{"id":3466,"date":"2020-04-28T16:08:45","date_gmt":"2020-04-28T14:08:45","guid":{"rendered":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/?p=3466"},"modified":"2022-11-15T10:11:52","modified_gmt":"2022-11-15T08:11:52","slug":"barzdukas-lauksargis-ir-kitos-skalviu-dievybes","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/lv\/barzdukas-lauksargis-ir-kitos-skalviu-dievybes\/","title":{"rendered":"Barzdukas, lauksargis ir kitos skalvi\u0173 dievyb\u0117s"},"content":{"rendered":"\n

Barzduko i\u0161populiar\u0117jimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Taurag\u0117s muziejaus talismanu yra tap\u0119s nyk\u0161tukas barzdukas. J\u012f rasime stovint\u012f ant pilies \u0161ulinio (autorius K\u0119stutis Plyskaitis), Archeologijos bok\u0161te galite juo tapti \u012fki\u0161\u0119s galv\u0105 \u012f mulia\u017e\u0105. Barzdukas taip pat animaciniame filmuke pasakoja apie skalvi\u0173 istorij\u0105 Taurag\u0117s kra\u0161te. Naudojame reklaminius muziejaus knyg\u0173 skirtukus, ant kuri\u0173 u\u017era\u0161as: \u201eNyk\u0161tukai barzdukai, surad\u0119 mil\u017eino dant\u012f, i\u0161kart \u012fkuria muziej\u0173\u201c po edukacijos \u201eArcheologija \u012fdomiai\u201c vaikai gali gauti lipduk\u0173 su barzduko atvaizdu. Vos prie\u0161 kelet\u0105 dien\u0173 muziejuje pastatytas suvenyr\u0173 aparatas, su kuriuo i\u0161 savo 5 ct monetos galite pasigaminti vien\u0105 i\u0161 keturi\u0173 suvenyr\u0173, taip pat ir su barzduko atvaizdu. Dar neseniai apie tok\u012f beveik niekas ne\u017einojo. I\u0161 kur jis atsirado? 2009-2015 m. studijuojant archeologij\u0105, teko nema\u017eai gilintis apie m\u016bs\u0173 kra\u0161te \u017emoni\u0173 tik\u0117tas gyvenant dievybes bei mitologines vietas. Nuo 2016 m. \u012fstaiga per\u0117jo daugyb\u0117s pertvark\u0173 laik\u0105, buvo ie\u0161koma naujo \u012fvaizd\u017eio, simbolio. Man u\u017esiminus apie tok\u012f barzduk\u0105, kolektyvui veik\u0117jas patiko. Bet ypatingai legend\u0105 apie j\u012f i\u0161vyst\u0117 ir tarp lankytoj\u0173 i\u0161platino direktoriaus pavaduotojas Viktoras Kov\u0161ovas. Barzdukai \u2013 nyk\u0161tukai, ne\u0161antys ir saugantys javus, kauk\u0173 sinonimas. Lauksargiai \u2013 pas\u0117li\u0173 bei jav\u0173, kaim\u0105 globojan\u010dios dievyb\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Trumpai apie skalvius<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Save \u017eemai\u010diais laikantiems kra\u0161to gyventojams gali b\u016bti ne taip ai\u0161ku, kas tie skalviai. Tai nukariauta ir v\u0117liau su lietuviais asimiliavusi gentis, gyvenusi dabartiniame pietiniame Taurag\u0117s r., Pag\u0117gi\u0173 sav., vakariniame Jurbarko r. ir Kaliningrado srities Ragain\u0117s (Neman) r., Gast\u0173 (Slavsk) r. bei Lazdyn\u0173 (Krasnoznamensk) r. vakaruose. \u012e besiformuojan\u010di\u0105 lietuvi\u0173 taut\u0105 \u012fsiliej\u0119 skalviai kontroliavo Nemuno \u017eemup\u012f iki pat XIII a. pab., kai \u010dia prad\u0117jo brautis pr\u016bs\u0173 gentis nukariav\u0119 kry\u017eiuo\u010diai. Skalviai pasi\u017eym\u0117jo savitais papuo\u0161alais, apranga, vietovard\u017eiais, padavimais, ta\u010diau nat\u016bralu, kad tur\u0117jo daug pana\u0161um\u0173 su savo kaimynais nadruviais, \u017eemai\u010diais, lamatie\u010diais. Istorija taip suklost\u0117, kad skalvi\u0173 gyventos \u017eem\u0117s did\u017ei\u0105ja dalimi pateko \u012f voki\u0161kai kalban\u010di\u0173 at\u0117j\u016bn\u0173 valstybes: Pr\u016bsij\u0105, o nuo XIX a. pab. – Vokietij\u0105. Neatsitiktinai iki pat soviet\u0173 at\u0117jimo Til\u017e\u0117s rytinis kvartalas vadinosi Til\u017e\u0117s Pr\u016bsais, o netoli Mikyt\u0173 buv\u0119s kaimas \u2013 Pr\u016bseliais. \u0160alia Til\u017e\u0117s pastatytas vis dar nenaudojamas naujas tiltas ir aplinkkelis Kaliningrado srityje praeina pro pat Vorpilio piliakaln\u012f ir Paskalvi\u0173 (Dubki) kaim\u0105. Legendinis Rambynas \u2013 pats Skalvos centras.<\/p>\n\n\n\n

Apie mitologij\u0105 ra\u0161\u0119 tyr\u0117jai<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Am\u017einink\u0173, gyvenusi\u0173 tada, kai pagoni\u0161kos tradicijos dar buvo pla\u010diai praktikuojamos, u\u017era\u0161ai yra aukso vert\u0117s. Kalbant apie vakar\u0173 baltus: pr\u016bs\u0173 gentis, kur\u0161ius, nadruvius bei skalvius, tikras lobis yra Mato Pretorijaus 18 knyg\u0173 rinkinys \u201ePr\u016bsijos \u012fdomyb\u0117s arba Pr\u016bsijos regykla\u201c, kurias autorius pareng\u0117 XVII a. antroje pus\u0117je. Aktualiausios 4, 5 ir 6 knygos, kuriose \u201eu\u017ekonservuotos\u201c to meto vietini\u0173 balt\u0173 tradicijos ir tik\u0117jimai, o skalviai ten minimi gan da\u017enai. Knyg\u0173 autorius, istorikas, to meto standartais pasi\u017eym\u0117jo ne\u0161ali\u0161kumu ir kritiniu m\u0105stymu, tod\u0117l jo knygos iki \u0161iol yra vienas pagrindini\u0173 \u0161altini\u0173 atkuriant buvusias tradicijas. N\u0117ra abejon\u0117s, kad XVII a. daug pagoni\u0161k\u0173 relikt\u0173 jau buvo nunyk\u0119, kadangi krik\u0161\u010dionyb\u0117 \u0161iuose kra\u0161tuose jau karaliavo keturis \u0161imtme\u010dius. Nepaisant, to knygose randame daugyb\u0119 \u012fdomi\u0173 papro\u010di\u0173, kuriuos dvasininkija smerk\u0117 arba nesuprato. Nereikt\u0173 abejoti, kad to meto gan konservatyv\u016bs valstie\u010diai i\u0161 kartos \u012f kart\u0105 perduodavo \u0161imtametes tradicijas. M. Pretorijaus knygose randame u\u017era\u0161us apie skalvi\u0173 \u0161vent\u0173 \u0105\u017euol\u0173, liep\u0173, kriau\u0161i\u0173 garbinim\u0105, tik\u0117jim\u0105 nyk\u0161tukais barzdukais, bezdukais ir kaukais, kurie visi yra po \u017eeme gyvenantys dievukai. Tarp \u0161i\u0173 dien\u0173 archeolog\u0173 mitologini\u0173 vietovi\u0173 reik\u0161m\u0119 savo darbais \u012frodo Vykintas Vaitkevi\u010dius. Ry\u0161kiausiai jo veikl\u0105 iliustruoja dvi knygos: \u201eSenosios Lietuvos \u0161ventviet\u0117s. Auk\u0161taitija\u201c ir \u201e\u017demaitija\u201c bei v\u0117lesn\u0117 knyga \u201eAlkai\u201c. Kitas mitologinius Nemuno \u017eemupio, o ir visos Ma\u017eosios Lietuvos bei Tvankstos (Sembos) teritorijos objektus tyr\u0119s yra lietuvininkas, Kanadoje po karo apsigyven\u0119s kalbininkas Vilius P\u0117teraitis.<\/p>\n\n\n\n

Kit\u0105 svarbi\u0173 \u0161altini\u0173 dal\u012f sudaro vardynai: \u201eLietuvi\u0161ki tradiciniai vietovard\u017eiai. Gudijos, Karaliau\u010diaus kra\u0161to, Latvijos ir Lenkijos\u201c, \u201eVietovard\u017ei\u0173 \u017eodynas\u201c, \u201eLietuvi\u0173 hidronim\u0173 etimologijos \u017eodynas\u201c ir \u201eMa\u017eosios Lietuvos enciklopedijos\u201c tomai. Naudojantis jais buvo rasti akivaizd\u017eiai mitologin\u0119 reik\u0161m\u0119 turintys vietovard\u017eiai, nepamin\u0117ti kit\u0173 mokslinink\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Dar vien\u0105 svarbi\u0105 \u0161altini\u0173 dal\u012f sudaro u\u017era\u0161yti padavimai. Svarbiausias i\u0161 leidini\u0173 yra: \u201e50 gra\u017eiausi\u0173 Ma\u017eosios Lietuvos padavim\u0173\u201c, kra\u0161tie\u010dio Jono Bickos ir Frico Tumoso sudarytas tarpukariu ir i\u0161leistas Lauksargiuose prie\u0161 pat Hitleriui okupuojant \u0161\u012f kra\u0161t\u0105. D\u0117l savo saugumo, autoriai tur\u0117jo skubiai sunaikinti did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f tira\u017eo. Muziejuje saugomas originalas. Knygoje u\u017era\u0161yti padavimai daugiausia apie piliakalnius, bet kartais kalbama ir apie \u0161ventus akmenis, \u0161ventus med\u017eius. Taip pat Skalvos padavim\u0173 rasime Jono Basanavi\u010diaus knygoje \u201eI\u0161 gyvenimo v\u0117li\u0173 bei velni\u0173\u201c, Jono Balio rinkinyje \u201eI\u0161 Ma\u017eosios Lietuvos tautosakos\u201c, Jono Remeikos \u201eKai dar am\u017eina ugnis ruseno\u201c.<\/p>\n\n\n\n

Dykros<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Ie\u0161kant informacijos, rasta gan nema\u017eai ankstesni\u0173 tyr\u0117j\u0173 nepasteb\u0117t\u0173 mitologin\u0117s kilm\u0117s vietovard\u017ei\u0173, ypa\u010d piet\u0173 Skalvoje, kuri \u0161iandien Lietuvai nepriklauso. Sud\u0117jus visus objektus \u012f lentel\u0119 bei sudarius \u017eem\u0117lap\u012f, galime susidaryti bendr\u0105 paplitimo vaizd\u0105. Jau pakanka duomen\u0173 teigti, kad Nemuno \u017eemupio kult\u016br\u0105 (gyvavusi\u0105 I-VI a.), o v\u0117liau i\u0161 jos kilusius skalvius supo dykros. Dykr\u0173 – neapgyvent\u0173 tarpgentini\u0173 teritorij\u0173, kurios pelk\u0117tos, mi\u0161kingos ir sudievintos – teorij\u0105 i\u0161k\u0117l\u0117 archeologas Valdemaras \u0160im\u0117nas. Kartografuoti objektai tik paliudija, kad mitologini\u0173 objekt\u0173 nema\u017eai esama dykr\u0173 pakra\u0161\u010diuose.<\/p>\n\n\n\n

Visgi paai\u0161k\u0117jo, kad did\u017eiausia mitologini\u0173 objekt\u0173 ir vietovard\u017ei\u0173 sankaupa yra Skalvos centre – aplink Rambyn\u0105 ir \u012f \u0161iaur\u0119 nuo jo – Lauksargi\u0173 apylink\u0117se. I\u0161imt\u012f sudaro \u012f \u0161iaur\u0119 nuo skalvi\u0173 plyt\u0117jusios teritorijos – \u0161iaurinis Taurag\u0117s rajonas. Pla\u010dios teritorijos buvo apleistos Nemuno \u017eemupio kult\u016bros, kuri \u010dia retai i\u0161sibars\u010diusi gyveno iki VI a. Dabartiniai archeologiniai duomenys leid\u017eia teigti, kad \u0161i\u0105 teritorij\u0105 i\u0161 \u0161iaur\u0117s atkeliaujantys \u017eemai\u010diai \u0117m\u0117 \u012fsisavinti tik valstyb\u0117s susidarymo laikais – XIII a. Tai buvo palanki terp\u0117 balt\u0173 dievyb\u0117ms gyventi, tod\u0117l \u010dia gausu ir mitologini\u0173 viet\u0173, i\u0161 kuri\u0173 i\u0161siskiria \u012f \u0161iaur\u0119 nuo \u017dygai\u010di\u0173 esantys mi\u0161kai (kadaise girios) ir pelk\u0117s su tokiais pavadinimais kaip: Vaidilai, Alkos kapai su verdan\u010diu upeliu, \u0160ventgiris, Velniadaub\u0117 ir keletas legendomis apipint\u0173 akmen\u0173 su \u012fspaudais. Matyt, v\u0117lesni yra keli Saul\u0117s kalnai, esantys \u0161iaurin\u0117je tiriamos teritorijos dalyje. Pastarieji b\u016bdingi tik \u017demaitijos regionui ir gal\u0117jo atsirasti tik kai \u017eemai\u010diai prad\u0117jo apgyventi Nemuno \u017eemupio kult\u016bros apleistas teritorijas.<\/p>\n\n\n\n

Visomis kitomis kryptimis yra 15 – 30 km tiek archeologi\u0161kai tu\u0161\u010dia, tiek ir mitologi\u0161kai skurdi terp\u0117 – tarpgentin\u0117s dykros. \u012e \u0161iaur\u0117s vakarus \u0160ilut\u0117s rajone esantis regionas – Lamata, anks\u010diau kai kuri\u0173 mokslinink\u0173 priskirtas Skalvai, \u0161iandieniniais archeologiniais duomenimis, yra atskirtas apie 30 km negyvenamos dykros. T\u0105 pat\u012f liudija ir mitologiniai objektai, kurie min\u0117toje dykroje n\u0117ra i\u0161plit\u0119. \u0160iame Skalvos pakra\u0161tyje i\u0161skirtini pavadinimai: Vydutai\u010diai, Velne\u017eeris, Juodup\u0117. \u012e rytus nuo tiriamo regiono egzistavusi Vidurio Lietuvos kapinyn\u0173 kult\u016bra – auk\u0161tai\u010diai, taip pat atskirta 30 km dykros, kuri i\u0161 esm\u0117s yra iki \u0161iol i\u0161likusioje Kar\u0161uvos girioje ir joje esan\u010dioje didel\u0117je Laukesos bei kitose, \u0161iais laikais jau suma\u017e\u0117jusiose pelk\u0117se. Be \u0161ios pelk\u0117s verta pamin\u0117ti vardus: \u0160ventoji up\u0117, Alkelis, Aukakalnis. Pla\u010diausia dykra skiria Skalv\u0105 i\u0161 pietvakari\u0173, piet\u0173 ir pietry\u010di\u0173, kadangi \u010dia yra daug labai \u017eem\u0173, u\u017eliejam\u0173, pelk\u0117t\u0173 viet\u0173, netikusi\u0173 gyventi. U\u017e j\u0173 gyveno nadruviai ir s\u016bduviai. \u0160ioje pla\u010dioje dykroje mitologini\u0173 objekt\u0173 itin ma\u017eai, ta\u010diau j\u0173 ma\u017eiau ir d\u0117l to, kad \u0161is regionas ne taip domino XIX a. – XX a. pr. vokie\u010di\u0173 mokslininkus, tarpukariu jau suvokiet\u0117jusi did\u017eioji visuomen\u0117s dalis \u0161iais dalykais nesidom\u0117jo, o v\u0117liau kra\u0161tas nebeteko sen\u0173j\u0173 gyventoj\u0173, kurie dar b\u016bt\u0173 k\u0105 nors papasakoj\u0119. Tod\u0117l daugiausia tenka kliautis tik buvusi\u0173 kaim\u0173 pavadinimais ir upeliais. Dykra \u010dia ne ma\u017eesn\u0117 kaip 30 – 40 km. Pavadinimai: Dundeliai, Stablaukis, Barzdai, Perk\u016bnai, Velniabalis, Skaisgiriai, Kaukvietis, Vaid\u0117nai.<\/p>\n\n\n\n

Dievyb\u0117s<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Analizuodami s\u0105ra\u0161e esan\u010di\u0173 objekt\u0173 pavadinim\u0173 kilm\u0119, rasime kelet\u0105 siejam\u0173 su Velniu. Tai tikriausiai jau krik\u0161\u010dionyb\u0117s laik\u0173 vardai, atsirad\u0119 XVI-XVII a., ta\u010diau realu, kad tos vietov\u0117s dar anks\u010diau gyvenusiems \u017emon\u0117ms tur\u0117jo mitologin\u0119 prasm\u0119 ir neb\u016btinai rei\u0161k\u0117 neigiam\u0105 viet\u0105, kurios reik\u0117t\u0173 vengti. Keletas pavadinim\u0173 byloja apie alkus – vietas, kur buvo deginama \u0161venta ugnis ir aukojama. Vietovard\u017eiai patvirtina, kad regione tikrai garbintos \u0161ios dievyb\u0117s: Perk\u016bnas, Velinas, Vydutis, Laima, barzdukai\/bezdukai, kaukai (pana\u0161\u016bs \u012f barzdukus), lauksargiai, laum\u0117s, gyv\u016bn\u0173 dievyb\u0117s. \u017dvelgiant \u012f \u017eem\u0117lap\u012f, tik\u0117tina, jog kai kurie vietovard\u017eiai gali b\u016bti senesni nei v\u0117lyvieji IX – XIII a., kai skalvi\u0173 gentis jau buvo glaud\u017eiai susispaudusi Nemuno krantuose ir J\u016bros \u017eemupyje. J\u0173 prot\u0117viai – Nemuno \u017eemupio kult\u016bros \u017emon\u0117s gyveno daug pla\u010diau i\u0161sibarst\u0119. Kai kurie mitologiniai objektai yra b\u016btent ten, kur baig\u0117si \u0161ios kult\u016bros teritorija.<\/p>\n\n\n\n

Mitologinio paveldo turime, tik reikia sugalvoti, kaip j\u012f pritaikyti turizmo sektoriuje.<\/p>\n\n\n\n

Darius KINIULIS<\/p>\n\n\n\n

Istorijos-etnografijos skyriaus ved\u0117jas<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Mitologin\u0117s vietos Skalvoje ir dykrose 30 km spinduliu<\/strong><\/td><\/tr>
Eil.<\/strong> nr.<\/strong><\/td>Pavadinimas<\/strong><\/td>Vieta<\/strong><\/td>Ypatyb\u0117s<\/strong><\/td>Artimiausi archeologiniai objektai<\/strong><\/td><\/tr>
<\/td>Akmuo mil\u017einas<\/td>Tamo\u0161ai\u010diai (Ma\u017eon\u0173 sen.)<\/td>Nei\u0161lik\u0119s. Trys duobut\u0117s primena p\u0117dos \u012fspaud\u0105.<\/td>Lylav\u0117n\u0173, Ringi\u0173 kap., Pagraman\u010dio, Naujinink\u0173 piliak.<\/td><\/tr>
<\/td>Akmuo su velnio p\u0117domis<\/td>Balskai (Ma\u017eon\u0173 sen.)<\/td>Nei\u0161liko. Pailgos duobut\u0117s primin\u0117 p\u0117das. Duobut\u0117s kitos spalvos nei akmuo.<\/td>Lylav\u0117n\u0173, Ringi\u0173 kap., Pagraman\u010dio, Naujinink\u0173 piliak.<\/td><\/tr>
<\/td>Akmuo vestuvi\u0173 ve\u017eimas<\/td>\u0160ereiklaukis (Vilky\u0161ki\u0173 sen.)<\/td>Buvo senov\u0117s gyvenviet\u0117s teritorijoje. Keli padavimai, vienas apie \u0161vent\u0105 ugn\u012f.<\/td>\u0160ereiklaukio kompl.<\/td><\/tr>
<\/td>Alkas<\/td>Saurkampiai (Ma\u017eon\u0173 sen.)<\/td>Minimas XVI a. dokumente.<\/td>\u0160auk\u0117n\u0173 kap., Mati\u0161ki\u0173 piliak.<\/td><\/tr>
<\/td>Alkelis<\/td>Mantviliai (Jurbark\u0173 sen.)<\/td>Mi\u0161kas.<\/td>Smalinink\u0173 kap.<\/td><\/tr>
<\/td>Alkos kapai<\/td>Kam\u0161\u010diai (Paj\u016brio sen.)<\/td>U\u017e 300 m \u012f pietus – gydantis upelis. \u017dr. Virduliukas.<\/td>Lylav\u0117n\u0173, Ringi\u0173 kap., Pagraman\u010dio, Naujinink\u0173 piliak.<\/td><\/tr>
<\/td>Alkupis<\/td>Pabambiai (Skaudvil\u0117s sen.)<\/td>\u0160alia gal\u0117jo b\u016bti alkas.<\/td>Ju\u0161kai\u010di\u0173 piliak., V\u0117luiki\u0173 kap.<\/td><\/tr>
<\/td>Aukaimis<\/td>Batakiai (Bataki\u0173 sen.)<\/td>Kaimas ir galinga pilis. Minimas dar kry\u017eiuo\u010di\u0173. Galb\u016bt mitologizuotas jau \u017eemai\u010di\u0173.<\/td>Bataki\u0173 piliak., gyvenv.<\/td><\/tr>
<\/td>Aukakalnis<\/td>U\u017ebaliai (Smalinink\u0173 sen.)<\/td>–<\/td>Smalinink\u0173 kap.<\/td><\/tr>
<\/td>Barzdai<\/td>Ragain\u0117s (Neman) r.<\/td>I\u0161nyk\u0119s kaimas. Barzdukai – nyk\u0161tukai, ne\u0161antys ir saugantys javus. Kauk\u0173 sinonimas.<\/td>Kraupi\u0161ko, \u017d\u0105sup\u0117n\u0173 kap. ir piliak.<\/td><\/tr>
<\/td>Barzup\u0117<\/td>Vilky\u0161ki\u0173 sen.<\/td>Barzdukai – nyk\u0161tukai, ne\u0161antys ir saugantys javus. Kauk\u0173 sinonimas.<\/td>Barz\u016bn\u0173, Oplankio kap., Giland\u017ei\u0173 piliak., gyvenv.<\/td><\/tr>
<\/td>Barz\u016bnai<\/td>Vilky\u0161ki\u0173 sen.<\/td>Barzdukai – nyk\u0161tukai, ne\u0161antys ir saugantys javus. Kauk\u0173 sinonimas.<\/td>Barz\u016bn\u0173, Opankio kap., Giland\u017ei\u0173 pil., gyvenv.<\/td><\/tr>
<\/td>Bit\u0117<\/td>Lump\u0117n\u0173 sen.<\/td>Bit\u0117 simbolizuoja greit\u0105 jud\u0117jim\u0105 ir atsinaujinim\u0105.<\/td>Bit\u0117n\u0173, Rambyno, Paskalvi\u0173 kap.<\/td><\/tr>
<\/td>Buvein\u0117<\/td>Lapynai (Taurag\u0117s sen.)<\/td>Akmuo pelk\u0117s viduryje. Dabar be leidimo perkeltas \u012f Dauglauk\u012f, vaik\u0173 i\u0161pie\u0161tas.<\/td>Dauglaukio kap., gyvenv., \u0161ventviet\u0117.<\/td><\/tr>
<\/td>Dauglaukis<\/td>Taurag\u0117s sen.<\/td>Tyr\u0117 A. Malonaitis. \u0160venviet\u0117je rasta daug puod\u0173 \u0161uki\u0173, stulpaviet\u0117s, lau\u017eaviet\u0117s, erdvinio orientavimosi vieta.<\/td>Dauglaukio kap., gyvenv., \u0161ventviet\u0117.<\/td><\/tr>
<\/td>Dundeliai<\/td>Lazdyn\u0173 (Krasnoznamensk) r.<\/td>Dabar Krajnee.<\/td>V\u0117deraiti\u0161ki\u0173 kap.<\/td><\/tr>
<\/td>Giland\u017eiai<\/td>Vilky\u0161ki\u0173 sen.<\/td>Padavimas apie karalait\u0119 Giland\u0105. \u0160alia – Giland\u0117l\u0117s upelis, Gilandvir\u0161i\u0173 kaimas.<\/td>Barz\u016bn\u0173 kap., Oplankio kap., Giland\u017ei\u0173 piliak., gyvenv.<\/td><\/tr>
<\/td>Juodup\u0117<\/td>Pag\u0117gi\u0173 sav.<\/td>S\u0105saja su po\u017eemio pasauliu, velniu.<\/td>Gud\u0173 kap.<\/td><\/tr>
<\/td>Kal\u0117nai<\/td>Lauksargi\u0173 sen.<\/td>Senoli\u0173 kilm\u0117s ai\u0161kinimas: kal\u0117nai – tai kaliniai, kuriuos potvynio vanduo, pakilus J\u016bros upei, atskirdavo nuo pasaulio.<\/td>Grei\u017e\u0117n\u0173 kompleksas<\/td><\/tr>
<\/td>Kaukaras<\/td>Eisuliai, Ragain\u0117s (Neman) r.<\/td>Eisuli\u0173 piliakalnis. Kaukaru \u012fvardija E. Hollack. Vieni mokslininkai mano, kad kaukaras – kalno dievyb\u0117, kiti – kauko sinonimas.<\/td>Eisuli\u0173 piliak., Ragain\u0117s piliak. ir kap., \u0160ereiklaukio kompl.<\/td><\/tr>
<\/td>Kauk\u0117nai<\/td>Jasnoje, Gast\u0173 (Slavsk) r.<\/td>Kaukai – nyk\u0161tukai, ne\u0161antys ir saugantys javus. Barzduk\u0173 sinonimas.<\/td>Link\u016bn\u0173 kap.<\/td><\/tr>
<\/td>Kaukvietis<\/td>Ragain\u0117s (Neman) r.<\/td>Nei\u0161lik\u0119s. Kaukai – nyk\u0161tukai, ne\u0161antys ir saugantys javus. Barzduk\u0173 sinonimas.<\/td>Bendiklaukio, Jurgai\u010di\u0173 kap.<\/td><\/tr>
<\/td>Kreiv\u0117<\/td>Pag\u0117gi\u0173 sen.<\/td>Kildinama nuo krivio – apeig\u0173 atlik\u0117jo.<\/td>Kreiv\u0117n\u0173 kap. ir piliak.<\/td><\/tr>
<\/td>Kreiv\u0117nai<\/td>Lauksargi\u0173 sen.<\/td>Kildinama nuo krivio – apeig\u0173 atlik\u0117jo.<\/td>Kreiv\u0117n\u0173 kap. ir piliak.<\/td><\/tr>
<\/td>Laukesos pelk\u0117s<\/td>Gaur\u0117s sen.<\/td>Velni\u0173 namai.<\/td>Smalinink\u0173 kap.<\/td><\/tr>
<\/td>Lauksargiai<\/td>Lauksargi\u0173 sen.<\/td>Pavadinimo kilm\u0117 nuo pas\u0117li\u0173 bei jav\u0173 dievyb\u0117s. Pirmas pamin\u0117jo M. Ma\u017evydas.<\/td>Kreiv\u0117n\u0173 kap.<\/td><\/tr>
<\/td>Laumi\u0173 kalnas<\/td>Ma\u017erimai\u010diai (Vilky\u0161ki\u0173 sen.)<\/td>Padavimas apie Laim\u0105, palikusi\u0105 Rambyn\u0105.<\/td>Grei\u017e\u0117n\u0173, Oplankio kompleksai<\/td><\/tr>
<\/td>Laimos liepa<\/td>Lump\u0117n\u0173 sen.<\/td>Buvo Rambyno pap\u0117d\u0117j garbinama, tur\u0117jo vir\u0161 600 m. U\u017era\u0161\u0117 E. Gizevijus.<\/td>Rambyno, Bit\u0117n\u0173 kap.<\/td><\/tr>
<\/td>Merguva<\/td>Lump\u0117n\u0173 sen.<\/td>Vandens deiv\u0117s, reikalauja auk\u0173.<\/td>Rambyno, Bit\u0117n\u0173, Ragain\u0117s kap., \u0160ereklaukio kompleksas.<\/td><\/tr>
<\/td>Opstainys<\/td>Vilky\u0161ki\u0173 sen.<\/td>Legenda apie karalait\u0119 Selmyt\u0119.<\/td>Opstaini\u0173 kap., piliak., dvi gyvenv.<\/td><\/tr>
<\/td>O\u017ekalnis<\/td>Gudai (Pag\u0117gi\u0173 sen.)<\/td>Legenda apie kry\u017eiuot\u012f. Vietovardis gali b\u016bti v\u0117lyvas.<\/td>Gud\u0173 kap.<\/td><\/tr>
<\/td>O\u017enugariai<\/td>Bataki\u0173 sen.<\/td>\u0160alia – Velniaintakis.<\/td>Bataki\u0173 piliak.<\/td><\/tr>
<\/td>Paskalviai<\/td>Paskalvi\u0173 (Dubki) k.<\/td>\u017dinoma bent 10 padavim\u0173.<\/td>Paskalvi\u0173 kap.<\/td><\/tr>
<\/td>Pekla<\/td>Mockai\u010diai (Skaudvil\u0117s sen.)<\/td>Pekla – pragaras.<\/td>V\u0117luiki\u0173 kap.<\/td><\/tr>
<\/td>Perk\u016bnai<\/td>Ragain\u0117s (Neman) r.<\/td>Nei\u0161lik\u0119s kaimas.<\/td>Kraupi\u0161ko kap.<\/td><\/tr>
<\/td>Perk\u016bngir\u0117<\/td>Bernoti\u0161k\u0117 (Gaur\u0117s sen.)<\/td>Dar \u017einoma kaip Vilkduob\u0117.<\/td>Gaur\u0117s kap.<\/td><\/tr>
<\/td>Perk\u016bnupis<\/td>Taurag\u0117s sen.<\/td>Netoli dviej\u0173 Li\u017ei\u0173 kapinyn\u0173.<\/td>Li\u017ei\u0173 kap.<\/td><\/tr>
<\/td>Piktup\u0117<\/td>Piktup\u0117nai (Pag\u0117gi\u0173 sen.)<\/td>\u201ePikt\u201c \u0161aknies buvimas gali reik\u0161ti blog\u0173j\u0173 dvasi\u0173 viet\u0105.<\/td>Vidgiri\u0173 kap.<\/td><\/tr>
<\/td>Piktupis<\/td>R\u016bgaliai (Taurag\u0117s sen.)<\/td>\u201ePikt\u201c \u0161aknies buvimas gali reik\u0161ti blog\u0173j\u0173 dvasi\u0173 viet\u0105.<\/td>Vidgiri\u0173 kap.<\/td><\/tr>
<\/td>Pu\u017eeliai<\/td>Skaudvil\u0117s sen.<\/td>Gydomasis \u0161altinis, 6 m apimties \u0105\u017euolas.<\/td>V\u0117luiki\u0173 kap.<\/td><\/tr>
<\/td>Ragain\u0117\/Raganita<\/td>Ragain\u0117s (Neman) r.<\/td>Galb\u016bt kilm\u0117 nuo raganos – ker\u0117tojos, kuri anks\u010diau gal\u0117jo ir neb\u016bti siejama su blogiu. Arba nuo \u017eod\u017eio \u201erangytis\u201c.<\/td>Ragain\u0117s kap. ir piliak.<\/td><\/tr>
<\/td>Raging\u0117<\/td>Gast\u0173 (Slavsk) r.<\/td>Up\u0117 ir kaimas. Galb\u016bt kilm\u0117 nuo raganos – ker\u0117tojos, kuri anks\u010diau gal\u0117jo ir neb\u016bti siejama su blogiu.<\/td>Link\u016bn\u0173 kap.<\/td><\/tr>
<\/td>Rambynas<\/td>Lump\u0117n\u0173 sen.<\/td>Liko tik \u0161laitas. 1811 m. suskaldytas \u0161ventas akmuo. Apipintas gausiais padavimais. Iki \u0161iol beveik be pertrauk\u0173 \u017emon\u0117s atlieka apeigas, laiko \u0161ventu. Skalvi\u0173 religinis centras ir vienas svarbesni\u0173 balt\u0173 pasaulyje.<\/td>Rambyno, Bit\u0117n\u0173, Ragain\u0117s kap., \u0160ereklaukio kompleksas<\/td><\/tr>
<\/td>Rambynkalnis<\/td>Kuisiai (Taurag\u0117s sen.)<\/td>Nat\u016brali kalva, rastas akmeninis kirvelis.<\/td>Dauglaukio kap.<\/td><\/tr>
<\/td>Rom\u0117s laukas<\/td>Vaitim\u0117nai (Ma\u017eon\u0173 sen.)<\/td>\u017dr. Stabin\u0117\/Stabgir\u0117<\/td>Ringi\u0173, \u0160auk\u0117n\u0173 kap., Pagraman\u010dio, Naujinink\u0173 piliak.<\/td><\/tr>
<\/td>Siuvantis akmuo<\/td>Ragain\u0117s (Neman) r.<\/td>Suakmen\u0117j\u0119s siuvantis \u017emogus.<\/td>Paskalvi\u0173 kap., piliak.<\/td><\/tr>
<\/td>Skaisgiriai<\/td>Bol\u0161akovo, Gast\u0173 (Slavsk) r.<\/td>Miestelis ir mi\u0161kas.<\/td>Granzberg kap.<\/td><\/tr>
<\/td>Skalv\u0117<\/td>Ragain\u0117s (Neman) r.<\/td>Paskalvi\u0173 piliakalnis. Padavimas apie mil\u017einus.<\/td>Paskalvi\u0173 kap., piliak.<\/td><\/tr>
<\/td>Skensgailin\u0117<\/td>\u017dygai\u010di\u0173 sen.<\/td>Mi\u0161ko pieva.<\/td>Auk\u0161tupi\u0173 kap. ir piliak.<\/td><\/tr>
<\/td>Stabin\u0117\/Stabgir\u0117<\/td>Vaitim\u0117nai (Ma\u017eon\u0173 sen.)<\/td>Daug akmen\u0173. Vienas j\u0173 – velnio stalas, i\u0161kaltas pusm\u0117nulis. \u0160alia – Rom\u0117s laukas. Tyr\u0117 V. Urbanavi\u010dius, rado tik angliuk\u0173. \u0160alia esan\u010diame P\u016btv\u0117s kaime kai kurie lokalizuoja P\u016btv\u0117s pil\u012f.<\/td>Ringi\u0173, \u0160auk\u0117n\u0173 kap., Pagraman\u010dio, Naujinink\u0173 piliak.<\/td><\/tr>
<\/td>Stablaukis<\/td>Prioziornoj\u0117, \u012esruties (\u010cerniachovsk) r.<\/td>–<\/td>Granzberg kap.<\/td><\/tr>
<\/td>\u0160ventgiris<\/td>Dirv\u0117nai (\u017dygai\u010di\u0173 sen.)<\/td>\u0104\u017euolus i\u0161kirto vokie\u010diai per Pirm\u0105 pasaulin\u012f kar\u0105.<\/td>Lylav\u0117n\u0173 kap.<\/td><\/tr>
<\/td>\u0160ventkalnis<\/td>Gilandvir\u0161iai (Lauksargi\u0173 sen.)<\/td>Padavimas sako, kad pagonys tik\u0117jo \u010dia dievus gyvenant, aukodavo. Dar tarpukariu bijodavo nakt\u012f eiti.<\/td>Grei\u017e\u0117n\u0173, Auk\u0161tvilki\u0173 kap.<\/td><\/tr>
<\/td>\u0160ventkalnis (2)<\/td>Barz\u016bnai (Vilky\u0161ki\u0173 sen.)<\/td>Vart\u016bli\u0161ki\u0173 piliakalnio kitas vardas.<\/td>Grei\u017e\u0117n\u0173, Auk\u0161tvilki\u0173 kap.<\/td><\/tr>
<\/td>\u0160ventoji<\/td>Smalinink\u0173 sen.<\/td>Minima dar kry\u017eiuo\u010di\u0173.<\/td>Smalinink\u0173 kap.<\/td><\/tr>
<\/td>Vaid\u0117nai<\/td>Vetrov, Ragain\u0117s (Neman) r.<\/td>–<\/td>Paskalvi\u0173 kap. ir piliak., Ragain\u0117s kap. ir piliak., Bendiklaukio kap.<\/td><\/tr>
<\/td>Vaidilai<\/td>\u017dygai\u010di\u0173 sen.<\/td>\u017dr. \u0160ventgiris.<\/td>Lylav\u0117n\u0173 kap.<\/td><\/tr>
<\/td>Vartuli\u0161kiai<\/td>Vilky\u0161ki\u0173 sen.<\/td>Legenda apie kalv\u012f. Minimi po\u017eemi\u0173 nyk\u0161tukai.<\/td>Grei\u017e\u0117n\u0173, Auk\u0161tvilki\u0173 kap.<\/td><\/tr>
<\/td>Velne\u017eeris<\/td>Ragain\u0117s (Neman) r.<\/td>Ragain\u0117s prieigose. Mini Martynas Purvinas.<\/td>Ragain\u0117s piliak., kap., gyvenv.<\/td><\/tr>
<\/td>Velne\u017eeris<\/td>Plau\u0161variai (Pag\u0117gi\u0173 sav.)<\/td>–<\/td>Pag\u0117gi\u0173 kap.<\/td><\/tr>
<\/td>Velniabalis<\/td>Lazdyn\u0173 (Krasnoznamensk) r.<\/td>Nei\u0161lik\u0119s kaimas.<\/td>Kraupi\u0161ko, \u017d\u0105sup\u0117n\u0173 kap.<\/td><\/tr>
<\/td>Velniadaub\u0117<\/td>Pagramantis (Ma\u017eon\u0173 sen.)<\/td>Vaidenosi \u017eiburiniai, \u017emon\u0117s gaud\u0117 u\u017ekeikt\u0105 gaid\u012f.<\/td>Naujinink\u0173 piliak.<\/td><\/tr>
<\/td>Velniaintakis<\/td>O\u017enugariai (Bataki\u0173 sen.)<\/td>\u017dr. O\u017enugariai.<\/td>Bataki\u0173 piliak.<\/td><\/tr>
<\/td>Vilka<\/td>Natki\u0161ki\u0173 sen.<\/td>Vilkas gal\u0117jo b\u016bti susietas su prana\u0161yste.<\/td>Auk\u0161tvilki\u0173, Gud\u0173, Kreiv\u0117n\u0173 kap.<\/td><\/tr>
<\/td>Vilkalnis<\/td>Pabambiai (Skaudvil\u0117s sen.)<\/td>Vilkas gal\u0117jo b\u016bti susietas su prana\u0161yste.<\/td>V\u0117luiki\u0173 kap.<\/td><\/tr>
<\/td>Virduliukas<\/td>Kam\u0161\u010diai (Paj\u016brio sen.)<\/td>Gydantis upelis. U\u017e 300 m. \u012f rytus – Alkos kapai.<\/td>Lylav\u0117n\u0173, Ringi\u0173 kap., Pagraman\u010dio, Naujinink\u0173 piliak.<\/td><\/tr>
<\/td>Vorpilis<\/td>Til\u017e\u0117 (Sovetsk)<\/td>Vor-pilis = sena pilis. \u017dinoma ne ma\u017eiau 18 padavim\u0173.<\/td>Balgard\u017eio, trys Til\u017e\u0117s kapinynai<\/td><\/tr>
<\/td>Vydutai\u010diai<\/td>Pag\u0117gi\u0173 sen.<\/td>Vydutis – \u0161ventos vietos glob\u0117jas.<\/td>Kreiv\u0117n\u0173 kap. ir piliak.<\/td><\/tr><\/tbody><\/table><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
2018 m. pastatyta K\u0119stu\u010dio Plyskai\u010dio skulpt\u016bra \u201eBarzdukas\u201c<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"

Muziejaus simbolis \u2013 barzdukas, sukurtas Stork Media ir Creative Dock dailinink\u0173<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"

\u017dem\u0117lap\u012f sudar\u0117 Darius Kiniulis 2015 m.<\/figcaption><\/figure>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Barzduko i\u0161populiar\u0117jimas Taurag\u0117s muziejaus talismanu yra tap\u0119s nyk\u0161tukas barzdukas. J\u012f rasime stovint\u012f ant pilies \u0161ulinio (autorius K\u0119stutis Plyskaitis), Archeologijos bok\u0161te galite juo tapti \u012fki\u0161\u0119s galv\u0105 \u012f mulia\u017e\u0105. Barzdukas taip pat animaciniame filmuke pasakoja apie skalvi\u0173 istorij\u0105 Taurag\u0117s kra\u0161te. Naudojame reklaminius muziejaus knyg\u0173 skirtukus, ant kuri\u0173 u\u017era\u0161as: \u201eNyk\u0161tukai barzdukai, surad\u0119 mil\u017eino dant\u012f, i\u0161kart \u012fkuria muziej\u0173\u201c po […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":3467,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"ngg_post_thumbnail":0},"categories":[7],"tags":[61,32,63,62,60,59,30,31],"translation":{"provider":"WPGlobus","version":"2.8.9","language":"lv","enabled_languages":["lt","de","pl","lv","en","uk","ru"],"languages":{"lt":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"de":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"pl":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"lv":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"en":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"uk":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"ru":{"title":false,"content":false,"excerpt":false}}},"acf":[],"uagb_featured_image_src":{"full":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/Barzduko-skulptura-Kestutis-Plyskaitis-rotated.jpg",1100,1467,false],"thumbnail":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/Barzduko-skulptura-Kestutis-Plyskaitis-300x300.jpg",300,300,true],"medium":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/Barzduko-skulptura-Kestutis-Plyskaitis-375x500.jpg",375,500,true],"medium_large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/Barzduko-skulptura-Kestutis-Plyskaitis-768x1024.jpg",768,1024,true],"large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/Barzduko-skulptura-Kestutis-Plyskaitis-768x1024.jpg",768,1024,true],"1536x1536":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/Barzduko-skulptura-Kestutis-Plyskaitis-rotated.jpg",1100,1467,false],"2048x2048":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/Barzduko-skulptura-Kestutis-Plyskaitis-rotated.jpg",1100,1467,false],"thumbnail-normal":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/Barzduko-skulptura-Kestutis-Plyskaitis-700x700.jpg",700,700,true]},"uagb_author_info":{"display_name":"Redaktorius","author_link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/lv\/author\/redaktorius\/"},"uagb_comment_info":0,"uagb_excerpt":"Barzduko i\u0161populiar\u0117jimas Taurag\u0117s muziejaus talismanu yra tap\u0119s nyk\u0161tukas barzdukas. J\u012f rasime stovint\u012f ant pilies \u0161ulinio (autorius K\u0119stutis Plyskaitis), Archeologijos bok\u0161te galite juo tapti \u012fki\u0161\u0119s galv\u0105 \u012f mulia\u017e\u0105. Barzdukas taip pat animaciniame filmuke pasakoja apie skalvi\u0173 istorij\u0105 Taurag\u0117s kra\u0161te. Naudojame reklaminius muziejaus knyg\u0173 skirtukus, ant kuri\u0173 u\u017era\u0161as: \u201eNyk\u0161tukai barzdukai, surad\u0119 mil\u017eino dant\u012f, i\u0161kart \u012fkuria muziej\u0173\u201c po…","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/lv\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3466"}],"collection":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/lv\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/lv\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/lv\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/lv\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3466"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/lv\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3466\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3470,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/lv\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3466\/revisions\/3470"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/lv\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3467"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/lv\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3466"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/lv\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3466"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/lv\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3466"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}