{"id":3886,"date":"2022-02-25T13:55:45","date_gmt":"2022-02-25T11:55:45","guid":{"rendered":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/?p=3886"},"modified":"2022-02-25T13:58:52","modified_gmt":"2022-02-25T11:58:52","slug":"is-tremtines-adolfinos-valinciutes-martutaitienes-prisiminimu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/lv\/is-tremtines-adolfinos-valinciutes-martutaitienes-prisiminimu\/","title":{"rendered":"I\u0161 tremtin\u0117s Adolfinos Valin\u010di\u016bt\u0117s-Martutaitien\u0117s prisiminim\u0173"},"content":{"rendered":"\n

Baisi dalia teko m\u016bs\u0173 tautie\u010diams po 1940 met\u0173. \u0160imtai, t\u016bkstan\u010diai buvo i\u0161ve\u017eami \u012f tolim\u0105j\u012f, \u0161alt\u0105j\u012f Sibir\u0105 \u2013 \u012f svetim\u0105, ne\u017einom\u0105 aplink\u0105. Kaip \u017einia, ten visai kitas klimatas, visai kita augmenija, visai kiti papro\u010diai ir visai kitoks lauk\u0117 gyvenimo b\u016bdas. Gyvenimas \u2013 d\u0117l i\u0161gyvenimo. Igarka, Vorkuta, Magadanas, Norilskas, Krasnojarskas, Irkutskas, D\u017eezkazganas…tai ne \u017eym\u016bs pramon\u0117s rajonai, tai Lietuvos s\u016bn\u0173 ir dukter\u0173 osvencimai, \u0161tuthofai. Ir visgi, nepaisant vis\u0173 t\u0173 negand\u0173, daugeliui lietuvi\u0173 pavyko i\u0161gyventi, pavyko sugr\u012f\u017eti \u012f Lietuv\u0105. \u0160iandien apie juos ra\u0161o istorijos vadov\u0117liai, apie j\u0173 gyvenimus kuriami filmai, minimos datos. Kas jie? Tai \u017emon\u0117s, kurie soviet\u0173 prievarta buvo i\u0161ve\u017eti, ir priversti gyventi tremtyje.<\/p>\n\n\n\n

Pasak Albinos Skirien\u0117s, Lietuvos politini\u0173 kalini\u0173 ir tremtini\u0173 s\u0105jungos Taurag\u0117s filialo sekretor\u0117s, \u0161iandien Taurag\u0117s rajone buvusi\u0173 tremtini\u0173 belik\u0119 apie 650. Tai netikslus skai\u010dius, nes kasdien j\u0173 gretos ret\u0117ja, ypa\u010d ma\u017eai informacijos gaunama apie tremtinius, gyvenan\u010dius rajone. Aktyvesni senjorai noriai dalyvauja \u012fvairiuose renginiuose, da\u017enai u\u017esuka ir \u012f Tremties ir rezistencijos muziej\u0173. Pasteb\u0117jau, kad daugelis j\u0173, da\u017eniausiai u\u017esib\u016bna tremtini\u0173 nuotrauk\u0173 ekspozicijos kambaryje \u2013 ma\u017eu, pamatys save, pa\u017e\u012fstam\u0105 veid\u0105, ar pa\u017e\u012fstam\u0105 vietov\u0119…O pamat\u0119, kas su nostalgija, kas skausminga \u0161irdg\u0117la dalijasi savo prisiminimais. Taip ir Adolfina Martutaitien\u0117, pama\u010diusi nuotraukas su Zimos vaizdais, mielai sutiko pasidalinti savo jaunyst\u0117s atsiminimais.<\/p>\n\n\n\n

Adolfina Valin\u010di\u016bt\u0117 \u2013 Martutaitien\u0117 gim\u0117 1942-07-24 Taurag\u0117s rajone, Aneli\u0161k\u0117s km. \u0160eimoje augo 4 vaikai: be Adolfinos dar buvo 1 ses\u0117 ir 2 broliai. T\u0117vai buvos stamb\u016bs \u016bkininkai, tur\u0117jo vir\u0161 50 ha \u017eem\u0117s, pastatai buvo plytiniai, gra\u017ei sodyba ant \u0160e\u0161uvies kranto. T\u0117vas augino er\u017eilus, arklius, kurie buvo \u017einomi aplink vis\u0105 Taurag\u0119. \u016akiui pri\u017ei\u016br\u0117ti buvo samdomi bernai. Santykiai tarp samdini\u0173 ir \u0161eiminink\u0173 buvo draugi\u0161ki, tai rodo faktas, kad vienas i\u0161 bern\u0173 – Stonys Bronislovas, buvo Adolfinos krik\u0161to t\u0117vas. Adolfina, i\u0161 tikr\u0173j\u0173, gim\u0117 gegu\u017e\u0117s m\u0117n., bet kaip tada buvo madoje, krik\u0161tynoms reik\u0117jo i\u0161kelti bali\u0173, o jam reik\u0117jo pasiruo\u0161ti. Bet mergaitei susirgus, krik\u0161tynas teko nukelti. T\u0117vas, Valin\u010dius Antanas, visoje Aneli\u0161k\u0117je buvo \u017einomas, kaip labai vai\u0161ingas \u017emogus, didelis Lietuvos patriotas. Mama, Onut\u0117 Urbutyt\u0117, buvo gerbiama u\u017e savo darb\u0161tum\u0105. Kartu su bernais dirbdavo laukuose – net pagimd\u017eiusi vaik\u0105, paguld\u017eiusi j\u012f \u012f pradalg\u0119, toliau dirbdavo kartu. Kepdavo skani\u0105 duon\u0105. Pokario metu, t\u0117veliai dosniai r\u0117m\u0117 da\u017enai pas juos u\u017eklystan\u010dius partizanus.<\/p>\n\n\n\n

Atrodo, kiekviena vald\u017eia, kiekviena valstyb\u0117 d\u017eiaugiasi ir did\u017eiuojasi tur\u0117dama darb\u0161\u010dius, pasiturin\u010dius \u016bkininkus, protingus, i\u0161silavinusius valstyb\u0117s tarnautojus, deja, sovietinei vald\u017eiai \u2013 tokie \u017emon\u0117s buvo – \u201eprakeikti kapitalistai\u201c, \u201eliaudies prie\u0161ai\u201c, \u201et\u0117vyn\u0117s i\u0161davikai\u201c\u2026 Ir su tokiais reikia susidoroti: nuteisiant, i\u0161tremiant, \u012fkalinant…<\/p>\n\n\n\n

I\u0161tremti buvo ir Valin\u010diai. Mam\u0105 su mergait\u0117mis ir 1 s\u016bnumi i\u0161ve\u017e\u0117 1948 m. gegu\u017e\u0117s 22 d. I\u0161ve\u017e\u0117 i\u0161 Taurag\u0117s gele\u017einkelio stoties \u012f Irkutsko srit\u012f, \u012f Zim\u0105, Adolfinai tada buvo 6 metukai. Kareiviai b\u016bt\u0173 leid\u0119 ma\u017e\u0105j\u0105 Adolfin\u0105 palikti giminai\u010diams, bet pati Adolfina verk\u0117 apsikabinusi mamos kojas, kad tik mama jos nepalikt\u0173. Adolfina atsimena, jog vagone \u017emoni\u0173 buvo labai daug. Gamtinius reikalus atlikdavo kibire. Sustojus visi b\u0117gdavo atsigerti vandens. Kelion\u0117 truko ilgai, kiek pamena, nepiln\u0105 m\u0117nes\u012f. Maisto \u0161eima ka\u017ekiek buvo \u012fsid\u0117jusi, paskui gaudavo siuntinius i\u0161 gimini\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Atve\u017eus \u012f viet\u0105, visus apgyvendino barakuose. Barake \u0161eima tur\u0117jo 1 kambariuk\u0105, kadangi vietos buvo labai nedaug, miegoti eidavo \u012f tvartuk\u0105. Tur\u0117jo patalus, tad spaud\u017eiant 40-45 laipsni\u0173 \u0161al\u010diui, susisukdavo \u012f juos, kad nesu\u0161alt\u0173. Gyveno skurd\u017eiai, bet nebadavo. Gaudavo siuntini\u0173, bulvi\u0173 u\u017esiaugino, prisirinkdavo uog\u0173, gryb\u0173. T\u0117vas prie \u0161eimos prisijung\u0117 po met\u0173, nes kartu nei\u0161ve\u017e\u0117, buvo kal\u0117jime (paskui per kal\u0117jimus taip ir atve\u017e\u0117 iki Zimos), o kitas brolis per tr\u0117mim\u0105 pab\u0117go, tai jis ir pasiliko Lietuvoje. Po kiek laiko pas Valin\u010dius \u012f Sibir\u0105, \u012f Zim\u0105, savo noru atvyko ir buv\u0119s samdinys, Adolfinos krik\u0161to t\u0117vas, Bronislovas Stonys.<\/p>\n\n\n\n

Adolfina nuo 12 met\u0173 prad\u0117jo dirbti lentpj\u016bv\u0117je: \u012f vagonus reik\u0117jo pakrauti lentas. Dirbo 3 pamainom. D\u0117l darbo mergina per\u0117jo \u012f vakarin\u0119 mokykl\u0105. Kai pamaina b\u016bdavo per pamokas, \u012f mokykl\u0105 nenueidavo. Mama taip pat dirbo lentpj\u016bv\u0117je. T\u0117vas dirbo ir dien\u0105, ir nakt\u012f: nakt\u012f dirbo sargu, dien\u0105 gamykloje \u0161altkalviu. Atlygis priklaus\u0117 nuo pakraut\u0173 vagon\u0173. Kai rusai \u0161v\u0119sdavo savo \u0161ventes, lietuviai stengdavosi papildomai dirbti. Kai t\u0117vas sargaudavo, jis u\u017esiimdavo vagonus ir paskui \u0161eima: mama, 2 dukros, 1 s\u016bnus ir t\u0117vas per 2 dienas pakraudavo 10 vagon\u0173 lent\u0173. Adolfina Sibire baig\u0117 vidurin\u0119 mokykl\u0105. Mokykl\u0105 lank\u0117 lietuvi\u0173 tremtini\u0173 vaikai, kaip mena Adolfina, mokytoja buvo rus\u0117 Ana Ragozina. Paklausus, apie lietuvi\u0161kas \u0161ventes, mano pa\u0161nekov\u0117 teig\u0117, kad taip, lietuviai jas \u0161v\u0119sdavo, buvo \u0161ven\u010diamos ir religin\u0117s \u0161vent\u0117s. Puikiai pamena, kai vyko vaik\u0173 pirma komunija, buvo atvyk\u0119s kunigas net i\u0161 pa\u010dios i\u0161 Lietuvos. Zimoje mi\u0161ios vykdavo miestelio kult\u016bros namuose. Santykiai su rusais buvo geri. Ji ma\u017eai su jais bendravo, \u012f \u0161okius nevaik\u0161\u010diojo, nes labai m\u0117go skaityti. Knyg\u0173 gaudavo i\u0161 vietin\u0117s bibliotekos, tai d\u0117l to skait\u0117 tik rusi\u0161kas knygas.<\/p>\n\n\n\n

\u012e Lietuv\u0105, \u012f Taurag\u0119 pirmasis sugr\u012f\u017eo t\u0117vas, tai buvo1958 m. Dar\u017e\u0173 gatv\u0117je nusipirko namel\u012f. Adolfina su mama gr\u012f\u017eo v\u0117liau, 1960 m., nes ji nor\u0117jo u\u017ebaigti vidurin\u0119 mokykl\u0105. Kai gr\u012f\u017eo \u012f Lietuv\u0105 jai buvo 18 m. V\u0117liau \u012fstojo \u012f Kaliningrado prekybos technikum\u0105, nes mokslai geriau sek\u0117si rus\u0173 kalba. Sesuo gr\u012f\u017eo dar v\u0117liau, nes Zimoje jau buvo suk\u016brusi \u0161eim\u0105 (su lietuviu). Deja, kai gr\u012f\u017eo, jos niekas neregistravo, tod\u0117l ji tur\u0117jo registruotis Kaliningrado srity ir ten apsigyveno.<\/p>\n\n\n\n

Adolfinos vyras, Antanas Martutaitis, g. 1938 m. i\u0161ve\u017etas nebuvo, bet \u0161eima \u012f tremiam\u0173j\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 buvo \u012ftraukta. 1949 m. pavasar\u012f Martutai\u010di\u0173 sodyb\u0105, Skaudvil\u0117s raj. Varnai\u010d\u0173 kaime, apsupo \u201eliaudies gyn\u0117jai\u201c. Kadangi \u0161eima buvo \u012fsp\u0117ta apie galim\u0105 i\u0161tr\u0117mim\u0105, tad tam jau buvo pasiruo\u0161\u0119. Pasteb\u0117j\u0119 pavoj\u0173 visa \u0161eima: t\u0117vai, Antanas ir sesuo, per slapt\u0105 i\u0161\u0117jim\u0105 i\u0161\u0117jo i\u0161 nam\u0173 ir pasinaudoj\u0119 tamsa, pasisl\u0117p\u0117 \u0160altuonos up\u0117s pakrant\u0117se. V\u0117liau slapst\u0117si pas kaimynus, giminai\u010dius. \u012e priverstinai paliktus namus gal\u0117jo sugr\u012f\u017eti tik po Stalino mirties 1953 m.<\/p>\n\n\n\n

<\/a> Tai buvo dar viena istorija apie tremt\u012f. J\u0173 i\u0161ties daug, ir visos jos unikalios. Unikalios gyvenimi\u0161ka patirtimi, susiklos\u010diusiais likimais. Ka\u017ekam likimas buvo dosnesnis, ka\u017ekam, deja…T\u016bkstan\u010di\u0173 gyvenim\u0173 \u2013 j\u0173 gyvyb\u0117, meil\u0117, sveikata ir laim\u0117 \u2013 pranyko Sibiro platyb\u0117se. O gyvieji, kol gali, tol kalba, nes jie \u2013 gyvi liudininkai, manau, pa\u010dio sud\u0117tingiausio Lietuvos istorijos laikotarpio. I\u0161klausykim, priimkim ir gerbkim savo tautos istorij\u0105. \u201eTauta, ne\u017einanti savo praeities, neturi ateities\u201d, \u2013 sak\u0117 m\u016bs\u0173 tautos \u017eadintojas ir patriarchas Jonas Basanavi\u010dius.<\/p>\n\n\n\n

Au\u0161ra Norvilien\u0117<\/p>\n\n\n\n

Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejinink\u0117<\/p>\n\n\n\n