{"id":9546,"date":"2025-05-21T10:58:22","date_gmt":"2025-05-21T08:58:22","guid":{"rendered":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/?p=9546"},"modified":"2025-05-21T10:58:22","modified_gmt":"2025-05-21T08:58:22","slug":"keturios-taurages-kataliku-baznycios","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/keturios-taurages-kataliku-baznycios\/","title":{"rendered":"Keturios Taurag\u0117s katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios"},"content":{"rendered":"\n

Pirmoji ba\u017eny\u010dia<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kovo 21 d. min\u0117jome Taurag\u0117s 518-\u0105j\u012f gimtadien\u012f. 1507 m. pirmasis Taurag\u0117s ra\u0161ytinis pamin\u0117jimas sutampa ir su katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios fundacij\u0105 \u017eymin\u010diu dokumentu. Dokumentas \u017einomas tik i\u0161 jo patvirtinimo teism\u0173 aktuose 1635 m. Originalas nei\u0161lik\u0119s. I\u0161 ties\u0173 fakt\u0105, kad ba\u017eny\u010dia \u012fsteigta XVI a. prad\u017eioje liudija tik XIX a. prad\u017eios ra\u0161tas, kuriame gin\u010dytasi, kada \u012fsteigta ba\u017eny\u010dia. Tame ra\u0161te minimi faktai i\u0161 ka\u017ekoki\u0173 ba\u017eny\u010dios dokument\u0173, kurie iki m\u016bs\u0173 laik\u0173 irgi nei\u0161liko. 1808 m. ra\u0161te Rusijos vald\u017eiai Taurag\u0117s klebonas Florijonas Zostovskis min\u0117jo, kad pirmasis klebonas Jonas, buv\u0119s Go\u0161tauto kapelionas, i\u0161buvo Taurag\u0117je 27 metus \u2013 iki 1534 m., kai parapij\u0105 per\u0117m\u0117 klebonas Andriejus (iki 1552 m.). Tuomet dokumento original\u0105 at\u0117m\u0117 Taurag\u0117s savininkas evangelikas Merkelis \u0160emeta, kartu su ba\u017eny\u010diai anks\u010diau priskirtomis \u017eem\u0117mis Kangailuose, Pr\u016bdi\u0161kiuose ir Visbutuose. Kyla abejoni\u0173 d\u0117l \u0161alia ba\u017eny\u010dios 1507 m. kartu \u012fsteigtos mokyklos (antros \u017demaitijoje). Tyr\u0117jai mano, kad \u0161i visgi \u012fsteigta gerokai v\u0117liau. Ba\u017eny\u010dios fundatoriumi \u012fvardytas Baltramiejus buvo Stanislovas Barto\u0161aitis \u2013 Taurag\u0117s savininkas. Mokslininkai pastebi, kad kovo 21 d. \u0161is asmuo jau buvo kal\u0117jime, tad fundacij\u0105 tikriausiai sura\u0161\u0117 kitu metu arba tai padar\u0117 jo \u017emona Jadvyga. \u017demai\u010di\u0173 vyskupas Jurgis Ti\u0161kevi\u010dius 1635 m. vizituodamas Taurag\u0119 rado ba\u017eny\u010di\u0105 apleist\u0105, apgriuvusi\u0105. Po keli\u0173 met\u0173 klebonas Stanislovas Dobryka skund\u0117si, kad ba\u017eny\u010di\u0105 per \u0160v\u010d. Trejyb\u0117s \u0161vent\u0119 nusiaub\u0119 kitatikiai. Motiejus Valan\u010dius apie tai ra\u0161\u0117: \u201eVyskupas, atva\u017eiav\u0119s \u012f Taurag\u0119, rado ba\u017eny\u010di\u0105 apleist\u0105, neu\u017edaryt\u0105 ir ma\u017ene \u012f k\u016bt\u0119 apverst\u0105. Gavo dar \u017eini\u0105, jog liuteriai katalikus, \u012f tuos tu\u0161\u010dius namus Dievo \u0161ventomis dienomis renkan\u010dius, gainioja ir neleid\u017eia melstis. Susimil\u0119s ant gyvenan\u010di\u0173 Papr\u016bs\u0117j aveli\u0173 savo, tuojau u\u017edraud\u0117 liuteriams tai bedaryti ir skubiai atsiunt\u0117 \u012f Taurag\u0119 kunig\u0105, kurs, papuo\u0161\u0119s ba\u017eny\u010di\u0105, prad\u0117jo dvasi\u0161kiems reikalams katalik\u0173 u\u017egan\u0105 daryti\u201c.[i]<\/a><\/p>\n\n\n\n

\"\"
Taurag\u0117s katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios statyba 1900. Adomas Dauk\u0161a. Lietuvos nacionalinis muziejus<\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n

Antroji ba\u017eny\u010dia<\/strong><\/p>\n\n\n\n

1639 m. vizitacijos akte jau minima nauja, dar neu\u017ebaigta ba\u017eny\u010dia, kurioje altoriai esantys seni. Ma\u017edaug tuo metu ba\u017eny\u010diai gal\u0117jo b\u016bti suteikti trys titulai: \u0160v\u010d. Trejyb\u0117s, Apsirei\u0161kimo \u0160v\u010d. Mergelei Marijai ir \u0161v. Baltramiejaus. Martynas Ma\u017evydas XVI a. lai\u0161ke dar mini \u0161iose apylink\u0117se buvus svarbius Dievo K\u016bno ir \u0161v. Jurgio atlaidus, kurie tradicijoje i\u0161liko svarb\u016bs dar ilgai. \u0160i antroji ba\u017eny\u010dia gan greit sudeg\u0117. Tikriausiai per antr\u0105j\u012f \u0160iaur\u0117s kar\u0105 (1655\u20131660 m.) j\u0105 sudegino \u0160vedijos kariuomen\u0117 . N\u0117ra \u017einoma, kur stov\u0117jo pirmosios dvi ba\u017eny\u010dios, ta\u010diau turint galvoje, kad miestelio centras tuomet telk\u0117si aplink turgaus aik\u0161t\u0119 (dabar dalis jos lik\u0119 neu\u017estatyta \u2013 Senamies\u010dio skveras), o katalik\u0173 ba\u017eny\u010diai miestelyje priklaus\u0117 didelis plotas nuo turgaus aik\u0161t\u0117s iki pat dabartini\u0173 Kult\u016bros r\u016bm\u0173, tik\u0117tina, kad maldos namai stov\u0117jo Pil\u0117n\u0173 ir Stoties gatvi\u0173 aplinkoje. Tame plote ba\u017eny\u010dia \u016bkininkavo, taip u\u017esidirbdama pajam\u0173.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Taurag\u0117s katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia iki 1910. Taurag\u0117s kra\u0161to muziejus<\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n

Tre\u010dioji ba\u017eny\u010dia<\/strong><\/p>\n\n\n\n

                           Tre\u010diasis ba\u017eny\u010dios pastatas jau buvo statomas dabartin\u0117je ba\u017eny\u010dios vietoje, toliau nuo tuometinio miestelio centro. Gal numatant tolesn\u0119 pl\u0117tr\u0105 dabartine Stoties gatve arba stengiantis suma\u017einti gaisro pavoj\u0173. Statyba XVII a. antroje pus\u0117je r\u016bpinosi \u017demaitijos vyskupas Kazimieras Pacas, vyskupijos kancleris, Taurag\u0117s klebonas Jok\u016bbas Linevi\u010dius. \u0160i naujoji medin\u0117 ba\u017eny\u010dia vis paremontuojama stov\u0117jo net 226 metus, kol j\u0105 nugriov\u0117 1899 m. ruo\u0161iantis statyti dabartin\u0119 m\u016brin\u0119. Deja, iki \u0161iol n\u0117ra surasta n\u0117 viena nuotrauka, ar pie\u0161inys, kaip ta ba\u017eny\u010dia atrod\u0117. Maldos namai baigti statyti 1673 m., o pa\u0161ventinti tik 1677 m. Iki tol kelet\u0105 de\u0161imtme\u010di\u0173 katalikai rinkdavosi \u012f nedidel\u0119 laikin\u0105 koplyt\u0117l\u0119. Vidaus \u012frengimas u\u017etruko iki 1705 m., jau mirus abiem iniciatoriams. Trak\u0173 tij\u016bnas ir Taurag\u0117s seni\u016bnas Mikalojus Pranci\u0161kus Rosochackis \u012fsipareigojo u\u017esakyti ir apmok\u0117ti did\u017eiojo altoriaus gamyb\u0105. 1674 m. klebonui i\u0161 Vilniaus ra\u0161\u0117: \u201eKaip syk\u012f esu vie\u0161pa\u010diui pa\u017ead\u0117j\u0119s pastatyti Taurag\u0117s ba\u017eny\u010dioje altori\u0173, taip tas, kuris yra \u017emoni\u0173 \u0161ird\u017ei\u0173 Serg\u0117tojas, mato nekintant\u012f mano nor\u0105 kuo grei\u010diau \u012fgyvendinti sumanym\u0105. Jau senokai noriu ten nuva\u017eiuoti kartu su meistru, kad prie man\u0119s padaryt\u0173 br\u0117\u017einius ir sutart\u0173 u\u017e darb\u0105 u\u017emokest\u012f. Kadangi mane vargina i\u0161 dalies kasdieninis ruo\u0161imasis i\u0161vykti \u012f Var\u0161uv\u0105, \u012f elekcin\u012f Seim\u0105, taip pat ir kankinanti podagra, tod\u0117l mano veikla tur\u0117t\u0173 sulaukti tinkamesnio laiko. Ta\u010diau b\u016bk J\u016bs\u0173 Mylista tikras, kas vos tik baigsis m\u016bs\u0173 [Vyriausiojo tribunolo] komisijos pos\u0117d\u017eiai, kurie tur\u0117t\u0173 [trukti] dvi savaites, tuoj pat i\u0161vyksiu \u012f Taurag\u0119 ir atsive\u0161iu ten meistr\u0105. Nebent man sutrukdyt\u0173 dar ka\u017ekokie reikalai, ta\u010diau tada pasi\u0173siu meistr\u0105, kad tai, kas Dievui jau pa\u0161v\u0119sta, gal\u0117t\u0173 b\u016bti s\u0117kmingai atlikta.\u201c[ii]<\/a><\/p>\n\n\n\n

                           Kaip atrod\u0117 ba\u017eny\u010dia, bandykime \u012fsivaizduoti remdamiesi 1697 m. vizitacijos aktu. Tuo metu jos titulai buvo \u0160v\u010d. Trejyb\u0117s ir \u0161v. Jono krik\u0161tytojo. Tur\u0117jo kupol\u0105, da\u017eyt\u0105 auksine spalva. Proporcinga, su 11 lang\u0173, ant m\u016bro pamat\u0173, su 6 kolonomis viduje. Didysis medinis altorius da\u017eytas juodai, su 4 kolonomis, tarp kuri\u0173 pastatytos medin\u0117s \u0161v. Petro ir \u0161v. Pauliaus skulpt\u016bros. Viduryje buvo \u0160v\u010d. Trejyb\u0117s paveikslas. Antrajame altoriaus tarpsnyje tarp \u0161v. Mikalojaus ir \u0161v. Cecilijos skulpt\u016br\u0173 \u012fstatytas \u0161v. Jono Krik\u0161tytojo paveikslas. Dar auk\u0161\u010diau \u2013 tarp dviej\u0173 angeliuk\u0173 apskritim\u0105 formuojan\u010diuose spinduliuose buvo \u0160v\u010d. Marijos \u0117mimo \u012f dang\u0173 paveikslas. Skulpt\u016bros ir kolonos paauksuotos.<\/p>\n\n\n\n

                           Kaip savo straipsnyje apra\u0161o Mindaugas Paknys, antrasis altorius kair\u0117je pus\u0117je taip pat buvo i\u0161 trij\u0173 tarpsni\u0173, da\u017eytas ir paauksuotas. \u0160io altoriaus pirmame tarpsnyje stov\u0117jo \u0161v. Jok\u016bbo ir \u0161v. Stanislovo skulpt\u016bros, o centre \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos paveikslas. Ra\u0161yta, kad j\u012f bajoras Radvilavi\u010dius parsive\u017e\u0119s i\u0161 sudegintos maskv\u0117n\u0173 pilies ir dovanoj\u0119s Butki\u0161k\u0117s ba\u017eny\u010diai. Sutikus bajoro \u012fp\u0117diniams, paveikslas perkeltas \u012f Taurag\u0119. Antrajame tarpsnyje i\u0161 \u0161on\u0173 stov\u0117jo \u0161v. Kazimiero ir \u0161v. Apolonijos skulpt\u016bros, o vidury \u2013 \u0161v. Baltramiejaus \u2013 ba\u017eny\u010dios glob\u0117jo paveikslas. Auk\u0161\u010diau irgi buvo du angeliukai, laikantys J\u0117zaus vardo monogram\u0105.<\/p>\n\n\n\n

                           Ant sien\u0173 kabojo 22 paveikslai. Buvo ir ne\u0161iojamas altor\u0117lis su \u0160v\u010d. Trejyb\u0117s vienoje ir \u0161v. Onos \u2013 kitoje pus\u0117je. Sakykla buvo paprasta. Vargon\u0173 tuomet dar nebuvo, tik senas pozityvas (ma\u017ei, vieno manualo, da\u017eniausiai kilnojami vargonai).<\/p>\n\n\n\n

                           Pra\u0117jus 90 met\u0173 vizitacijos akte 1787 m. altorius minimas tas pats, tik da\u017eytas nebe juodai, o melsvai. Kairysis altorius irgi buvo i\u0161lik\u0119s beveik toks pat. Tik \u0161v. Kazimiero altorius i\u0161keltas toliau \u012f nav\u0105, o jo vietoje \u012frengtas \u0161v. Juozapo altorius, kadangi min\u0117to \u0161ventojo brolija ba\u017eny\u010dioje \u012fkurta 1719 m. Naujojo altoriaus pirmame tarpsnyje buvo \u0161v. \u0160eimos paveikslas, auk\u0161\u010diau \u2013 \u0161v. Onos atvaizdas. Minimas naujas liturginis indas \u2013 monstrancija su kar\u016bn\u0117l\u0119 laikan\u010diais angeliukais, Dievo T\u0117vo fig\u016br\u0117le ir \u0161v. Dvasios baland\u017eiu. 1792 m. vizitacijos akte pad\u0117tis nepasikeitusi.<\/p>\n\n\n\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 XIX a. prad\u017eioje pastatyta nauja varpin\u0117 ir klebonija. Minimos dvejos katalik\u0173 kapin\u0117s: \u0161ventoriuje ir pus\u0117 varsto u\u017e miesto. Tai b\u016bt\u0173 u\u017e 530 metr\u0173 pagal dabartinius matmenis. Nors realus atstumas gerokai ma\u017eesnis (apie 300 m), bet turimos galvoje, matyt, kapin\u0117s dabartini\u0173 Kult\u016bros r\u016bm\u0173 vietoje ir sunaikintoji j\u0173 dalis, buvusi perkaso vietoje, kur Dariaus ir Gir\u0117no gatv\u0117 dabar leid\u017eiasi \u017eemyn link tilto. Per vis\u0105 laik\u0105 taip ir nepastatyta \u0161pitol\u0117 (prieglauda vargstantiems), kokios \u012fprastai b\u016bdavo prie parapini\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173. XIX a. prad\u017eioje senajame altoriuje vietoj \u0161v. Kazimiero pakabintas \u0161v. Jono Nepomuko paveikslas. 1821 m. ra\u0161yta, kad chore (balkone) yra nauji 11 bals\u0173 vargonai. Krik\u0161tykla \u012ftaisyta \u0161v. Jurgio altor\u0117lio mensoje (stale). 1845 m. ant senojo altoriaus v\u0117l gr\u0105\u017eintas Kazimiero paveikslas, o Nepomuko perkeltas \u012f antr\u0105 tarpsn\u012f, greta pakabinant \u0161v. Martyno paveiksl\u0105. I\u0161 \u0161v. Roko, Jurgio, Antano paveiksl\u0173 sud\u0117liotas penktas altorius. Laikui b\u0117gant kitos bendruomen\u0117s pasistat\u0117 m\u016brinius maldos namus: liuteronai 1843 m., \u017eydai 1857 m., sta\u010diatikiai 1874 m. Katalikams statyti trukd\u0117 okupacin\u0117 Rusijos vald\u017eia, vie\u0161patavusi kra\u0161te nuo 1795 m. Mat po 1863 m. sukilimo u\u017edrausta nauj\u0173 katalik\u0173 maldos nam\u0173 statyba ir remontas, taip siekiant spar\u010diau surusinti Lietuv\u0105.[iii]<\/a> Tam sugalvodavo \u012fvairi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173: kad neu\u017eteks l\u0117\u0161\u0173 statyboms baigti, kad ba\u017eny\u010di\u0105 pasta\u010dius pirmiau nei cerkv\u0119, sta\u010diatikiai eis pas katalikus. Pagal tuometin\u012f plan\u0105 ba\u017eny\u010dia tur\u0117jo b\u016bti visai kitokia, nei galiausiai buvo pastatyta. Pagrindiniame fasade i\u0161 \u0161on\u0173 tur\u0117jo kilti du gana ploni bok\u0161tai, prie pagrindin\u0117s navos priglaustos siauros navos, viduje 4 kolonos, 8 sudvejint\u0173 lang\u0173 poros, dar 2 poros prieangyje ir 2 presbiterijoje.[iv]<\/a> Teigiama, kad \u0161iam reikalui Taurag\u0117s dvaro plytin\u0117je \u012fsigytas plytas vald\u017eia nusavino gretimos cerkv\u0117s statybai. Draudimas statyti ba\u017eny\u010dias at\u0161auktas 1897 m. Senoji medin\u0117 1673 m. statyta ba\u017eny\u010dia ma\u017eai pakitusi, bet jau suvargusi, i\u0161stov\u0117jo iki pat 1899 m.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Taurag\u0117s katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia apie 1912. Vyganto Barkausko kolekcija<\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n

Ketvirtoji ba\u017eny\u010dia<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Galiausiai l\u0117\u0161os ir plytos v\u0117l buvo surinktos, o statyb\u0173 tais pa\u010diais 1899 m. \u0117m\u0117si aktyvus klebonas Vincentas Kem\u0117\u0161is. Dabar jau primir\u0161ta, bet anks\u010diau dar daug de\u0161imtme\u010di\u0173 prisiminta i\u0161skirtin\u0117 aktyvi asmenyb\u0117. Taip nutiko, kad istoriografijoje statybos nuopelnas da\u017enai priskiriamas Fabijonui Kem\u0117\u0161iui, kuriam Vincentas buvo d\u0117d\u0117 (t\u0117vo brolis).[v]<\/a> I\u0161painiokime \u0161\u012f netikslum\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Taurag\u0117s parapijos klebonu Vincentas dirbo nuo 1897 iki 1905 m. Paskui perkeltas \u012f Mos\u0117d\u012f, ta\u010diau u\u017e \u017emoni\u0173 kurstym\u0105 prie\u0161 caro vald\u017ei\u0105 gr\u0105\u017eintas \u012f Taurag\u0119 klebonu tarnavo nuo 1906 iki 1919 m. Vos gr\u012f\u017e\u0119s \u0117m\u0117 organizuoti lietuvi\u0161kus vakarus su vaidinimais. 1908 m. \u012fsteig\u0117 \u0161v. Juozapo darbinink\u0173 draugij\u0105, kuri atidar\u0117 savo bibliotek\u0105 su skaitykla, pienin\u0119, siuvykl\u0105, batsiuvi\u0173 dirbtuves, jaunim\u0105 mok\u0117 amat\u0173. Prasid\u0117jus karui 1914 m. vasaros pabaigoje V. Kem\u0117\u0161is paskirtas miesto apsaugos komiteto pirmininku. Rugs\u0117jo viduryje Vokietijai u\u017e\u0117mus miest\u0105, dvasininkas paimtas \u012fkaitu u\u017e tai, kad miestas nesumok\u0117jo kontribucijos ir i\u0161ve\u017etas \u012f Pr\u016bsij\u0105. Kalintas Karaliau\u010diaus, \u0160tetino kal\u0117jimuose. I\u0161 ten \u012f Kra\u017eius jam pavyko gr\u012f\u017eti lapkrit\u012f. Apie 1916\u20131917 m. gr\u0105\u017eintas \u012f Taurag\u0119. Dalyvavo 1917 m. Vilniaus konferencijoje, kuri paruo\u0161\u0117 s\u0105lygas Lietuvos Nepriklausomybei skelbti. \u0160iam \u017emogui 1987 m. Lietuvos krik\u0161to 600-\u0173j\u0173 metini\u0173 proga ba\u017eny\u010dios viduje \u012frengta memorialin\u0117 lenta. Tuo tarpu Fabijonas irgi dirbo Taurag\u0117je, tik vikaru, parapijos administratoriumi, kur\u012f laik\u0105 pavadavo besigydant\u012f d\u0117d\u0119 Vincent\u0105. Prisid\u0117jo prie lietuvi\u0161k\u0173 vakar\u0173 organizavimo, platino draud\u017eiam\u0105 lietuvi\u0161k\u0105 spaud\u0105, ra\u0161\u0117 \u201eT\u0117vyn\u0117s sargui\u201c.[vi]<\/a> Tad painiava i\u0161ties pagr\u012fsta.<\/p>\n\n\n\n

\u017dinome unikali\u0105 dar statomos ba\u017eny\u010dios nuotrauk\u0105, kuri datuotina 1900 m. Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugoma fotoplok\u0161tel\u0117, kurioje ba\u017eny\u010dia dar be bok\u0161to, be stogo, netinkuota. Prie\u0161ais \u012f\u0117jim\u0105 stovi 8 vyrai su kepur\u0117mis, 7 skaromis apsigobusios moterys, 3 vaikai, irgi su kepur\u0117mis. Dalis \u017emoni\u0173 stovi ant akmen\u0173 kr\u016bvos, aplink fasad\u0105 matomi sukalti pastoliai. Nuotraukos autorius Adomas Dauk\u0161a. Naujoji ba\u017eny\u010dia baigta 1903 m., pa\u0161ventinta 1904 m. rugpj\u016b\u010dio 1 d. Matyt apie 1904\u20131910 m. i\u0161leistas atvirukas su ba\u017eny\u010dios nuotrauka. I\u0161 jos matome, kad senasis bok\u0161tas buvo keturkampis ir auk\u0161tesnis u\u017e dabartin\u012f. \u0160ventorius aptvertas paprasta lentine tvora. Antrasis atvirukas i\u0161leistas v\u0117liau, apie 1912\u20131914 m. ir jau matome m\u016brin\u0119 \u0161ventoriaus tvor\u0105, i\u0161likusi\u0105 iki \u0161i\u0173 dien\u0173. Atvirukai itin reti, ta\u010diau vien\u0105 j\u0173 turi \u012fsigij\u0119s Taurag\u0117s kra\u0161to muziejus. Nors ba\u017eny\u010dios projektas nerastas iki \u0161iol, bet pagal brai\u017e\u0105 specialistai priskiria \u0161ved\u0173 architektui Karlui Eduardui Strandmannui, kuris Lietuvoje suprojektavo apie 30 ba\u017eny\u010di\u0173, daugiausia \u017demaitijoje. Su senuoju bok\u0161tu ba\u017eny\u010dia buvo labai pana\u0161i \u012f to paties architekto projektuot\u0105 Alantos ba\u017eny\u010di\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Deja, vos po 11 met\u0173 nauj\u0105j\u012f ba\u017eny\u010dios bok\u0161t\u0105 1915 m. u\u017eminavo ir susprogdino vokie\u010diai. Gri\u016bdamas bok\u0161tas sunaikino ir didel\u0119 dal\u012f stogo, fasado konstrukcij\u0173, chor\u0105 su vargonais. Atrodo, kad kunigauti tais metais, kol Vincento nebuvo, atvyko Vytautas Dikavi\u010dius. Jis prisimena: \u201ePrie ba\u017eny\u010dios buvusioje cementin\u0117je \u2013 sudegusiame betoniniame pastate \u2013 \u012fkurta ba\u017eny\u010dia. Sienos nelygios, m\u016brin\u0117s, grindys i\u0161klotos plytomis, stogas \u2013 skiedrinis. V\u0117jas privarydavo sniego ir vandens. 1915 metais Kal\u0117dose per rytmetines mi\u0161ias buvo tik 3 \u017emon\u0117s, \u012fskaitant kunig\u0105, zakristijon\u0105 ir dar vien\u0105 parapijiet\u012f, nes labai siaut\u0117jo p\u016bga\u201c.[vii]<\/a> V\u0117liau parapijie\u010diai melstis vykdavo \u012f Paj\u016br\u0117lio ba\u017eny\u010di\u0105 (nei\u0161likusi). Klebonas atstatymo darbus prad\u0117jo 1921 m. ir baig\u0117 1925 m., kuomet \u0160v\u010d. Sakramentas i\u0161kilmingai \u012fne\u0161tas \u012f ba\u017eny\u010di\u0105. D\u0117l l\u0117\u0161\u0173 tr\u016bkumo tada nepaj\u0117gta atstatyti bok\u0161to.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Deganti Taurag\u0117s katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia 1915. Taurag\u0117s kra\u0161to muziejus<\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n

1927 m. vasar\u0105 Taurag\u0117s apskrities techniku tapo Tomas Okunis, kuris gyveno Kaune, ta\u010diau dirbo ne tik Taurag\u0117s, bet ir Alytaus, Marijampol\u0117s apskri\u010di\u0173 techniku. Jam teko garb\u0117 suprojektuoti nauj\u0105j\u012f bok\u0161t\u0105 kartu su techniku Veitagu. 1927 m. spalio 7 d. Vyriausioji statybos inspekcija patvirtino bok\u0161to projekt\u0105 ir atstatymas gal\u0117jo b\u016bti prad\u0117tas. Rekonstrukcijos autoriai atk\u016br\u0117 bok\u0161to apatini\u0173 tarpsni\u0173 formas, ta\u010diau nuo tre\u010diojo tarpsnio jis kitoks. Kaip ra\u0161o Morta Bau\u017eien\u0117, vietoje buvusi\u0173 auk\u0161t\u0173 ni\u0161eli\u0173 grupi\u0173 vidurin\u0119 dar kvadratin\u0119 bok\u0161to dal\u012f i\u0161 trij\u0173 pusi\u0173 supa trikampiai l\u0117k\u0161ti frontonai su laikrod\u017eiais. Vir\u0161 \u0161ios dalies bok\u0161tas tampa a\u0161tuoniakampis.[viii]<\/a> Tiesa, pirmasis ir vienintelis i\u0161 projekte numatyt\u0173 laikrod\u017ei\u0173 \u012frengtas tik 2008 m. (miesto partnerio Ryd\u0161tato dovana Tauragei 500 m. jubiliejaus proga). Po perstatymo neogotikin\u0117s su neoromaniniais elementais \u0161ventov\u0117s pasipild\u0117 dar ir klasicizmo motyvais, taigi M. Bau\u017eien\u0117 atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, jog ba\u017eny\u010dia tapo dar labiau eklekti\u0161ka. Atrodo, kad abu \u0161oniniai altoriai buvo i\u0161lik\u0119 ikikariniai, o pagrindiniam altoriui pasi\u016blyta ant 4 kolon\u0173 i\u0161kelti kar\u016bnos pavidalo baldakim\u0105. Bok\u0161tui statyti 10 000 Lt param\u0105 skyr\u0117 Statyb\u0173 inspekcija.<\/p>\n\n\n\n

Pirm\u0105j\u0105 Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje dien\u0105 Vokietijai puolant \u012fgriuvo stogas, sudeg\u0117 vargonai. Klebonas, jau prelatas, vien\u0105kart atstat\u0119s ba\u017eny\u010di\u0105 nebesiry\u017eo imtis atstatymo. Atsistatydino ir i\u0161vyko \u012f ma\u017eesn\u0119 parapij\u0105. Vyskupas atk\u0117l\u0117 energing\u0105 jaun\u0105 32 met\u0173 kunig\u0105 Jon\u0105 Beinori\u0173, buvus\u012f Klaip\u0117dos gimnazijos kapelion\u0105. \u0160is \u0117m\u0117si statybos dar karo metu ir 1943 m. juos \u012fvykd\u0117 tiek, kad gal\u0117jo vykti pamaldos. Ruden\u012f vyskupas Vincentas Balsevi\u010dius per \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos nekalto prasid\u0117jimo 3 dien\u0173 atlaidus ba\u017eny\u010di\u0105 v\u0117l at\u0161ventino. J. Beinorius prisiminimuose ra\u0161\u0117, kad i\u0161 \u0161onini\u0173 altori\u0173 yra i\u0161likusi vienintel\u0117 Marijos statula. Jos maldai sud\u0117tos rankos numu\u0161tos krintan\u010dio stogo gaisro metu. \u0160i buvo apr\u016bkusi dulk\u0117mis, purvo apne\u0161ta. Atstatymo darbai prad\u0117ti nuo griuv\u0117si\u0173 pa\u0161alinimo. Jonas prisimena: \u201eVis\u0105 t\u0105 gr\u016bzo gausyb\u0119 ve\u017e\u0117me arkliais pasidarytu grindiniu pro did\u017ei\u0105sias duris ir did\u017ei\u0173j\u0173 dur\u0173 laiptais \u017eemyn. Ve\u017e\u0117m… nuo klebonijos kelio iki plento, prie tilto. Charakteringa: nei ve\u017eant gr\u016bz\u0105, nei i\u0161pilant j\u012f ant kelio, nei j\u012f paskleid\u017eiant, niekas nerado ir nepasteb\u0117jo nukritusi\u0173 Marijos rank\u0173. Kada paruo\u0161\u0117m kop\u0117\u010dias ir prad\u0117jom ruo\u0161ti stela\u017eus Marijos altoriaus tvarkymui, tada nuo tilto \u012f kaln\u0105 \u0117jo Lietuvos \u017eem\u0117s \u016bkio akademijos student\u0117 \u0160ertvytyt\u0117 ir, atne\u0161usi rankas, parei\u0161k\u0117: \u201ePareidama nuo tilto \u012f kaln\u0105 i\u0161sigandau, pama\u010diau kelio pakra\u0161tyje ky\u0161an\u010dias rankas. Supratau, kad \u010dia jos pateko i\u0161 ba\u017eny\u010dios. \u0160tai atne\u0161iau jums\u201c. Atne\u0161\u0117 kaip tik tuo metu, kai restauratoriai ruo\u0161\u0117si gipsines naujas Marijos rankas. \u017dinoma, visi d\u017eiaug\u0117m\u0117s tuo radiniu ir ne ma\u017eiau steb\u0117jom\u0117s tuo faktu, kaip jos gal\u0117jo kelyje i\u0161likti nesutrintos ir tuo, kaip nuostabiai jos atsirado\u201c.[ix]<\/a> Neai\u0161ku, ar sovietams gr\u012f\u017etant ba\u017eny\u010dia v\u0117l nukent\u0117jo, ta\u010diau remontai vykdyti iki pat 1955 m. Iki \u0161iol kabantys kry\u017eiaus keli\u0173 paveikslai, kuriuose pavaizduotas vien J\u0117zus Kristus, nutapyti dabar jau ne\u017einomos autor\u0117s 1952 m., ar kiek anks\u010diau. Kiekvieno i\u0161 paveiksl\u0173 tapymui l\u0117\u0161as aukojo parapijie\u010diai. Jie nurodyti kitose paveiksl\u0173 pus\u0117se. Veikiausiai tuo laikme\u010diu pagaminti suolai, sakyklos, altorius, kurie stovi ir \u0161iandien.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Apgriauta Taurag\u0117s katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia 1941-1942. Romualdas Bali\u016bnas. Taurag\u0117s kra\u0161to muziejus<\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n

Vis paremontuojama ir pri\u017ei\u016brima ba\u017eny\u010dia rimt\u0173 remont\u0173 sulauk\u0117 2009\u20132011 m., kai nauja skarda apdengtas stogas, pertinkuotas ir perda\u017eytas fasadas bei vidus, vietoj medini\u0173 sud\u0117tos plyteli\u0173 grindys, \u012fvestas geoterminis \u0161ildymas. Atlikta ir daugiau kosmetini\u0173 pakeitim\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Per vis\u0105 \u0161i\u0105 518 m. trunkan\u010di\u0105 istorij\u0105 ba\u017eny\u010dioje tarnavo 26 \u017einomi klebonai, nors j\u0173 b\u016bta bent apie 30. S\u0105ra\u0161e gali b\u016bti netikslum\u0173: Jonas (1507\u20131534), Stanislovas Dobryka (1636\u20131641), Jonas Svi\u017eevskis (1653\u20131654), Jurgis Milevskis (apie 1654\u20131671), Jok\u016bbas Linevi\u010dius (apie 1671\u20131682), Ignotas Mikolajevi\u010dius (1682\u20131692), Leonardas Narmontas (apie 1692\u20131701), Jurgis Cvie\u010dinskis (1701\u20131703), Nam\u0161evi\u010dius (Naru\u0161evi\u010dius?) (apie 1703\u20131748?), Jordanas Mykolas (apie 1748\u20131787), Simonas Kasperovi\u010dius (1787\u20131806), Florijonas Zavistovskis (1806\u20131821), Valerijonas Zbu\u017einskis (1821\u20131831), Ignotas Polujanskis (1838\u20131845), Jonas Tamo\u0161evi\u010dius (1863\u20131865), Pa\u0161kevi\u010dius (1865\u20131866), Vincentas Kem\u0117\u0161is (1897\u20131919), Vytautas Dikavi\u010dius (1919\u20131941), Jonas Beinorius (1941\u20131955), Alfonsas Sirus (1955\u20131956), Jonas Gedvila (1979\u20131981), Petras Puzaras (1956\u20131957 ir 1981\u20131996), Vincentas Gauronskis (1996\u20132002), Alvydas Bridikis (2002\u20132016), Vytautas Gedvainis (2016\u20132018), Marius Venskus (nuo 2018).<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Darius Kiniulis<\/p>\n\n\n\n

Straipsnis publikuotas 2025-03-30: https:\/\/taurageszinios.lt\/naujiena\/keturios-taurages-kataliku-baznycios-21305<\/a><\/p>\n\n\n\n

\"mediju
Projektas \u201eTaurag\u0117s archyv\u0173 paslaptys\u201c. Projekt\u0105 i\u0161 dalies finansuoja Medij\u0173 r\u0117mimo fondas. Paramos suma 5000 Eur.<\/strong><\/em><\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n
\n\n\n\n

[i]<\/a> Ramonien\u0117 D., Liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dia Taurag\u0117s kra\u0161te \/ Taurag\u0117s kra\u0161tas, 2007, Vilnius, p. 297;<\/p>\n\n\n\n

[ii]<\/a> Paknys M., Taurag\u0117s \u0160v\u010d. Trejyb\u0117s ba\u017eny\u010dia \/ Taurag\u0117s kra\u0161tas, 2007, Vilnius, p. 269\u2013274;<\/p>\n\n\n\n

[iii]<\/a> Bau\u017eien\u0117 M., Taurag\u0117s \u0160v\u010d. Trejyb\u0117s ba\u017eny\u010dios bok\u0161to atstatymo 90-metis \/ Kult\u016bros paminklai, Nr. 22, 2019, Vilnius, p. 76;<\/p>\n\n\n\n

[iv]<\/a> Paknys M., Taurag\u0117s \u0160v\u010d. Trejyb\u0117s ba\u017eny\u010dia \/ Taurag\u0117s kra\u0161tas, 2007, Vilnius, p. 275\u2013278;<\/p>\n\n\n\n

[v]<\/a> Paknys M., Taurag\u0117s \u0160v\u010d. Trejyb\u0117s ba\u017eny\u010dia \/ Taurag\u0117s kra\u0161tas, 2007, Vilnius, p. 278;<\/p>\n\n\n\n

[vi]<\/a> https:\/\/anykstenai.lt\/asmenys\/<\/p>\n\n\n\n

[vii]<\/a> Gai\u017eauskas J., I\u0161 Taurag\u0117s parapijos istorijos: laukiame jubiliejaus \/ Tauragi\u0161ki\u0173 balsas, Nr. 6, 1991, p. 3;<\/p>\n\n\n\n

[viii]<\/a> Bau\u017eien\u0117 M., Taurag\u0117s \u0160v\u010d. Trejyb\u0117s ba\u017eny\u010dios bok\u0161to atstatymo 90-metis \/ Kult\u016bros paminklai, Nr. 22, 2019, Vilnius, p. 79;<\/p>\n\n\n\n

[ix]<\/a> Gai\u017eauskas J., I\u0161 Taurag\u0117s parapijos istorijos: laukiame jubiliejaus \/ Tauragi\u0161ki\u0173 balsas, Nr. 6, 1991, p. 3;<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pirmoji ba\u017eny\u010dia Kovo 21 d. min\u0117jome Taurag\u0117s 518-\u0105j\u012f gimtadien\u012f. 1507 m. pirmasis Taurag\u0117s ra\u0161ytinis pamin\u0117jimas sutampa ir su katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios fundacij\u0105 \u017eymin\u010diu dokumentu. Dokumentas \u017einomas tik i\u0161 jo patvirtinimo teism\u0173 aktuose 1635 m. Originalas nei\u0161lik\u0119s. I\u0161 ties\u0173 fakt\u0105, kad ba\u017eny\u010dia \u012fsteigta XVI a. prad\u017eioje liudija tik XIX a. prad\u017eios ra\u0161tas, kuriame gin\u010dytasi, kada \u012fsteigta ba\u017eny\u010dia. […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":9551,"comment_status":"closed","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"ngg_post_thumbnail":0},"categories":[7,13],"tags":[32,67,258],"translation":{"provider":"WPGlobus","version":"2.8.9","language":"en","enabled_languages":["lt","de","pl","lv","en","uk","ru"],"languages":{"lt":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"de":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"pl":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"lv":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"en":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"uk":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"ru":{"title":false,"content":false,"excerpt":false}}},"acf":[],"uagb_featured_image_src":{"full":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/Apgriauta-Taurages-kataliku-baznycia-1941-1942.-Romualdas-Baliunas.-Taurages-krasto-muziejus.jpg",1448,2120,false],"thumbnail":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/Apgriauta-Taurages-kataliku-baznycia-1941-1942.-Romualdas-Baliunas.-Taurages-krasto-muziejus-300x300.jpg",300,300,true],"medium":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/Apgriauta-Taurages-kataliku-baznycia-1941-1942.-Romualdas-Baliunas.-Taurages-krasto-muziejus-342x500.jpg",342,500,true],"medium_large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/Apgriauta-Taurages-kataliku-baznycia-1941-1942.-Romualdas-Baliunas.-Taurages-krasto-muziejus-768x1124.jpg",768,1124,true],"large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/Apgriauta-Taurages-kataliku-baznycia-1941-1942.-Romualdas-Baliunas.-Taurages-krasto-muziejus-699x1024.jpg",699,1024,true],"1536x1536":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/Apgriauta-Taurages-kataliku-baznycia-1941-1942.-Romualdas-Baliunas.-Taurages-krasto-muziejus-1049x1536.jpg",1049,1536,true],"2048x2048":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/Apgriauta-Taurages-kataliku-baznycia-1941-1942.-Romualdas-Baliunas.-Taurages-krasto-muziejus-1399x2048.jpg",1399,2048,true],"thumbnail-normal":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/Apgriauta-Taurages-kataliku-baznycia-1941-1942.-Romualdas-Baliunas.-Taurages-krasto-muziejus-700x700.jpg",700,700,true]},"uagb_author_info":{"display_name":"Redaktorius","author_link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/author\/redaktorius\/"},"uagb_comment_info":0,"uagb_excerpt":"Pirmoji ba\u017eny\u010dia Kovo 21 d. min\u0117jome Taurag\u0117s 518-\u0105j\u012f gimtadien\u012f. 1507 m. pirmasis Taurag\u0117s ra\u0161ytinis pamin\u0117jimas sutampa ir su katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios fundacij\u0105 \u017eymin\u010diu dokumentu. Dokumentas \u017einomas tik i\u0161 jo patvirtinimo teism\u0173 aktuose 1635 m. Originalas nei\u0161lik\u0119s. I\u0161 ties\u0173 fakt\u0105, kad ba\u017eny\u010dia \u012fsteigta XVI a. prad\u017eioje liudija tik XIX a. prad\u017eios ra\u0161tas, kuriame gin\u010dytasi, kada \u012fsteigta ba\u017eny\u010dia.…","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9546"}],"collection":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9546"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9546\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":9552,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9546\/revisions\/9552"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/9551"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9546"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9546"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9546"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}