Daug nesiple\u010diant, bet stengiantis pateikti pagrindin\u012f kontekst\u0105, svarbu pamin\u0117ti, jog vykstant Pary\u017eiaus taikos konferencijai, \u012f kuri\u0105 jaunosios Lietuvos delegacija nebuvo kviesta, m\u016bs\u0173 \u0161alies atstovai u\u017ekulisiuose sugeb\u0117jo \u012ftikinti reikiamus asmenis, kad Rytpr\u016bsiai \u012f \u0161iaur\u0119 nuo Nemuno yra labai lietuvi\u0161ki ir kad juos reikt\u0173 atskyrus nuo Vokietijos prijungti prie Lietuvos. Antant\u0117s vardu Pranc\u016bzijos ministras pirmininkas George Clemenceau<\/em> 1919 m. bir\u017eelio 16 d. Vokietijos delegacijai \u017denevoje parei\u0161k\u0117: \u201eKlaip\u0117dos kra\u0161tas visada buvo lietuvi\u0161kas, jo gyventoj\u0173 dauguma kalbos ir kilm\u0117s at\u017evilgiu yra lietuviai. Tas faktas, kad Klaip\u0117dos miestas yra voki\u0161kas, negal\u0117t\u0173 pateisinti viso kra\u0161to palikimo Vokietijos suverenume, ypa\u010d jau d\u0117l to, kad Klaip\u0117dos uostas yra vienintelis Lietuvos i\u0161\u0117jimas \u012f j\u016br\u0105.\u201c1<\/sup><\/a> Gal tai ir b\u016bt\u0173 buv\u0119 padaryta, bet Pranc\u016bzija tuo laiku itin gerai sutar\u0117 su prie\u0161i\u0161ka Lietuvai Lenkija, kuri taip pat nor\u0117jo prisijungti Klaip\u0117dos kra\u0161t\u0105, kad Lietuva likt\u0173 silpna ir b\u016bt\u0173 greitai \u012ftraukta \u012f Lenkijos sud\u0117t\u012f. Ratifikavus Versalio sutart\u012f, 1920 m. sausio 10 d. Klaip\u0117dos kra\u0161tas buvo atskirtas nuo Vokietijos. Antant\u0117s valstybi\u0173 vardu j\u012f buvo pavesta valdyti Pranc\u016bzijai iki tol, kol bus apsispr\u0119sta d\u0117l tolimesnio \u0161io kra\u0161to likimo.<\/em> Pranc\u016bzai Klaip\u0117d\u0105 valdyti atvyko vasario 14 d. Per sekan\u010dius metus dar\u0117si akivaizdu, kad kra\u0161to perdavimas Lietuvai tampa vis labiau nerealus, tod\u0117l reik\u0117jo ka\u017ek\u0105 daryti.<\/p>\n\n\n\n Kiek nukrypstant \u012f \u0161on\u0105, norisi pamin\u0117ti vien\u0105 svarb\u0173 fakt\u0105, susijus\u012f su grie\u017epelki\u0161kiu. Pranc\u016bzme\u010diu, siekiant aktyviau bendrauti su kaim\u0173 gyventojais, ypa\u010d vartojan\u010diais vokie\u010di\u0173 kalb\u0105, Lietuvos valstyb\u0117s pinigais 1922 m. rugpj\u016b\u010dio 21 d. slapta nupirkta klaip\u0117di\u0161k\u0117s F. W. Sieberto poligrafijos \u012fmon\u0117s nedidel\u0117 dukterin\u0117 spaustuv\u0117 \u0160ilut\u0117je kartu su \u016akinink\u0173 s\u0105jungos voki\u0161ku laikra\u0161\u010diu \u201eMemelgau Zeitung<\/em>\u201c, agitavusiu u\u017e voki\u0161kos Frei\u0161tato (laisvosios valstyb\u0117s) \u012fteisinim\u0105. Galimybes tyr\u0117 ir pirkim\u0105 organizavo Lietuvos atstovas prie Santarv\u0117s (Antant\u0117s) valstybi\u0173 Klaip\u0117dos kra\u0161te Jonas \u017dilius. Spaustuv\u0117je dirbo trys \u012ftakingi asmenys. Vienas j\u0173 buvo Albertas Bruo\u017eelis, gim\u0119s Til\u017e\u0117s apskrities Grie\u017epelki\u0173 kaime, gerai mok\u0117j\u0119s lietuvi\u0161kai, ilgokai gyven\u0119s Pranc\u016bzijoje, mok\u0117j\u0119s t\u0105 kalb\u0105 ir lengvai bendrav\u0119s su komisaro Gabriel Jean Petisn\u00e9<\/em> paskirtu \u0160ilut\u0117s prefektu Lijonu.2<\/sup><\/a><\/p>\n\n\n\n Baigiantis metams buvo lik\u0119 nedaug laiko, kol b\u016bt\u0173 oficialiai paskelbta apie Klaip\u0117dos kra\u0161t\u0105, kaip Frei\u0161tat\u0105 \u2013 laisv\u0105j\u0105 valstyb\u0119, kuri formaliai nepriklausyt\u0173 jokiai kitai. Po \u012ftempt\u0173 slapt\u0173 svarstym\u0173 atsakingi vald\u017eios asmenys nutar\u0117 rengti karin\u012f \u012fsiver\u017eim\u0105, u\u017emaskuot\u0105 vietos gyventoj\u0173 sukilimu, kuriems pad\u0117t\u0173 Did\u017eiosios Lietuvos \u0161auliai ir kiti savanoriai civiliai. Vienas svarbiausi\u0173 sukilimo organizatori\u0173 ir r\u0117m\u0117j\u0173 buvo Ernestas Galvanauskas \u2013 tuo metu Ministras Pirmininkas bei u\u017esienio reikal\u0173 ministras. Vyriausiuoju sukilimo vadu paskirtas Jonas Budrys. Kariai ir \u0161auliai, perrengti civiliais buvo suskirstyti \u012f tris grupes. 1923 m. sausio 10 d. jos \u012f\u017eeng\u0117 \u012f Klaip\u0117dos kra\u0161t\u0105 nuo Taurag\u0117s, \u017demai\u010di\u0173 Naumies\u010dio ir Kretingos pusi\u0173. Kiekviena su u\u017eduotimi u\u017eimti atitinkamai kiekvienos apskrities centr\u0105: Pag\u0117gius, \u0160ilut\u0119 ir Klaip\u0117d\u0105.3<\/sup><\/a> Lauksargiai tuo metu priklaus\u0117 pranc\u016bz\u0173 \u012fkurtai Pag\u0117gi\u0173 apskri\u010diai.<\/p>\n\n\n\n Panev\u0117\u017eietis, tuo metu mokytoj\u0173 seminarijos mokinys Bronius Antanaitis \u2013 Klaip\u0117dos sukilimo dalyvis. Jo prisiminimus 1984 m. \u012f garsajuost\u0119 \u012fra\u0161\u0117 vilnietis Matas Veli\u010dka. Jie paskelbti prisiminim\u0173 rinkinyje knygoje \u201e\u0160ilain\u0117s istorijos\u201c, pasirod\u017eiusioje 2009 m. Prisiminimuose gan trumpai, bet konkre\u010diai nupasakojama, kas ir kaip j\u012f patrauk\u0117 vaduoti Klaip\u0117d\u0105, nuo kur jie i\u0161vyko, kokiu mar\u0161rutu \u0117jo ir kokiuose m\u016b\u0161iuose dalyvavo. Mums jo prisiminimai svarb\u016bs dar ir tod\u0117l, kad II-oji sukil\u0117li\u0173 grup\u0117, kurioje buvo B. Antanaitis, kirto sien\u0105 \u012f Klaip\u0117dos kra\u0161t\u0105 atvyk\u0119 traukiniu \u012f Po\u017eer\u016bn\u0173 gele\u017einkelio stot\u012f. Apie tai suprantame netiesiogiai ir i\u0161 kit\u0173 \u0161altini\u0173, nes stotis prisiminimuose ne\u012fvardyta: Toliau ra\u0161oma, kaip jie pri\u0117j\u0119 pu\u0161yn\u0105, apsupo Pag\u0117gius i\u0161 vis\u0173 pusi\u0173. \u012e miestel\u012f \u017eeng\u0117 tik vadai su pistoletais. To u\u017eteko, kad visa ten buvusi voki\u0161koji policija pasiduot\u0173. Kadangi policija nesiprie\u0161ino, jai leista toliau eiti pareigas, o nepaklusus grasinta karo lauko teismu. Kadangi Lauksargiai, ar gretimi kaimai net nepamin\u0117ti, jokio pasiprie\u0161inimo juose b\u016brys nesutiko. Tuomet sukil\u0117lius susodino \u012f sunkve\u017eim\u012f ir nuve\u017e\u0117 saugoti Luiz\u0117s tilto \u0161alia Til\u017e\u0117s. Neilgai trukus v\u0117l pa\u0117m\u0117 ir gr\u0105\u017eino \u012f Pag\u0117gius. Tuomet daugelis nugabenti \u012f \u0160ilut\u0119, kur buvo sukil\u0117li\u0173 \u0161tabas. Ten sutiko Martyn\u0105 Jank\u0173, Stepon\u0105 Dari\u0173. Apie tai prisiminimuose nera\u0161oma, ta\u010diau i\u0161 istorijos \u017einome, kad \u0160ilut\u0117 taip pat u\u017eimta be \u0161\u016bvio. Tuomet autobus\u0173 grup\u0117 i\u0161vyko \u012f Klaip\u0117d\u0105, kur jau kovojo kitos grup\u0117s, gird\u0117josi \u0161\u016bviai. Prisiminimuose i\u0161samiai apra\u0161omas kalvos miesto prieigose puolimas ties Sendvariu (Althof<\/em>), kai \u012fsitvirtin\u0119 pranc\u016bzai su vokie\u010diais \u0161aud\u0117 \u012f puolan\u010dius sukil\u0117lius.<\/p>\n\n\n\n B. Antanaitis buvo toje grup\u0117je, kuriai vadovavo jaunas II-osios grup\u0117s vadas kapitonas Mykolas Kalmantas (1895-1976), slapyvard\u017eiu Bajoras. B\u016btent \u0161i II-oji grup\u0117 lemiamu metu sausio 15 d. s\u0117kmingai u\u017e\u0117m\u0117 Pranc\u016bzijos prefekt\u016br\u0105, kai sukilimo s\u0117km\u0117 jau dar\u0117si neai\u0161ki. Savanoris prisimena, kad pranc\u016bzams pasidavus, savanoriais ir sukil\u0117liais r\u016bpinosi Klaip\u0117dos raudonojo kry\u017eiaus lietuvait\u0117s, po keli\u0173 dien\u0173 jie gavo kari\u0161kas uniformas, \u012f Klaip\u0117d\u0105 greit priva\u017eiavo Kauno verslinink\u0173, o alus sukilimo dalyviams buvo nemokamas. Jau vasario prad\u017eioje jis gr\u012f\u017eo namo \u012f Panev\u0117\u017e\u012f.5<\/sup><\/a><\/p>\n\n\n\n \u012edomus faktas, kad karin\u0119 operacij\u0105 Lietuvos kariuomen\u0117s Generalinis \u0161tabas band\u0117 koordinuoti per Taurag\u0117je dislokuoto 1-ojo pasienio pulko vad\u0105 pulkinink\u0105 leitenant\u0105 Petr\u0105 Kubili\u016bn\u0105.6<\/sup><\/a> Kaip min\u0117ta, vienas pagrindini\u0173 s\u0117kmingo sukilimo heroj\u0173 buvo M. Kalmantas, sukilimo metu vadin\u0119sis Mykolu Bajoru. \u012edomus jo raportas vadovybei su \u017eyma \u201eVisai slaptai\u201c, i\u0161 kurio pateikiu tik su Lauksargiais susijusius faktus. Raportai, saugomi Lietuvos centriniame valstyb\u0117s archyve, pirm\u0105kart vie\u0161ai paskelbti tik 2023 m. knygoje \u201e1923-ieji: Klaip\u0117dos prijungimas prie Lietuvos: dalyviai ir j\u0173 liudijimai\u201c:<\/p>\n\n\n\n \u201e<\/em>Sausio 9 dien\u0105.<\/u><\/em> Gautas nuo sukil\u0117li\u0173 vado Budrio operatyvinis \u012fsakymas. \u0160iame \u012fsakyme, man pavestai grupei buvo duota sekanti u\u017eduotis: atskiru e\u0161elonu vykti \u012f Po\u017eer\u016bn\u0173 stot\u012f, sutartu laiku pereiti Lietuvos ir Klaip\u0117dos kra\u0161to sien\u0105, u\u017eimti svarbesnius punktus Pag\u0117gi\u0173 apskrity ir \u0161iame apskrity sudaryti Lietuvi\u0173 vald\u017ei\u0105. Nak\u010dia Po\u017eer\u016bn\u0173 stoty susitvark\u0117m ir lauk\u0117m ryto, kad i\u0161pild\u017eius \u012fsakym\u0105. Ten mano \u017einion buvo paskirtas gusar\u0173 pulko b\u016brys, perengt\u0173 raiteli\u0173 kar.[ininkui] Kraunai\u010diui vadovaujant.<\/em><\/p>\n\n\n\n Sausio 10 dien\u0105.<\/u> Pav\u0117lavus gauti sutart\u0105 \u017eenkl\u0105 per sien\u0105 per\u017eeng\u0117m 10 val. ryto, kairiau Lauksarg\u0117s miestelio. Surinkus i\u0161 vietini\u0173 gyventoj\u0173 \u017einias apie prie\u0161o pad\u0117t\u012f, buvo pasi\u0173stas vienas b\u016brys raiteli\u0173 ir vienas b\u016brys p\u0117stinink\u0173 u\u017eimti Lauksarg\u0119. Vienuolikt\u0105 valand\u0105 miestelis ir stotis buvo u\u017eimta be pasiprie\u0161inimo. Nuginklavus vietos policij\u0105, per\u0117mus visas valdi\u0161kas \u012fstaigas savo \u017einion buvo paskirtas Lauksarg\u0117s komendantas Greinius (ats.[akingas] kar.[ininkas] V. Bulota), jo \u017einioj buvo paliktas b\u016brys \u017emoni\u0173 tvarkos palaikymui. I\u0161 Lauksarg\u0117s buvo pasi\u0173sta \u017evalgai ir \u017eygio tvarkoje, vykom plentu Pag\u0117gi\u0173 link.\u201c<\/em>7<\/sup><\/a><\/p>\n\n\n\n Taip niekur ir nepaskelbtas iki 2023 m. i\u0161liko M. Kalmanto-Bajoro ra\u0161ytas visuomenei skirtas tekstas, persmelktas patrioti\u0161kumo ir kartais abejotin\u0173 fakt\u0173, kurie ra\u0161yti siekiant sudaryti kra\u0161to gyventoj\u0173 sukilimo be kariuomen\u0117s \u012fsiki\u0161imo \u012fvaizd\u012f. I\u0161traukoje minima, kad prie sukilimo gausiai jung\u0117si lauksargi\u0161kiai. Ar taip tikrai buvo, sunku pasakyti, nes kiti \u0161altiniai \u0161io fakto nemini. Visgi gal\u0117jo atsirasti pavieni\u0173 asmen\u0173, o po s\u0117kmingo Klaip\u0117dos u\u017e\u0117mimo j\u0173 buvo dar daugiau, kadangi u\u017e\u0117mus Pranc\u016bzijos prefekt\u016br\u0105, prie Lietuvos kari\u0173, \u0161auli\u0173 ir savanori\u0173 \u0117m\u0117 jungtis ir tikrieji vietos klaip\u0117die\u010diai sukil\u0117liai.<\/p>\n\n\n\n \u201eBuvo paskleisti slapti atsi\u0161aukimai \u012f lietuvius, kad sukiltu ir i\u0161vaduotu savo kra\u0161t\u0105 nuo svetimo jungo. Rezultatai t\u0173 atsi\u0161aukim\u0173 buvo puik\u016bs, nes jau 10 sausio i\u0161ryto susigrupavo apie trys \u0161imtus su vir\u0161um ginkluot\u0173 vyr\u0173 vien tik Lauksarg\u0117s rajone. \u017dmon\u0117s tie buvo labai \u012fvairus: ir moksleiviai ir valdininkai, ir \u016bkininkai, ir darbininkai, i\u0161 vis\u0173 tarpo atsirado apie dvide\u0161imti rait\u0173 su savo arkliais. Sunku apra\u0161yti t\u0105 entuziazm\u0105, kuris buvo ap\u0117mis visus lietuvius. Netgi keletas moteru panor\u0117jo aktyviai prisid\u0117ti prie sukilimo ir sutiko persirengti vyro r\u016bbais, kad veikti kartu, nes del \u012fvairi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 mes nenor\u0117jom prijimti su moteri\u0161kais r\u016bbais. Tarpe sukil\u0117li\u0173 atsirado labai daug tarnavusiu kariuomen\u0117se, d\u0117ka kam buvo galimyb\u0117 sutvarkyt j[u]os \u012f organizuotas dalis. Sukilimas reikalavo daug drasi\u0173 ir rimt\u0173 \u017eingsni\u0173 ir ypa\u010d takto. Kad sukilim\u0105 pravedus be pl\u0117\u0161imu ir bereikaling\u0173 \u017eudyni\u0173 prisi\u0117jo nuo ginkluot\u0173 \u017emoni\u0173 paimti pasi\u017ead\u0117jimus: kad kiekvienas sukil\u0117lis atsisako nuo savo asmens reikal\u0173, kad \u0161ventai pildys vis\u0173 vir\u0161inink\u0173 \u012fsakymus, o nei\u0161pild\u017eius gali but su\u0161audytas be teismo, kad nepl\u0117\u0161 ir neskriaus gyventoj\u0173 ir t. t. Bet susirinkusiu \u017emoni\u0173 pasi\u0161ventimas buvo begalinis: jie sutiko ant vis\u0173 s\u0105lyg\u0173, kad tik kuo nors pad\u0117jus savo mylimai t\u0117vinei. Visu pasiry\u017eimas buvo mirti, bet negyventi daugiau priespaudoj. Taigi nepaprasta man laim\u0117 i\u0161pol\u0117 buti tarpe tokiu kar\u0161tu patriot\u0173. O kur yra pasi\u0161ventimas ten ir yra laim\u0117jimas. T\u0105 parode tolimesn\u0117 eiga sukilimo. Sausio 10 d. apie 11 valanda Lauksarg\u0117s miestelis buvo u\u017eimtas be pasiprie\u0161inimo ir palaikimui tvarkos vienas i\u0161 sukil\u0117li\u0173 p. Greinius buvo paliktas Lauksarg\u0117s komendantu. Susigrupave \u017eygio tvarkon, \u0117jom plentu Pagegi\u0173 link. Pakeliui \u017emon\u0117ms dalinom manifestus Ma\u017eosios Lietuvos Gelb\u0117jimo Komiteto. Visur buvome sutikti su did\u017eiausiu d\u017eiaugsm\u0173, kaipo i\u0161vaduotojai nuo svetimuju. Vakare apie 18 valand\u0105 t\u0105 pat dien\u0105 Pagegi\u0173 miestelis ir de\u0161in\u0117 pus\u0117 Nemuno kranto ties Til\u017e\u0117s tiltais buvo u\u017eimti be pasiprie\u0161inimo. Ant rytojaus 11 d. prasid\u0117jo tvarkomasis darbas.\u201c<\/em>8<\/sup><\/a><\/p>\n\n\n\n Lietuvos centriniame valstyb\u0117s archyve saugoma II-osios grup\u0117s jud\u0117jimo \u012f Pag\u0117gius schema, i\u0161 kurios matyti, kad sien\u0105 jie kirto tiksliai per Meldiklaukius ir ap\u0117jo Lauksargius i\u0161 kair\u0117s, \u017evelgiant nuo Taurag\u0117s ir juos aplenk\u0119 jau \u017eygiavo Til\u017e\u0117s plentu. Schemoje \u0161alutin\u0117 linija rodo, kad dalis grup\u0117s nu\u0117jo \u012f Lauksargius dabartine Meld\u0117s gatve. Galb\u016bt viena i\u0161 ba\u017enytkaimio gatvi\u0173 verta tur\u0117ti Sukil\u0117li\u0173 gatv\u0119?<\/p>\n\n\n\n Tam pa\u010diam archyve saugomas ir lapelis lietuvi\u0173 kalba, masi\u0161kai platintas vietos gyventojams, kad ties Lauksargiais \u012fsiver\u017e\u0117 b\u016brys ginkluot\u0173 \u017emoni\u0173 ir kad Antant\u0117s komisaras Gabriel Jean Petisn\u00e9<\/em> kra\u0161t\u0105 nuo j\u0173 gins. O \u0161tai lietuvi\u0173 kariai, vos per\u017eeng\u0119 sien\u0105, pakeliui gyventojams dalijo Vyriausiojo Ma\u017eosios Lietuvos gelb\u0117jimo komiteto sausio 9-osios Manifest\u0105 apie vald\u017eios pa\u0117mim\u0105.9<\/sup><\/a><\/p>\n\n\n\n \u201eLietuvos \u017einiose\u201c sausio 10 d. i\u0161spausdinta \u017einut\u0117, kad u\u017eimta Bajor\u0173 (prie Kretingos) stotis ir, kad G. Petisn\u00e9<\/em> su savo kariais vyksta \u012f Lauksargius. I\u0161 istorijos \u017einome, kad visi pranc\u016bz\u0173 kariai taip ir liko \u012fsitvirtin\u0119 keliose Klaip\u0117dos miesto vietose, nes net Pag\u0117gi\u0173 apskrities paprefek\u010dio (vir\u0161ininko pavaduotojo) Jean Fagedet sukil\u0117liai darbo vietoje nerado. Su sukil\u0117liais susitiko jo sekretorius S. Walter.10<\/sup><\/a> Visame likusiame kra\u0161te iki ateinant sukil\u0117liams tvark\u0105 palaik\u0117 vietos voki\u0161koji policija arba kitaip \u2013 \u017eandarmerija.<\/p>\n\n\n\n 1923 m. vasario 16 d. Ambasadori\u0173 konferencija paskelb\u0117 Antant\u0117s ir Lietuvos susitarim\u0105 pagal kur\u012f Klaip\u0117dos kra\u0161tas buvo perduotas Lietuvai su s\u0105lyga, kad, parengus Klaip\u0117dos kra\u0161to status\u0105 apibr\u0117\u017eian\u010dius dokumentus, kra\u0161tui bus suteikta autonomija ir bus \u012fsteigtos autonomin\u0117s institucijos.<\/em> Skaitydami \u0160ilut\u0117je sura\u0161yt\u0105 1923 m. sausio 19 d. Klaip\u0117dos kra\u0161to Seimo deklaracij\u0105, randame, kad ir Lauksargiuose b\u016bta Ma\u017eosios Lietuvos gelb\u0117jimo komiteto atstov\u0173: Jurgis Loraitis, aktyvus \u016bkininkas i\u0161 Auk\u0161tvilki\u0173 ir Jonas Sk\u0117rys.11<\/sup><\/a><\/p>\n\n\n\n Kaipgi atrod\u0117 1916 m. \u012frengta ir tuo metu dar gan nauja Po\u017eer\u016bn\u0173 stotis \u012fsivaizduoti mums padeda Sofijos Petrauskait\u0117s-Koval\u010diukien\u0117s (1917-2011) prisiminimai, atskira knyga 2016 m. i\u0161leisti Taurag\u0117s vie\u0161osios bibliotekos r\u016bpes\u010diu ir keletas i\u0161likusi\u0173 nuotrauk\u0173, kuriomis pasidalijo kolekcionierius Audrius Razmus. Kaip min\u0117ta, stotyje 1923 m. \u0161alt\u0105 sausio 10 d. i\u0161silaipino Klaip\u0117dos kra\u0161t\u0105 vaduoti \u017eygiuojantys civiliais perrengti kariai, \u0161auliai ir kiti savanoriai, vadovaujami M. Kalmanto-Bajoro. Kiek apmaudu, ta\u010diau \u0161i\u0173 lemting\u0173 \u012fvyki\u0173 prisiminim\u0173 pateik\u0117ja neu\u017era\u0161\u0117. Raporte skait\u0117me, kad kariai stotyje prabuvo vis\u0105 nakt\u012f ir i\u0161vyko 10 val. ryte, tod\u0117l vietos gyventojai juos tikrai tur\u0117jo matyti. \u017dinoma, \u0161e\u0161iame\u010diui vaikui toks \u012fvykis neb\u016btinai tur\u0117jo \u012fstrigti galvon, o ir \u0161eima gal\u0117jo b\u016bti kur i\u0161vykusi.<\/p>\n\n\n\n S. Koval\u010diukien\u0117 prisimena: \u201e<\/em>I\u0161 Ma\u017eeiki\u0173 1922 m. atva\u017eiavome \u012f Po\u017eer\u016bnus. Tai mano vaikyst\u0117s gyvenviet\u0117. T\u0117velis buvo gele\u017einkelietis. Po\u017eer\u016bn\u0173 gele\u017einkelio stot\u012f i\u0161 vienos pus\u0117s supa mi\u0161kelis, i\u0161 kitos \u2013 Dvarelio, Beigeri\u0161k\u0117s ir Staigin\u0117s kaimai. Po\u017eer\u016bn\u0173 gele\u017einkelio stotis tada buvo labai didel\u0117. Tai buvo paskutin\u0117 stotis va\u017eiuojant \u012f Pr\u016bsij\u0105. Pats stoties pastatas buvo medinis, tvirtai sur\u0119stas, kaip ir senoji Taurag\u0117s gele\u017einkelio stotis. Po\u017eer\u016bnuose buvo muitin\u0117, fel\u010derio punktas, garve\u017ei\u0173 stov\u0117jimo pastatas, vadinamas depu. Jame remontuodavo garve\u017eius, vagonus \u2013 jie \u010dia b\u016bdavo per nakt\u012f. Tame depe buvo ne tik remonto dirbtuv\u0117s, bet ir kambariai, kuriuose nakvodavo garve\u017ei\u0173 ma\u0161inistai. \u0160alia to pastato buvo trikampis su at\u0161aka prie J\u016bros. \u012e Po\u017eer\u016bnus nuo Taurag\u0117s ar Lauksargi\u0173 pus\u0117s atva\u017eiav\u0119 garve\u017eiai apsisukdavo ir va\u017eiuodavo toliau. Prie kiekvieno trikampio kampo buvo ie\u0161mas, kur\u012f tur\u0117davo patys garve\u017ei\u0173 ma\u0161inistai ar j\u0173 pad\u0117j\u0117jai perkelti, nor\u0117dami apsisukti. To trikampio viename kampe stov\u0117jo auk\u0161tas, medinis vandens bok\u0161tas (rezervuaras). Viduje buvo laiptai \u012f vir\u0161\u0173, kur stov\u0117jo didelis gele\u017einis kubilas. I\u0161 lauko pus\u0117s, vir\u0161uje, vandens bok\u0161to \u0161one, buvo lenta su skai\u010diais ir rodykle, kuri rod\u0117 kiek vandens yra bok\u0161te. Prie gele\u017einkelio stoties stov\u0117jo didel\u0117, auk\u0161ta pompa, i\u0161 kurios vanden\u012f prisileisdavo garve\u017eiai. Visi vamzd\u017eiai nuo J\u016bros up\u0117s iki motorin\u0117s, vandens bok\u0161to ir iki stoties \u0117jo po \u017eeme. Taurag\u0117s kra\u0161to muziejuje saugomas medalis Klaip\u0117dos kra\u0161to prijungimo 5-osioms metin\u0117ms. \u012era\u0161as averse \u201eKAS M\u016aS\u0172 \u2013 KOVA \u012eGYSIM \/ I 9 \/ KLAIP\u0116DA \/ 1923\u201c, apa\u010dioje \u2013 \u201eL\u0160S\u201c. \u012era\u0161as reverse \u201eKAS I\u0160KOVOTA \u2013 MYL\u0116T MOK\u0116SIM \/ I 19 \/ KLAIP\u0116DA \/ 1923\u201c. I\u0161leido Lietuvos \u0161auli\u0173 s\u0105junga, autorius Petras Rim\u0161a. Medal\u012f dovanoj\u0119s Egidijus Jurgilas vaikas b\u016bdamas sovietme\u010diu naudodavo medal\u012f kaip mu\u0161tuk\u0105, tod\u0117l jis kiek apsitryn\u0119s. Medaliai, kartu su sertifikatu, dalinti sukilime dalyvavusiems asmenims. Kiek sukilime dalyvavo tauragi\u0161ki\u0173, lauksargi\u0161ki\u0173? Nors s\u0105ra\u0161ai paskelbti, ta\u010diau profesionali\u0173 kari\u0173 kilm\u0117s vieta nenurodyta. Tekt\u0173 kiekvieno kario biografij\u0105 tikrinti atskirai. \u017dinome, kad dalyvavo \u0161auliai, kurie tuometin\u0117je Taurag\u0117s apskrityje registruoti trijose vietose: Juozas, Jurgis, Aleksas ir Antanas Augai\u010diai, Stasys Jav\u010devi\u010dius, Stasys Laurinavi\u010dius, Vincas Slavinskas, Jonas Stolius i\u0161 Paj\u016brio (labiau tik\u0117tina, kad miestelis ar\u010diau \u0160ilal\u0117s, o ne kaimas prie Taurag\u0117s), Juozas \u010cepulis, Povylas Drukteinis, Hir\u0161a Javickas, Aleksa Kvompalzas, Jonas Naz\u0117das, Stasys Rup\u0161ys, Antanas Stru\u017eeckas i\u0161 Skaudvil\u0117s, Aleksas Gauras, Antanas Mickus, Antanas Naus\u0117das, Zenonas Pagojus, Petras Paulikas, Petras Pranauskas, Antanas Sedys, Petras \u0160idlauskas, Petras Valan\u010dius, Mikolas Valius, Povylas Vasiliauskas i\u0161 \u017demai\u010di\u0173 Naumies\u010dio. Puolime, remiantis s\u0105ra\u0161u, dalyvavo 1095 kariai, \u0161auliai ir kiti savanoriai. Kurie lauksargi\u0161kiai dalyvavo ne\u017einome, nes nenurodyta vietini\u0173 lietuvinink\u0173 gyvenamoji vieta.13<\/sup><\/a> \u017dinome tai, kad jau po s\u0117kmingo pranc\u016bz\u0173 prefekt\u016bros u\u017e\u0117mimo, buvo imta agituoti vietos gyventojus, stoti \u012f savanori\u0173 gretas. Majoras Pranas Kaunas-\u0160neideraitis raportavo, kad tarp j\u0173 \u201epatriotizmo beveik jokio\u201c ir daugiausia savanoriai stoja siekdami gauti atlyginim\u0105, nes tuo metu kra\u0161to ekonomin\u0117 pad\u0117tis buvo labai sunki, daugelis netur\u0117jo darbo. Savanoriams i\u0161kart buvo i\u0161duodama po 2 Lt sukilimo vado \u201eBudrio par\u0117dymu\u201c. Sausio 19 d. Mjr. P. Kaunas si\u016bl\u0117 Taurag\u0117je \u012fsteigti sand\u0117l\u012f, i\u0161 kurio b\u016bt\u0173 galima savanorius apr\u016bpinti ekipuote. Visgi intendant\u016bros14<\/sup><\/a> sand\u0117liai \u012fsteigti Klaip\u0117dos mieste, Klaip\u0117dos, Priekul\u0117s, Pag\u0117gi\u0173 gele\u017einkelio stotyse, taip pat Bajoruose, \u0160ilut\u0117je ir Lauksargiuose. Pagal i\u0161likusias anketas kra\u0161te buvo 346 tokie savanoriai.15<\/sup><\/a><\/p>\n\n\n\n Min\u0117to paminklo Pliki\u0161k\u0117je pastatymas rodo, kad sprendimus priimantys ir l\u0117\u0161as skirstantys tarnautojai geb\u0117jo pakankamai \u012fvertinti \u0161io \u012fvykio Lietuvos atei\u010diai svarb\u0105. Klaip\u0117dos uosto, \u0160ilut\u0117s, Pag\u0117gi\u0173 u\u017e\u0117mim\u0105 dr\u0105siai galime rikiuoti prie svarbiausi\u0173 moderniosios Lietuvos pasiekim\u0173 \u0161alia valstyb\u0117s atk\u016brimo, Vilniaus atgavimo, nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo, stojimo \u012f NATO ir ES. O dabar kvie\u010diu po dienos darb\u0173 s\u0117sti ant dvira\u010dio ir, galvoje i\u0161laisvinant susikaupusius r\u016bpes\u010dius, patogiu taku atminti prie buvusios sienos bei pabandyti \u012fsivaizduoti, kaip t\u0105 \u0161alt\u0105 1923-\u0173j\u0173 sausio 10-\u0105j\u0105 didelis b\u016brys vyr\u0173 per\u017eeng\u0117 sien\u0105, kad pirmiausia u\u017eimt\u0173 Lauksargius.<\/p>\n\n\n\n 1<\/a>Purvinas M., Klaip\u0117dos kra\u0161to mokykl\u0173 draugijos istorija, Kaunas, 1995, p. 7;<\/p>\n\n\n\n 2<\/a>Ten pat, p. 225-226;<\/p>\n\n\n\n 3<\/a>Safronovas V., 1923-ieji: Klaip\u0117dos prijungimas prie Lietuvos: dalyviai ir j\u0173 liudijimai, Klaip\u0117da, 2023;<\/p>\n\n\n\n 4<\/a>Sodonis S., \u0160ilain\u0117s istorijos, Klaip\u0117da, 2009, p. 98;<\/p>\n\n\n\n 5<\/a>Ten pat, p. 99-100;<\/p>\n\n\n\n 6<\/a>Safronovas V., 1923-ieji: Klaip\u0117dos prijungimas prie Lietuvos: dalyviai ir j\u0173 liudijimai, Klaip\u0117da, 2023, p. 70;<\/p>\n\n\n\n 7<\/a>Safronovas V., 1923-ieji: Klaip\u0117dos prijungimas prie Lietuvos: dalyviai ir j\u0173 liudijimai, Klaip\u0117da, 2023, p. 297;<\/p>\n\n\n\n 8<\/a>Ten pat, p. 362;<\/p>\n\n\n\n 9<\/a>Kaunas D., Martynas Jankus: tautos vienytojas ir lietuvi\u0173 spaudos k\u016br\u0117jas, Vilnius, 2021, p. 239;<\/p>\n\n\n\n 10<\/a>Safronovas V., 1923-ieji: Klaip\u0117dos prijungimas prie Lietuvos: dalyviai ir j\u0173 liudijimai, Klaip\u0117da, 2023, p. 363;<\/p>\n\n\n\n 11<\/a>Ten pat, p. 823-824;<\/p>\n\n\n\n 12<\/a>Atminties lobynas 1. Taurag\u0117s kra\u0161to \u017emoni\u0173 prisiminimai, Taurag\u0117, 2016, p. 16-19;<\/p>\n\n\n\n 13<\/a>Safronovas V., 1923-ieji: Klaip\u0117dos prijungimas prie Lietuvos: dalyviai ir j\u0173 liudijimai, Klaip\u0117da, 2023, p. 515-571;<\/p>\n\n\n\n 14<\/a>intendant\u016bra \u2013 kariuomen\u0117s tiekimo ir apr\u016bpinimo tarnyba<\/p>\n\n\n\n![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/01\/1.-II-grupes-veikimo-schemos-fragmentas-LCVA-1024x345.jpg\")
II grup\u0117s veikimo schemos fragmentas. Lietuvos centrinis valstyb\u0117s archyvas<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<\/a>Narsioji II-oji grup\u0117<\/strong><\/h2>\n\n\n\n
\u201eTraukinys pajud\u0117jo ir mes i\u0161va\u017eiavome. I\u0161 mokytoj\u0173 seminarijos mokini\u0173 i\u0161va\u017eiavom mes trys: a\u0161, Banionis ir Za\u010dkauskas (ar pana\u0161iai). Mums visiems i\u0161mok\u0117jo algas ostmark\u0117m \u2013 u\u017e dien\u0105 mok\u0117jo, rodos, po penkias markes. O maist\u0105 pirkis kur nori. Va\u017eiuojant per Lietuv\u0105 \u2013 tai po du litus dienai dav\u0117 kiekvienam. Tai prisipirkom band\u0173. Vanden\u012f vir\u0117me vagonuose \u2013 bakeliai buvo. Taip ir maitinom\u0117s.
Atva\u017eiavome \u012f \u0160iaulius ir sustojome. Pral\u0117k\u0117 nesustodamas traukinys. Po to pajud\u0117jome. Bet va\u017eiavome ne \u012f Kauno, o \u012f Taurag\u0117s pus\u0119. Sustojome paskutin\u0117je stotel\u0117j prie\u0161 Klaip\u0117dos kra\u0161t\u0105. Tai u\u017e Taurag\u0117s pirma stotel\u0117 <\/em>(Po\u017eer\u016bnai, aut. past.). \u010cia ir baig\u0117si va\u017eiavimas traukiniu. I\u0161lipo kareiviai kulkosvaidininkai, perrengti civiliais. U\u017esidedi kulkosvaid\u012f ant pe\u010di\u0173 ir ne\u0161i. Bet jis sunkokas ne\u0161ti. Toli nepane\u0161tum. Kiekviena kuopa gavo po pora kulkosvaid\u017ei\u0173. Tai buvo reguliarios kariuomen\u0117s \u017emon\u0117s, civiliais perrengti. Kai i\u0161lipome toje stotel\u0117je u\u017e Taurag\u0117s, tai vyresnieji persp\u0117jo, kad kuo ma\u017eiau burb\u0117tum\u0117m, kad nesigird\u0117t\u0173 lietuvi\u0161kos kalbos. Jei kalbate, tai kalb\u0117kite su Klaip\u0117dos akcentu arba nors \u017eemaiti\u0161kai tauragi\u0161ki\u0161kai. I\u0161dav\u0117 Taurag\u0117s maisto konserv\u0173. Juos prid\u0117jo prie m\u016bs\u0173 algos <\/em>(d\u0117l \u0161io fakto kyla klausim\u0173, nes tuo laiku Taurag\u0117je konservai dar negaminti, aut. past.).
Prasipjov\u0117me konservus ir pasistiprinome. At\u0117jo pavakarys. Jau \u0117m\u0117 temti, kai mes rikiavom\u0117s: vadai priekyje, o mes susirikiav\u0119 po keturis i\u0161 paskos. Jau jokio transporto n\u0117ra. I\u0161 Taurag\u0117s mums reik\u0117jo nueiti \u012f Pag\u0117gius. Tai apie trisde\u0161imt ar keturiasde\u0161imt kilometr\u0173. Eini eini. Kiek pa\u0117jus, tau ant pe\u010di\u0173 u\u017ededa t\u0105 kulkosvaid\u012f ne\u0161ti. O po to kulkosvaid\u017ei\u0173 d\u0117\u017ei\u0173 su kaspinais \u0161ovini\u0173. Ir visi apkrauti \u2013 arba \u0161ovinius tempi, arba kulkosvaid\u012f. Tuo metu kulkosvaid\u012f aptarnaudavo trys \u017emon\u0117s: vienas \u0161audo, kitas padavin\u0117ja kaspin\u0105, tre\u010dias dar ka\u017ek\u0105 daro.\u201c4<\/sup><\/a><\/em><\/p>\n\n\n\n![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/01\/8.-Pozerunu-gelezinkelio-stotis-1916.-A.-Razmaus-kolekcija.jpg\")
Po\u017eer\u016bn\u0173 gele\u017einkelio stotis 1916 m. Audriaus Razmaus kolekcija<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/01\/2.-Mykolas-Kalmantas-Bajoras-sukilelio-rubais.-MLIM-1024x704.jpg\")
Mykolas Kalmantas-Bajoras sukil\u0117lio r\u016bbais. Ma\u017eosios Lietuvos istorijos muziejus<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<\/a>Archyviniai dokumentai<\/strong><\/h2>\n\n\n\n
![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/01\/3.-Gausiai-Lauksargiuose-dalintas-manifestas.-MLIM-812x1024.jpg\")
Lauksargiuose dalintas manifestas. Ma\u017eosios Lietuvos istorijos muziejus<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/01\/5.-1923-01-12-Lietuvos-zinios.jpg\")
![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/01\/4.-Gabriel-Jean-Petisne-kreipimasis-i-Klaipedos-krasto-lietuvius-LCVA-1024x769.jpg\")
Gabriel Jean Petisne kreipimasis \u012f Klaip\u0117dos kra\u0161to lietuvius. Lietuvos centrinis valstyb\u0117s archyvas<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<\/a>Po\u017eer\u016bn\u0173 stotis<\/strong><\/h2>\n\n\n\n
Netoli J\u016bros up\u0117s stov\u0117jo ilgas medinis pastatas, vadinamas motorine. Motorin\u0117s patalpoje buvo trij\u0173 metr\u0173 gylio duob\u0117, plo\u010dio 3,5 x 3,5 m. Ten nulipti buvo gele\u017ein\u0117s kop\u0117\u010dios. Toje duob\u0117je buvo \u012fvair\u016bs motorai ir vamzd\u017eiai. Vir\u0161uje buvo motor\u0173, kurie, pla\u010diais dir\u017eais sujungti su apa\u010dioje esan\u010diais, ir suko vienas kit\u0105. Tada elektros nebuvo. \u012e tuos motorus \u012fpildavo benzino ar kitokio kuro. Patalpoje buvo \u012fvairi\u0173 bak\u0173, statini\u0173 su benzinu ir tepalais. Grindys vir\u0161uje ir pati duob\u0117 buvo betonuota. \u0160itie visi motorai trauk\u0117 (pumpavo) vanden\u012f i\u0161 J\u016bros up\u0117s \u012f vandens bok\u0161t\u0105. Nuo motorin\u0117s, gal 30 m prie pat up\u0117s kranto, stov\u0117jo m\u016brinis pastat\u0117lis be stogo (2,5 x 2,5 x 3 m.). Ten, viduryje, buvo vamzdis su filtru, kuris \u012fleistas \u012f tok\u012f \u0161ulin\u012f. \u012e t\u0105 \u0161ulin\u012f vanduo pritek\u0117davo i\u0161 J\u016bros up\u0117s.
Prie motorin\u0117s buvo pastatyta pirtel\u0117, kuri \u0161e\u0161tadieniais buvo k\u016brenama. I\u0161 ryto eidavo maudytis moterys ir vaikai, o po darbo \u2013 vyrai. Mano t\u0117velis J. Petrauskas dirbo motorin\u0117je mechaniku-ma\u0161inistu: pumpuodavo vanden\u012f \u012f bok\u0161t\u0105, o savaitgaliais k\u016brendavo pirt\u012f. <\/em><…><\/em>
Kitoje stoties pus\u0117je, ties trikampiu, buvo i\u0161krovimo ir saugojimo sand\u0117lys. Stoties teritorijoje buvo daug gele\u017einkelio b\u0117gi\u0173 at\u0161ak\u0173. Kartais stov\u0117davo daug vagon\u0173 su prek\u0117mis. \u010cia atve\u017edavo daug bulvi\u0173 Taurag\u0117s dvarui. Ten buvo spirito varykla (bravoras). Aplinkini\u0173 kaim\u0173 \u017emon\u0117s, kurie tur\u0117jo ma\u017eai \u017eem\u0117s, \u0117jo u\u017edarbiauti su savo arkliais. Jie ant ve\u017eim\u0173 sukaldavo auk\u0161tas d\u0117\u017ees, \u012f kurias supildavo bulves i\u0161 vagon\u0173. Bepilant truput\u012f bulvi\u0173 nubyr\u0117davo \u017eem\u0117n po vagonais. Mes, gyvenviet\u0117s vaikai, at\u0117j\u0119 su krep\u0161eliais, t\u0173 bulvi\u0173 pasirinkdavome. Jos b\u016bdavo didel\u0117s, geros, tai mama i\u0161 j\u0173 kepdavo blynus ar kugel\u012f. Kai mus pamatydavo krov\u0117jai, varydavo \u0161alin ir kartais nor\u0117davo atimti bulves, kad ponui neb\u016bt\u0173 nuostolio. Kiekvienas ve\u017e\u0117jas stengdavosi kuo daugiau pasikrauti bulvi\u0173, kad gaut\u0173 daugiau pinig\u0173. Arkliai vos patraukdavo tuos ve\u017eimus: suprakaitav\u0119, apsiputoj\u0119 prunk\u0161davo, per \u0161nerves eidavo garai, vis sustodavo. Ve\u017e\u0117jai juos mu\u0161davo botagais ar vytine. Kelias buvo negr\u012fstas, tai pavasar\u012f, ruden\u012f ar lietui palijus, visuomet buvo klampyn\u0117. \u017diem\u0105 tas d\u0117\u017ees u\u017ed\u0117davo ant rogi\u0173. Ypa\u010d \u017eiaurus arkliams buvo Baltru\u0161aitis. Kai jo arkliai suklupdavo, nepaj\u0117gdami i\u0161 purvo i\u0161ve\u017eti sunkaus ve\u017eimo, jis juos skaud\u017eiai plakdavo. Gele\u017einkelie\u010diai neapsikent\u0119 j\u012f ap\u0161aukdavo, apibardavo, sakydavo, kad prane\u0161 Taurag\u0117s gyvuli\u0173 globos draugijai.
Stoties teritorijoje buvo seni namai. Pa\u010dioje stotyje gyveno stoties vir\u0161ininkas su \u0161eima. Buvo bud\u0117tojo kambarys, laukiamasis ir baga\u017ein\u0117. I\u0161 r\u0105st\u0173 sur\u0119stame gra\u017eiame name gyveno kelio meistras Mikla\u0161evi\u010dius, stoties bud\u0117tojas Klymantas, buvo ten ir ra\u0161tin\u0117. Netoli gele\u017einkelio stoties gyveno \u017eandaras Stepaitis. Kituose barakuose buvo muitin\u0117, fel\u010der\u0117s punktas, gyveno darbininkai. Atskirai buvo pastatytas nedidelis namelis \u2013 kepykla. Ten darbinink\u0173 \u0161eimos savo malkomis pasik\u016brendavo duonkep\u0119 krosn\u012f ir kepdavo duon\u0105. Netoli kepyklos buvo didel\u0117 dar\u017ein\u0117, kurioje stov\u0117jo keli arkliai, ve\u017eimas ir \u0161ienas. Tais arkliais naudojosi \u017eandaras. Viduryje gyvenviet\u0117s buvo vandens kolona. Kai ji sugedo, vanden\u012f ne\u0161davom\u0117s i\u0161 gretimo \u016bkininko lauko esan\u010dio \u0161altinio.
Kai 1928 m. buvo prad\u0117ta statyti nauja Taurag\u0117s gele\u017einkelio stotis, Po\u017eer\u016bn\u0173 gele\u017einkelio stotis \u0117m\u0117 nykti. Buvo nugriauti kai kurie pastatai, garve\u017ei\u0173 depas, panaikinta muitin\u0117, nebereik\u0117jo nei motorin\u0117s, nei vandens bok\u0161to, nes viskas buvo pastatyta Taurag\u0117je. Tik pro Po\u017eer\u016bnus du kartus per dien\u0105 kursuodavo darbinis traukinys \u201ePag\u0117giai-Taurag<\/em>\u0117\u201c<\/em>. <\/em><…><\/em>
Gele\u017einkelie\u010diai versdavosi \u016bki\u0161kai, nes i\u0161 algos buvo sunkiai pragyventi, ypa\u010d kieno buvo didel\u0117 \u0161eima. Laik\u0117 karvi\u0173, kiauli\u0173, pauk\u0161\u010di\u0173. Vis\u0173 gyventoj\u0173 karves gan\u0117 piemuo. Jam mok\u0117davo kiekvien\u0105 m\u0117nes\u012f, u\u017e karv\u0119 po 5 litus. \u0160ieno prisi\u0161ienaudavo palei gele\u017einkel\u012f nuo J\u016bros up\u0117s gele\u017einkelio tilto iki Lauksargi\u0173 rube\u017eiaus. Kiekvienam atmatuodavo po plot\u0105. Tik parve\u017eti b\u016bdavo sunku ir kelias tolimas. Nuo Lauksargi\u0173 pus\u0117s ir nuo E\u017eer\u016bnos upelio de\u0161in\u0117s pus\u0117s tur\u0117jome i\u0161ve\u017eti \u012f plent\u0105 Til\u017e\u0117\u2013\u0160iauliai, o paskui \u2013 per Taurag\u0117s dvaro mi\u0161kel\u012f \u012f Po\u017eer\u016bnus. E\u017eer\u016bnos upelis tik toje vietoje buvo neplatus ir negilus (senoji vaga), bet nebuvo kelio. Per tilt\u0105 perne\u0161ti b\u016bt\u0173 labai sunku, nes gele\u017einkelio pylimas labai auk\u0161tas ir status. Be to, \u016bkininkai per savo valdas neleido va\u017eiuoti.
Tiltas per E\u017eer\u016bnos upel\u012f buvo labai \u012fdomus mums, vaikams, lyg kokie dangaus skliautai. Jis pastatytas i\u0161 betono, vir\u0161uje pripildytas \u017evyro, ir nutiestas gele\u017einkelis. Seniau buvo dvi eil\u0117s b\u0117gi\u0173: va\u017eiuojamoji ir atsargin\u0117. U\u017e keli\u0173 metr\u0173, greta, buvo senojo gele\u017einkelio pylimas, o per E\u017eer\u016bn\u0105 \u2013 nupjauti mediniai <\/em>poliai. V\u0117liau pastat\u0117 \u0161\u012f tilt\u0105 \u2013 \u201ecementin\u012f\u201c, taip j\u012f vadinom. E\u017eer\u016bnos upelio senoji vaga tek\u0117jo po pirmo tilto skliaustu nuo Lauksargi\u0173 pus\u0117s. Tiltas nukent\u0117jo per Antr\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105.\u201c<\/em>12<\/sup><\/a><\/p>\n\n\n\nKra\u0161tie\u010diai, dalyvav\u0119 sukilime<\/strong><\/h2>\n\n\n\n
![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/01\/7.-Klaipedos-medalis-1928-TKM-1024x667.jpg\")