Tekstas publikuotas kūrybos žurnale „Slemas su ragais“, 7-10 psl. Leidėjas Tauragės krašto muziejus
„Santaka“, 2020.

„Slemas – tai poezijos reklama, po to jaunimas pereina prie rimtesnės poezijos“, – kažkaip panašiai rašė feisbuko komentatoriai pasirodžius pirmajai Mariaus Povilo Elijo Martynenko knygai „Be penkių pasaulio pradžia“ (2019 metais išleido „Tyto alba“). Dabar jau žinomo ne tik kaip slemerio, bet ir aktoriaus, vaidinusio režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklyje „Apvalytieji“, Šarūno Barto filme „Sutemose“. Lietuvos slemo kultūra pradėjo formuotis prieš dešimtmetį kaip kiekvienam atvira žodinės kūrybos forma. M. P. E. Martynenko sleminti pradėjo prieš aštuonerius metus. Tie patys komentatoriai mini, kad nuo to laiko ir slemo vakarai Vilniuje tapo patrauklesni didesnei auditorijai, kurią masino unikali slemerio asmenybė. „Jis galėtų skaityti net ir adresų knygą, man vistiek patiktų,“ – savo įspūdžiais dalijosi komentatoriai, panašu, gyvai girdėję Martynenko slemo pasirodymus.

• Kas yra slemas?

Žodis „slemas“ funkcioniuoti pradėjo dar 1986 m., kai Marco Smitho (slemo poezijos pradininko) iniciatyva džiazo klube – „Green Mill“ įvyko poezijos skaitymai. Nuo afišos – „Uptown poetry slam“ ir gimė terminas slemas ⁶. Terminas „performative poetry“ apibūdina poeziją, kuriamą atlikti priešais publiką. Slemas gali būti laikomas reakcija į akademinio ar vadinamojo oficiozinio literatūrinio sluoksnio uždarumą ir hierarchiškumą ¹. Tam, kad būtų galima geriau suprasti, kas yra poezijos slemas, svarbu žinoti, ką galima vadinti slemu, ir ko ne. Knygoje „Take the Mic: The Art of Performance Poetry, Slam, and the Spoken Word“ pateikiami penki teiginiai, kurie apibūdina slemą:

1. Slemas yra poezija. Ir nors kartais yra įtraukiamas pasakojimas ar kitos retorinės išraiškos, vis vien viso to pagrindas yra poezija.
2. Slemas yra atliekamas. Tai yra šio žanro išskirtinumas, einantis kartu su žodžiu poezija (P raidė susijungia su žodžiu poezija ir performansu, ir tampa performatyviosios poezijos išraiška).
3. Slemas yra varžybos. Tai nėra šio žanro prasmė, tačiau labai svarbi dalis. Ir svarbiausia yra tai, kad pats vertinimas priklauso nuo publikos, o ne paskirtų teisėjų.
4. Slemas yra interaktyvus. Sleme dalyvaujanti publika yra tiesiogiai įtraukiama į tai, kas vyksta.
5. Slemas yra bendruomenė. Tai yra bendruomenė žmonių, kurie susirenka mėgautis poezija ir jos atlikimu ⁵.

Amerikiečių poeto Marco Smitho pradėtas rengti slemas vietos pobūdžio nepakeitė iki šių dienų – atviri poezijos vakarai dažniausiai rengiami neformalioje aplinkoje: klubuose ar baruose, kur publikos ir poeto bendravimas savaime yra lygiavertis ir artimas ⁴.

Performatyvioji poezija keičia ne tik tekstą, bet ir jo rašymo mechanizmą: ji kuriama ne užrašyti, ne spausdinti, bet atlikti scenoje. Performatyvioji poezija žmogaus jusles veikia tiesiogiai, be fonetinio rašto tarpininkavimo. Čia itin svarbus balsas ir žvilgsnių ryšys. Lietuvių slemeris Žygimantas Kudirka seminaro metu pasakojo apie akių sąlyčio svarbą: įprastuose poezijos skaitymuose netyčia susidūrus skaitovo ir klausytojo žvilgsniams abu išsigandę nusuka akis. Sleme svarbiausia yra publikos reakcija, o akių sąlytis gali padėti įveikti egzistencinę baimę. Kalbėdami apie slemo varžytuves jų dalyviai ir organizatoriai pabrėžia kito ir kitoniškumo priėmimo reikšmę ¹.

„Slemo dalyvis – slemeris. Nereikia baimintis tokios etiketės. Po slemo sijonu tilps visi. Laikai save pradedančiuoju? Ant slemo scenos tu – slemeris. O gal laikai save klasiku? Ant slemo scenos tu vis tiek esi slemeris. Visus titulus, galias ir negalias – viską čia reikia apginti iš naujo. Iš naujo – kaskart,“ – rašo Žygimantas Kudirka – Mesijus ².

• Slemas slemeriams

Darja Lyženko „Slemas man yra priimtiniausia saviraiškos forma. Man reikia gyvos interakcijos su žiūrovu. Mano įrankiai – balsas, žodžiai ir į juos įdedamos reikšmės. Sleme visa tai susipina. Čia nereikia papildomų instrumentų ar kažkokių finansinių investicijų. Tiesiog gyveni savo gyvenimą, reflektuoji jį ir ši masė virsta tekstu. Slemas – labai žemiška meno forma, čia nereikia ypatingo išsilavinimo, žinių, rafinuoto skonio ar priklausyti aukštai socialinei klasei. Slemas – kaip iš esmės ir byloja jo pavadinimas – smūgiuoja čia ir dabar. Nereikia susikaupus valandų valandas gilintis į tekstą. Gestai, žodžiai, mimikos, balsas veikia kur kas stipriau nei tiesiog perskaitytos raidės.“

Domas Raibys „Slemas – tai poezijos varžybos, kur varžybos siaurąja, poezija plačiąja prasme.“

Benas Januševičius  „Slemas SAVO eilėraščių skaitymas arba deklamavimas.”

Martynas Bertašius „Slemas yra vieta būti pastebėtam, kad skaitai kažką gero, taip pat vieta būti sugėdintam, kad skaitai kažką blogo, slemas taip pat yra vieta pastebėti kitus gerus skaitovus ir sugėdinti blogus, o labiausiai slemas tinka savo paties rašymo ir scenos įgūdžių tobulinimui, įskaitant ir netikėtas bei įdomias pažintis su kitais skaitovais, bendraujant su jais po renginio.“

Milginta Palubinskaitė „Slemas, tai perpasakota asmeniška, tavo paties ar kito gyvenimiška patirtis.”

Ieva Modgabytė „Slemas – tai dalykas, suteikiantis visišką laisvę kurti, poezija, kurios forma kiekvieną kartą priklauso tik nuo akimirkos jausmo ar emocijos, ir kurioje save gali išreikšti be jokių suvaržymų – pačiais įvairiausiais garsais, žodžiais ar kuo tik sugalvoji.“

Mindaugas Laurinaitis „Slemas yra nenumaldoma ugnis. „Gana sacharinti širdis“.”

• Slemo temos

Slemas Lietuvoje ir Europoje – labai gyvastingas reiškinys, nuolat besimainantis, dinamiškas. Nors, tiesa, daugelis slemerių ilgainiui pradeda užsiimti kitokiomis veiklomis ¬ muzika, teatru, kultūros renginių organizavimu, publicistika ar komiko amatu, bet šis dėsnis veikia ir atvirkščiai ¬ į slemo sceną ateina teatralai, muzikantai, dainininkai, publicistai… Kūryba verčia menininką ieškoti naujų erdvių ir toks tarpdisciplininis migravimas plečia akiratį³.

Angliškasis slemas turi dvi stiprias kryptis – jis yra arba sklidinas juodojo humoro, arba gan stipriai politiškai angažuotas. Prancūzijoje didžioji dalis slemo abejoja prancūziškuoju „Liberté, égalité, fraternité“ – pabrėžia nelygybę, susvetimėjimą, laisvių apribojimą. Prancūzijoje slemas – platforma išsisakyti įvairioms diskriminuojamoms mažumoms – lytinėms, seksualinėms, etninėms. Portugalijoje ryškus poetų skatinimas atsigręžti į vertybes, ten slemo tekstuose girdėti daugiau simbolinės, lyrinės kalbos. Estijoje, labiau nei kur kitur, galvą iškiša būtent garso, fonetinė poezija, kur didesnė reikšmė teikiama ne tiek žodžiams, kiek garsams ir žmogaus gebėjimui jais manipuliuoti. Vokiškojoje Šveicarijos dalyje slemo poetai žygiuoja koja kojon su stand-up komikais, jų pasirodymai pritraukia daugybę žmonių ³.

• Slemo vyksmas Lietuvoje

Nors Rytų Europoje (Rusijoje, Lenkijoje) slemas pirmąkart įvyko dar pačioje šio tūkstantmečio pradžioje, Lietuvą šis judėjimas pasiekė pavėlavęs. Žinoma, lietuviškojo slemo istorijoje esminis vaidmuo tenka Vilniui. Tačiau pirmuoju slemo renginiu Lietuvoje laikytini Trubadūro Bacevyčios (tikrasis vardas – Kęstutis Bacevičius) inicijuoti skaitymai vyko Šakių rajone esančioje sodyboje ⁴.

Dabar, praėjus dvylikai metų nuo slemo pradžios galima stebėti dar didesnį slemo Lietuvoje pokytį. Nors vis dar yra žmonių, kurie tik pradeda susipažinti su šia, pasaulyje jau gerai žinoma poezijos forma, slemai aktyviai vyksta daugelyje Lietuvos miestų. Kaune, kaip ir Vilniuje, slemo renginiai vyksta kiekvieną mėnesį. Nuo 2018 m. Kauno menininkų namų organizuojami slemai kas mėnesį sulaukia apie 150 dalyvių ir žiūrovų ⁵.

Jau trečius metus iš eilės slemas yra įtraukiamas į „Poezijos pavasario“ renginius Klaipėdoje. Slemas skaitomas vasaros festivaliuose. Pavyzdžiui, 2018 metais slemo buvo galima klausytis „Devilstone“, 2018–2019 „Dpoezijos šaltinyje“. Šiauliuose slemas tapo atskiru „Poviliuko slemo“ projektu. Tauragėje slemo varžybos vyko 2019 metų balandžio 1 ir gegužės 18 dienomis, 2020 metų rugpjūčio 8 dieną kartu su mieste vykusiu Menų festu‘20.

Šaltiniai:

¹ Interaktyvus [žiūrėta 2020-09-30] https://literaturairmenas.lt/publicistika/ramune-brundzaite-slemas

² Interaktyvus [žiūrėta 2020-09-30] http://www.tekstai.lt/tekstai-apie-tekstus/94-bendroji-literatros-kritika/6822-zygimantas-mesijus-kudirka-kas-yra-slemas

³ Interaktyvus [žiūrėta 2020-09-30] https://literaturairmenas.lt/publicistika/marius-povilas-elijas-martynenko-mano-priesas-zmoniu-persisotinimas-suzombejimas-atbukimas

⁴ Laura Lisauskaitė „Slemo poezija XXI a. Lietuvoje“, 2018. Kultūros gyvenimo žurnalas jaunimui „Pašvaistė” Nr. 1, 17-20 psl.

⁵ Brigita Armonaitytė. 2020. „Slemas Lietuvoje: M. P. E. Martynenko kūryba”, magistro baigiamasis darbas. VDU, 89 p.