{"id":7594,"date":"2024-03-28T13:30:31","date_gmt":"2024-03-28T11:30:31","guid":{"rendered":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/?p=7594"},"modified":"2024-04-02T08:08:45","modified_gmt":"2024-04-02T06:08:45","slug":"lietuvos-istojimo-i-nato-dvidesimtmeciui-laisve-ateina-is-vakaru","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/lietuvos-istojimo-i-nato-dvidesimtmeciui-laisve-ateina-is-vakaru\/","title":{"rendered":"Lietuvos \u012fstojimo \u012f NATO dvide\u0161imtme\u010diui \u2013 LAISV\u0116 ATEINA I\u0160 VAKAR\u0172"},"content":{"rendered":"\n

Kovo 29 d. sukanka 20 met\u0173 kai Lietuva priimta pilnateise nare \u012f \u0160iaur\u0117s Atlanto sutarties organizacij\u0105 (NATO). Pati NATO buvo \u012fkurta prie\u0161 septyniasde\u0161imt penkerius metus \u2013 1949 m. baland\u017eio 4 d. Lietuva tuo metu buvo giliuose sovietin\u0117s okupacijos gniau\u017etuose. Ir tik retas gal\u0117jo tuo metu tik\u0117ti, kad Lietuva ka\u017ekada bus to demokratini\u0173 Vakar\u0173 valstybi\u0173 klubo nar\u0117.<\/strong><\/p>\n\n\n\n

I\u0161 m\u016bs\u0173 muziejaus bi\u010diulio Ernesto Kuckailio gavome 1950 m. spalio 3 d. \u012f okupuot\u0105j\u0105 Lietuva i\u0161 laisv\u0173j\u0173 vakar\u0173 desantu gr\u012f\u017eusio \u017eymaus pasiprie\u0161inimo sovietinei okupacijai kovotojo Juozo Luk\u0161os ir jo dviej\u0173 bendra\u017eygi\u0173 krovininiame para\u0161iute buvusio informacinio nedidelio leidinio, pavadinto ,,Laisv\u0117 ateina i\u0161 Vakar\u0173\u201c nuskenuot\u0105 kopij\u0105. Kaip \u017einia, min\u0117ti partizanai desantininkai nusileido \u012f Tyreli\u0173 mi\u0161k\u0105 prie \u017dygai\u010di\u0173 seni\u016bnijoje buvusio Ringini\u0173 kaimo. Krovininio para\u0161iuto J. Luk\u0161a nerado ir i\u0161\u017eygiavo \u012f Suvalkijoje plytin\u010dius Kazl\u0173 R\u016bdos mi\u0161kus be atsiusto baga\u017eo. Desantinink\u0173 krovin\u012f rado trys Ringini\u0173 kaime gyvenantys jaunuoliai \u2013 Leonas Rakauskas ir Fabijonas bei Juozas Marozai. Kaip prisimin\u0117 apie \u0161\u012f \u012fvyk\u012f Juozas Marozas, kad atidar\u0119 krovin\u012f nuleist\u0105 para\u0161iutu \u012f mi\u0161k\u0105 ir rad\u0119 lapelius pavadintus ,,Laisv\u0117 ateina i\u0161 vakar\u0173\u201c, jaunuoliai suprato i\u0161 kur atvyko \u0161is krovinys. Devyniasde\u0161imt septint\u0105j\u012f gimtadien\u012f \u0161iemet min\u0117siantis Juozas Marozas kelet\u0105 kart\u0173 sujaudintu balsu i\u0161tar\u0117 \u017eod\u017eius: ,,Laisv\u0117 ateina i\u0161 Vakar\u0173\u201c. Paprastam kaime u\u017eaugusiam jaunuoliui, kuris u\u017e para\u0161iutinio krovinio radim\u0105 ir perdavim\u0105 partizanams soviet\u0173 buvo nubaustas dvide\u0161imt penkeri\u0173 met\u0173 Sibiro lageri\u0173 bausme ir j\u0105 a\u0161tuonerius metus i\u0161kent\u0119s, iki \u0161iol jaudinasi i\u0161tardamas \u017eod\u017eius ,,Laisv\u0117 ateina i\u0161 Vakar\u0173\u201c.<\/p>\n\n\n\n

\u0160is straipsnis tikriausiai buvo skirtas su okupantais kovojantiems Lietuvos partizanams. Neai\u0161ku ar partizanai j\u012f gavo, ar visk\u0105 pasi\u0117m\u0117 sovietai beveik po trij\u0173 m\u0117nesi\u0173 atrad\u0119 para\u0161iutu numest\u0105 krovinio dal\u012f. Ta\u010diau sovietai mini \u0161\u012f informacin\u012f leidin\u012f ne tik Juozo Marozo baud\u017eiamojoje byloje, bet net ir savo, partizanus \u0161mei\u017eian\u010diose knygose. Dabar perskaityti gal\u0117s visi \u0161io straipsnio skaitytojai.<\/p>\n\n\n\n

Skaitant \u201eLaisv\u0117 ateina i\u0161 Vakar\u0173\u201c apima deja vu<\/em> jausmas. Supranti, kad pokaryje Stalino valdoma komunistin\u0117 Soviet\u0173 s\u0105junga, labai pana\u0161i \u012f Putino bandom\u0105 atstatyti Rusijos imperij\u0105. Abi veikia pana\u0161iais metodais ir turi daugiau pana\u0161um\u0173 negu skirtum\u0173. Ta pati a\u0161tri konfrontacija tarp Ryt\u0173 ir Vakar\u0173, skirtumas, kad mes jau kitoje pus\u0117je \u2013 demokratini\u0173 Vakar\u0173 valstybi\u0173 b\u016bryje. Ir mus jau dvide\u0161imtmet\u012f gina prie\u0161 septyniasde\u0161imt penkerius metus \u012fkurtas NATO.<\/p>\n\n\n\n

Visas 1950 m. spalio 3 d. partizano J. Luk\u0161os ir jo bendra\u017eygi\u0173 krovininiame para\u0161iute rasto informacinio leidinio tekstas:<\/p>\n\n\n\n

LAISV\u0116 ATEINA I\u0160 VAKAR\u0172<\/strong><\/p>\n\n\n\n

LAISV\u0116S PADID\u0116JIMAS?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Pavergt\u0173j\u0173 viltys<\/u><\/strong> \u2013 JAV prezidentas Rooseveltas ir D. Britanijos ministeris pirmininkas Churchilis Atlanto Chartoje paskelb\u0117:<\/p>\n\n\n\n

\u201e1. J\u0173 kra\u0161tai nesiekia jokio padid\u0117jimo, teritorinio nei kitokio;<\/p>\n\n\n\n

2. Jie nenori matyti joki\u0173 teritorini\u0173 pakeitim\u0173, kurie b\u016bt\u0173 daromi be ai\u0161kiai pareik\u0161to t\u0173 kra\u0161t\u0173 gyventoj\u0173 noro;<\/p>\n\n\n\n

3. Jie gerbia vis\u0173 taut\u0173 teis\u0119 pasirinkti valdymosi form\u0105, kurioje jie nori gyventi; jie nori matyti atstatytas suverenines teises ir savivaldas t\u0173, kuriems jos buvo prievarta atimtos.\u201c<\/p>\n\n\n\n

Atlanto Charta buvo paskelbta 1941 m. rugpj\u016b\u010dio 14 d., kovoje su hitlerine Vokietija. Prie jos prisid\u0117jo ir Soviet\u0173 S\u0105junga. Ji sustiprino vilt\u012f visoms tautoms, hitlerizmo ar bol\u0161evizmo pavergtoms. Jos u\u017etikrintai sustiprino pavergt\u0173j\u0173 taut\u0173 pasiprie\u0161inim\u0105 okupantams. Jiems prie\u0161indamiesi pavergtieji prisid\u0117jo prie bendros kovos u\u017e laisv\u0119 prie\u0161 agresorius.<\/p>\n\n\n\n

Lietuviams t\u0105 vilt\u012f dar labiau sustiprino JAV prezidentas Rooseveltas Amerikos lietuvi\u0173 delegacijai 1940 m. spali\u0173 15 d. pareik\u0161damas ..B\u016bt\u0173 klaida manyti, kad Lietuva yra netekusi nepriklausomyb\u0117s. Lietuvos valstyb\u0117s nepriklausomyb\u0117s rei\u0161kimasis tik laikinai yra atid\u0117tas\u201c.<\/p>\n\n\n\n

\u0160io u\u017etikrinimo akivaizdoje suprantamas buvo tas lietuvi\u0173 ypatingai atkaklus pasiprie\u0161inimas hitlerinei ir stalininei okupacijoms. Antrojo pasaulinio karo metu lietuviai su visais pavergtaisiais tik\u0117jo, kad Vokietija bus sumu\u0161ta, kad ji kapituliuos vakaruose ir kad vakariniai s\u0105jungininkai privers savo rytin\u012f s\u0105junginink\u0105, sovietus, pasitraukti \u012f savo sienas i\u0161 okupuotos Lietuvos ir kit\u0173 Baltijos kra\u0161t\u0173 bei ryt\u0173 Europos valstybi\u0173. Kad sovietai patys pasitraukt\u0173 i\u0161 okupuot\u0173 sri\u010di\u0173, tuo niekas netik\u0117jo, kas buvo pagyven\u0119s sovietiniame re\u017eime, bet tar\u0117, kad tam juos privers, geruoju ar piktuoju, vakariniai s\u0105jungininkai, ir tokiu b\u016bdu gal\u0117s b\u016bti \u012fvykdytos Atlanto Chartos pa\u017eadas gr\u0105\u017einti nepriklausomyb\u0119 tiems, i\u0161 kuri\u0173 ji buvo atimta prievarta.<\/p>\n\n\n\n

BET TAIP NE\u012eVYKO<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kod\u0117l viltys sudu\u017eo?<\/u><\/strong> \u2013 Kare su hitlerine Vokietija sovietai sugeb\u0117jo pravesti vakar\u0173 demokratijose didel\u0119 propagand\u0105 apie savo nuopelnus hitlerizmui nugal\u0117ti, sugeb\u0117jo laim\u0117ti vakarini\u0173 s\u0105junginink\u0173 pasitik\u0117jim\u0105. D\u0117l to noras atlyginti u\u017e dideles aukas, i\u0161 antros pus\u0117s tik\u0117jimas soviet\u0173 gera valia ir j\u0173 evoliucija \u012f ger\u0105j\u0105 pus\u0119 diktavo vakarini\u0173 s\u0105junginink\u0173 politik\u0105 likviduojant antrojo pasaulinio karo veiksmus ir j\u0173 padarinius. O savo tariamai ger\u0105 vali\u0105, taikingum\u0105 ir pripa\u017einim\u0105 tautoms demokrati\u0161kai laisvai apsispr\u0119sti sovietai sugeb\u0117jo demonstruoti. Net Jaltos konferencijoje (1944 m. sausio m\u0117n.) Churchilio paklaustas d\u0117l Baltijos kra\u0161t\u0173 re\u017eimo, Stalinas atsak\u0117, kad nes\u0105 negalima, jog ten bus t\u0119siamas kapitalistinis re\u017eimas. O klausiamas prezidento Roosevelto, nuo ko priklausys Baltijos kra\u0161t\u0173 likimo tolimesnis sprendimas, Stalinas ai\u0161kino, kad nuo vietini\u0173 gyventoj\u0173 valios i\u0161tyrimo.<\/p>\n\n\n\n

S\u0105jungininkai tik\u0117josi: jeigu karo pas\u0117koje ir ne viskas pasiekiama, kas Chartoje buvo deklaruota, bet Stalino gera valia ir bendradarbiavimas su Vakarais tur\u0117s veikti sovietin\u0117s politikos raid\u0105 ger\u0105ja linkme. D\u0117l to ir Potsdamo susitarime vakarie\u010diai pasirei\u0161k\u0117 tokie dosn\u016bs sovietams.<\/p>\n\n\n\n

\u0160is pasitik\u0117jimo soviet\u0173 gera valia ir nuolaid\u0173 politika vakaruose buvo vadinama apeasemento politika. Ji buvo pagavusi visus s\u0105jungininkus ir j\u0173 demokratines visuomenes.<\/p>\n\n\n\n

Kaltininko demaskavimas<\/u>.<\/strong> \u2013 Appeasemento politika truko iki 1946 m. Bet ji nedav\u0117 Vakarams laukt\u0173j\u0173 vaisi\u0173: ji nepriartino soviet\u0173 prie Vakar\u0173 ideal\u0173 ir nepalenk\u0117 j\u0173 vykdyti valstybi\u0173 nelie\u010diamyb\u0117s, nei laisv\u0117s, nei \u017emogaus teisi\u0173, kurias gerb\u0117 Vakarai ir kurias buvo pasi\u017ead\u0117j\u0119 gerbti ir sovietai, prisid\u0117dami prie Atlanto Chartos ir Jungtini\u0173 Taut\u0173 Chartos. Ar vilk\u0105 pen\u0117k ar ne, jis vis \u012f mi\u0161k\u0105 \u017ei\u016bri.<\/p>\n\n\n\n

Trumpo laiko u\u017eteko, kad sovietai savo darbais sukelt\u0173 Vakarams abejones d\u0117l j\u0173 geros valios. U\u017euot respektuodami okupuot\u0173 kra\u0161t\u0173 gyventoj\u0173 vali\u0105, sovietai prad\u0117jo Pabaltijyje deportacijas ir teror\u0105. U\u017euot tenkintis Potsdamo laim\u0117jimais, jie \u0117m\u0117si agresijos prie\u0161 kra\u0161tus, kuriuose buvo j\u0173 okupacin\u0117 kariuomen\u0117: \u010cekoslovakijoje sureng\u0117 vidaus perversm\u0105, vald\u017eioje pastat\u0117 Maskvos agentus ir prad\u0117jo viso gyvenimo sovietizacij\u0105. Lenkij\u0105, Rumunij\u0105, Vengrij\u0105, Bulgarij\u0105 i\u0161tiko tas pats likimas. Tas pats lauk\u0117 ir Jugoslavijos, bet Tito pasiprie\u0161ino, nesutikdamas Jugoslavijos paversti Rusijos provincija. Ir pasiprie\u0161inti jam buvo dar galima, nes Jugoslavijoje nebuvo \u012f\u017eengusi soviet\u0173 kariuomen\u0117. Agresin\u0119 akcij\u0105 sovietai nukreip\u0117 ir prie\u0161 laisvuosius kra\u0161tus. Vietoj karo metu ,,panaikinto\u201c internacionalo sudarytas dabar kominformas tur\u0117jo sprogdinti laisvuosius kra\u0161tus i\u0161 vidaus, kad komunistini\u0173 kirmin\u0173 pagrau\u017etas vaisius kuo grei\u010diau nukrist\u0173 \u012f Stalino sterbl\u0119. Italijoje, Pranc\u016bzijoje, Anglijoje ir JAV stipri kulturbol\u0161evizmo propaganda ir sovietin\u0117s kult\u016bros \u0161alinink\u0173 verbavimas, pastangos tuose kra\u0161tuose paimti politin\u012f ir profesin\u012f vadovavim\u0105 \u012f Maskvai i\u0161tikim\u0173 komunist\u0173 rankas: j\u0173, komunist\u0173 Italijoje ir Pranc\u016bzijoje apr\u016bpinimas ginklais, propaganda prie\u0161 tariamas JAV imperializmo ir kapitalizmo pastangas, karinis \u0161piona\u017eas, \u016bkinio sabota\u017eo organizavimas \u2013 tai vis sovietin\u0117s agresijos prie\u0161 vakar\u0173 s\u0105jungines valstybes agresijos rei\u0161kiniai, sprogdinimas i\u0161 vidaus. I\u0161 kitos pus\u0117s okupuotuose kra\u0161tuose buvo varoma propaganda nutraukti ry\u0161ius su Vakarais ir jungtis \u012f soviet\u0173 vadovaujam\u0105 blok\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\u0160itie agresiniai soviet\u0173 rei\u0161kiniai per daug jau atvirai buvo varomi, kad jie likt\u0173 nepasteb\u0117ti. Jie ir atv\u0117r\u0117 vakarie\u010diams akis. Pirmasis vie\u0161ai vakarie\u010dius \u012fsp\u0117jo Churchilis 1946 m. Fultono (JAV) kalboje. Jis pirmasis, kurio balsas buvo i\u0161girstas apie nuleist\u0105 tarp Ryt\u0173 ir Vakar\u0173 gele\u017ein\u0119 u\u017edang\u0105, anapus kurios ka\u017ein kas ruo\u0161iama prie\u0161 Vakarus. Churchilio \u012fsp\u0117jimas suk\u0117l\u0117 dideles reakcijas ir pasipiktinim\u0105 tarp soviet\u0173. Soviet\u0173 propagandoj Churchilis virto ,,karo kurstytoju\u201c. Ta\u010diau su \u0161iuo momentu prad\u0117ta vie\u0161iau demaskuoti soviet\u0173 agresiniai planai prie\u0161 laisvuosius Vakarus. Demokratin\u0117je visuomen\u0117je prad\u0117jo nykti tik\u0117jimas soviet\u0173 ,,gera valia\u201c. Jo vietoje vakarie\u010diams ai\u0161k\u0117jo: – visos soviet\u0173 kalbos apie j\u0173 ,,taikingus siekimus\u201c ir liaudies valios respektavim\u0105 \u2013 yra viena apgaul\u0117 \u2013 sovietai niekados neatsisakys nuo ..pasaulin\u0117s revoliucijos\u201c, kuri \u012fduot\u0173 \u012f j\u0173 rankas pasaulio vald\u017ei\u0105: – Vakaruose komunist\u0173 partijos t\u0117ra Maskvos klusnus \u012frankis kovoje u\u017e pasaulio pavergim\u0105. \u2013 Taigi komunistini\u0173 Ryt\u0173 ir demokratini\u0173 Vakar\u0173 interesai nebesuderinami.<\/p>\n\n\n\n

\u0160itas i\u0161vadas Vakar\u0173 \u017emogui diktavo pats gyvenimas, nors vis dar buvo naivi\u0173 idealist\u0173 ar soviet\u0173 papirkt\u0173 agent\u0173, kurie jas neig\u0117 ir prie\u0161 jas kovojo. Bet veltui. Nuo \u0161iol prasideda pasiprie\u0161inimas soviet\u0173 agresiniams veiksmams prie\u0161 Vakarus. Tas pasiprie\u0161inimas auga laipsni\u0161kai, u\u017ekirsdamas kelius, kuriais sovietai savo agresij\u0105 m\u0117gina i\u0161reik\u0161ti. D\u0117mesio verti \u0161ie to augan\u010dio ir stipr\u0117jan\u010dio Vakar\u0173 pasiprie\u0161inimo laipsniai: ideologinis, \u016bkinis, politinis, karinis.<\/p>\n\n\n\n

PASIPRIE\u0160INIMAS AGRESIJAI<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Ideologinis pasiprie\u0161inimas<\/u>.<\/strong> \u2013 Kai sovietai nei\u0161tes\u0117jo savo pa\u017ead\u0173 gra\u017einti laisv\u0119 pavergtiesiems ir kai jie savo okupacijoje turimus kra\u0161tus tik labiau suterorizavo, prezidentas Trumanas 1945 m. spali\u0173 m\u0117n. paskelb\u0117 savo ,,12 punkt\u0173\u201c, i\u0161 naujo pabr\u0117\u017edamas taut\u0173 bei \u017emogaus laisves bei teises. Tai buvo \u017eenklas, kad JV neatsisako nuo t\u0173 princip\u0173, kuriuos buvo paskelbusi Atlanto Charta.<\/p>\n\n\n\n

Kai sovietai per savo komunistines agent\u016bras sukurst\u0117 Graikijoje pilietin\u012f kar\u0105, kuris tur\u0117jo \u012f soviet\u0173 krep\u0161\u012f \u012fmesti Graikijos uostus \u012f Vidur\u017eemio j\u016br\u0105, – prezidentas Trumanas 1947 m. kovo m\u0117n. i\u0161\u0117jo su ai\u0161kia programa prie\u0161 sovietus. B\u016btent, prie\u0161 sovietin\u0117s ideologijos pagrind\u0105 \u2013 komunizm\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Trumano parei\u0161kimai prie\u0161 komunizm\u0105 buvo pribrend\u0119s vakarie\u010di\u0173 nuomon\u0117s l\u016b\u017eis. Nuo \u0161iol prasideda atvira Vakaruose kova prie\u0161 komunizm\u0105. Tiesa, ji vedama tik demokratin\u0117mis priemon\u0117mis \u2013 propaganda. Bet jos rezultatas neabejotinas. M\u0105\u017eta skai\u010dius t\u0173, kurie komunizmo i\u0161 praktikos nepa\u017ein\u0119, buvo \u0117m\u0119 skelbti, kad demokratiniai kra\u0161tai gali sugyventi su bol\u0161evikiniais: kad krik\u0161\u010dioni\u0161koji kult\u016bra galinti b\u016bti suderinta su komunizmu; kad gali b\u016btu sukurtas net kataliki\u0161kasis komunizmas. Bol\u0161evikinio komunizmo sistem\u0105 mas\u0117se demaskavo i\u0161 Rusijos pab\u0117gusi\u0173 pareig\u016bn\u0173 atsiminimai ar i\u0161 koncentracijos lageri\u0173 i\u0161tr\u016bkusi\u0173 kalini\u0173 parei\u0161kimai. Tarp socializmo simpatik\u0173 tur\u0117jo \u012ftakos socialistini\u0173 grupi\u0173 atsiribojimas nuo bendradarbiavimo su komunistais. Vakar\u0173 kataliki\u0161kuose kra\u0161tuose komunizmui didelis sm\u016bgis buvo popie\u017eiaus Pijaus XII ekskomunika (1949) visiems komunizm\u0105 i\u0161pa\u017e\u012fstantiems ir j\u012f remiantiems.<\/p>\n\n\n\n

Kova su komunizmu i\u0161 ideologin\u0117s srities persimet\u0117 \u012f grynai politin\u0119, socialin\u0119 bei \u016bkin\u0119. Darbinink\u0173 profesin\u0117s s\u0105jungos, kurioms vadovavo komunistai, Italijoje, Pranc\u016bzijoje, Anglijoje skilo. Rinkimus \u012f parlament\u0105 Italijoje komunistai pralaim\u0117jo ir i\u0161 vyriausyb\u0117s buvo i\u0161stumti. Tas pats Pranc\u016bzijoje, nors ten komunistai buvo laikomi tvir\u010diausia Europoje soviet\u0173 penkt\u0105ja kolona. Komunist\u0173 skai\u010dius parlamentuose suma\u017e\u0117jo ir kituose kra\u0161tuose. Australijoje ir kitur svarstoma net \u012fstatymo keliu u\u017edrausti komunist\u0173 partijas. Piet\u0173 Afrikoje jau u\u017edrausta. O Britanijos ministeris pirmininkas Clement Attles, socialistas, 1950 m. liepos 30 d. atsi\u0161aukime \u012f angl\u0173 taut\u0105 \u012fsp\u0117jo d\u0117l komunist\u0173: ,,Visi komunistai, ar jie Kor\u0117joje kariauja ar Malajuose, Indijoje ar Birmoje neramumus kursto, ar \u010dek\u0173 bei lenk\u0173 laisv\u0119 laidoja, ar kliudo Britanijos, Pranc\u016bzijos, Australijos \u016bkin\u0119 pa\u017eang\u0105, yra dalyviai m\u0117ginimo vis\u0105 pasaul\u012f pavergti tironijai. Jie m\u0117gina pa\u0161alinti i\u0161 pasaulio demokratij\u0105 ir laisv\u0119. Jie yra pasiruo\u0161\u0119 mus sunaikinti, jeigu mes nepareik\u0161ime, kad su jais sutinkame. Jie kalba apie laisv\u0119, o remia agresij\u0105.\u201c<\/p>\n\n\n\n

Taip radikaliai pasikeit\u0117 Vakar\u0173 opinija. Ir dar toliau tebesikei\u010dia.<\/p>\n\n\n\n

Ekonominis pasiprie\u0161inimas.<\/u><\/strong> \u2013 Ideologinis pasiprie\u0161inimas neb\u016bt\u0173 buv\u0119s toks s\u0117kmingas, jeigu netrukus jo neb\u016bt\u0173 par\u0117m\u0119s ekonominis pasiprie\u0161inimas. Sovietai siek\u0117 vakar\u0173 valstybes ekonomi\u0161kai susilpninti ir palau\u017eti, kad ekonomin\u0117 kriz\u0117 privest\u0173 prie demokratinio re\u017eimo pakeitimo komunistiniu. D\u0117l to steng\u0117si eksploatuoti kuo did\u017eiausiomis reperacijomis kar\u0105 pralaim\u0117jusius kra\u0161tus (Vokietij\u0105, Austrij\u0105, Italij\u0105). Italijoj, Pranc\u016bzijoj, Graikijoj, Britanijoj organizavo streikus ir \u016bkinius sabota\u017eus. Jugoslavijai, kuri panoro i\u0161laikyti savo politin\u012f savaranki\u0161kum\u0105 nepriklausomai nuo Maskvos, pritaik\u0117 ne tik propagandin\u0119 bet ir ekonomin\u0119 blokad\u0105. Net savo s\u0105jungininkams Amerikos, Britanijos, Pranc\u016bzijos okupacin\u0117ms j\u0117goms, pavartojo ekonomin\u0119 Berlyno blokad\u0105, kad i\u0161spaust\u0173 juos i\u0161 to miesto.<\/p>\n\n\n\n

Jei Berlyno blokad\u0105 sulau\u017e\u0117 JAV, suorganizuodamos ,,oro tilt\u0105\u201c ir l\u0117ktuvais pristatydami Berlyno gyventojams maist\u0105 ir kur\u0105, tai ta pati JAV at\u0117jo \u012f pagalb\u0105 ir visai Europai, \u016bki\u0161kai varginamai. 1947 m. bir\u017eelio m\u0117n. JAV paskelb\u0117 vadinam\u0105j\u012f Marshallio plan\u0105 \u2013 paskyr\u0117 sumas nekomunistiniams kra\u0161tams \u016bki\u0161kai atsigauti. Tai buvo antras Amerikos plataus masto \u017eygis, kuris u\u017ekirto keli\u0105 soviet\u0173 pastangoms laim\u0117ti Vakarus. JAV kapitalai pagerino \u016bkin\u0119 pad\u0117t\u012f Italijoje, Pranc\u016bzijoje, Austrijoje, Graikijoje, Vokietijoje: su\u0161velnino socialinius a\u0161trumus ir at\u0117m\u0117 v\u0117j\u0105 komunist\u0173 mal\u016bnams. Nors Jugoslavija yra komunistin\u0117, ta\u010diau Amerika ir jai dav\u0117 paramos, kad i\u0161laikyt\u0173 savo nepriklausomyb\u0119 nuo Maskvos.<\/p>\n\n\n\n

Marshallio pagalbos s\u0117kmingum\u0105 liudija sovietin\u0117s propagandos susijaudinimas ir \u0161auksmai apie Amerikos kapitalizmo invazij\u0105. Nenor\u0117dami, kad gyventojai ekonomi\u0161kai b\u016bt\u0173 savarank\u016bs ir bijodami moralinio JAV autoriteto, sovietai neleido ta \u016bkine pagalba pasinaudoti satelitiniams kra\u0161tams, nors karas juos sugriov\u0117 ne ma\u017eiau kaip kitur.<\/p>\n\n\n\n

Ekonominio pasiprie\u0161inimo s\u0117kmingumas kai kuriems atsakingiems politikams dav\u0117 pagrind\u0105 skelbti, kad soviet\u0173 agresin\u0117s pastangos bus niekais paverstos vienomis taikiomis priemon\u0117mis. Laisv\u0105sias valstybes b\u016bsi\u0105 galima apsaugoti nuo soviet\u0173 destruktyvin\u0117s \u012ftakos \u016bkin\u0117mis priemon\u0117mis: pagerinus j\u0173 \u016bkin\u012f b\u016bv\u012f. Soviet\u0173 valdomuose kra\u0161tuose sovietinis re\u017eimas tur\u0117si\u0105s sprogti nuo ,,totalin\u0117s propagandos skleid\u017eiant ties\u0105 apie sovietin\u012f ir demokratin\u012f  re\u017eimus gyventojams anapus u\u017edangos. Teisinga informacija nuteiksianti gyventojus demokratin\u0117mis priemon\u0117mis (balsavimo keliu) pa\u0161alinti jiems netinkam\u0105 re\u017eim\u0105. Jugoslavijos pavyzd\u017eiu titoizmo buvo tikimasi sovietin\u0117je Kinijoje. Titoizmas buvo prad\u0117j\u0119s reik\u0161tis ir kai kuri\u0173 laisv\u0173 kra\u0161t\u0173 kompartijose, kurios atsisak\u0117 nuo Maskvos priklausomyb\u0117s. Ta\u010diau \u0161itie titocistiniai laim\u0117jimai buvo smulk\u016bs. Ir nusistatymas, kad laisv\u0105sias valstybes bus galima apsaugoti nuo soviet\u0173 agresijos taikiu b\u016bdu, pasirod\u0117 ne visai teisingas. Teko griebtis kit\u0173 priemoni\u0173, kurias sovietai labiausiai vertina \u2013 karini\u0173, pirma dar i\u0161m\u0117ginus politin\u012f rungtyniavim\u0105 tarptautin\u0117je arenoje ir JTO forume.<\/p>\n\n\n\n

Politinis pasiprie\u0161inimas.<\/u><\/strong>– Kuri\u0173 valstybi\u0173 sovietai negali okupuoti, tas stengiasi \u012ftraukti bent \u0161 savo \u012ftakos rat\u0105. Jugoslavija, Pranc\u016bzija, Norvegija ir eil\u0117 smulkesni\u0173 valstybi\u0173 da\u017enai pabalsuodavo drauge su sovietais ir j\u0173 satelitais Jungtini\u0173 Taut\u0173 Organizacijoje. Didinti sau palanki\u0173 valstybi\u0173 skai\u010di\u0173 sovietai m\u0117gino dvejopu b\u016bdu: \u012fvesti \u012f Jung. Taut\u0173 Organizacij\u0105 naujas sovietines respublikas arba i\u0161jungti i\u0161 JTO tuos atstovus, kurie jiems nepriimtini. Taip lig \u0161iol tebeina kova d\u0117l nacionalin\u0117s Kinijos atstovo. Soviet\u0173 manevrai tuo reikalu nedav\u0117 jiems norim\u0173 rezultat\u0173. Nors Britanija pripa\u017eino sovietin\u0119 Kinij\u0105, nors JTO gen. sekretorius Trygve Lie sugalvojo pasi\u016blyti \u012fsileisti atstov\u0105 ir nepripa\u017eintos vyriausyb\u0117s, bet JAV \u010dia atsistojo grie\u017etai princip\u0173 srityje ir pasiprie\u0161ino.<\/p>\n\n\n\n

 Juo toliau, juo daugiau Vakar\u0173 valstybi\u0173 telkiasi apie JAV. Net tos, kurios anks\u010diau steng\u0117si svyruoti ir b\u016bti ,,tarpininkais\u201c tarp JAV – soviet\u0173 u\u017eimt\u0173 pozicij\u0173. Politi\u0161kai JAV sub\u016br\u0117 apie save daugum\u0105 laisv\u0173j\u0173 valstybi\u0173, dalyvaujan\u010di\u0173 JTO. Soviet\u0173 pus\u0117je liko i\u0161tikimai tik satelitin\u0117s (Lenkija, \u010cekoslovakija, Rumunija, Vengrija, Bulgarija) ir sovietin\u0117s respublikos (Ukraina ir Gudija). Tarpini\u0173, kuriuos varyt\u0173 savo nuosav\u0105 politik\u0105, veik nebeliko. Pilna prasme valstyb\u0117s susiskirst\u0117 \u012f komunistinius Rytus ir demokratinius Vakarus. Pirm\u0173j\u0173 priekyje sovietai, antr\u0173j\u0173 \u2013 JAV.<\/p>\n\n\n\n

Tai jau du frontai, kurie vis smarkiau ir smarkiau kaujasi ,,\u0161altaisiais ginklais\u201c: ideologiniu, ekonominiu, politiniu. \u0160altasis karas n\u0117ra baigtas. Prie\u0161ingai, 1950 m. Achesonas met\u0117 ,,totalin\u0117s diplomatijos\u201c \u0161\u016bk\u012f, t.y. pavartoti visas diplomatines priemones, kad JV politiniai siekiai b\u016bt\u0173 \u012fvykdyti, taigi pasaulis b\u016bt\u0173 apsaugotas diplomatin\u0117mis priemon\u0117mis nuo sovietin\u0117s agresijos. O Trumanas po to met\u0117 ,,totalin\u0117s propagandos\u201c \u0161\u016bk\u012f, t.y. sutelkti visas informacijos priemones, kad pasaulis patirt\u0173 ties\u0105 apie ryt\u0173 sovietin\u012f ir vakar\u0173 demokratin\u012f gyvenim\u0105, nes bol\u0161evikinio re\u017eimo pasisekimas remiasi pirmiausia tiesos i\u0161kraipymu, apgaule, melu.<\/p>\n\n\n\n

\u0160altasis karas, kuriame ofenzyvoje vis\u0105 laik\u0105 buvo sovietai, nei\u0161\u0117jo jiems \u012f naud\u0105. Vakarai, nors ir su didel\u0117mis aukomis, gindamiesi atsilaik\u0117 ir kai kuriuos Europos kra\u0161tus, buvusius jau stiprioje komunist\u0173, taigi ir soviet\u0173 \u012ftakoje, atkariavo (Pranc\u016bzij\u0105, Italij\u0105). Tik kra\u0161tams, soviet\u0173 pavergtiems, nieko Vakarai negal\u0117jo pagelb\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n

Bet \u0161altasis karas pereina \u012f kar\u0161t\u0105j\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Karinis pasiprie\u0161inimas.<\/u><\/strong> \u2013 Antra, kuo sovietinis re\u017eimas laikosi, tai ginkluotu smurtu. Kai jau kitos priemon\u0117s negelbsti, sovietai nutaiko moment\u0105 ir j\u0117ga u\u017egrobia svetimas teritorijas. Karinei okupacijai jie yra ,,meisteriai\u201c trejopais metodais: norimoj valstyb\u0117j suorganizuoja pilietin\u012f kar\u0105: sukil\u0117liai turi pa\u0161alinti re\u017eim\u0105 ir pastatyti ,,liaudies vyriausyb\u0119\u201c; sukursto satelitin\u0119 valstyb\u0119, kad ji eit\u0173 savo kaimyno ,,liaudies i\u0161vaduoti\u201c; patys sovietai siun\u010dia savo kariuomen\u0119, kaip tai buvo padaryta su Baltijos valstyb\u0117mis, Lenkija ir kt. Pirmuoju metodu sovietai pralaim\u0117jo Graikijoje, bet u\u017e tat antruoju metodu gausiai laim\u0117jo Kinijoje. Ano mil\u017eini\u0161ko laim\u0117jimo padr\u0105sinti, tokiu pat metodu \u0117m\u0117si naujo agresinio \u017eygio, \u012fsakydami \u0161iaur\u0117s Kor\u0117jos vyriausybei j\u0117ga u\u017eimti nekomunistin\u0119 piet\u0173 Kor\u0117j\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Sovietai buvo apskait\u0119, kad Vakarai nesiims ginklo ir tur\u0117s tenkintis vienais protest\u0173 ra\u0161tais. Juk tuo metu, kai Sovietai ginklavosi, Vakarai buvo visai nusiginklav\u0119. Kai sovietai prad\u0117jo karo veiksmus Kinijoje, tik tada Vakaruose sustipr\u0117jo mintis ginkluotis. 1949 m. buvo suorganizuotas Atlanto Paktas, kurio tikslas padaryti Europ\u0105 paj\u0117gi\u0105 gintis nuo invazijos. JAV prad\u0117jo teikti Europos valstyb\u0117ms ginkl\u0173 pagalb\u0105. At\u0117jo momentas, kad ir ginklu jau pasiprie\u0161inta sovietin\u0117s agresijos rei\u0161kiniams. Sovietams nelauktas McArthuro ginkluotas pasiprie\u0161inimas agresijos veiksmams Kor\u0117joje yra naujo Vakar\u0173 pasiprie\u0161inimo prad\u017eia \u2013 karinio pasiprie\u0161inimo. \u0160itas pasiprie\u0161inimas jau yra visos JTO vardu vedamas.<\/p>\n\n\n\n

\u012evyki\u0173 i\u0161vakar\u0117se.<\/u><\/strong> \u2013 Karinio pasiprie\u0161inimo vaisiai dar sunku pramatyti, nes tai tik prad\u017eia. Koks bus t\u0119sinys, galima tik sp\u0117ti i\u0161 dabar susidariusi\u0173 fakt\u0173, kurie galima vertinti kaip prielaidas logi\u0161kose i\u0161vadose. O tie faktai yra tokie:<\/p>\n\n\n\n

  1. Vakaruose daugumai ai\u0161ku, kad Kor\u0117joje susid\u016br\u0117 ne piet\u0173 ir \u0161iaur\u0117s Kor\u0117jos interesai, bet Ryt\u0173 ir Vakar\u0173 interesai.<\/li>
  2. Per daug jau tie interesai prie\u0161ingi, kad jie galima b\u016bt\u0173 suderinti. Rytams visos taikingumo ir geros valios kauk\u0117s nukrito ir pasirod\u0117 tikrasis j\u0173 veidas: visomis priemon\u0117mis laim\u0117ti pasaulio vald\u017ei\u0105, pavergiant laisv\u0105sias tautas. Vakar\u0173 noras \u2013 bent apsaugoti laisv\u0119 t\u0173 kra\u0161t\u0173, kurie n\u0117ra komunistin\u0117se rankose, jei dar negalima i\u0161laisvinti pavergt\u0173j\u0173. Visos pastangos surasti taiking\u0105 sprendimo b\u016bd\u0105 negali patenkinti nei Ryt\u0173 nei Vakar\u0173. Net jeigu \u0161iuo momentu b\u016bt\u0173 taikiai susiprasta, tai tik laikinai. Gaisro kibirk\u0161tis sprogs kitoje vietoje, nes interesai jau nebesuderinami ir kompromisai nebe\u012fmanomi.<\/li>
  3. Jungtin\u0117s Valstyb\u0117s yra pakankamai supratusios savo misij\u0105 b\u016bti priekyje Vakar\u0173, kovojan\u010di\u0173 jau ne d\u0117l atskiros tautos, bet d\u0117l visos \u017emonijos laisv\u0117s. Ir tas reikalas JTO vardu jau imasi konkre\u010di\u0173 priemoni\u0173.<\/li>
  4. Sovietai \u017eino, kad Vakar\u0173 demokratijos karo nenori, kad jos visk\u0105 daro jo i\u0161vengti, kad demokratijos kar\u0173 nepradeda. D\u0117l to jie taip brutaliai provokuoja agresijas ne savo vardu, bet ver\u017eiasi \u0161iandien kor\u0117jie\u010diams krauj\u0105 lieti. Ir vakaruose jie stumia agresijai ir kraujo aukoms savo satelitus. Bet \u0161ita sovietin\u0117 politika Vakaruose \u0161iandien jau pa\u017e\u012fstama. Ir priemoni\u0173, koki\u0173 Vakarai \u0117m\u0117si prie\u0161 sovietin\u0119 agresij\u0105 Kor\u0117joje, Vakarai imsis bet kurioje vietoje, kur tik sovietai sukurt\u0173 karo \u017eidin\u012f. Tam Vakarai yra tvirtai pasiry\u017e\u0119.<\/li><\/ol>\n\n\n\n

    LAISV\u0116S GR\u0104\u017dINIMO KELIAS<\/strong><\/p>\n\n\n\n

    Tu\u0161\u010dios soviet\u0173 pastangos \u012fteisinti smurt\u0105.<\/u><\/strong> \u2013 Lietuva ir kitos soviet\u0173 pavergtos valstyb\u0117s gerai suprato, kad jos yra Vakar\u0173 dalis ir j\u0173 likimas priklausys nuo Ryt\u0173 \u2013 Vakar\u0173 santyki\u0173 raidos. Jos suprato taip pat, kad i\u0161vaduoti i\u0161 soviet\u0173 vergijos gali tik ginkluotas Ryt\u0173 – Vakar\u0173 konfliktas.<\/p>\n\n\n\n

    Kol vakarie\u010diai pergyveno appeasemanto laikotarp\u012f, tebuvo galima laukti nauj\u0173 vakarieti\u0161k\u0173 nuolaid\u0173 sovietams pavergt\u0173j\u0173 s\u0105skaita. T\u0105 sau palanki\u0105 pad\u0117t\u012f sovietai steng\u0117si su i\u0161naudoti. Jie siek\u0117 pirmiausia, kad j\u0173 smurtas Baltijos valstybes u\u017egrobiant b\u016bt\u0173 kit\u0173 valstybi\u0173 sankcionuotas ir neteis\u0117tas \u012fjungimas \u012f Soviet\u0173 s\u0105jung\u0105 b\u016bt\u0173 pripa\u017eintas tarptautiniu teis\u0117tu aktu.<\/p>\n\n\n\n

    Jei skiriama realistin\u0117 politika, kuri vadovaujasi dienos interesais ir idealistin\u0117, kuri vadovaujasi principais, tai Europos valstyb\u0117se persv\u0117r\u0117 realistin\u0117 politika pavergt\u0173j\u0173 likimo at\u017evilgiu, Amerikos politikoje \u2013 idealizmas. \u0160vedija, nacin\u0117 Vokietija, fa\u0161istin\u0117 Italija pasiskubino pripa\u017einti Baltijos valstybi\u0173 \u012fjungim\u0105. Daugumas Europos valstybi\u0173 nutyl\u0117jo, nei pripa\u017eindamos \u012fjungimo, nei leisdamos laisvai veikti Lietuvos pasiuntinyb\u0117ms. \u012ejungimo nepripa\u017eino Europoje \u2013 Britanija, Vatikanas, Amerikoje \u2013 Jungtin\u0117s Valstyb\u0117s, Urugvajus ir kai kuriuos kitos Piet\u0173 Amerikos valstyb\u0117s. Vokietijos okupuota Pranc\u016bzija perdav\u0117 sovietams Lietuvos pasiuntinyb\u0117s r\u016bmus, bet sovietin\u0117s Lietuvos nepripa\u017eino. \u0160veicarija net 1947 m. pa\u0117m\u0117 savo \u017einion Lietuvos konsulato bylas, ,,iki Lietuvos klausimas bus i\u0161ai\u0161kintas\u201c. Vienu momentu (1943) net Britanija buvo susvyravusi. Bet j\u0105 sulaik\u0117 ai\u0161kus ir tvirtas JAV nusistatymas b\u016bti i\u0161tikimai savo deklaruotiems principams.<\/p>\n\n\n\n

    Nelaim\u0117j\u0119 i\u0161 JAV ir Britanijos pripa\u017einimo sovietinei Lietuvai de jure<\/em>, sovietai steng\u0117si i\u0161gauti pripa\u017einim\u0105 bent de facto<\/em>. Sovietin\u0117s Lietuvos atstovus jie siuntin\u0117jo \u012f tarptautines konferencijas (pa\u0161to, susisiekimo …). Bet ir \u0161iuo atveju nieko nelaim\u0117jo: n\u0117 \u012f vien\u0105 konferencij\u0105 nebuvo \u012fsileistas sovietin\u0117s Lietuvos atstovas.<\/p>\n\n\n\n

    Kova su soviet\u0173 pastangomis Lietuv\u0105 ,,numarinti\u201c<\/u>.<\/strong> \u2013 Demaskavus soviet\u0173 norus pra\u0161mugeliuoti de facto<\/em> pripa\u017einim\u0105, sovietai tas savo pastangas met\u0117. J\u0173 vietoje steng\u0117si Lietuvos klausim\u0105 ,,numarinti\u201c. I\u0161 vienos pus\u0117s sustiprino gyventoj\u0173 deportacij\u0105 i\u0161 Lietuvos, kad Lietuva b\u016bt\u0173 be lietuvi\u0173 ir tarptautin\u0117je trib\u016bnoje nebeb\u016bt\u0173 apie k\u0105 kalb\u0117ti. I\u0161 antros pus\u0117s r\u016bpinosi, kad tarptautin\u0117je spaudoje ir trib\u016bnoje niekas apie Lietuv\u0105 nekalb\u0117t\u0173 ir nera\u0161yt\u0173. Ta\u010diau ,,tylos suokalbis\u201c, kuris truko iki 1948 m., dabar jau pralau\u017etas. Vakar\u0173 demokratijose vis garsiau kalbama apie Lietuva, ypa\u010d apie joje soviet\u0173 vykdom\u0105 genocid\u0105. Lietuvos katalik\u0173 lai\u0161kas \u0160v. T\u0117vui, paskelbtas \u012fvairiomis kalbomis, buvo skaitomas visur su dideliu susijaudinimu. \u0160iandien jau tokia pad\u0117tis, kad reikia tur\u0117ti tik naujos med\u017eiagos apie Lietuv\u0105, ir daugumas spaudos j\u0105 mielai skelbia.<\/p>\n\n\n\n

    Lietuvos reikalais prabyla ne tik spauda, bet ir nuolatin\u0117s Vatikano radijo transliacijos lietuvi\u0173 kalba keturis kartus per savait\u0119. Vasario 16, genocido min\u0117jimo, Lietuvos prievartinio \u012fjungimo \u012f Soviet\u0173 s\u0105jung\u0105 ir kt. progomis prabyla \u0160veicarijos, Vokietijos, JAV, Piet\u0173 Amerikos radijas. Yra pagrindo laukti, kad bus lietuvi\u0161k\u0173 transliacij\u0173 ir daugiau.<\/p>\n\n\n\n

    Prie\u0161 soviet\u0173 u\u017ema\u010dias atkirsti Lietuv\u0105 nuo Vakar\u0173, stengimasi lietuvi\u0173 tautos ar atitinkam\u0173 grupi\u0173 vardu dalyvauti Vakar\u0173 Europos laisv\u0173 taut\u0173 tarptautiniuose s\u0105j\u016bd\u017eiuose (krik\u0161\u010dioni\u0173 demokrat\u0173, socialist\u0173, liberal\u0173, <> skaut\u0173, Pax Romana ir kt.) 1950 m. lietuviai, drauge su latviais ir estais, priimti \u012f Europos s\u0105j\u016bd\u012f, kaip lygiateis\u0117s Europos tautos.<\/p>\n\n\n\n

    Prisik\u0117limo viltis.<\/u><\/strong> \u2013 Lietuvos klausimas laisvajame pasaulyje ,,nenumarintas\u201c. Prie\u0161ingai, dabar jis naujai atgyja. Yra tvirt\u0173 ir autoriteting\u0173 u\u017etikrinim\u0173, kad palankus Lietuvai Jungtini\u0173 Valstybi\u0173 nusistatymas n\u0117ra pasikeit\u0119s. Nebent tiek pasikeit\u0119s, kad tik sustipr\u0117j\u0119s. Ir Churchilis 1950 m. liepos m\u0117n. ra\u0161tu Europiniam S\u0105j\u016bd\u017eiui parei\u0161k\u0117 l\u016bkest\u012f, kad Baltijos valstyb\u0117ms b\u016bt\u0173 gr\u0105\u017eintas laisvas gyvenimas.<\/p>\n\n\n\n

    Kad Lietuvos byla atgyja ir pagyv\u0117ja parod\u0117 lietuvi\u0173 laisv\u0117s tro\u0161kim\u0105, mok\u0117jim\u0105 kovoti, bet sykiu ir taupyti krauj\u0105 bei gyvybes. Prisid\u0117jo laisvajame pasaulyje gyven\u0105 lietuviai, kurie vadovaujami Vyriausiojo Lietuvos I\u0161laisvinimo Komiteto, neleid\u017eia Lietuvos klausimo primir\u0161ti, i\u0161laik\u0117 j\u012f gyv\u0105, iki at\u0117jo palankesn\u0117 tarptautin\u0117 pad\u0117tis, kurioje v\u0117l ginamos \u017emogaus ir taut\u0173 teis\u0117s bei laisv\u0117.<\/p>\n\n\n\n

    Laisv\u0117s princip\u0105 pripa\u017eino vis\u0173 Chart\u0173 dalyviai. Tarp j\u0173, kaip min\u0117ta ir sovietai. Bet sovietai jo ir neman\u0117 vykdyti jau net Jaltos, Potsdamo susitarimuose. Rooseveltas nei Trumenas tenai nepareikalavo, kad sovietai paskelbt\u0105j\u012f princip\u0105 pritaikyt\u0173 Baltijos valstyb\u0117ms \u2013 to reikalavimo sovietai neb\u016bt\u0173 vykd\u0119. D\u0117l to, Roosevelto \u017eod\u017eiais tariant, Lietuvos valstyb\u0117s nepriklausomyb\u0117s rei\u0161kimasis ir buvo laikinai atid\u0117tas.<\/p>\n\n\n\n

    Bet JAV niekada nesutiko to principo atsisakyti ir \u012fvykdyto smurto pripa\u017einti teis\u0117tu. Dabartin\u0117 politini\u0173 \u012fvyki\u0173 banga artina moment\u0105, kada tas ,,laikinis atid\u0117jimas\u201c turi baigtis ir Lietuvos nepriklausomyb\u0117 tur\u0117s v\u0117l pasireik\u0161ti.<\/p>\n\n\n\n

    Tekst\u0105 pareng\u0117 Tremties ir rezistencijos muziejaus ved\u0117jas Raimondas Matemaitis<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Kovo 29 d. sukanka 20 met\u0173 kai Lietuva priimta pilnateise nare \u012f \u0160iaur\u0117s Atlanto sutarties organizacij\u0105 (NATO). Pati NATO buvo \u012fkurta prie\u0161 septyniasde\u0161imt penkerius metus \u2013 1949 m. baland\u017eio 4 d. Lietuva tuo metu buvo giliuose sovietin\u0117s okupacijos gniau\u017etuose. Ir tik retas gal\u0117jo tuo metu tik\u0117ti, kad Lietuva ka\u017ekada bus to demokratini\u0173 Vakar\u0173 valstybi\u0173 klubo […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":7596,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"ngg_post_thumbnail":0},"categories":[7,13],"tags":[],"translation":{"provider":"WPGlobus","version":"2.8.9","language":"en","enabled_languages":["lt","de","pl","lv","en","uk","ru"],"languages":{"lt":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"de":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"pl":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"lv":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"en":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"uk":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"ru":{"title":false,"content":false,"excerpt":false}}},"acf":[],"uagb_featured_image_src":{"full":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/03\/lya_k-41_1_606_23-23ap.jpg",1920,683,false],"thumbnail":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/03\/lya_k-41_1_606_23-23ap-300x300.jpg",300,300,true],"medium":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/03\/lya_k-41_1_606_23-23ap-500x178.jpg",500,178,true],"medium_large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/03\/lya_k-41_1_606_23-23ap-768x273.jpg",768,273,true],"large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/03\/lya_k-41_1_606_23-23ap-1024x364.jpg",1024,364,true],"1536x1536":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/03\/lya_k-41_1_606_23-23ap-1536x546.jpg",1536,546,true],"2048x2048":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/03\/lya_k-41_1_606_23-23ap.jpg",1920,683,false],"thumbnail-normal":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/03\/lya_k-41_1_606_23-23ap-700x683.jpg",700,683,true]},"uagb_author_info":{"display_name":"Redaktorius","author_link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/author\/redaktorius\/"},"uagb_comment_info":0,"uagb_excerpt":"Kovo 29 d. sukanka 20 met\u0173 kai Lietuva priimta pilnateise nare \u012f \u0160iaur\u0117s Atlanto sutarties organizacij\u0105 (NATO). Pati NATO buvo \u012fkurta prie\u0161 septyniasde\u0161imt penkerius metus \u2013 1949 m. baland\u017eio 4 d. Lietuva tuo metu buvo giliuose sovietin\u0117s okupacijos gniau\u017etuose. Ir tik retas gal\u0117jo tuo metu tik\u0117ti, kad Lietuva ka\u017ekada bus to demokratini\u0173 Vakar\u0173 valstybi\u0173 klubo…","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7594"}],"collection":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7594"}],"version-history":[{"count":5,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7594\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":7646,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7594\/revisions\/7646"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7596"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7594"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7594"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7594"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}