\u0117jo […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":9542,"comment_status":"closed","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"ngg_post_thumbnail":0},"categories":[7,13],"tags":[257,32,256,33,255,60,59],"translation":{"provider":"WPGlobus","version":"2.8.9","language":"lv","enabled_languages":["lt","de","pl","lv","en","uk","ru"],"languages":{"lt":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"de":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"pl":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"lv":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"en":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"uk":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"ru":{"title":false,"content":false,"excerpt":false}}},"acf":[],"uagb_featured_image_src":{"full":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/Ivijiniai-ziedai-apskritine-sege-is-nezinomu-degintiniu-kapu-Lauksargiu-apylinkese.-Taurages-krasto-muziejus.-Mindaugas-Cerneckas-scaled.jpg",2560,2560,false],"thumbnail":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/Ivijiniai-ziedai-apskritine-sege-is-nezinomu-degintiniu-kapu-Lauksargiu-apylinkese.-Taurages-krasto-muziejus.-Mindaugas-Cerneckas-300x300.jpg",300,300,true],"medium":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/Ivijiniai-ziedai-apskritine-sege-is-nezinomu-degintiniu-kapu-Lauksargiu-apylinkese.-Taurages-krasto-muziejus.-Mindaugas-Cerneckas-500x500.jpg",500,500,true],"medium_large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/Ivijiniai-ziedai-apskritine-sege-is-nezinomu-degintiniu-kapu-Lauksargiu-apylinkese.-Taurages-krasto-muziejus.-Mindaugas-Cerneckas-768x768.jpg",768,768,true],"large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/Ivijiniai-ziedai-apskritine-sege-is-nezinomu-degintiniu-kapu-Lauksargiu-apylinkese.-Taurages-krasto-muziejus.-Mindaugas-Cerneckas-1024x1024.jpg",1024,1024,true],"1536x1536":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/Ivijiniai-ziedai-apskritine-sege-is-nezinomu-degintiniu-kapu-Lauksargiu-apylinkese.-Taurages-krasto-muziejus.-Mindaugas-Cerneckas-1536x1536.jpg",1536,1536,true],"2048x2048":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/Ivijiniai-ziedai-apskritine-sege-is-nezinomu-degintiniu-kapu-Lauksargiu-apylinkese.-Taurages-krasto-muziejus.-Mindaugas-Cerneckas-2048x2048.jpg",2048,2048,true],"thumbnail-normal":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/Ivijiniai-ziedai-apskritine-sege-is-nezinomu-degintiniu-kapu-Lauksargiu-apylinkese.-Taurages-krasto-muziejus.-Mindaugas-Cerneckas-700x700.jpg",700,700,true]},"uagb_author_info":{"display_name":"Redaktorius","author_link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/lv\/author\/redaktorius\/"},"uagb_comment_info":0,"uagb_excerpt":"Kas ta Nemuno \u017eemupio kult\u016bra? Mokslininkai, remdamiesi laidojimo papro\u010diais, i\u0161skiria I\u2013V a. gyvavusi\u0105 Nemuno \u017eemupio kult\u016br\u0105. Jos \u017emon\u0117s kapinynus \u012frengdavo vaizdingose kalvose, netoli gyvenvie\u010di\u0173. Kapo konstrukcija nesud\u0117tinga \u2013 paprasta duob\u0117, kurios kampuose kartais pad\u0117davo akmen\u0173. Manoma, kad tai \u2013 am\u017einojo namo simbolis. Laidojimo apeig\u0173 met\u0173 i\u0161 lau\u017eo atne\u0161davo \u017earij\u0173 ir jomis i\u0161pildavo pagrind\u0105. Tai tur\u0117jo…","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/lv\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9536"}],"collection":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/lv\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/lv\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/lv\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/lv\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9536"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/lv\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9536\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":9545,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/lv\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9536\/revisions\/9545"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/lv\/wp-json\/wp\/v2\/media\/9542"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/lv\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9536"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/lv\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9536"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/lv\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9536"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}