{"id":3528,"date":"2021-10-29T08:33:31","date_gmt":"2021-10-29T06:33:31","guid":{"rendered":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/?p=3528"},"modified":"2021-12-29T08:34:02","modified_gmt":"2021-12-29T06:34:02","slug":"taurages-zydai-ar-juos-prisimename","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/taurages-zydai-ar-juos-prisimename\/","title":{"rendered":"Taurag\u0117s \u017eydai. Ar juos prisimename?"},"content":{"rendered":"\n

\u0160iemet pra\u0117jo lygiai 80 met\u0173 nuo Holokausto Lietuvoje prad\u017eios. Tinkamas metas prisiminti ilgamet\u0119 Taurag\u0117s \u017eyd\u0173 bendruomen\u0119, visi\u0161kai sunaikint\u0105 vos per kelet\u0105 m\u0117nesi\u0173. \u0160iandien sunku \u012fsivaizduoti \u017eydi\u0161k\u0105 miest\u0105, piln\u0105 sinagog\u0173, mokykl\u0173, parduotuvi\u0173, kurios priklaus\u0117 \u0161ios bendruomen\u0117s nariams. 80 met\u0173 be m\u016bs\u0173 kaimyn\u0173, kurie buvo lietuvi\u0173 draugai, simpatijos, verslo partneriai, Lietuvos kariai, tarnautojai, pilie\u010diai. Gal\u0117jo b\u016bti kitaip, ta\u010diau beprotyb\u0119 suk\u0117l\u0119s Adolfas Hitleris paskui save prievarta ir savanori\u0161kai baisius nusikaltimus daryti nusitemp\u0117 milijonus \u017emoni\u0173. Tarp j\u0173 buvo ir lietuvi\u0173. Vieni \u017eydams pad\u0117jo: maitino, sl\u0117p\u0117, klastojo dokumentus, taip rizikuodami savo ir artim\u0173j\u0173 gyvybe. Ta\u010diau ma\u017ea grupel\u0117 \u201ebaltarai\u0161\u010di\u0173\u201c vyruk\u0173 tiesiogine prasme \u0161aud\u0117 savo kaimynus. Dar kiti steb\u0117jo, gird\u0117jo \u0161\u016bvius, bet nieko nedar\u0117. Lengva apkaltinti pasyvumu, ta\u010diau k\u0105 darytume mes, jeigu v\u0117l prasid\u0117t\u0173 \u017eudyn\u0117s, pavyzd\u017eiui, turtiniu arba tautiniu pagrindu? Pasyviai steb\u0117tume, kaip ty\u010diojamasi i\u0161 m\u016bs\u0173 kaimyn\u0173, draug\u0173, \u0161eimos, ar visgi pasiprie\u0161intume, nebijodami b\u016bti sunaikinti patys? Istorija liudija, kad \u017emoni\u0173 beprotyb\u0117 ir \u017eiaurumas niekur nedingo. Kai centrin\u0117 vald\u017eia regione praranda kontrol\u0119 ir ateina svetima, \u017eiaurumo protr\u016bki\u0173 galime tik\u0117tis bet kur. Nuo Holokausto pabaigos pasaulyje buvo daugyb\u0117 pana\u0161aus pob\u016bd\u017eio protu nesuvokiam\u0173 skerdyni\u0173. Mums artimiausios beprasmi\u0161kiausios didelio masto tikslingos civili\u0173 \u017eudyn\u0117s \u012fvyko 1995 m. Bosnijoje, \u017einomos Srebrenicos vardu, kai serb\u0173 kariai i\u0161\u017eud\u0117 apie 8000 bosni\u0173 vyr\u0173 ir vaikin\u0173. Tada irgi kaimynas \u017eud\u0117 kaimyn\u0105. \u017duvusi\u0173 civili\u0173 skai\u010dius kare Ryt\u0173 Ukrainoje nuo 2014 m. \u2013 3400.<\/p>\n\n\n\n

Trumpai apie \u017eyd\u0173 bendruomen\u0119<\/strong><\/p>\n\n\n\n

1939 m. sura\u0161ymo duomenimis, Taurag\u0117je gyveno 10561 gyventojas, o i\u0161 j\u0173 \u2013 apie 4000 \u017eyd\u0173. 1970 m. gyventoj\u0173 buvo 19500, o i\u0161 j\u0173 14 \u017eyd\u0173\u2026 O kur dar kitos \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117s tuometin\u0117je Taurag\u0117s apskrityje: \u017demai\u010di\u0173 Naumiestyje, \u0160v\u0117k\u0161noje, Skaudvil\u0117je, Batakiuose, i\u0161 dalies \u0160ilal\u0117je, Paj\u016bryje, Vainute. Iki did\u017eiosios tragedijos, \u017eydai Taurag\u0117s mieste tur\u0117jo net keturias sinagogas, i\u0161 kuri\u0173 dvi pagrindin\u0117s buvo m\u016brin\u0117s. Apie jas \u017einome truput\u012f daugiau ir jos stov\u0117jo dabartinio M. Ma\u017evydo progimnazijos stadiono vietoje. Apie likusias dvi medines \u017eini\u0173 itin ma\u017ea. Jos gal\u0117jo stov\u0117ti ka\u017ekur naujojo Taurag\u0117s ligonin\u0117s korpuso arba vie\u0161bu\u010dio aplinkoje. V. Kudirkos g. prad\u017eioje (min\u0117toje ligonin\u0117s kiemo teritorijoje) prie\u0161 kar\u0105 stov\u0117jo i\u0161tisas \u017eyd\u0173 nam\u0173 kvartalas, o pati gatv\u0117 susijungdavo su J\u016bros g. Tik 1974 m. pasta\u010dius nauj\u0105j\u012f ligonin\u0117s korpus\u0105, V. Kudirkos g. buvo atkirsta. Ka\u017ekur ten veik\u0117 chederas \u2013 religin\u0117 pradin\u0117 mokykla, \u017eyd\u0173 gimnazija, stov\u0117jo nema\u017eai priva\u010di\u0173 \u017eyd\u0173 nam\u0173. Vaik\u0173 dar\u017eelis veik\u0117 Dariaus ir Gir\u0117no al. bei \u0160ilal\u0117s g. sankirtoje. Vytauto g. 55, dabartiniame prokurat\u016bros pastate veik\u0117 \u017eyd\u0173 pradin\u0117 Tarbut mokykla. Prie\u0161ais evangelik\u0173 liuteron\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105 buvo didel\u0117 turgaus aik\u0161t\u0117, i\u0161 kra\u0161t\u0173 taip pat apstatyta namais, daugiausia irgi priklausiusiais \u017eyd\u0173 \u0161eimoms. Antrame auk\u0161te buvo gyvenama, o pirmame \u2013 vykdoma prekyba. Eilin\u0117mis dienomis parduotuvi\u0173 durys b\u016bdavo lankytojams atvertos nuo gatv\u0117s pus\u0117s (Vytauto bei jau neegzistuojan\u010dios K\u0119stu\u010dio g.), o turgaus dienomis \u2013 \u012f turgaus aik\u0161t\u0117s pus\u0119. Vytauto, Ba\u017eny\u010di\u0173, Respublikos, Vasario 16-osios, Dariaus ir Gir\u0117no al. taip pat buvo gausiai apstatytos \u017eydams priklausan\u010diais priva\u010diais puo\u0161niais namais. Kai kurie j\u0173 atlaik\u0117 kar\u0105, sovietmet\u012f, kapitalizm\u0105 ir gra\u017eiai atnaujinti stovi iki \u0161iol. \u0160ilal\u0117s g. veik\u0117 dviauk\u0161t\u0117 m\u016brin\u0117 Tarbut progimnazija. Jos tiksli stov\u0117jimo vieta kol kas ne\u017einoma. Jovaruose veik\u0117 \u017eyd\u0173 kapin\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Tada ir dabar galime steb\u0117tis \u017eyd\u0173 susitelkimu padedant savo gentainiams. Mokyklos ir kitos organizacijos buvo nuolat remiamos i\u0161vyk\u0117li\u0173 \u012f kitas \u0161alis, ypatingai JAV ir Piet\u0173 Afrikos Respublikos (PAR). Skurdesniems vaikams buvo par\u016bpinami batai, maitinimas, r\u016bbai. Tarpukario Lietuvos Respublikos vald\u017eios \u017eydams sudarytos s\u0105lygos buvo geros, nors po 1926 m. perversmo \u012f vald\u017ei\u0105 at\u0117jus A. Smetonai kai kurios privilegijos ir panaikintos.<\/p>\n\n\n\n

Europoje kaistant politinei aplinkai, d\u0117l Vokietijos \u012ftakos daug\u0117jo antisemitizmo aprai\u0161k\u0173 ir kitose valstyb\u0117se. Taurag\u0117je gyveno nema\u017eai vokie\u010di\u0173 \u0161eim\u0173, o greta \u2013 voki\u0161kas Klaip\u0117dos kra\u0161tas, tod\u0117l apsi\u017eod\u017eiavimo arba kaltinim\u0173 neb\u016btais dalykais pasitaikydavo. Ram\u0173 gyvenim\u0105 nutrauk\u0117 Klaip\u0117dos kra\u0161to aneksija, kai per keliolika valand\u0173 \u017eydai ir susiprat\u0119 lietuviai tur\u0117jo skubiai palikti Vokietijos u\u017egrobt\u0105 teritorij\u0105, antraip j\u0173 b\u016bt\u0173 laukusi li\u016bdna lemtis. Daug \u017eyd\u0173 \u0161eim\u0173 tada atsik\u0117l\u0117 \u012f greta esan\u010di\u0105 Taurag\u0119. Prasid\u0117jo Antrasis pasaulinis karas. Kad ir kaip nuskriausta ir nuvilta lenk\u0173, Lietuva pri\u0117m\u0117 gausius pab\u0117g\u0117lius i\u0161 u\u017epultos Lenkijos, nors tai reikalavo gausi\u0173 biud\u017eeto i\u0161laid\u0173. Tada atvyko ir daug Lenkijos \u017eyd\u0173, kurie daugiausia apsistojo Vilniaus kra\u0161te, Kaune ir \u0160iauliuose, ta\u010diau dalis j\u0173 atvyko ir \u012f Taurag\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Prasid\u0117jus sovietinei okupacijai, buvo u\u017edaromos \u017eyd\u0173 mokyklos, nacionalizuojamas turtas. 1941 m. bir\u017eelio 14 d. prasid\u0117jusi tremtis, kurios metu ve\u017eti turtingiausi, labiausiai i\u0161silavin\u0119 valstyb\u0117s tarnautojai, verslininkai. T\u0105kart i\u0161 Taurag\u0117s i\u0161tremta 17 \u017eyd\u0173 \u0161eim\u0173, i\u0161 viso 58 \u017emon\u0117s. Tremtis buvo itin at\u0161iauri, ta\u010diau didesnei daliai pavyko i\u0161gyventi, kadangi \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117s JAV siunt\u0117 maisto siuntinius tremtiniams. Sunki dalia virto i\u0161sigelb\u0117jimu nuo u\u017etikrintos mirties Holokausto metu.<\/p>\n\n\n\n

\u017dyd\u0173 paveldas sovietme\u010diu<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Atviro antisemitizmo sovietme\u010diu lyg ir nebuvo, ta\u010diau jis buvo skatinamas subtilesniais b\u016bdais. Gaj\u016bs prie\u0161kariniai mitai buvo sveikintini, architekt\u016brinis ir ra\u0161ytinis paveldas naikinamas, kapai taip pat, o \u017eudyni\u0173 vietos pa\u017eym\u0117tos lentel\u0117mis su \u017euvusiais \u201etarybiniais pilie\u010diais\u201c, neminint tautybi\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Taurag\u0117 buvo ypa\u010d sugriauta, tod\u0117l \u010dia negalime kalb\u0117ti apie tikslingai pokariu sugriautus pastatus arba sand\u0117liais paverstas sinagogas, kaip \u012fvyko daugelyje kit\u0173 miest\u0173 ir miesteli\u0173. Mieste buvo daug sugriaut\u0173 puo\u0161ni\u0173 pastat\u0173, apie kuri\u0173 atstatym\u0105, \u017einoma, nebuvo kalbos. Taurag\u0117je atmintis buvo naikinama subtiliau: i\u0161valius griuv\u0117sius, statyti nauji pastatai, naikintos gatv\u0117s. Galb\u016bt tai sutapimas, gal ne\u017einojimas, bet a\u0161 manau, kad tai buvo daroma tikslingai. 1965 m. Did\u017eiosios ir ma\u017eosios sinagog\u0173 vietoje i\u0161dygo 1-osios vidurin\u0117s mokyklos stadionas (dabar M. Ma\u017evydo progimnazijos), o \u017demait\u0117s g. perkirsta (dabar \u017demait\u0117s g., M. Ma\u017evydo al. ir Ba\u017eny\u010di\u0173 g.), viena pagrindini\u0173 \u017eyd\u0173 apgyvent\u0173 gatvi\u0173 \u2013 K\u0119stu\u010dio taip pat i\u0161 dalies sunaikinta, paver\u010diant parku (dabar jos likusios atkarpos vadinamos Spaustuv\u0117s ir M. Ma\u017evydo g. vardais). Jovaruose iki 1951 m. sunaikinti ir statyboms panaudoti visi \u017eyd\u0173 kapini\u0173 antkapiai, o 1970 m. baigti dalyti sklypai namams statyti (Sporto, Taikos g.). Liko tik namelis laidojimo apeigoms. Perstatyta nema\u017ea dalis centre esan\u010di\u0173, \u017eydams priklausiusi\u0173 priva\u010di\u0173 nam\u0173. Atminimo lenta, gatv\u0117s pavadinimu nebuvo pagerbtas n\u0117 vienas to nusipeln\u0119s \u017eyd\u0173 tautyb\u0117s asmuo.<\/p>\n\n\n\n

Kas padaryta ir kas ne atk\u016brus nepriklausomyb\u0119<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Griuvus sovietinei santvarkai, atsiv\u0117r\u0117 naujos galimyb\u0117s perm\u0105styti, \u012fam\u017einti \u017eyd\u0173 paveld\u0105, megzti pa\u017eintis, u\u017era\u0161in\u0117ti prisiminimus. Daugiausia \u0161iuo klausimu nuveik\u0117 nenuilstantis Taurag\u0117s praeities tyrin\u0117tojas Edmundas Ma\u017erimas (1954-2019). Vienas jo darb\u0173 (kartu su Jonu Lioran\u010du) \u2013 knygos \u201ePo lemties \u017eenklu\u201c (2007) parengimas ir i\u0161leidimas, kurioje surinkta visa tuo metu jam \u017einoma med\u017eiaga apie Taurag\u0117s \u017eydus. Tai lyg kelrod\u0117 \u017evaig\u017ed\u0117 muziejininkams, paveldo specialistams, kra\u0161totyrininkams, siekiant perduoti \u017einias ateities kartoms, turistams, \u012fam\u017einti tai, kas dar ne\u012fam\u017einta. Jau 1993 m. \u201eTauragi\u0161ki\u0173 balso\u201c laikra\u0161\u010diuose galime rasti \u017einu\u010di\u0173, kaip E. Ma\u017erimas pri\u0117m\u0117 i\u0161 Izraelio, JAV atvykusius sve\u010dius, kurie laiku pasitrauk\u0117 arba per stebukl\u0105 liko gyvi. Jie vyko ap\u017ei\u016br\u0117ti vaikyst\u0117s miesto, o Edmundas buvo Taurag\u0117s ambasadorius.<\/p>\n\n\n\n

E. Ma\u017erimo pastangomis, neu\u017estatytame \u017eyd\u0173 kapini\u0173 kamputyje i\u0161dygo kuklus paminklas, primenantis kur esame ir ant ko pasistat\u0117me namus. Buvo ir nepatenkint\u0173, kam \u0161i praeitis primenama. Jo pastangomis, gra\u017eiai sutvarkyta \u017eyd\u0173 \u017eudyni\u0173 vieta Visbutuose, o kra\u0161tietis, i\u0161eivis Vokietijoje Julius Radtk\u0117 (1935-2019) suk\u016br\u0117 prasming\u0105 metalin\u012f menoros paminkl\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\u012esp\u016bding\u0105 memorial\u0105 Holokausto aukoms, turint galvoje ribotas statybines med\u017eiagas ir finansines galimybes, Ant\u0161unij\u0173 \u017eudyni\u0173 vietoje 1991 m. suk\u016br\u0117 Antanas Bagdonas (1928-2015).<\/p>\n\n\n\n

V\u0117liau pasirodydavo straipsniai su naujais kra\u0161to \u017eyd\u0173 istorijos tyrimais. Pamin\u0117tini dviej\u0173 dali\u0173 E. Ma\u017erimo straipsniai apie Bataki\u0173 get\u0105 (2018), Alvido Jancevi\u010diaus straipsni\u0173 ciklas apie istorines asmenybes, tarp kuri\u0173 ir \u017eydai, kil\u0119 i\u0161 Taurag\u0117s ir pasiek\u0119 profesini\u0173 auk\u0161tum\u0173 Izraelyje, JAV, PAR ir net Kinijoje (2016-2021). Ypa\u010d vertingi Egidijaus Gaidausko u\u017era\u0161yti ilgamet\u0117s Taurag\u0117s vaik\u0173 gydytojos Felicijos Rimkut\u0117s prisiminimai apie jos vaikyst\u0119 ir paauglyst\u0119 Batakiuose bei draugyst\u0119 su \u017eyd\u0117mis draug\u0117mis ir kaip staiga visa tai buvo \u017eiauriai nutraukta (\u201eApie Bataki\u0173 \u017eydus\u201c \u017eurnale \u201eB\u016bdas\u201c, 2020, Nr. 2). Knygoje \u201eHolokaustas Lietuvoje 1941-1944 m.\u201c (2011) gan i\u0161samiai apra\u0161ytas \u017eyd\u0173 turto likimas Taurag\u0117s apskrityje. B\u016bta ir daugiau pavieni\u0173 asmenybi\u0173 pamin\u0117jim\u0173 ir apra\u0161ym\u0173. Visa tai gal\u0117t\u0173 solid\u017eiai papildyti prie\u0161 14 met\u0173 i\u0161leist\u0105 jau min\u0117t\u0105 knyg\u0105 \u201ePo lemties \u017eenklu\u201c.<\/p>\n\n\n\n

2019 m. u\u017ebaigus Taurag\u0117s kra\u0161to muziejaus \u201eSantaka\u201c rekonstrukcij\u0105, sukurtuose animaciniuose filmukuose bei Istorijos ekspozicijoje jau \u0161iek tiek atspindima \u017eydi\u0161ka praeitis. Ta\u010diau yra b\u0117da, tr\u016bksta eksponat\u0173. J\u0173 n\u0117ra, nes laiku nebuvo u\u017emegzta artim\u0173 ir ilgalaiki\u0173 kontakt\u0173 su dar likusiais tauragi\u0161kiais \u017eydais ir j\u0173 at\u017ealomis. Muziejuje saugomi 2013 m. buvusio \u017dyd\u0173 liaudies banko namo pastog\u0117je (Dariaus ir Gir\u0117no g. 26) rasti bankiniai dokumentai, kuriuos perdav\u0117 namo savininkas Remigijus Laktionkinas, Eligijaus Valskio dovanota 1857 m. leidybos mald\u0173 knyga bei u\u017era\u0161\u0173 knygel\u0117 jidi\u0161 kalba, priklausiusi tauragi\u0161kiams. Taip pat \u017eyd\u0173 gimnazijos klas\u0117s ir keli\u0173 ne\u017einom\u0173 \u017eyd\u0173 nuotraukos. Tai viskas.<\/p>\n\n\n\n

Neatsirado ir i\u0161eivi\u0173, kurie pla\u010diau apra\u0161yt\u0173 buvus\u012f gyvenim\u0105. Tod\u0117l galime su pavydu skaityti prisiminimus \u201eMemorial Book of Yurburg (Jurbarkas) Lithuania\u201c<\/em> (\u201eJurbarko atminties knyga\u201c, 2019, Niujorkas) arba Monikos \u017d\u0105sytien\u0117s monografij\u0105 \u201e\u0160v\u0117k\u0161nos \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117 XVII-XX a.\u201c (2018). Solid\u017ei\u0105 knygel\u0119 \u201e\u0160ilal\u0117s kra\u0161to \u017eydai: istorija, atmintis ir paveldas\u201c i\u0161leido Jurgita Vir\u0161ilien\u0117 bei Hektoras Vitkus (2017). Europos paveldo dien\u0173 metu kai kuriais metais E. Ma\u017erimo iniciatyva b\u016bdavo surengiamos temin\u0117s ekskursijos, primenan\u010dios apie \u017eydi\u0161k\u0105 palikim\u0105. Paskutinius kelerius metus Kult\u016bros centras organizuoja rengini\u0173 cikl\u0105 \u201e\u0160tetlas Taurag\u0117je\u201c, kuri\u0173 metu galima i\u0161girsti \u017eyd\u0173 kompozitori\u0173 muzikos, ap\u017ei\u016br\u0117ti parodas. 2019 m. muziejus \u201eKult\u016bros muitin\u0117s\u201c rengini\u0173 ciklo metu, o 2021 m. kult\u016bros centras si\u016bl\u0117 paragauti kulinarinio paveldo. Rugs\u0117jo 29 d. Kult\u016bros paveldo tarnybos darbuotoj\u0173 Svetlanos Ja\u0161inskien\u0117s bei Aidos A\u0161monait\u0117s iniciatyva ant Taurag\u0117s apylink\u0117s prokurat\u016bros pastato atidengta atminimo lenta su u\u017era\u0161u lietuvi\u0173 ir hebraj\u0173 kalbomis: \u201e\u0160iame name 1921-1941 metais veik\u0117 \u017eyd\u0173 \u201etarbut\u201c pradin\u0117 mokykla\u201c.<\/p>\n\n\n\n

Dalyvaujamojo biud\u017eeto \u201eId\u0117ja Tauragei\u201c vienas i\u0161 pasi\u016blym\u0173 buvo sinagog\u0173 memorialo M. Ma\u017evydo mokyklos stadione suk\u016brimas. Buvo parengta vizualizacija, numatyta galima vieta, ta\u010diau laim\u0117jo prakti\u0161ki projektai. Galb\u016bt tai dar pavyks \u012fgyvendinti, o ir vert\u0173 \u012fam\u017einti \u017eyd\u0173 tautyb\u0117s tauragi\u0161ki\u0173 tikrai turime. I\u0161 j\u0173 ver\u010diausias Jozefas \u0160ere\u0161evskis, iki 1902 m. i\u0161vert\u0119s Biblij\u0105 \u012f kin\u0173 kalb\u0105. Galb\u016bt rastume jo atminimui bent vien\u0105 nuo\u0161ali\u0105 gatv\u0119?<\/p>\n\n\n\n

Darius Kiniulis<\/p>\n\n\n\n

Iliustracijose: Taurag\u0117s kra\u0161to muziejaus Istorijos ekspozicija. Dariaus Kiniulio nuotraukos<\/em><\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n
\"\"<\/figure>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160iemet pra\u0117jo lygiai 80 met\u0173 nuo Holokausto Lietuvoje prad\u017eios. Tinkamas metas prisiminti ilgamet\u0119 Taurag\u0117s \u017eyd\u0173 bendruomen\u0119, visi\u0161kai sunaikint\u0105 vos per kelet\u0105 m\u0117nesi\u0173. \u0160iandien sunku \u012fsivaizduoti \u017eydi\u0161k\u0105 miest\u0105, piln\u0105 sinagog\u0173, mokykl\u0173, parduotuvi\u0173, kurios priklaus\u0117 \u0161ios bendruomen\u0117s nariams. 80 met\u0173 be m\u016bs\u0173 kaimyn\u0173, kurie buvo lietuvi\u0173 draugai, simpatijos, verslo partneriai, Lietuvos kariai, tarnautojai, pilie\u010diai. Gal\u0117jo b\u016bti kitaip, […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":3530,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"ngg_post_thumbnail":0},"categories":[7],"tags":[],"translation":{"provider":"WPGlobus","version":"2.8.9","language":"en","enabled_languages":["lt","de","pl","lv","en","uk","ru"],"languages":{"lt":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"de":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"pl":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"lv":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"en":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"uk":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"ru":{"title":false,"content":false,"excerpt":false}}},"acf":[],"uagb_featured_image_src":{"full":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/IMG_20211005_131449-scaled.jpg",2560,1920,false],"thumbnail":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/IMG_20211005_131449-300x300.jpg",300,300,true],"medium":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/IMG_20211005_131449-500x375.jpg",500,375,true],"medium_large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/IMG_20211005_131449-768x576.jpg",768,576,true],"large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/IMG_20211005_131449-1024x768.jpg",1024,768,true],"1536x1536":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/IMG_20211005_131449-1536x1152.jpg",1536,1152,true],"2048x2048":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/IMG_20211005_131449-2048x1536.jpg",2048,1536,true],"thumbnail-normal":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/IMG_20211005_131449-700x700.jpg",700,700,true]},"uagb_author_info":{"display_name":"Redaktorius","author_link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/author\/redaktorius\/"},"uagb_comment_info":0,"uagb_excerpt":"\u0160iemet pra\u0117jo lygiai 80 met\u0173 nuo Holokausto Lietuvoje prad\u017eios. Tinkamas metas prisiminti ilgamet\u0119 Taurag\u0117s \u017eyd\u0173 bendruomen\u0119, visi\u0161kai sunaikint\u0105 vos per kelet\u0105 m\u0117nesi\u0173. \u0160iandien sunku \u012fsivaizduoti \u017eydi\u0161k\u0105 miest\u0105, piln\u0105 sinagog\u0173, mokykl\u0173, parduotuvi\u0173, kurios priklaus\u0117 \u0161ios bendruomen\u0117s nariams. 80 met\u0173 be m\u016bs\u0173 kaimyn\u0173, kurie buvo lietuvi\u0173 draugai, simpatijos, verslo partneriai, Lietuvos kariai, tarnautojai, pilie\u010diai. Gal\u0117jo b\u016bti kitaip,…","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3528"}],"collection":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3528"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3528\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3535,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3528\/revisions\/3535"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3530"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3528"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3528"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3528"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}