{"id":6264,"date":"2023-05-16T15:08:42","date_gmt":"2023-05-16T13:08:42","guid":{"rendered":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/?p=6264"},"modified":"2023-05-16T15:09:13","modified_gmt":"2023-05-16T13:09:13","slug":"ispudingi-aukaimio-radiniai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/ispudingi-aukaimio-radiniai\/","title":{"rendered":"\u012esp\u016bdingi Aukaimio radiniai"},"content":{"rendered":"\n

Tyliai, ramiai ir profesionaliai dar 2019 m. \u012fvyko kapinyno greta Bataki\u0173 piliakalnio paie\u0161kos. \u017dvalgym\u0173 metu kapinynas ne tik surastas, bet pririnkta \u012fsp\u016bding\u0173 radini\u0173. Tyrimams vadovavo nusipeln\u0119 Lietuvos archeologai doc. dr. Gintautas Zabiela ir doc. dr. Audron\u0117 Bliujien\u0117 i\u0161 Klaip\u0117dos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto su komanda. \u0160ie mokslininkai savo atradim\u0105 bei 1944 m. surastus ir Vokietijoje esan\u010dius radinius smulkiai i\u0161nagrin\u0117jo moksliniame straipsnyje vokie\u010di\u0173 kalba \u201eDas arch<\/em>\u00e4<\/em>ologische Areal von Batakiai in Litauen: Burgwall, Vorburg und Gr<\/em>\u00e4<\/em>berfeld\u201c<\/em> (Bataki\u0173 archeologin\u0117 vietov\u0117 Lietuvoje: piliakalnis ir kapinynas) leidinyje \u201e<\/em>Die arch\u00e4ologischen Funde aus Polen und dem Baltikum im Germanischen Nationalmuseum\u201c<\/em> (Lenkijos ir Baltijos \u0161ali\u0173 archeologiniai radiniai German\u0173 nacionaliniame muziejuje). Prie\u0161 tai pasirod\u0117 populiaraus pob\u016bd\u017eio trumpesnis straipsnis \u201eDie Wiederentdeckung des wikingerzeitlichen Gr\u00e4berfeldes von Batakai. <\/em>Ein Beispiel f\u00fcr l\u00e4nder\u00fcbergreifende arch\u00e4ologische Forschung\u201c<\/em> (Batak\u0173 viking\u0173 laikotarpio kapinyno atradimas i\u0161 naujo. Tarptautini\u0173 archeologini\u0173 tyrim\u0173 pavyzdys) \u017eurnale \u201eBliCKpunkt – Arch\u00e4eologie 2020. Band 1\u201c<\/em>, o Lietuvos spaudoje tik glaustas straipsnelis kasmetiniame leidinyje \u201eArcheologiniai tyrimai Lietuvoje 2019 metais\u201c, kuriuo naudojasi beveik vien tik patys archeologai. Tyrim\u0173 metu dalyvavo ir mokslinink\u0173 komanda i\u0161 Vokietijos, o radiniai pateko \u012f Taurag\u0117s kra\u0161to muziej\u0173 \u201eSantaka\u201c, ta\u010diau Taurag\u0117s ir Lietuvos spaudoje \u0161is \u012fdomus ir reik\u0161mingas atradimas niekaip ne\u012fam\u017eintas, tyr\u0117jams pavyko likti \u017eurnalist\u0173 nepasteb\u0117tiems. Taisau \u0161i\u0105 sprag\u0105, tad apie visk\u0105 i\u0161 eil\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Kasant apkasus rasti radiniai<\/strong><\/p>\n\n\n\n

1944 m. Vokietija II pasauliniame kare jau buvo praradusi iniciatyv\u0105, o ruden\u012f soviet\u0173 armija spar\u010diai ver\u017e\u0117si \u012f vakarus, i\u0161 naujo okupuodama Lietuv\u0105. Siekdami sovietus \u017e\u016bt b\u016bt sustabdyti, kad karo veiksmai nei\u0161plist\u0173 \u012f pa\u010di\u0105 Vokietij\u0105 Ryt\u0173 Pr\u016bsijoje, naci\u0173 kariai spar\u010diai reng\u0117 \u012ftvirtinimus b\u016bsimiems m\u016b\u0161iams. Vieni toki\u0173 apkas\u0173 prad\u0117ti kasti greta Bataki\u0173 piliakalnio. Juos bekasant buvo suardyti (perkasti apkaso) du IX a. vidurio \u2013 X a. I pus\u0117s kapai su \u012fkap\u0117mis. Viename kape rastas kalavijas, 2 ietigaliai, 2 antkakl\u0117s, 2 apyrank\u0117s, 3 \u017eiedai, ir arklio kaukol\u0117 su \u017e\u0105slais. Kitame kape buvo 2 antkakl\u0117s, 2 \u017eiedai ir 2 smeigtukai. Karo metu i\u0161lik\u0119 radiniai su radimo aplinkybi\u0173 apra\u0161ymu 1955 m. pateko \u012f German\u0173 nacionalin\u012f muziej\u0173 Niurnberge, kur saugomi ik \u0161iol.<\/p>\n\n\n\n

Kaip savo tyrim\u0173 ataskaitoje ra\u0161o G. Zabiela, Bataki\u0173 kapinynas buvo rastas 1944 m. spalio 14 d. vokie\u010di\u0173 kareiviams kasant apkasus auk\u0161tame, de\u0161iniajame \u016akio upelio krante. Leitenantas Hermann Arnold (1912\u20132005) II pasaulinio karo metais tarnav\u0119s karo mediku chirurgu, rastus kapus u\u017efiksavo pie\u0161inyje, kruop\u0161\u010diai apra\u0161\u0117 griau\u010di\u0173 pad\u0117t\u012f, \u012fkapi\u0173 i\u0161sid\u0117stym\u0105, pa\u010dias \u012fkapes, sudar\u0117 situacijos plan\u0105, nurodydamas, kad kapai yra u\u017e 200 m \u012f pietvakarius nuo Bataki\u0173 piliakalnio. Radinius jis pasi\u0117m\u0117 su savimi, o informacij\u0105 apie surast\u0105 ne\u017einom\u0105 kapinyn\u0105 H. Arnold gana greitai persiunt\u0117 Proistor\u0117s tarnybos Karaliau\u010diuje direktoriui Wolfgangui La Baume (1885\u20131971). Jo 1944 m. gruod\u017eio 16 d. atsakymas \u012f nei\u0161likus\u012f lai\u0161k\u0105, dabar saugomas Johanno Gottfriedo Herderio institute Malburge. Pasak \u0161i\u0105 istorij\u0105 tyrusios A. Bliujien\u0117s, \u0161iame archyve yra dar 3 lai\u0161kai, kuriuose minimas Bataki\u0173 kapinynas. Jo liudijimu, dal\u012f radini\u0173 pasi\u0117m\u0117 amerikie\u010di\u0173 kariai, matyt, pasidavimo \u012f nelaisv\u0119 metu. Po II pasaulinio karo suirut\u0117s Bataki\u0173 kapinynas u\u017emir\u0161tas.<\/p>\n\n\n\n

\"\"

Radiniai Nacionaliniame german\u0173 muziejuje Niurnberge. Georg Janssen nuotrauka<\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n

Dokumentai atrasti<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kaip ra\u0161o \u012f istorij\u0105 \u012fsigilin\u0119 A. Bliujien\u0117 ir G. Zabiela, nuo 1990-\u0173j\u0173 kai kurie daiktai buvo i\u0161 naujo atrasti \u012fvairiuose archyvuose. Pavyzd\u017eiui, Herderio institute, skirtame istoriniams Ryt\u0173 Vidurio Europos tyrin\u0117jimams Marburge. buvo W. La Baume (1885\u20131971) rinkinys, kur keliuose \u0161altiniuose nurodomi Bataki\u0173 kap\u0173 radiniai, aptikti kasant tran\u0161\u0117j\u0105, datuoti VII\u2013IX a. W. La Baume, b\u016bdamas Valstybin\u0117s prie\u0161istor\u0117s tarnybos direktoriumi, susira\u0161in\u0117jo su H. Arnoldu ir pagyr\u0117, kad tokie i\u0161sam\u016bs radini\u0173 apra\u0161ymai ir br\u0117\u017einiai yra retenyb\u0117. Deja, H. Arnoldo lai\u0161kai nei\u0161liko. W. La Baume taip pat nurod\u0117, kad Karaliau\u010diuje Pr\u016bsijos muziejuje yra tik keletas radini\u0173 i\u0161 \u0161io regiono, datuojam\u0173 VII-IX a. ir priskyr\u0117 juos skalviams. V\u0117liau, susira\u0161in\u0117jant su kitais tyr\u0117jais, nutarta radinius perduoti German\u0173 nacionaliniam muziejui Niurnberge. \u0160iandien visos 1944 m. Batakiuose rastos \u012fkap\u0117s, i\u0161likusios per II pasaulin\u012f kar\u0105, taip pat su jais susijusi archyvin\u0117 med\u017eiaga tebesaugoma min\u0117tame muziejuje. Deja, ne visi radiniai i\u0161liko. H. Arnoldui gr\u012f\u017eus \u012f namus Landau mieste Pfalco valstijoje, amerikie\u010di\u0173 kareiviai 1945 m. at\u0117m\u0117 i\u0161 jo radinius, o kai kuriuos i\u0161met\u0117 \u012f \u0161iuk\u0161lyn\u0105. Juos i\u0161 ten v\u0117l pasi\u0117m\u0117 H. Arnold. Amerikie\u010di\u0173 paimti radiniai dingo.<\/p>\n\n\n\n

Schemoje Hermann Arnold nupie\u0161\u0117 abiej\u0173, suardyt\u0173 kasant tran\u0161\u0117j\u0105, kap\u0173 palaikus. Tai buvo vyro ir moters kapai, suguldyti ma\u017edaug 1 m atstumu.<\/p>\n\n\n\n

Vyras buvo palaidotas galva \u012f pietus. Ma\u017edaug 10 cm vir\u0161 jo kaukol\u0117s buvo arklio kaukol\u0117, kurios burnoje buvo gele\u017einiai \u017e\u0105slai. Jie nei\u0161liko, ta\u010diau, kaip matyti i\u0161 radini\u0173 ataskaitos, buvo trij\u0173 dali\u0173 su \u017eiediniais galais, o galai pagaminti i\u0161 vientisos, dvigubai susuktos gele\u017ein\u0117s vielos. \u017dirgo galv\u0105, o kartais ir kojas \u012fkasti \u012f vyro kap\u0105 \u2013 b\u016bdingas \u017eemai\u010diams paprotys, paplit\u0119s nuo V iki XII a. vidurio. Prie vyro de\u0161inio peties buvo pad\u0117tos dvi ietys. Tiksliau, ietigaliai, nes mediniai kotai \u017eem\u0117je suyra. Jie taip pat dingo (turb\u016bt paimti amerikie\u010di\u0173). Tarp koj\u0173 gul\u0117jo pad\u0117tas gele\u017einis viena\u0161menis kalavijas, kurio a\u0161menys apie 70 cm ilgio. Rankenos skersinukas ir buo\u017eel\u0117 turi inkrustuot\u0173 \u017ealvarini\u0173 dali\u0173. Palygin\u0119 su kitais m\u016bs\u0173 kra\u0161tuose randamais kalavijais, mokslininkai j\u012f datavo IX-X a. Remiantis rankra\u0161\u010diu, dar rastos dvi \u012fvijin\u0117s antkakl\u0117s su kilpa ir kabliuku gale. Jos taip pat nei\u0161liko. Ant abiej\u0173 rie\u0161\u0173 buvo po apyrank\u0119: trikampio ir ovalo pj\u016bvio, siaur\u0117jan\u010diais galais. I\u0161liko tik viena. Ant sulenktos kair\u0117s rankos vyras tur\u0117jo tris \u012fvijinius \u017eiedus \u2013 nei\u0161liko. Pagal radinius kapas datuotas IX a. vid. – X a. pr.<\/p>\n\n\n\n

Moteris palaidota galva \u012f pietvakarius, kaip b\u016bdinga \u017eemai\u010di\u0173 genties kapams. Ant kaklo buvo taip pat dvi i\u0161 dviej\u0173 viel\u0173 susuktos \u012fvijin\u0117s antkakl\u0117s su kilpa ir kabliuku galuose. Laimei, i\u0161likusi bent viena antkakl\u0117. Kape rasti du smeigtukai ritin\u0117mis galvut\u0117mis su skyle grandin\u0117lei \u012fverti. Tiesa, kitas smeigtukas buvo be smaigalio. Sveiko smeigtuko ilgis \u2013 18,5 cm. Toks smeigtuk\u0173 ne\u0161iojimas poromis b\u016bdingas to laikme\u010dio moter\u0173 \u017eemai\u010di\u0173 kostiumui. J\u0173 rasta ir \u0160ilal\u0117s r. kapinynuose. Kape rasti ir du \u012fvijiniai \u017eiedai. I\u0161liko vienas. Moters kap\u0105 tyr\u0117jas datavo taip pat, kaip ir vyro.<\/p>\n\n\n\n

U\u017e 4 km \u012f \u0161iaur\u0117s rytus nuo Bataki\u0173 piliakalnio Norki\u0161k\u0117s kaime ka\u017ekada rasti 2 dideli kry\u017einiai smeigtukai, abu apie 28 cm ilgio bei dar vienas ma\u017eesnis smeigtukas, datuojami IX-XI a. Jie priklauso Vytauto Did\u017eiojo karo muziejui, ta\u010diau \u0161iuo metu eksponuojami Taurag\u0117s kra\u0161to muziejuje. Ta\u010diau informacijos apie radimo aplinkybes ir tiksli\u0105 radimo viet\u0105 n\u0117ra. Kry\u017einiai smeigtukai, kaip kur\u0161i\u0173 moter\u0173 kostiumo dalis, buvo labiau paplit\u0119 Lietuvos paj\u016brio regione nei \u017demaitijoje. Labai tik\u0117tina, kad juos paliko ta pati, kaip ir Aukaimio bendruomen\u0117.<\/p>\n\n\n\n

N<\/strong>auji tyrimai<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Vilniaus universitete studijuodama archeologij\u0105, remdamasi Herderio instituto duomenimis, 2013 m. tauragi\u0161k\u0117 Justina Stankevi\u010di\u016bt\u0117-Dobeikien\u0117 Bataki\u0173 aplinkoje ie\u0161kojo min\u0117to kapinyno, \u017evalg\u0117 7 sklypus (i\u0161 viso 4,4 ha) piliakalnio aplinkoje, nutolusius nuo jo per 400\u2013500 m, ta\u010diau nieko neaptiko, nes ie\u0161kojo ne ten.<\/p>\n\n\n\n

Archeologams \u0161i vieta nedav\u0117 ramyb\u0117s ir nuspr\u0119sta kartoti paie\u0161kas, nes Taurag\u0117s r. tokio laikotarpio kap\u0173 \u017einoma tik i\u0161 pietuose esan\u010di\u0173 skalvi\u0173 \u017eemi\u0173, o \u017eemai\u010di\u0173 \u2013 ne. Juolab, kad i\u0161 atrasto br\u0117\u017einio tapo ai\u0161ku, kad apytiksliai nubrai\u017eytas \u016akio upelio vingis. G. Zabiela sutapatino br\u0117\u017ein\u012f su \u0161iuolaikine ortofoto nuotrauka.<\/p>\n\n\n\n

Jau \u017einant gan tiksli\u0105 viet\u0105, 2019 m. gegu\u017e\u0117s 15 d. min\u0117tas archeologas metalo ie\u0161kikliu atliko \u017evalgymus, ta\u010diau nes\u0117kmingai. Paie\u0161kas prat\u0119s\u0117 spalio 12 d. Tuomet pasisek\u0117 ir \u017evalgym\u0173 metu aptinkamus radinius fiksuoti pad\u0117jo doc. dr. Audron\u0117 Bliujien\u0117, Adakavo apylink\u0117se u\u017eaug\u0119s dr. Tomas Rimkus, doktorant\u0117 Jurgita Vir\u0161ilien\u0117 (visi i\u0161 Klaip\u0117dos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto), archeologas \u017dilvinas Montvydas, tuo metu dirb\u0119s Kult\u016bros paveldo centre, dr. Angelika Hofmann (Nacionalinis German\u0173 muziejus), dr. Heino Neumayer (Prie\u0161istor\u0117s ir ankstyvosios istorijos muziejus Berlyne). Metalo detektoriais dirbo 6 klubo MINK (Metalo ie\u0161kikli\u0173 naudotoj\u0173 klubo) nariai.<\/p>\n\n\n\n

Per 3 darbo valandas iki 20 cm gylyje surasti 76 radiniai, datuojami IX-XIV a., o viena akin\u0117 seg\u0117 pasitaik\u0117 i\u0161 I-II a. Daugiausia tai degintini\u0173 kap\u0173 apsilyd\u017eiusios \u012fkap\u0117s ir dirbini\u0173 dalys, nukent\u0117jusios per \u0161imtme\u010dius vykdytus \u017eem\u0117s arimo darbus. G. Zabiela neabejoja, jog kapinynas yra legendin\u0117s Aukaimio pilies gyventoj\u0173 palaidojimo vieta. Piliakalnis ir kapinynas \u2013 saugoma teritorija, \u012ftraukta \u012f Kult\u016bros vertybi\u0173 registr\u0105.<\/p>\n\n\n\n\n\n\n\t\t\n\t\t\t\t