Šunų žetonų istorija

Dar 2020 m. pradžioje į Tauragės krašto muziejų „Santaka“ paskambino Maksimas Greičius ir pranešė Šilinės kaime radęs žetoną. Muziejus ženklelį priėmė, tačiau tik po pusmečio pavyko išsiaiškinti, kad tai šuns žetonas. Jis varinis, aštuoniakampis. Averse užrašas „Tauragės apskritis 1935“, reverse skaičiai 3633. Galbūt tai vietinių, o gal administracinės ribos sargybinių šuns ženklelis. Mat tuo metu Šilinėje buvo perėjimo punktas į Lietuvai priklausantį, bet autonominį Klaipėdos kraštą į kaimyninius Aušgirius – Pagėgių apskritį. Tam pačiam kaime tas pats žmogus surado ir muziejui 2023 m. padovanojo dar vieną 1917 m. šuns žetoną.

Šuns žetonų temą tyrė vienintelis Lietuvoje numizmatas Eduardas Remecas.i Skaitytojui gali būti įdomi istorija ir konkretūs faktai apie Tauragės apskrityje vykusį šunų ženklinimą 1920-1940 m.

Apie šunų registraciją iki tarpukario Lietuvos Respublikos atkūrimo žinoma labai mažai duomenų. Caro laikais tik kai kurie miestai vykdė šunų registraciją. Kraštą okupavus Vokietijai Pirmojo pasaulinio karo metais tapo privaloma registruoti šunis.

Muziejuje saugomas šuns žetonas, išduotas Vokietijos okupacinės valdžios 1917 m. Ant žetono šuns atvaizdas, metai, registracijos numeris ir užrašas „Verw.[itwet] Litauen“ (vok. naudojamas Lietuvoje).

Jau 1922 m. kauniečiai raginti kuo greičiau miesto valdyboje įsigyti šunų registracijos ženklelius. 1923 m. Lietuvoje prasidėjo šunų pasiutligės protrūkis. Kovodami su liga, dalis apskričių miestų ir valsčių išleido atitinkamus įsakymus. Vasario 17 d. Tauragės apskrities valdyba išleido privalomą nutarimą, pagal kurį visi šunys miestuose ir miesteliuose dieną ir naktį turėjo būti pririšti, o kaimuose lakstyti su antsnukiu.

1924 m. rugsėjo 10 d. viešai paskelbtas Seimo priimtas Savivaldybių mokesčių įstatymas, kuriame nurodyta, kad miestų savivaldybėms suteikiama teisė imti mokestį už šunų laikymą, bet dar prieš metus mokestį buvo pradėję rinkti Panevėžys, Šiauliai, Ukmergė, Kaunas. Nuo 1927 m. prisijungė Marijampolė.

1929 m. kovo 11 d. išėjo Vyriausybės potvarkis, kad visi šunys privalo būti registruojami savivaldybėse ir turėti dirželius ant kaklo su žetonais. Šunis be tokių dirželių reikėjo numarinti. Vėliau spalio 4 d. vidaus reikalų ministras Ignas Musteikis išleido dar griežtesnį potvarkį, kad visoje Lietuvoje privaloma registruoti šunis. Tai bandyta kovoti su pasiutlige ir kitomis ligomis. Už kiekvieno šuns registravimą ir žetoną valsčiams nurodyta imti po 1,5 Lt mokestį. Nuo 1930 m. visos Lietuvos apskritys, išskyrus Tauragės apskritį ir autonominį Klaipėdos kraštą (Klaipėdos, Šilutės, Pagėgių apskritys), privalėjo registruoti šunis. Tačiau statistika rodo, kad 90 % mokesčių buvo surenkama Kaune. Visur kitur į šį reikalą žiūrėta aplaidžiai, valkatavo daugybė šunų, o eiliniai žmonės, žinoma, nesiveržė lengvai atsisveikinti su sunkokai uždirbtais 1,5 Lt.

Nors Tauragės apskritis buvo viena iš nedaugelio, kur nereikėjo žetonų, 1930 m. pačiame Tauragės mieste buvo privaloma susimokėti mokestį. Tais metais surinkta 1199,90 Lt šunų registracijos mokesčio. Mieste sistema, matyt, veikė neblogai, nes Tauragė buvo tarp daugiausiai mokesčių surinkusių miestų. Daugiau surinko tik Šiauliai (1310 Lt), Panevėžys (1970 Lt), Mažeikiai (1245 Lt) ir, žinoma, Kaunas (18 789,75 Lt). Palyginimui, Alytus surinko 580 Lt, Kėdainiai – 187 Lt, Marijampolė – 175 Lt, Telšiai – 326 Lt.

Veterinarijos tarnyba 1935 m. pakeitė šunų priežiūros taisykles. Dabar šunys turėjo būti vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu, sarginiai šunys uždaryti arba pririšti, medžiokliniai – su raudonais kaklo dirželiais. Kaime šunis paleisti būdavo galima tik nakčiai. Valkataujantis šuo su registracijos žetonu būdavo numarinamas po 3 dienų, jei neatsirasdavo šeimininkas, o be ženklelio – iškart. Įstatymo vykdymą prižiūrėjo policija, miestų burmistrai, valsčių viršaičiai ir seniūnai. Nepaklūstančių galėjo laukti administracinė bauda iki 1000 Lt arba 3 mėnesių areštas. Įvedus šį įstatymą, dalyje apskričių įvesti nauji žetonai, o kai kurios apskritys perkalė senuosius 1930 m. žetonus iš 0 perkaldamos į skaičių 5. Tuo metu atsirado pirmi ir vieninteliai Tauragės apskrities šunų žetonai. Muziejuose tokie žinomi kol kas tik du. Be anksčiau minėtojo dar vienas saugomas Nacionaliniame muziejuje. Jo reverse nurodytas numeris 1442. Dalis vietovių žetonus įsivedė vėliau. Pagėgių miestas tai padarė 1937 m.

Pirmosios sovietinės okupacijos metu žetonai tebegaliojo, o mokestis rinktas labai stropiai. Vėliau, po karo, nepriklausomybės laikų žetonai nebenaudoti.

Darius Kiniulis

iRemecas E., Šunų registracijos žetonai tarpukario Lietuvoje / Numizmatika, t. 13-17, 2017, p. 15-30.

Originaliai tekstas publikuotas laikraštyje „Tauragės kurjeris“: https://kurjeris.lt/kitos/taurragis/suns-zetono-istorija/