Vokietijos Ryt\u0173 Pr\u016bsija 1945 m. buvo i\u0161trinta i\u0161 \u017eem\u0117lapio ir padalinta. Pietin\u0117 did\u017eioji dalis atiteko Lenkijai (dabar Varm\u0117s Moz\u016br\u0173 vaivadija), vidurin\u0117 dalis kaip karo grobis su did\u017eiausiu miestu Karaliau\u010dium atiteko Rusijai, o \u0161iaurin\u0117 ma\u017eiausioji \u2013 Klaip\u0117dos kra\u0161tas \u2013 gr\u0105\u017eintas Lietuvai. Pastarasis jai priklaus\u0117 16 met\u0173 po Klaip\u0117dos kra\u0161to sujungimo 1923 m. \u0160iame kra\u0161te buvo trys apskritys, gyvavusios iki 1950 m.: Klaip\u0117dos, \u0160ilut\u0117s ir Pag\u0117gi\u0173. Pastarojoje buvo Lauksargi\u0173 apylink\u0117s, prie \u017eemaiti\u0161ko Taurag\u0117s rajono prijungtos tik 1962 m.<\/p>\n\n\n\n
Vokietijai pralaimint Antr\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105, sovietinei armijai u\u017e\u0117mus buvus\u012f Klaip\u0117dos kra\u0161t\u0105 jis buvo apytu\u0161tis \u2013 beveik be gyventoj\u0173. Pag\u0117gi\u0173 apskrities Vykdomojo komiteto pirmininkas Kazlauskas prane\u0161ime Lietuvos SSR liaudies komisar\u0173 tarybos pirmininko pavaduotojui M. \u0160umauskui 1944 m. gruod\u017eio 3 d. nurod\u0117: \u201cTaurag\u0117s apskr. valstie\u010diai ve\u017ea likusius baldus, javus, \u0161ien\u0105 sau. […] nedidel\u0117s \u017emoni\u0173 grupel\u0117s […] valo dar\u017eoves netoli Lauksargi\u0173.<\/em>\u201di<\/sup><\/a><\/sup><\/p>\n\n\n\n Palaipsniui dalis gyventoj\u0173, ypa\u010d lietuvinink\u0173, gr\u012f\u017eo \u012f savo namus, tik\u0117damiesi karui pasibaigus m\u0117ginti gyventi ram\u0173 gyvenim\u0105. Kaip jie klydo. Tuomet \u012f i\u0161tu\u0161t\u0117jusius \u016bkius k\u0117l\u0117si \u017emon\u0117s i\u0161 artim\u0173j\u0173 Lietuvos apskri\u010di\u0173 bei rusakalbiai i\u0161 SSRS gilumos. Iki 1945 m. rugs\u0117jo 15 d. vien i\u0161 Taurag\u0117s apskr. atkelti 2244 naujakuriai (i\u0161 kit\u0173 ma\u017eiau).ii<\/sup><\/a><\/sup> Jiems buvo duodami \u016bkiai su pas\u0117liais ir esamu inventoriumi, likusiu po kari\u0173 ir vagi\u0173 pl\u0117\u0161im\u0173. Tokie naujakuriai kartais nebepriimdavo net gr\u012f\u017eusi\u0173 tikr\u0173j\u0173 namo \u0161eiminink\u0173. Tai iliustruoja parei\u0161kimas, pateiktas Repatriacijos skyriaus vir\u0161ininkui Slavinui 1948 m. kovo 15 d. vietine tarme: \u201e1944 m. spalio m\u0117n. mumis vokie\u010diu vald\u017e\u0117 i\u0161vare \u012f giluma Vokietijos ir 1945 m. geg\u016b\u017e\u016b m\u0117n. i\u0161vadoji m\u016bmis raudonoje armija sugry\u017eium \u012f t\u0117vyne. Sugry\u017ei\u016bs rada\u016b savo \u016bki \u016b\u017eimta naujak\u016bris B[…] parsikelis i\u0161 Taurag\u0117s apsk. Man pra\u0161ant man Kambare laikinai \u012f mano gyvenamoji troba paskirte je n\u0117 sutiko ir man\u0117s nuo mano kiemo n\u016bvar\u0117. Taig\u012f a\u0161 \u012f savo nam\u016bs gr\u012f\u017ete negal\u0117jau ir ligi \u0161iol gyven\u016b pas svetim\u016bs Krauleid\u017eiu kaime Katy\u0161\u0173 val\u0161aus (Katy\u010di\u0173)<\/em>\u201c.iii<\/sup><\/a><\/sup><\/p>\n\n\n\n Repatriantai (sugr\u012f\u017eusieji) patekdavo \u012f filtracijos-patikrinimo punktus, kurie veik\u0117 Kybartuose, Taurag\u0117je, Gardine ir Breste. \u012e Pag\u0117gi\u0173 apskrit\u012f iki 1946 m. pabaigos sugr\u012f\u017eo 1769 gyventojai. V\u0117lesni duomenys nei\u0161liko. Kai kur senieji gyventojai burdavosi \u012f bendruomenes, lyg rezervatus. Artimiausi prie Taurag\u0117s tokie buvo Ropkojai ir Natki\u0161kiai.iv<\/sup><\/a><\/sup> Didel\u0117 dalis gr\u012f\u017eusi\u0173 sen\u0173j\u0173 gyventoj\u0173 buvo i\u0161tremta \u012f Sibir\u0105 (iki 1949 m. pabaigos i\u0161 Pag\u0117gi\u0173 apskr. i\u0161tremti 1225 \u017emon\u0117s) arba i\u0161vyko \u012f padalint\u0105 Vokietij\u0105 1957\u20131958 m., suprat\u0119, kad senasis \u012fprastas gyvenimas dingo negr\u012f\u017etamai. Naujieji gyventojai k\u0117l\u0117si ten, sl\u0117pdamiesi nuo labai tik\u0117tinos tremties \u012f Sibir\u0105. Kitus persikelti privert\u0117 vald\u017eia, vykdydama normatyvus. Treti jau buvo ilgai tarnav\u0119 samdiniais pas \u016bkininkus ir, per kar\u0105 prarad\u0119 gimtuosius namus arba ie\u0161kodami geresnio gyvenimo, k\u0117l\u0117si \u012f kra\u0161t\u0105, kur\u012f gerai pa\u017einojo. Tokius \u017emones galima laikyti beveik vietiniais, nes jie suteik\u0117 kra\u0161tui bent \u0161iok\u012f tok\u012f istorijos t\u0119stinum\u0105, i\u0161laik\u0117 pasakojim\u0173 apie \u201esen\u0105j\u012f\u201c pasaul\u012f. Jau po Klaip\u0117dos kra\u0161to aneksijos Lietuvos konsulas Klaip\u0117doje A. Kalvaitis 1940 m. sausio 24 d. ra\u0161\u0117, kad \u201cKlaip\u0117dos kra\u0161te dirba apie 15 t\u016bkst. lietuvi\u0173 darbinink\u0173, dauguma \u017eem\u0117s \u016bkyje\u201d.v<\/sup><\/a><\/sup> Ketvirti atsik\u0117l\u0117 jau v\u0117liau, gr\u012f\u017e\u0119 i\u0161 tremties arba tiesiog ie\u0161kodami darbo ir b\u016bsto. Kalb\u0117dami apie naujakurius, ypa\u010d rusus, bet taip pat ir lietuvius, privalome \u012fvardyti, kad ne visi jaut\u0117 pagarb\u0105 praei\u010diai, lengvai pasidav\u0117 primityviai propagandai, kuri teig\u0117, kad viskas \u010dia yra \u201efa\u0161ist\u0173\u201c, reikia tai griauti ir statyti nauj\u0105 pasaul\u012f. Daug prie to prisid\u0117jo kolchozin\u0117 santvarka, priespauda, skurdas, savo turto netur\u0117jimas, girtuokliavimas ir tiesiog bendras tamsumas. Buvo ir nema\u017eai ger\u0173 pavyzd\u017ei\u0173. Nat\u016bralu, kad kra\u0161t\u0105 labiau myl\u0117jo samdiniais prie\u0161kariu dirb\u0119 \u017emon\u0117s. Apibendrintai apie soviet\u0173 vald\u017eios siek\u012f apgyvendinti kra\u0161t\u0105 naujakuriais, gr\u012f\u017etan\u010dius vietinius, j\u0173 tarpusavio nesutarimus bei represijas prie\u0161 abi grupes apra\u0161\u0117 Nastazija Kairi\u016bk\u0161tyt\u0117 straipsnyje \u201eKlaip\u0117dos kra\u0161to kaimo vietovi\u0173 apgyvendinimas pokario metais\u201cvi<\/sup><\/a><\/sup>, o 2019 m. pasirod\u017eiusi solidi kolektyvin\u0117 monografija \u201eKlaip\u0117dos kra\u0161tas 1945\u20131960 m.: naujos visuomen\u0117s k\u016brimasis ir jo atspind\u017eiai \u0161eim\u0173 istorijose\u201evii<\/sup><\/a><\/sup> buvo pirmasis didel\u0117s apimties moksliniai metodais gr\u012fstas tyrimas apie naujakurius. \u0160ioje knygoje apklausta daugyb\u0117 vietini\u0173 \u0161i\u0161ioni\u0161ki\u0173, at\u0117j\u016bn\u0173 ir j\u0173 vaik\u0173, surinkti prisiminimai ir i\u0161nar\u0161yti archyviniai dokumentai. Daugiausia prisiminim\u0173 paskelbta i\u0161 Klaip\u0117dos miesto ir apylinki\u0173, taip pat \u0160ilut\u0117s kra\u0161to. Gerokai ma\u017eiau i\u0161 Pag\u0117gi\u0173 pus\u0117s. Tad sprag\u0105 papild\u0117 straipsnio autoriaus 2023 m. knyga \u201eLauksargiai. Ma\u017eosios Lietuvos dalis\u201cviii<\/sup><\/a><\/sup>, kurioje apra\u0161yti Lauksargiuose dirbusios bibliotekinink\u0117s Maryt\u0117s Rutkauskien\u0117s prisiminimai bei nauji pasakojimai.<\/p>\n\n\n\n \u017dmoni\u0173 pasakojimai<\/strong><\/p>\n\n\n\n Alfredas \u017dukaitis, gim\u0119s 1890 m. Auk\u0161tvilkiuose, prasid\u0117jus karui tarnavo Vokietijos armijoje. Po karo, sugeb\u0117j\u0119s i\u0161gyventi soviet\u0173 nelaisv\u0119, sugr\u012f\u017eo \u012f Lauksargi\u0173 apylinkes. Jis prisimin\u0117: \u201ePo karo Klaip\u0117dos kra\u0161t\u0105 apgyvendino beveik per prievart\u0105. Atsik\u0117l\u0117liai rado pilnas dar\u017eines, pilnus svirnus jav\u0173, lentynas nukrautas la\u0161iniais, sveikas trobas. Vald\u017eia paskyr\u0117 10 ha \u017eem\u0117s.<\/em>\u201cix<\/sup><\/a><\/sup> Greit po to, kai karo audra nuslinko toliau \u012f Vokietij\u0105, Lauksargiuose \u012fsteigtas sovietinis \u016bkis, \u012f kur\u012f \u012f\u0117jo Lauksargi\u0173 dvaro Endrijai\u010dio valdos, Grie\u017epelkiai I, Meldiklaukiai, Uplankiai (Oplankis) ir truputis \u017eem\u0117s dabartin\u0117je Pag\u0117gi\u0173 savivaldyb\u0117je. \u012edomi\u0173 prisiminim\u0173 yra u\u017era\u0161\u0119s Jonas Kairys\u2013Kairevi\u010dius (1940\u20132021), kil\u0119s i\u0161 Mi\u0161eiki\u0173 kaimo dabartiniame Taurag\u0117s rajone. Apie Lauksargius tiesiogini\u0173 liudijim\u0173 nerandame, ta\u010diau yra \u012fsp\u016bd\u017ei\u0173 apie po karo i\u0161tu\u0161t\u0117jusius Rytpr\u016bsius. Liuteron\u0173 \u0161eima buvo darb\u0161ti ir ra\u0161tinga. Vengdama tremties persik\u0117l\u0117 gyventi \u012f Trakini\u0161k\u0117s kaim\u0105 prie \u017dygai\u010di\u0173. Ten augino bulves, kuri\u0173 u\u017eteko ir pardavimui. Gerai mok\u0117jo naujieji Til\u017e\u0117s gyventojai rusakalbiai, kurie nebuvo tokie \u016bki\u0161ki ir mielai pirkdavo i\u0161 gausiai ten va\u017eiavusi\u0173 lietuvi\u0173. Karaliau\u010diaus kra\u0161to vald\u017eia organizavo krovininius sunkve\u017eimius, vadinamus krovini\u0173 taksi, kad \u0161ie i\u0161 Taurag\u0117s ir kit\u0173 apylinki\u0173 u\u017e mokest\u012f gabent\u0173 bulves ir kit\u0105 maist\u0105.xi<\/sup><\/a><\/u><\/sup><\/p>\n\n\n\n Puikus \u0161altinis sovietinei pokarinei apylinkei pa\u017einti yra Lauksargi\u0173 bibliotekinink\u0117s Maryt\u0117s Rutkauskien\u0117s 2007 m. surinktas ma\u0161inra\u0161tis su sen\u0173j\u0173 gyventoj\u0173 prisiminimais.xii<\/sup><\/a><\/u><\/sup><\/p>\n\n\n\n Monikos Lingyt\u0117s\u2013Damulien\u0117s (g. 1926 m. Taurag\u0117je) prisiminimus jau skait\u0117me, nagrin\u0117dami Oplankio dvaro istorij\u0105. Pasibaigus karui ji su t\u0117vais savanori\u0161kai atvyko ir 1945 m. kovo 23 d. apsigyveno Lauksargiuose, nes \u010dia viskas buvo sava. Name, kuriame \u012fsik\u016br\u0117, nieko nebebuvo, bet langai ir durys lik\u0119 tvarkingi. Ji mini, kad tuo metu tu\u0161\u010diame kaime gyveno tik Ju\u0161\u010dius, pro \u0161al\u012f da\u017enai va\u017eiuodavo kari\u0173 kolonos. Prad\u0117ta kurti vietos vald\u017eia. Vals\u010diaus pirmininku tapo min\u0117tas J. Zanaveckas, jo sekretoriumi \u2013 Basokas, partorgu \u2013 Vladas Vizgirdas, komjaunimo sekretoriumi \u2013 Vladas B\u016bt\u0117nas. Jiems visiems dav\u0117 po 15 ha \u017eem\u0117s. Naudoti pinigai buvo \u010dervoncai ir rubliai. Dav\u0117 paskol\u0105 \u012fsik\u016brimui \u2013 3000 \u010dervonc\u0173. Naujakuriai buvo laisvi \u016bkininkai iki 1950 m., kai visk\u0105 reik\u0117jo atiduoti kolchozui: \u017eem\u0119, gyvulius ir padargus. Paliko tik 60 ar\u0173, buvo bendros ganyklos. Monika dirbo laukuose sezonine darbininke. Met\u0173 gale duodavo u\u017edarb\u012f, vidutini\u0161kai po du kvie\u010di\u0173 ir rugi\u0173 mai\u0161us ir \u0161iek tiek rubli\u0173. Duon\u0105 ve\u017edavo i\u0161 Pag\u0117gi\u0173 arkliais su u\u017edaru ve\u017eimu. D\u0117l jos reik\u0117jo stov\u0117ti eil\u0117se prie parduotuv\u0117s (Parko g. 2), leisdavo pirkti vien\u0105 kepal\u0105 formin\u0117s duonos. \u0160eima augino karv\u0119, 2 kiaules, vi\u0161t\u0173. Mergina i\u0161tek\u0117jo 1948 m. u\u017e siuv\u0117jo Kazio Damulio. Namuose siuvo visk\u0105, net kailinius. Tur\u0117jo Zinger<\/em> siuvimo ma\u0161in\u0105. Ils\u0117tis gal\u0117jo tik sekmadieniais, bet ir tada eidavo p\u0117s\u010diomis 10 km \u012f Taurag\u0117s katalik\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105. Felikso Dzer\u017einskio <\/em>kolchozo pirmininkas buvo Mila\u0161auskas. Juos sustambinus ir \u012fk\u016brus Lauksargi\u0173 tarybin\u012f \u016bk\u012f, pirmuoju direktoriumi tapo Aleksej Ivanovi\u010d Labazin. \u012ek\u016brus kult\u016bros namus ten rodydavo kin\u0105, kur\u012f jauna \u0161eima eidavo \u017ei\u016br\u0117ti. Gegu\u017ein\u0117s vykdavo pas Luko\u0161ait\u012f (jis tebegyvena senajame pa\u0161te Til\u017e\u0117s g. 17), \u0161okdavo pasiutpolk\u0119, viliotin\u012f, vals\u0105. I\u0161tek\u0117jusi \u012f \u0161okius daugiau n\u0117jo.<\/p>\n\n\n\n Benigna Konstantinavi\u010di\u016bt\u0117\u2013Jocien\u0117 (g. 1928 m. Didkiemyje) pokariu pirmiausia apsigyveno Grie\u017epelkiuose, slapstydamasi nuo tremties. 1957 m. i\u0161 Sibiro gr\u012f\u017eo t\u0117vai, kuri\u0173 gimtin\u0117je nebepri\u0117m\u0117 \u012f j\u0173 nuosav\u0105 nam\u0105. Tod\u0117l Benigna priglaud\u0117 t\u0117vus Grie\u017epelkiuose. I\u0161tek\u0117jusi u\u017e vyro \u012f Lauksargius atsik\u0117l\u0117 1972 m., voki\u0161kos statybos name gavo but\u0105. Vyras Pranas (g. 1926 m. \u017dadvainiuose) dirbo \u016bkved\u017eiu Oplankyje. Jis taip pat b\u0117go nuo tremties. Dar tais pa\u010diais metais Lauksargi\u0173 tarybiniame \u016bkyje pasikeitus direktoriui naujuoju tapo Budrauskas ir Jonas tapo bitininku, prad\u0117jo statyti nauj\u0105 nam\u0105 pa\u010diuose Lauksargiuose. Pora buvo da\u017ena kult\u016bros nam\u0173 lankytoja. Direktoriumi dirbo Albinas \u017dukauskas. Grup\u0117 asmen\u0173 eidavo giedoti per laidotuves: J. \u0160lapikien\u0117, S. Vai\u010dekauskas, E. Lengvinas, S. Aldukevi\u010dius, A. Stanevi\u010dius, Bronislovas ir Maryt\u0117 Zubai, G. ir V. \u016amantai, kurie visi tuo metu buvo 40\u201350 m. am\u017eiaus. Porai dav\u0117 60 ar\u0173, vien\u0105 karv\u0119 ir leisdavo \u0161ienauti pagriovius, bet tik tada, kai kolchozas pra\u0161ienaudavo. 2007 m. pora tur\u0117jo 17 ha \u017eem\u0117s.<\/p>\n\n\n\n Rus\u0117 Marija Luchanina\u2013Kabanova (g. 1925 m. Kursko srityje) \u0161iame kra\u0161te atsid\u016br\u0117 1947 m., radusi skelbim\u0105, kad vyksta \u201epersik\u0117limas\u201c. Karo metu dirbo kariuomen\u0117je kaip skalb\u0117ja. Jos t\u0117vai buvo mir\u0119. Atvyko \u012f Gudus, kur susipa\u017eino su vyru Viktoru, irgi rusu. 1951 m. jiedu atsik\u0117l\u0117 \u012f Lauksargius, kur ji pagimd\u0117 4 vaikus. Marija dirbo sezonine darbininke, o \u017eiemos laiku \u2013 fermose. Vasar\u0105 rav\u0117davo 30 ar\u0173, \u017eiem\u0105 ve\u017edavo \u0161ien\u0105, m\u0117\u0161l\u0105. Mok\u0117jo tik u\u017e atlikt\u0105 darb\u0105. 1961 m. vald\u017eia skyr\u0117 but\u0105 naujame name Lauksargiuose. Iki tol gyveno bendrabutyje sename name. Viktoras mir\u0117 1972 m. Da\u017enai lank\u0117si kult\u016bros namuose, u\u017e darb\u0105, jos teigimu, visada gaudavo 1-\u0105j\u0105 viet\u0105 ir 25 rublius premijos. Niekada neskirdavo atostog\u0173, tik i\u0161mok\u0117davo atostoginius. Apdovanota 14 ordin\u0173 bei medali\u0173, bet u\u017e i\u0161dirbtus 41 metus \u012fskaityti tik 21-eri. Marija mini, kad geriausias buvo \u016bkio direktorius J. Genutis ir \u016bkvedys Vytautas \u017debelys.<\/p>\n\n\n\n Jadvyga Dabulskyt\u0117-Kavaliauskien\u0117 (g. 1934 m. Ko\u0161iuose) prisimena, kad kai t\u0117tis su reikalais buvo Skaudvil\u0117je, j\u012f privert\u0117 pasira\u0161yti, kad i\u0161vyks gyventi \u012f Klaip\u0117dos kra\u0161t\u0105. \u0160eima verkdama i\u0161vyko ie\u0161koti naujos sodybos. 1945 m. baland\u012f jiems \u012fsakyta keltis \u012f Lauksargi\u0173 seni\u016bnij\u0105. Ve\u017eimais atvyk\u0119 labai prastu oru jie pasuko link Auk\u0161tvilki\u0173, bet keli\u0105 buvo u\u017edar\u0119 kariai d\u0117l gyvuli\u0173 snuki\u0173, nag\u0173 ligos. Atokiau, ant kalno, \u017dukauskai vir\u0117 arbat\u0105, su\u0161ild\u0117 atvyk\u0117lius. Tada pasuko link Oplankio. Per dideli \u016bkiai t\u0117vui netiko. Galop rado jauki\u0105 egl\u0117mis apsodint\u0105 sodyb\u0105 Grie\u017epelkiuose. Ten aptiko spintel\u0119 i\u0161lau\u017etomis durimis ir kareivi\u0161k\u0105 metalin\u0119 lov\u0105. Savo baldus i\u0161 Ko\u0161i\u0173 parsive\u017e\u0117 tik po 10 met\u0173. 1946 m. t\u0117vas su kaimynais rado sen\u0173 suol\u0173 ir \u012fruo\u0161\u0117 mokykl\u0105, kuri\u0105 Jadvyga prad\u0117jo lankyti. Suole s\u0117d\u0117jo po 5\u20136 vaikus. Mokytoja buvo gra\u017ei moteris, vardu Bladz\u0117. Jos t\u0117vas \u2013 Lauksargi\u0173 raudonplyt\u0117s mokyklos direktorius. Mokytojai pirmus metus nemok\u0117jo atlyginimo. Ji vir\u0117 ko\u0161\u0119 i\u0161 rugini\u0173 milt\u0173 ir taip maitinosi. V\u0117liau Grie\u017epelkiuose \u012fkurta gimnazija, kurioje direktoriumi dirbo gr\u012f\u017e\u0119s J. Bicka. Jis mok\u0117 angl\u0173 ir vokie\u010di\u0173 kalb\u0173. Nuo 1955 m. mergina mok\u0117si Lan\u010di\u016bnavos \u017eem\u0117s \u016bkio mokykloje (K\u0117daini\u0173 r.) ir prisimena, kaip sud\u0117tinga buvo ten nuvykti. Reik\u0117davo Lauksargiuose s\u0117sti \u012f i\u0161 \u012esruties (\u010cerniachovsko) va\u017eiuojant\u012f traukin\u012f, i\u0161lipti Radvili\u0161kyje. Tada pers\u0117sti \u012f K\u0117daini\u0173 traukin\u012f ir dar 15 km va\u017eiuoti iki mokyklos. 1957 m. i\u0161tek\u0117jo u\u017e Stasio Kavaliausko, susilauk\u0117 3 vaik\u0173. \u012e Taurag\u0119 i\u0161sikraust\u0117 1970 m.<\/p>\n\n\n\n Vincentas Kvietkus (g. 1925 m. Pu\u017ei\u0161kiuose) 1946 m. ved\u0117 Zofij\u0105 Feizait\u0119 ir 1952 m. atvyko \u012f \u0160aki\u0173 kaim\u0105, didel\u012f vokie\u010di\u0173 nam\u0105. Ten jau gyveno brolis Stanislovas. Baldai buvo i\u0161vogti. Kai \u012fsik\u016br\u0117 kol\u016bkis \u0160akiai<\/em>, pirm\u0105j\u012f traktori\u0173 DT-14<\/em> Vincentas parvar\u0117 i\u0161 Pag\u0117gi\u0173, juo ve\u017edavo tr\u0105\u0161as, v\u0117liau kuliam\u0105ja ma\u0161ina kuldavo gr\u016bdus. \u0160aki\u0173<\/em> kol\u016bkis tur\u0117jo mal\u016bn\u0105 i\u0161 sen\u0173j\u0173 laik\u0173, dirbo mal\u016bnininku. Deja, mal\u016bnas nugriautas sovietme\u010diu. Pirmaisiais metais jis dirbo ir kalvio darb\u0105. U\u017e met\u0173 darb\u0105 gavo 90 kg dirs\u0117t\u0173 (su pikt\u017eol\u0117mis) rugi\u0173. Pinigus prad\u0117jo mok\u0117ti tik apie 1965 m., per m\u0117nes\u012f mok\u0117jo po kelet\u0105 rubli\u0173. Lauksargi\u0173 tarybiniame \u016bkyje vyras dirbti prad\u0117jo, kai pirmininkas buvo V. \u017dilevi\u010dius, o \u016bkvedys \u2013 V. \u017debelys. Kult\u016bros namuose grojo bandonija. Kapelai vadovavo Albinas \u017dukauskas, kuris irgi grojo bandonija. Joje dar grojo A. Bar\u0161ys su smuiku, min\u0117to \u017dukausko s\u016bnus mu\u0161\u0117 b\u016bgn\u0105, Man\u010das grojo skambalais, \u017debrauskas \u2013 kontrabosu. Lauksargi\u0173 dar\u017eininkyst\u0117s tarybiniame \u016bkyje i\u0161dirbo apie 30 met\u0173, ne kart\u0105 gavo pagyrimo ra\u0161t\u0173. 1991 m. ardant kolchoz\u0105 gavo karv\u0119, o u\u017e talonus i\u0161sipirko nam\u0105. U\u017eaugino 2 vaikus.<\/p>\n\n\n\n Antos\u0117s Ju\u0161kait\u0117s\u2013Pilypien\u0117s (g. 1922 m. Ringaliuose) t\u0117vai \u012f Kal\u0117nus savo noru atsik\u0117l\u0117 1950 m. U\u017e\u0117m\u0117 vokie\u010dio sodyb\u0105. \u0160eimoje buvo 8 vaikai. 21-erius metus dirbo \u012fvairius laukininkyst\u0117s darbus Lauksargiuose. Tada vadovavo Sinkevi\u010dius. I\u0161 prad\u017ei\u0173 visas darbas vyko rankomis: barst\u0117 tr\u0105\u0161as, ri\u0161o rugius, rav\u0117jo dar\u017eus, rinko akmenis, dau\u017e\u0117 kurmiarausius. Labai gerai kraudavo \u0161ieno ve\u017eimus. U\u017e sunkius darbus met\u0173 gale gaudavo mai\u0161el\u012f prast\u0173 gr\u016bd\u0173, kur\u012f buvo galima ant nugaros parsine\u0161ti. Kartu su broliais Antos\u0117 eidavo giedoti \u012f laidotuves. Dirbdama Lauksargiuose gavo 2 kambari\u0173 but\u0105.<\/p>\n\n\n\n Julija Kupstaityt\u0117\u2013\u0160lapikien\u0117 (g. 1927 m. \u017dyg\u0117nuose), karo ir pokario metais patyrusi daug negand\u0173, su vyru Viktoru \u012f Meldiklaukius atvyko 1964 m. (Meldiklauki\u0173 g. 4). Tuo metu \u016bkiui vadovavo \u017dilevi\u010dius. Iki pensijos \u0161\u0117r\u0117 arklius ir bulius, dirbo 20 m. Gamindavo valg\u012f laidotuv\u0117ms ir vestuv\u0117ms. B\u016bdavo 2 \u0161eiminink\u0117s ir 4 pagalbinink\u0117s. Prisimena daug tradicini\u0173 lietuvi\u0161k\u0173 vestuvi\u0173. Laidotuv\u0117se dar ir giedodavo. 1972 m. Lauksargiuose pasistat\u0117 nam\u0105. Vyras mir\u0117 1982 m. U\u017eaugino 3 vaikus.<\/p>\n\n\n\n Marija Liekyt\u0117\u2013Zubien\u0117 (g. 1925 m. Gvalduose) \u012f Lauksargius atvyko 1945 m. kov\u0105, bijodama tremties. \u0160eima atvykusi prisiglaud\u0117 pas tet\u0105 Jonelien\u0119 (Til\u017e\u0117s g. 21). Tur\u0117jo 2 karves ir 2 arklius. Apylink\u0117s pirmininkas J. Zanaveckas skyr\u0117 15 ha \u017eem\u0117s. I\u0161tek\u0117jusi i\u0161sik\u0117l\u0117 \u012f valdi\u0161k\u0105 nam\u0105, v\u0117liau \u2013 \u012f pienin\u0117s nam\u0105 (Til\u017e\u0117s g. 54, prie\u0161kariu buvusi skerdykla). 1948 m. gavo voki\u0161k\u0105 nam\u0105, bet kolchozas nor\u0117jo atimti, tod\u0117l j\u012f teko perra\u0161yti t\u0117v\u0173 vardu (pirmausia \u012f \u0161\u012f nam\u0105 \u012fsik\u0117l\u0117 Liekyt\u0117s t\u0117vai, po to, po vedyb\u0173 ir Maryt\u0117 su Bronislovu). Tam name rado pilna bulvi\u0173 lupen\u0173, palikt\u0173 soviet\u0173 kari\u0173. Nebuvo lang\u0173, \u0161ie apkalti bulvi\u0173 mai\u0161ais, tod\u0117l juos stiklino i\u0161imdami stiklus i\u0161 kit\u0173 tu\u0161\u010di\u0173 nam\u0173. Susik\u016brus Felikso Dzer\u017einskio<\/em> kolchozui t\u0117vai, \u012f j\u012f \u012fstoj\u0119, gavo 60 ar\u0173 \u017eem\u0117s. Maryt\u0117s vyras Bronislovas dirbo prie gele\u017einkelio ir gavo tik 15 ar\u0173. Jaunai \u0161eimai skyr\u0117 karv\u0119 ir 2 kiaules. Voki\u0161kame r\u016bsyje, kuriame visada buvo tinkamas \u0161altis, laikydavo de\u0161ras, taukus. I\u0161 prad\u017ei\u0173 parduotuv\u0117je tr\u016bko duonos. Kai jos nebetr\u016bko, \u0117m\u0117 tr\u016bkti m\u0117sos, reik\u0117jo auginti savo gyvulius. Apie 1950\u20131955 m. \u012f Lauksargi\u0173 parduotuv\u0119 atve\u017edavo m\u0117sos, kaip v\u0117liau su\u017einojo, padv\u0117susi\u0173 kiauli\u0173 arba kokiomis ligomis sirgusi\u0173. J\u0173 nepri\u0117m\u0117 \u012f Taurag\u0117s m\u0117sos kombinat\u0105. Ji bijojo eiti \u012f Lauksargi\u0173 kult\u016bros namus, nes i\u0161 Meldikvir\u0161i\u0173 ateidavo rusai, kurie mu\u0161davo lietuvius. Maryt\u0117 prisimena, kad Marcevy\u010dius grojo bajanu. Bibliotekoje skait\u0117 vos jai \u012fsik\u016brus. Prisimena lietuvi\u0161kas vestuvi\u0173 tradicijas.<\/p>\n\n\n\n Susik\u016brus Lauksargi\u0173 tarybiniam \u016bkiui ji i\u0161kart prad\u0117jo ten dirbti, vadovaujant min\u0117tam A. Labazin. Dirbo vasaromis sezonine darbininke. U\u017eaugino dvi dukras. 1952 m. antr\u0105j\u0105 dukr\u0105 gimd\u0117 namie, o aku\u0161ere dirbo Lilija Ruibyt\u0117. Su vyru eidavo \u012f gegu\u017eines, kur dalyvaudavo jaunimas ir jaunos susituokusios poros, o dukreles palikdavo pri\u017ei\u016br\u0117ti savo mamai. Kartu su vyru giedodavo laidotuv\u0117se. Vyras keliaudavo dirbti \u012f Ragain\u0117s popieriaus fabrik\u0105, v\u0117liau \u2013 Lauksargi\u0173 katilin\u0117je, kur buvo kenksmingos s\u0105lygos, tod\u0117l mir\u0117 jaunas 1982 m. Ir daugiau ten dirbusi\u0173 vyr\u0173 mir\u0117 jauni.<\/p>\n\n\n\n Tokie M. Rutkauskien\u0117s u\u017era\u0161yti prisiminimai, ta\u010diau kiekvienas senbuvis papasakot\u0173 sav\u0173 istorij\u0173. Pavyko apklausti daugiau \u017emoni\u0173.<\/p>\n\n\n\n Sauliaus Drag\u016bno proseneliai Michalina (1910\u20131986) ir Afanasijus (1914\u20131987) Milajai \u012f Lauksargius atsik\u0117l\u0117 i\u0161 Vinginink\u0173, \u0160ilal\u0117s vals\u010diaus, 1945 m. rugpj\u016b\u010dio 24 d. su trimis vaikais: Adolfina, \u010ceslovu ir Mikalina (1937\u20132020, jo mo\u010diut\u0117 tuo metu buvo 7 m.). Afanasijus kil\u0119s i\u0161 Adakavo sentiki\u0173. I\u0161 prad\u017ei\u0173 atsik\u0117l\u0117 tik Michalina su vaikais, v\u0117liau i\u0161 karo gr\u012f\u017eo ir t\u0117vas Afanasijus. Pirmoji naujakuri\u0173 sodyba buvo \u0160lepuose prie Natki\u0161ki\u0173. Po kurio laiko vienas \u017emogus patar\u0119s atsikelti \u012f Lauksargius, daug ar\u010diau Taurag\u0117s. Pastatas prie pat sienos, adresu Til\u017e\u0117s g. 1, tuo metu buvo suniokotas ir j\u012f proseneliai atsistat\u0117 savo rankomis. Atstatant i\u0161ardytas pa\u017eeistas antrasis auk\u0161tas. Viename gale tur\u0117jo tvart\u0105, o kitame gyveno. Namas priklaus\u0117 M\u0117tai, mergautine pavarde \u010cerkut\u0117 (Czerkus; 1919\u20132009), ir Bruno Pe\u010diulai\u010diams (Petschulat), kurie pasitrauk\u0117 \u012f Vokietij\u0105 (jau skait\u0117me apie jo t\u0117v\u0105 stali\u0173 F. Pe\u010diulait\u012f: gal Franz arba Friedrich). \u0160iems tikriausiai priklaus\u0117 dar ir puo\u0161nus, bet \u0161iuo metu apleistas pastatas Til\u017e\u0117s g. 20. Prosenelis tur\u0117jo stakles, pagamino langus savo namui ir kaimynams. Naujieji gyventojai prisimin\u0117, kad atsik\u0117lus stov\u0117jo \u016bkinio namo liekanos, kuriame buvo bald\u0173 dirbtuv\u0117s, o kiemas i\u0161gr\u012fstas akmenimis lankytoj\u0173 arkliams priri\u0161ti. Pagal i\u0161likusi\u0105 emaliuot\u0105 i\u0161kab\u0105 ten naci\u0173 okupacijos metais veik\u0117 ir draudimo bendrov\u0117. Anks\u010diau, kai visko tr\u016bko, i\u0161kab\u0105 naudojo kaip ind\u0105 vi\u0161toms lesinti ir kaip pad\u0117kl\u0105 g\u0117lei. I\u0161 kartos \u012f kart\u0105 \u0161eimoje pasakota, kad kai kurie veik\u0117jai kra\u0161te griaudavo sveikus negyvenamus namus ir tada i\u0161 pasivogt\u0173 plyt\u0173 statydavo namus Taurag\u0117je.<\/p>\n\n\n\n Po Lietuvos nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo senieji savininkai ir naujakuriai bendravo, susira\u0161in\u0117jo lai\u0161kais, keit\u0117si nuotraukomis, gaudavo ir paramos, 1991 m. buvo susitik\u0119. Bruno amato neu\u017emir\u0161o, iki mirties tur\u0117jo bald\u0173 parduotuv\u0119 Kirchheime (Vokietija), kur pora gyveno. Vald\u0117 net parduotuv\u0119 Ispanijoje, tur\u0117jo nema\u017eai nekilnojamojo turto. Po M\u0117tos mirties ry\u0161ys nutr\u016bko.<\/p>\n\n\n\n Milaj\u0173 dukra, kaip ir mama, ne\u0161iojusi Mikalinos vard\u0105, vos atsik\u0117lus \u012f Lauksargius prad\u0117jo lankyti pradin\u0119 mokykl\u0105, o baigusi 4 klases per\u0117jo \u012f Grie\u017epelki\u0173 septynmet\u0119, kuri\u0105 baig\u0117 1952 m. Daug pad\u0117jo partizanams, juo buvo ir brolis \u010ceslovas. Apie tai \u2013 kitame skyriuje. 1957 m. i\u0161tek\u0117jo u\u017e politinio kalinio Napalio Bajoro ir kitais metais susilauk\u0117 vienturt\u0117s dukros Sigut\u0117s Bajorait\u0117s\u2013Drag\u016bnien\u0117s. Po dvej\u0173 met\u0173 j\u0173 keliai i\u0161siskyr\u0117 ir dukr\u0105, padedant t\u0117vams, teko auginti vienai. 1960 m. Mikalina prad\u0117jo dirbti Taur\u0173 tarybiniame \u016bkyje, o nuo 1967 m. \u2013 Taurag\u0117s pa\u0161to kaimo lai\u0161kininke. Dukra Sigut\u0117 1972 m. i\u0161vyko mokytis \u012f \u0160iauli\u0173 medicinos mokykl\u0105. Jos abi prisid\u0117jo prie pogrindin\u0117s Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios kronikos<\/em> platinimo. \u0160eima i\u0161laik\u0117 trump\u0105 Mikalinos rankra\u0161tin\u0119 autobiografij\u0105. Apie 1988 m. name kilo gaisras, teko keisti stog\u0105.<\/p>\n\n\n\n Apie t\u0117vus prisiminimais pasidalijo Taurag\u0117s muziejinink\u0117, mokytoja Au\u0161ra Budrikait\u0117\u2013Norvilien\u0117. Mama Elena Mockaityt\u0117 (g. 1943 m. \u0160iauri\u0161kiuose) ir t\u0117tis Stasys Budrikas (1944 m. Ringiniuose \u2013 2009 m.) \u012f Lauksargius atsik\u0117l\u0117 1968 m. i\u0161 \u017dygai\u010di\u0173. Apsigyveno name u\u017e dabartin\u0117s pagrindin\u0117s parduotuv\u0117s, v\u0117liau ten buvo pienin\u0117. Mama dirbo valgykloje vir\u0117ja, o t\u0117tis \u2013 darbininku statybose, v\u0117liau tapo in\u017einieriumi. V\u0117liau t\u0117vai persikraust\u0117 \u012f a\u0161tuonbut\u012f prie sen\u0173j\u0173 kult\u016bros nam\u0173, o 1990 m. persik\u0117l\u0117 \u012f alytnam\u012f Liep\u0173 g. 3. Laisvalaikio jokio netur\u0117jo, nes gyveno \u016bki\u0161kai. Tik atsikraust\u0119 \u012f Lauksargius \u012fsitais\u0117 vi\u0161t\u0173, kiauli\u0173, karvi\u0173, tad po darbo dienos reik\u0117davo pri\u017ei\u016br\u0117ti gyvulius. Prie nam\u0173 visada tur\u0117davo savo dar\u017eiuk\u0105 dar\u017eov\u0117ms, g\u0117l\u0117ms. Toliau tur\u0117jo didesn\u012f plot\u0105 dar\u017eui, kur augindavo bulves, runkelius. Ir dar vasaromis tur\u0117davo rav\u0117ti i\u0161 \u016bkio gaut\u0105 vadinam\u0105j\u0105 norm\u0105<\/em> (dideli laukai mork\u0173 arba burok\u0173). Normas<\/em> tarybinis \u016bkis u\u017ed\u0117davo tiems, kurie tur\u0117jo \u017eem\u0117s. Vasar\u0105 dar b\u016bdavo \u0161ienavimai. Ruden\u012f \u2013 bulviakasis, runkeli\u0173 nu\u0117mimas.<\/p>\n\n\n\n Kelet\u0105 nuotrauk\u0173 ir trump\u0105 seneli\u0173 biografij\u0105 pateik\u0117 K\u0119stutis Malinauskas. Mo\u010diut\u0117 Danguol\u0117 Mila\u0161auskait\u0117 (1942 m. J\u016bkainiuose \u2013 2013 m. Lauksargiuose) su t\u0117vais i\u0161kart po karo atsik\u0117l\u0117 \u012f gele\u017einkelio stot\u012f. Senelis Zenonas Malinauskas (1939 m. \u017dasliuose \u2013 2018 m. Lauksargiuose) \u012f Lauksargius atsik\u0117l\u0117 apie 1963 m., vairavo sunkve\u017eim\u012f. Ten jiedu ir susipa\u017eino. Nusipirko nam\u0105 ir gyventi jame prad\u0117jo 1984 m.<\/p>\n\n\n\n Loreta Tamulaitien\u0117 atsimena, kad \u012f \u0160akius, o paskui \u012f Lauksargius atvykus jos t\u0117vams, net 7 de\u0161imtmetyje artimieji sak\u0117, kad sugr\u012f\u0161 vokie\u010diai ir atsiims savo namus, kur j\u016bs d\u0117sit\u0117s?<\/p>\n\n\n\n V\u0117lyvasis sovietmetis<\/strong><\/p>\n\n\n\n 1984 m. bir\u017eelio 28 d. eilin\u012f kart\u0105 atidaryta Lauksargi\u0173 dar\u017eininkyst\u0117s tarybinio \u016bkio Taurag\u0117s 2-osios vidurin\u0117s mokyklos darbo ir poilsio stovykla \u201eBer\u017eelis\u201c<\/em>. 150 moksleivi\u0173 rav\u0117jo dar\u017eus, reng\u0117 pokalbius, susitikimus, sporto var\u017eybas. Kelet\u0105 met\u0173 anks\u010diau ten dalyvavusi mokin\u0117 Daiva Zarankait\u0117\u2013Kiniulien\u0117 prisimena, kad reik\u0117davo nuimti did\u017eiulius laukus mork\u0173 derliaus. Vieni dirbo labai greit, kiti l\u0117\u010diau, tod\u0117l l\u0117tieji stengdavosi neatsilikti, tarpais praleisdami dal\u012f mork\u0173. Teko skinti ir vy\u0161nias \u012ftakingam kol\u016bkio veik\u0117jui. Per m\u0117nes\u012f mok\u0117davo apie 18\u201320 rubli\u0173.<\/p>\n\n\n\n Lietuvos agropramoninio komiteto nutarimu nuo 1986 m. rugpj\u016b\u010dio Taurag\u0117s rajono Lauksargi\u0173 dar\u017eininkyst\u0117s tarybiniam \u016bkiui atimtas garbingas vardas \u201eparodomasis\u201c. Kiek anks\u010diau savaitra\u0161tis \u201eEkonomi\u010deskaja gazeta\u201c<\/em> gavo lauksargi\u0161ki\u0173 lai\u0161k\u0105, kuriame buvo prane\u0161ama apie gamybin\u0117s veiklos tr\u016bkumus, \u016bkio direktoriaus J. \u010caro vadovavimo stili\u0173, moral\u0117s savybes, nesiskaitym\u0105 su \u017emon\u0117mis. Leninie\u010di\u0173 balsas<\/em> rugs\u0117jo 20 d. i\u0161 to savaitra\u0161\u010dio Nr. 37 perspausdino straipsn\u012f pavadinimu Neretu\u0161uotas portretas<\/em>, kad ir kit\u0173 \u016bki\u0173 vadovai pasimokyt\u0173. Straipsnio autorius M. Kere\u017einas j\u012f u\u017ebaigia taip: \u201ePagal tai, kaip bus i\u0161spr\u0119stas konfliktas Lauksargiuose, \u017emon\u0117s svarstys apie atnaujinimo ir pertvarkymo j\u0117g\u0173 vienyb\u0119 kituose rajono kolektyvuose<\/em>\u201c.xiii<\/sup><\/a><\/u><\/sup><\/p>\n\n\n\n 1985 m. duomenimis, veik\u0117 ry\u0161i\u0173 skyrius, fel\u010derio ir aku\u0161er\u0117s punktas, a\u0161tuonmet\u0117 mokykla, kult\u016bros namai. Auginta daugiau kaip 1700 ha gr\u016bdini\u0173 kult\u016br\u0173, 160 ha dar\u017eovi\u0173: 42 ha burok\u0117li\u0173, 69 ha mork\u0173, 10 ha kop\u016bst\u0173, 20 ha agurk\u0173 ir kt. \u016akis pardav\u0117 valstybei daugiau kaip 1800 t \u012fvairios produkcijos. Buvo daugiausiai rajone mel\u017eiam\u0173 karvi\u0173 \u2013 900. 1983 m. atiduota eksploatuoti kiauli\u0173 auginimo komplekso pirmoji, 1984 m. \u2013 antroji eil\u0117. Nuo tada \u016bkis kasmet u\u017eaugindavo po 2000 kiauli\u0173. Gyventoj\u0173 skai\u010diumi did\u0117jo Lauksargiai, \u0160akiai.xiv<\/sup><\/a><\/sup> Kiti kaimai nyko.<\/p>\n\n\n\n Pagal 1986 m. duomenis \u016bkyje gyveno 1650 gyventoj\u0173, i\u0161 j\u0173 per 600 dirbo \u016bkyje. \u016akis tur\u0117jo 2800 galvij\u0173, 140 arkli\u0173. Papildomai \u017emon\u0117s tur\u0117jo 950 nuosav\u0173 galvij\u0173, 150 avi\u0173 ir 2 arklius. \u016akis tuo metu buvo suskirstytas \u012f 4 skyrius: \u0160aki\u0173 (valdytojas V. Jonikaitis), Lauksargi\u0173 (V. \u017debelys), Auk\u0161tvilki\u0173 (S. \u0160rok\u0161elis), Grie\u017epelki\u0173 (J. Toleikis). Bendras \u017eem\u0117s plotas sudar\u0117 6132 ha. \u017dem\u0117s \u016bkio naudmen\u0173 plotas \u2013 5390 ha, i\u0161 kurio 3370 ha ariama, 495 ha piev\u0173, 1100 ha ganykl\u0173. Pienas keliaudavo \u012f Taurag\u0117s sviesto s\u016bri\u0173 gamykl\u0105 (dabar AB Modest<\/em>, priklausanti Vilvi<\/em> grupei), galvijai ir kiaul\u0117s \u2013 \u012f Taurag\u0117s m\u0117sos kombinat\u0105, dar\u017eov\u0117s \u2013 \u012f Taurag\u0117s vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173 perdirbimo kombinat\u0105, taip pat \u0160iaulius, Vilni\u0173 ir kitur, gr\u016bdai \u2013 \u012f Taurag\u0117s gr\u016bd\u0173 produkt\u0173 kombinat\u0105 bei vietiniam \u0161\u0117rimui. Augintos bulv\u0117s, \u0161akniavaisiai.<\/p>\n\n\n\n \u017dem\u0117s \u016bkio specialist\u0173 dirbo per 50, o eilini\u0173 darbinink\u0173 \u2013 apie 550. Tiek vien\u0173, tiek kit\u0173 rasti buvo sud\u0117tinga. Ma\u017eai buvo norin\u010di\u0173 dirbti sunk\u0173 darb\u0105. Skirtinguose skyriuose, fermose darbo s\u0105lygos smarkiai skyr\u0117si. Geriausiu laikytas Auk\u0161tvilki\u0173 pieno kompleksas. Dirban\u010diam jaunimui organizuotos sporto var\u017eybos, i\u0161vykos, vakarai.xv<\/sup><\/a><\/u><\/sup><\/p>\n\n\n\n Dar kart\u0105 primintina, kad 1986 m. nugriautas vienas gra\u017eiausi\u0173 Lauksargi\u0173 pastat\u0173 \u2013 sal\u0117, kurioje vykdavo ir lietuvi\u0161ki vakarai, \u0161vent\u0117s. Jos vietoje 1988 m. lapkrit\u012f, sekant kolchozine gigantomanijos tradicija, pastatytas naujas pastatas, kuriame veikia kult\u016bros namai, seni\u016bnija, kitoje pus\u0117je \u2013 parduotuv\u0117. Architektas R. Bi\u010dkus. Statyb\u0105 prad\u0117jo Kauno politechnikos instituto studentai. \u012edomu, kad sovietme\u010dio Lauksargiuose nuo 1959 m. gyvenusi\u0173 572 gyventoj\u0173 1979 m. suma\u017e\u0117jo iki 474.xvi<\/sup><\/a><\/sup> Bet v\u0117liau iki atkuriant nepriklausomyb\u0119 skai\u010dius \u0117m\u0117 spar\u010diai did\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n Biblioteka Lauksargiuose \u012fkurta 1945 m. Pirmuoju ved\u0117ju paskirtas mokyklos ved\u0117jas Jonas Ambroza, biblioteka gavo 1000 knyg\u0173. 1947\u20131952 m. dirbo Jan\u0117 Dudonyt\u0117, 1958 m. \u2013 Rasa Piliutyt\u0117, 1959\u20131960 m. \u2013 Stefa L\u0117kyt\u0117, 1960 m. \u2013 Eugenija Arkauskait\u0117 (d\u0117l gerai atliekamo darbo perkelta \u012f centrin\u0119 Pag\u0117gi\u0173 bibliotek\u0105), 1961 m. \u2013 Eugenija Bau\u017eait\u0117, kurios darbe neb\u016bdavo. Nuo 1962 iki 1979 m. dirbo Emilija Bickien\u0117, sutvarkiusi ir susisteminusi bibliotekos fondus, i\u0161pl\u0117tusi veikl\u0105, pritraukusi daug nauj\u0173 lankytoj\u0173. I\u0161\u0117jusi\u0105 \u012f pensij\u0105 j\u0105 s\u0117kmingai pakeit\u0117 Maryt\u0117 Rutkauskien\u0117. 1973 m. \u012fkurta Grie\u017epelki\u0173 biblioteka, veikusi tik nepilnus 4 metus. 1984 m. duomenimis, biblioteka tuo metu tur\u0117jo 12301 knyg\u0105 ir 810 skaitytoj\u0173.xvii<\/sup><\/a><\/u><\/sup><\/p>\n\n\n\n Ambulatorija \u012fkurta pastate Til\u017e\u0117s g. 7, kur i\u0161 prad\u017ei\u0173 pokariu veik\u0117 rus\u0173 ir lietuvi\u0173 pradin\u0117s mokyklos. Pastatas buvo vieno auk\u0161to, bet v\u0117liau apylink\u0117s pirmininkas P. Petraitis pasir\u016bpino pastatyti antr\u0105 auk\u0161t\u0105, kur \u012fsireng\u0117 sau gyvenam\u0105sias patalpas. Nuo to laiko ten veik\u0117 apylink\u0117s centras, ambulatorija, odontologo kabinetas, valgykla. Kino filmus rodydavo i\u0161 traukinio vagono. Kult\u016bros namai iki naujojo pastato u\u017ebaigimo veik\u0117 buvusiame Endrijai\u010dio dvaro gyvenamajame name Til\u017e\u0117s g. 12.<\/p>\n\n\n\n Po karo v\u0117l prad\u0117jo veikti Lauksargi\u0173 (Til\u017e\u0117s g. 7), Kal\u0117n\u0173, Grie\u017epelki\u0173, \u0160aki\u0173, \u017dilu\u010di\u0173, Grei\u017e\u0117n\u0173, Kreiv\u0117n\u0173, Gilandvir\u0161i\u0173 pradin\u0117s mokyklos. Lauksargiuose i\u0161 prad\u017ei\u0173 viename gale veik\u0117 rus\u0173, o kitame \u2013 lietuvi\u0173 mokyklos. Kal\u0117n\u0173 ir Grei\u017e\u0117n\u0173 buvo u\u017edarytos po keleto met\u0173, bet pradin\u0117 mokykla atidaryta Oplankyje. I\u0161 prad\u017ei\u0173 mokyklose buvo daug mokini\u0173, kai kur dirbo po kelis mokytojus. V\u0117liau buvo u\u017edaryta Kreiv\u0117n\u0173 mokykla, o raudonplytis mokyklos pastatas nugriautas. Po to sek\u0117 Oplankio, \u017dilu\u010di\u0173, \u0160aki\u0173 bei Grie\u017epelki\u0173 mokykl\u0173 u\u017edarymas. Ilg\u0105 laik\u0105 veik\u0117 Lauksargi\u0173 septynmet\u0117 mokykla (Til\u017e\u0117s g. 15), deja, siekiant padidinti pastat\u0105 1962 m. jis subjaurotas ir paverstas \u012f \u201ed\u0117\u017eut\u0119\u201c, o mokykla reorganizuota \u012f a\u0161tuonmet\u0119. 1979 m. u\u017ebaigtos dabartinio mokyklos pastato Ber\u017e\u0173 g. 2 statybos. Direktore nuo 1961 m. buvo Elena Genien\u0117, nuo 1971 m. mokyklai apie 30 met\u0173 vadovavo Jurgis Bal\u010dius. 1988 m. tapo devynmete. Apie mokykl\u0105 2007 m. sukurtas trumpas filmas Lauksargi\u0173 pradinei mokyklai 80 met\u0173<\/em>, kuriame pakalbinta nema\u017eai dirbusi\u0173 mokytoj\u0173, i\u0161vardinti kiti pedagogai, mokiniai.<\/p>\n\n\n\n U\u017ebaigti straipsn\u012f noriu tokiu vietin\u0117s lietuvinink\u0117s po\u017ei\u016briu: \u201e[Kol kra\u0161tas] nebuvo i\u0161draskytas visai va taip, tvoros nebuvo suk\u016brentos, sudegintos ir pragertos, tai skyr\u0117si smarkiai. Ir tie tvartai t\u0173 plyt\u0173 raudon\u0173, vis tiek viskas buvo kitaip. Ir tos trobos auk\u0161tos. […] [v\u0117liau b\u016bdavo] kai va\u017eiuoji per Lietuv\u0105, visur tos, nu, kad ir nedidel\u0117s tos trobel\u0117s, bet jau gra\u017eiai i\u0161da\u017eytos, jau g\u0117lyt\u0117s \u017eydi, o \u012fva\u017eiuoji \u012f Klaip\u0117dos kra\u0161t\u0105 \u2013 baisu, baisu, baisu. U\u017etai, kad \u010dia visi atva\u017eiav\u0119, jie ne savo, jie ne savo namuose gyveno. Jie atva\u017eiav\u0119. Ai\u0161ku, ir va\u017eiavo ne tie, kurie ten tur\u0117jo kur tai gra\u017ei\u0105 trobel\u0119 ar dar ka\u017ek\u0105 \u2013 ne. Kurie nieko netur\u0117jo ir visk\u0105 prag\u0117r\u0117, tie atva\u017eiavo. Taip kad po karo, tais tarybiniais laikais Klaip\u0117dos kra\u0161tas skyr\u0117si tuo, kad buvo be galo apleistas, be galo. Taip, o dabar tvarkosi.\u201c<\/em>xviii<\/sup><\/a><\/sup><\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n Darius Kiniulis<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n Paskelbta \u201eTaurag\u0117s \u017einiose\u201c 2025-07-15: Lauksargi\u0173 naujakuriai ir kolektyvizacija<\/a><\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n i<\/a> Kraniauskien\u0117 S., Pocyt\u0117 S., Leiserowitz R., \u0160utinien\u0117 I., Klaip\u0117dos kra\u0161tas 1945\u20131960 m.: naujos visuomen\u0117s k\u016brimasis ir jo atspind\u017eiai \u0161eim\u0173 istorijose, 2019, Klaip\u0117da, p. 112;<\/p>\n\n\n\n ii<\/a> Kraniauskien\u0117 S., Pocyt\u0117 S., Leiserowitz R., \u0160utinien\u0117 I., Klaip\u0117dos kra\u0161tas 1945\u20131960 m.: naujos visuomen\u0117s k\u016brimasis ir jo atspind\u017eiai \u0161eim\u0173 istorijose, 2019, Klaip\u0117da, 156;<\/p>\n\n\n\n iii<\/a> Kraniauskien\u0117 S., Pocyt\u0117 S., Leiserowitz R., \u0160utinien\u0117 I., Klaip\u0117dos kra\u0161tas 1945\u20131960 m.: naujos visuomen\u0117s k\u016brimasis ir jo atspind\u017eiai \u0161eim\u0173 istorijose, 2019, Klaip\u0117da, p. 91;<\/p>\n\n\n\n iv<\/a> Kraniauskien\u0117 S., Pocyt\u0117 S., Leiserowitz R., \u0160utinien\u0117 I., Klaip\u0117dos kra\u0161tas 1945\u20131960 m.: naujos visuomen\u0117s k\u016brimasis ir jo atspind\u017eiai \u0161eim\u0173 istorijose, 2019, Klaip\u0117da, p. 75, 79, 219;<\/p>\n\n\n\n v<\/a> Kraniauskien\u0117 S., Pocyt\u0117 S., Leiserowitz R., \u0160utinien\u0117 I., Klaip\u0117dos kra\u0161tas 1945\u20131960 m.: naujos visuomen\u0117s k\u016brimasis ir jo atspind\u017eiai \u0161eim\u0173 istorijose, 2019, Klaip\u0117da, p. 81;<\/p>\n\n\n\n vi<\/a> Kairi\u016bk\u0161tyt\u0117 N., Klaip\u0117dos kra\u0161to kaimo vietovi\u0173 apgyvendinimas pokario metais \/\/ Lietuvinink\u0173 kra\u0161tas, Kaunas, 1995, p. 339\u2013371;<\/p>\n\n\n\n vii<\/a> Kraniauskien\u0117 S., Pocyt\u0117 S., Leiserowitz R., \u0160utinien\u0117 I., Klaip\u0117dos kra\u0161tas 1945\u20131960 m.: naujos visuomen\u0117s k\u016brimasis ir jo atspind\u017eiai \u0161eim\u0173 istorijose, 2019, Klaip\u0117da;<\/p>\n\n\n\n viii<\/a> Kiniulis D., Lauksargiai. Ma\u017eosios Lietuvos dalis, 2023, Vilnius;<\/p>\n\n\n\n ix<\/a> Ma\u017erimas E., Ma\u017eosios Lietuvos kult\u016bros atspind\u017eiai Taurag\u0117s kra\u0161te. Parube\u017eys, Taurag\u0117, 2014, p. 25;<\/p>\n\n\n\n x<\/a> Luko\u0161evi\u010dien\u0117 B., Ma\u017erimas E., Mockien\u0117 I., Ma\u017eosios Lietuvos atspind\u017eiai Taurag\u0117s kra\u0161te. Jonas Bicka, \u0160iauliai, 2013, p. 50\u201351;<\/p>\n\n\n\n xi<\/a> Kairys\u2013Kairevi\u010dius J., Senol\u0117 skait\u0117 Biblij\u0105 (prisiminim\u0173 atspind\u017eiai) \/\/ Lietuvos liuteron\u0173 kelias, 2017, Nr. 4\u20135;<\/p>\n\n\n\n xii<\/a> Rutkauskien\u0117 M., Senoli\u0173 prisiminimai. Taurag\u0117s rajono Lauksargi\u0173 seni\u016bnijos gyventoj\u0173 pasakojimai, Lauksargiai, 2007 (ma\u0161inra\u0161tis);<\/p>\n\n\n\n xiii<\/a> Jagminas B., Sovietmetis Taurag\u0117je, Taurag\u0117, 2015, p. 157 (ma\u0161inra\u0161tis);<\/p>\n\n\n\n xiv<\/a>Jagminas B., Taurag\u0117s rajonas, Vilnius, 1986, p. 38;<\/p>\n\n\n\n xv<\/a> Archyvin\u0117 byla Lauksargiai \u2013 bazinis \u016bkis 1986 m.<\/em>, saugoma Taurag\u0117s kra\u0161to muziejuje;<\/p>\n\n\n\n xvi<\/a> Purvinas M., Lauksargiai: pasienio ir tranzito gyvenviet\u0117s raida bei kult\u016bros paveldas \/\/ Kult\u016bros paminklai, Nr. 9, Vilnius, 2002, p. 107;<\/p>\n\n\n\n![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/08\/Lauksargiu-astuonmete-mokykla-XX-a.-7\u20138-des.-1024x730.jpg\")
![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/08\/Buvusi-Klingerio-sale-pries-nugriaunant-1986-m.-Fotografas-Edmundas-Mazrimas-1024x717.jpg\")
1949\u20131950 m., kuriantis paskutines dienas gyvenusios Pag\u0117gi\u0173 apskrities kol\u016bkiams, Lauksargi\u0173 apylink\u0117je valstie\u010diai sudar\u0117 \u0161iuos \u017eem\u0117s \u016bkio kooperatyvus: Lauksargiai \u2013 Felikso Dzer\u017einskio <\/em>kol\u016bk\u012f, Kal\u0117nai ir Grei\u017e\u0117nai \u2013 J\u016bros<\/em>, Grie\u017epelkiai II \u2013 Laisv\u0117s<\/em>, Kam\u0161\u010diai ir \u017dilu\u010diai \u2013 Maryt\u0117s Melnikait\u0117s vardo<\/em>, Kreiv\u0117nai \u2013 Gegu\u017e\u0117s 1-osios<\/em>, Gilandvir\u0161iai \u2013 Vieningo gyvenimo<\/em>, o \u0161aki\u0161kiai savo kol\u016bk\u012f pavadino tiesiog \u0160aki\u0173<\/em>.
1950\u20131962 m. Lauksargi\u0173 apylink\u0117 priklaus\u0117 naujam, ma\u017eesniam u\u017e buvusi\u0105 apskrit\u012f Pag\u0117gi\u0173 rajonui. \u0160io rajono gyvavimo metais kol\u016bkiai sustambinti. Susijung\u0117 Maryt\u0117s Melnikait\u0117s, Laisv\u0117s, Gegu\u017e\u0117s 1-osios<\/em> ir Vieningo gyvenimo<\/em> kolchozai. Sustambintas kol\u016bkis pasivadino \u0160vyturio<\/em> vardu. Felikso Dzer\u017einskio<\/em> kolchozas padid\u0117jo, prisijungus prie jo Grei\u017e\u0117nams ir Kal\u0117nams. Ta\u010diau 1956 m. rugpj\u016bt\u012f Vieningo gyvenimo<\/em> ir Felikso Dzer\u017einskio<\/em> kol\u016bkiai, nei\u0161sivyst\u0119 \u012f stiprias \u017eem\u0117s \u016bkio arteles, prisijung\u0117 prie Lauksargi\u0173 tarybinio \u016bkio. I\u0161 prad\u017ei\u0173 Lauksargi\u0173 tarybinio \u016bkio ir \u0160aki\u0173 kol\u016bkio ribose buvo dvi apylink\u0117s: Lauksargi\u0173 ir Grie\u017epelki\u0173. Pirmasis Lauksargi\u0173 apylink\u0117s pirmininkas buvo Jonas Zanaveckas, Grie\u017epelki\u0173 \u2013 E. \u0160alkauskas. 1974 m. sausio m\u0117nes\u012f ir \u0160aki\u0173<\/em> kol\u016bkis \u012fsiliejo \u012f Lauksargi\u0173 tarybin\u012f \u016bk\u012f. Taip visoje apylink\u0117je liko vienas vienintelis, bet stiprus Lauksargi\u0173 dar\u017eininkyst\u0117s pavyzdinis-bandomasis \u016bkis.x<\/sup><\/a><\/sup> Dabartin\u0117je Lauksargi\u0173 seni\u016bnijoje rusai daugiausia buvo sukelti \u012f Meldikvir\u0161ius ir kur\u012f laik\u0105 \u2013 \u012f Oplank\u012f, kitur dominavo lietuviai.<\/p>\n\n\n\n![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/08\/Mikalina-Milajute-XX-a.-6-des.-Fone-matosi-garnizonas-Lauksargiai-638x1024.jpg\")
![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/08\/Namo-savininkas-Bruno-Peciulaitis-1991-m.-kartu-su-Mikalina-Milajute-ir-Saulium-Justina-Sigute-Stasiu-Dragunais-1024x692.jpg\")
![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/08\/Sigute-Bajoraite-1963-m.-prie-savo-namu-Tilzes-g.-1-1024x728.jpg\")
![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/08\/Zenklas-i-Lauksargiu-darzininkystes-tarybini-uki-XX-a.-7\u20139-des.-1024x565.jpg\")