Romas Kalanta – lietuvių disidentas, pagarsėjęs savo susideginimu protestuojant prieš SSRS valdžią Lietuvoje. „(…) kam daugiau gyventi? Kad šita santvarka mane lėtai ir negailestingai užmuštų? Geriau jau aš pats save ir iškart… Čia niekad nebus laisvės. Net šitą žodį LAISVĖ uždraudė“, – taip samprotavo devyniolikmetis iš Vilijampolės. Panašios mintys sklandė daugelio to meto jaunuolių širdyse. Tik ne visi taip drastiškai ryžosi priešintis. 2022-ieji – Romo Kalantos metai. Šiemet, nuo to įvykio mes minim lygiai 50 metų. Tarp LR Seimo priimtų minėtinų Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo datų, 1972 metai buvo paskelbti Romo Kalantos aukos ir jaunimo pasipriešinimo metais. O ar buvo tada kažkokių pasipriešinimo užuomazgų mūsų Tauragėje? Buvo.
Tauragė, 1974 m. IV vidurinė mokykla (dabar Žalgirių gimnazija). Tada devintokai buvo vyriausi šios mokyklos mokiniai, tai pirmoji laida. Vieną ankstyvą rytą, ant mokyklos fasado, tamsiais grindiniais dažais buvo užrašyta „KALANTA“. Kas išdrįso? Tie, kas šiandien mena tuos įvykius, puikiai prisimena, kaip chemijos mokytoja bandė sieną, su draudžiamuoju užrašu, išėsdinti kažkokiais chemikalais. Kiek pavyko, kiek nepavyko, bet, ta sienos vieta, buvo užkalta lentomis. Vėliau vyko apklausos, tardymai kas tai padarė. Surado…vieną iš grupės „nusikaltėlių“. Mokiniai, klasės draugai buvo priversti tą merginą charakterizuoti neigiamai, dėl to ji buvo pašalinta iš komjaunimo, o kitais metais, kai bandė stoti į aukštąją mokyklą, neįstojo.
Minint mokyklos 50-etį, trijulė pirmos laidos draugų: Raimondas Vidra, Remigijus Morkūnas, Jonas Kleinaitis, susitikę pirmiausia norėjo prisiminti būtent tą įvykį. Turėdami prie mokyklos savo laidos suolelį, jie simboliškai įamžino vieną iš mokinių pasipriešinimo momentų tuometinei sistemai.
1978 m. I vidurinė mokykla (dabar M. Mažvydo progimnazija). Tais metais minint Gegužės 1-osios šventę, pasitaikė 4 laisvos dienos. Ūkvedei ankstyvą rytą atėjus į mokyklą iškelti vėliavų, ant mokyklos pastato fasado pamatė dažais išpurkštus didelius Gediminaičių stulpus, šalia užrašus: „Šalin rusus“ ir „ Į laisvę“. (Žodis „laisvę“ buvo parašytas neaiškiai: raidės s ir v buvo kaip susiliejusios). Tuometinis mokyklos partinės organizacijos sekretorius iškart informavo rajono partijos komitetą. O iš ten – skambutis į Vilnių, į patį Centro komitetą. Vakare vilniškiai jau buvo Tauragėje ir išsikvietę tuometinę mokyklos direktorę surengė jai apklausą – tardymą. Nuo 18 val. iki 22 val. ji buvo klausinėjama apie mokyklos auklėjimo planą. Kaltininkų tada nerado, bet direktorė, neatlaikiusi spaudimo, buvo priversta mokyklą palikti. Ir šiandien, tuos įvykius ji mena su didele nuoskauda ir liūdesiu. Po metų, buvo išaiškinti ir tikrieji kaltininkai. Likimo ironija, tuo pat metu ligoninėje gulėjo prokuroro asistentas ir šaukiamojo amžiaus jaunuoliai (į sovietinė kariuomenę). Tie nieko neįtardami, pasigyrė, kaip prieš metus aprašinėjo mokyklos pastatą ir jų niekas neiššifravo. Tai buvo 2 tuometiniai mokyklos devintokai, kurie slėpėsi krūmuose ir stebėjo aplinką (vienas iš jų gerai žinomas aktorius Arūnas Sakalauskas), o rašinėjo buvęs mokyklos mokinys. Direktorė mena, kad panašių atvejų buvo ir anksčiau, kai mokyklos tualetuose, buvo rasti rašteliai su užrašu „Kalanta“, bet viskas baigdavosi ramiai, be jokių didelių „čk“.
Šiandien, birželio 3 dieną, visa Lietuva mini Sąjūdžio įkūrimo dieną. Įvertinant jaunimo poelgius, buvo aišku, kad toks fenomenas, kaip Sąjūdis, anksčiau ar vėliau atsiras. Didžioji tautos dalis, kaip matom, nenurimo, nesusitaikė, nepakluso komunistų tvarkai ir įtakai. Lai prisiminimai apie R. Kalantą, Sąjūdžio diena – kiekvieną mūsų įkvėps naujiems darbams, vienybei, kūrybai, būti naudingais Lietuvai.
Aušra Norvilienė
Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkė
