Likimas taip suklost\u0117, kad \u0161iandieniniame Taurag\u0117s rajone buvo du muitin\u0117s kompleksai, priklaus\u0119 skirtingoms imperijoms. Tik ma\u017eai kas apie tai \u017eino, ar susim\u0105sto. Retame atviruke, vaizduojan\u010diame pasienio miestel\u012f \u2013 Lauksargius, galime matyti tikriausiai XIX a. pab. pastatyt\u0105 medin\u0119 (ar kukli\u0105 m\u016brin\u0119) Vokietijos imperijos muitin\u0119. 1861 m. ir kiek v\u0117lesniuose \u017eem\u0117lapiuose \u0161i vieta greta plento ir valstybi\u0173 sienos dar neu\u017estatyta. Medin\u0117s vietoje m\u016brin\u0117 muitin\u0117 i\u0161kilo apie 1905-1907 m. Tai buvo itin puo\u0161nus neogotikos statinys, pabr\u0117\u017e\u0119s valstyb\u0117s gali\u0105 ir vakarieti\u0161k\u0105 kult\u016br\u0105. Statybos metu vargu, ar kas galvojo, kad partneriai dar nuo Napoleono pralaim\u0117jimo laik\u0173, kuri\u0173 vald\u017eios atstovai greta valstybin\u0117s sienos draugi\u0161kai 1912 m. pamin\u0117jo Taurag\u0117s konvencijos pasira\u0161ymo \u0161imtme\u010dio jubiliej\u0173, po poros met\u0173 taps visa naikinan\u010diais nuo\u017emiais prie\u0161ais. Taip gra\u017eusis Lauksargi\u0173 karali\u0161kosios muitin\u0117s (vok. K<\/em>\u00f6<\/em>niglich Zollamt Laugszargen<\/em>) pastatas, nei\u0161stov\u0117j\u0119s n\u0117 de\u0161imties met\u0173, buvo sugriautas 1914-1915 m. kovose, kai laukai tarp Taurag\u0117s ir Til\u017e\u0117s buvo virt\u0119 mirties frontu. Prie\u0161kario \u017eem\u0117lapiuose ir retuose atvirukuose matyti tiksli muitin\u0117s stov\u0117jimo vieta. Va\u017eiuojant nuo Taurag\u0117s, i\u0161kart kirtus sen\u0105j\u0105 valstybi\u0173 sien\u0105, statinys stov\u0117jo \u0161iandien tu\u0161\u010dioje pakel\u0117s pievoje de\u0161in\u0117je (ties grei\u010dio ribojimo \u017eenklu \u201e70\u201c). Aplink ariamas laukas, o muitin\u0117s vieta u\u017e\u017e\u0117lusi kr\u016bmais, netinkama arimui. J\u0105 patogu matyti prie\u0161 pat Lauksargius sustojus automobili\u0173 stov\u0117jimo aik\u0161tel\u0117je kair\u0117je. \u0160alia jos muziejaus iniciatyva 2018 m. pastatytas informacinis stendas, pasakojantis apie Melno taikos sien\u0105. I\u0161 keleto karo laik\u0173 atviruk\u0173, matome vis labiau sugriaut\u0105 pastat\u0105. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, rus\u0173 invazij\u0105 patyr\u0119 miesteliai buvo atstatyti (\u0160irvinta, Eitk\u016bnai ir kiti). Ne i\u0161imtis ir Lauksargiai. Ta\u010diau muitin\u0117 nebebuvo reikalinga. Nuo Vokietijos atskirt\u0105 Klaip\u0117dos kra\u0161t\u0105 kelet\u0105 met\u0173 valdant Pranc\u016bzijos administracijai, nesp\u0117ta griuv\u0117si\u0173 atstatyti, o j\u012f u\u017e\u0117mus Lietuvai \u2013 nebeliko prasm\u0117s. Kol kas nepavyko rasti prisiminim\u0173, kas atsitiko muitin\u0117s griuv\u0117siams, ta\u010diau labiausiai tik\u0117tina, kad liku\u010diai buvo i\u0161ardyti ir plytos panaudotos remontuojant Lauksargi\u0173 ba\u017eny\u010dios bok\u0161t\u0105 bei kitus apylinki\u0173 pastatus.<\/p>\n\n\n\n Vokietijos prezidentas lank\u0117si Lauksargiuose<\/strong><\/p>\n\n\n\n 1914 m. ruden\u012f Rusijos kariuomen\u0117 sugriov\u0117 Lauksargi\u0173 gele\u017einkelio stot\u012f, muitin\u0119 ir ba\u017eny\u010dios bok\u0161t\u0105. Vokie\u010diams j\u0105 i\u0161vijus, \u0161ie nieko nelauk\u0119 prad\u0117jo atstatyti gele\u017einkelio stot\u012f. Strategi\u0161kai svarbiame objekte darbai vyko ypatingai greit. Jau 1915 m. kov\u0105 Paul von Hindenburg, tuo metu Vokietijos ryt\u0173 fronto generolas feldmar\u0161alas arba pagrindinis \u017emogus, sprend\u0119s karo veiksm\u0173 eig\u0105, lank\u0117si atstatytoje stotyje. Keliose \u017einomose nuotraukose matoma i\u0161kilminga rikiuot\u0117 su pagarb\u0105 jam atiduodan\u010diais kariais. Jo atvykimas \u012f \u0161\u012f Ryt\u0173 Pr\u016bsijos u\u017ekamp\u012f rod\u0117 strategin\u0119 Lauksargi\u0173 svarb\u0105 ir gele\u017einkelio Taurag\u0117-Radvili\u0161kis statybos prad\u017ei\u0105. Mat anks\u010diau Lauksargiuose b\u0117giai ir baigdavosi. Karo metu tapo ypatingai svarbu pl\u0117sti gele\u017einkeli\u0173 tinkl\u0105 gilyn \u012f u\u017ekariaujamas teritorijas. Paul von Hindenburg po karo tapo politiku, 1925-1934 m. buvo Vokietijos prezidentas ir \u017emogus, kuris 1933 m. paskyr\u0117 Hitler\u012f reichskancleriu. Visi \u017einome, kuo tai baig\u0117si. Muziejuje saugoma brangi Marinos Kul\u010dinskajos dovanota nuotrauka, vaizduojanti feldmar\u0161al\u0105 Lauksargi\u0173 gele\u017einkelio stotyje. Original\u0105 galite pamatyti Istorijos ekspozicijoje. Jam 1929 m. sausio 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona suteik\u0117 Vyties Kry\u017eiaus ordino I r\u016b\u0161ies I laipsnio insignijas. \u012e Berlyn\u0105 Lietuvos apdovanojim\u0105 nuve\u017e\u0117 ir Reichsprezidentui \u012fteik\u0117 generolas Pranas Tama\u0161auskas ir pulkininkas Aleksandras Plechavi\u010dius. Ar tur\u0117tume \u012fam\u017einti \u0161i\u0105 asmenyb\u0119 ant gele\u017einkelio sienos? Jam valdant \u0161al\u012f, santykiai su Lietuva buvo gan geri, klest\u0117jo prekyba. Jis buvo apdovanotas garbingu apdovanojimu, veikiausiai u\u017e Klaip\u0117dos kra\u0161to pripa\u017einim\u0105 Lietuvai. Spr\u0119sti reik\u0117t\u0173 Lauksargi\u0173 seni\u016bnijai.<\/p>\n\n\n\n Lauksargi\u0173 ba\u017eny\u010dia<\/strong><\/p>\n\n\n\n 1887 m. pastatyta iki \u0161iol i\u0161likusi, 2014 m. remontuota Lauksargi\u0173 ba\u017eny\u010dia. Kaip b\u016bdinga liuteron\u0173 maldos namams, interjeras labai sant\u016brus, nors dar ir gerokai nukent\u0117j\u0119s sovietiniu pokariu. Ba\u017eny\u010dios bok\u0161t\u0105 1914 m. ruden\u012f buvo susprogdinusi Rusijos kariuomen\u0117. 1924 m. bok\u0161tas atstatytas, ta\u010diau kitoks nei buvo. Senose nuotraukose matome, kad pirmasis bok\u0161tas tur\u0117jo du \u0161laitus ir i\u0161siki\u0161us\u012f fronton\u0105 su dviem dekoratyviniais bok\u0161teliais pa\u010dioje vir\u0161\u016bn\u0117je, o trikamp\u0117s formos bok\u0161to centre i\u0161 plyt\u0173 padarytas \u012fdub\u0119s kry\u017eiaus \u017eenklas. Po karo atstatant bok\u0161t\u0105, langeli\u0173 poros suprojektuotos ar\u010diau viena kitos, o ant vir\u0161aus u\u017ekelta bok\u0161to smail\u0117, kuri i\u0161 vis\u0173 keturi\u0173 pusi\u0173 apkalta skarda ir reikalauja ma\u017eiau prie\u017ei\u016bros. Pirmojo pasaulinio karo metu i\u0161leista tikrai daug atviruk\u0173, kuriose matoma apgriauta Lauksargi\u0173 ba\u017eny\u010dia. Did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f \u0161i\u0173 atviruk\u0173 muziejus turi. Juos Vokietijos aukcionuose nupirko nuolatin\u0117 muziejaus r\u0117m\u0117ja Marina Kul\u010dinskaja.<\/p>\n\n\n\n Draudimo bendrov\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n Viename i\u0161 iki \u0161iol stovin\u010di\u0173 sen\u0173j\u0173 voki\u0161k\u0173 Lauksargi\u0173 gyvenam\u0173j\u0173 nam\u0173, greta buvusios sienos i\u0161likusi emaliuota skardin\u0117 i\u0161kaba su \u201eAachen-Leipziger Versicherungs-AG\u201c<\/em> draudimo kompanijos reklama. Tik\u0117tina, kad tame name iki soviet\u0173 at\u0117jimo buvo teikiamos turto draudimo paslaugos. Savininko pasakojimu, jo seneliai, pokariu atsik\u0117l\u0119 ir sutvark\u0119 karo metu apgriaut\u0105 ir be savinink\u0173 likus\u012f nam\u0105, lentel\u0119 naudojo kaip duben\u012f gr\u016bdams \u012fpilti vi\u0161t\u0173 lesinimui.<\/p>\n\n\n\n Lauksargi\u0173-Pliki\u0161k\u0117s sienos per\u0117jimo punktas<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u0160is punktas, kaip ir kiti postai kitose vietose su Ryt\u0173 Pr\u016bsija, i\u0161liko iki pat 1945 m. Kaip min\u0117ta, Vokietijai pralaim\u0117jus Pirm\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105, i\u0161 jos be kit\u0173 teritorij\u0173 buvo atimtas ir Klaip\u0117dos kra\u0161tas bei laikinai perduotas valdyti Pranc\u016bzijai, kurios kariuomen\u0117 \u010dia \u0161eimininkavo 1920-1923 m. iki kol Lietuvos kariuomen\u0117 sumania karine operacija u\u017e\u0117m\u0117 \u0161ias istorines lietuvi\u0173 \u017eemes. Taigi, iki pat 1939 m. kovo 23 d. Hitlerio ultimatumo, Klaip\u0117dos kra\u0161tas priklaus\u0117 Lietuvos Respublikai. Tiesa, autonomin\u0117mis teis\u0117mis, tod\u0117l tauragi\u0161kiui norint patekti, pavyzd\u017eiui, \u012f Lauksargius, Pag\u0117gius, ar Panemun\u0119, reik\u0117davo leidimo, o prie administracin\u0117s sienos jo laukdavo pasienio sargyba. Net kai Antrojo pasaulinio karo metu Vokietija buvo u\u017e\u0117musi pla\u010dias teritorijas toli Rusijoje, siena \u012f tikr\u0105j\u0105 Vokietija, taigi, ir Lauksargius, buvo saugoma pasienie\u010di\u0173. Per\u0117jimo punkto nuotrauk\u0173 n\u0117ra daug. Geriausiai buvo \u017einomi keli ypa\u010d seni, dar iki 1914 m. spausdinti atvirukai bei Pirmojo pasaulinio karo (1915 m.) atvirlai\u0161kiai su sugriautos Lauksargi\u0173 muitin\u0117s vaizdais, kuriuos kariai i\u0161 fronto gausiai si\u0173sdavo artimiesiems namo. Tarpukariu tokie atvirukai nebebuvo leid\u017eiami, Lauksargiai tapo ne tokie reik\u0161mingi. \u017diauriausiame \u017emonijos istorijoje Antrajame pasauliniame kare atviruk\u0173 leidyba neber\u016bp\u0117jo, ta\u010diau vokie\u010di\u0173 kariai buvo gan gerai apsir\u016bpin\u0119 fotoaparatais. Tod\u0117l laikas nuo laiko ebay.de aukcionuose pasirodo vis nauj\u0173 nuotrauk\u0173, kurias dar\u0117 Vokietijos kariai Taurag\u0117s apylink\u0117se. Dvi \u2013 ypa\u010d \u012fdomios pa\u017e\u012fstant sen\u0105j\u012f pasien\u012f. Pirmoji, daryta 1941 bir\u017eel\u012f, vaizduoja kar\u012f, jojant\u012f \u017eirgu pro pakelt\u0105 u\u017ekard\u0105 ir nukabint\u0105 SSRS \u017evaig\u017ed\u0119 su k\u016bju ir pjautuvu. Antrojoje u\u017efiksuota 1944 m. bir\u017eelio akimirka, kurioje matoma jau voki\u0161ka tvarka perdaryta u\u017ekarda su u\u017era\u0161u \u201eTauroggen Kontrolle\u201c. Joje matomas iki \u0161iol i\u0161lik\u0119s pastatas, vykstant nuo Taurag\u0117s, esantis kair\u0117je i\u0161kart u\u017e buvusi\u0105 sien\u0105 \u017eymin\u010dio stendo.<\/p>\n\n\n\n Napoleono kar\u0173 \u012frodymai<\/strong><\/p>\n\n\n\n Aplank\u0119 muziej\u0173 ir atid\u017eiai ap\u017ei\u016br\u0117j\u0119 Istorijos ekspozicij\u0105, vitrinoje \u201eTaurag\u0117s konvencija ir miesto augimas\u201c rasite \u0161vino kulk\u0173 bei sag\u0105. Radiniai 2018 m. aptikti lauke tarp Lauksargi\u0173 ir Kal\u0117n\u0173. K\u0105 jie mena? Nuo 1812 m. vasario pranc\u016bzai grob\u0117 maist\u0105, kit\u0105 turt\u0105, rinko mokes\u010dius, d\u0117l to ypa\u010d nuskurdo \u016bkininkai lietuvininkai. Gruod\u012f Rusijoje sumu\u0161tos bei su\u0161alusios Napoleono I Did\u017eiosios armijos liku\u010diai trauk\u0117si per Ma\u017e\u0105j\u0105 Lietuv\u0105, kuri\u0105 v\u0117l nusiaub\u0117. Nei\u0161vengta ginkluot\u0173 susid\u016brim\u0173. Pranc\u016bzijos kariuomen\u0117je buv\u0119s 20 000 \u017emoni\u0173 Pr\u016bsijos korpusas (priklaus\u0117 ir Lietuvi\u0173 drag\u016bn\u0173 pulkas i\u0161 Ma\u017eosios Lietuvos) nustojo kariauti su rusais, sudar\u0117 Taurag\u0117s konvencij\u0105. Napoleono armijai priklaus\u0117 ir lenk\u0173 b\u016briai, kovojantys prie\u0161 Rusijos priespaud\u0105. Rasta saga su \u012fra\u0161u \u201e5\u201c mena 5-\u0105j\u012f P\u0117stinink\u0173 pulk\u0105 i\u0161 Var\u0161uvos Hercogyst\u0117s. Skai\u010di\u0173 gaubia gyvat\u0117, ryjanti savo uodeg\u0105.<\/p>\n\n\n\n Pranc\u016bzijos, Belgijos karo belaisviai<\/strong><\/p>\n\n\n\n Muziejuje saugomos dvi itin retos Antrojo pasaulinio karo nuotraukos, kuriose nufotografuoti Vokietijos okupuot\u0173 Pranc\u016bzijos ir\/ar Belgijos kariuomeni\u0173 karo belaisviai Lauksargiuose, kadangi jie buvo laikomi viena tauta ir kalinami kartu. \u012era\u0161ai kitose nuotrauk\u0173 pus\u0117se \u2013 pranc\u016bz\u0173 kalba. Nuotraukas 2016 m. dovanojo M. Kul\u010dinskaja. \u012era\u0161ai skelbia \u201eLe 28 Jun 1942 Laugszargen (P.O.) Allemagne. Prisonnier de guerre en Alllemagne. Hauard, moi et Banduin<\/em>\u201c. Prie kitos priera\u0161as \u201eKommando 3A\u201c. Ta\u010diau tai jau atskira ir labai \u012fdomi tema, kuri\u0105 ap\u017evelgsime kada nors ateityje…<\/p>\n\n\n\n Taurag\u0117s kra\u0161to muziejaus<\/p>\n\n\n\n Darius Kiniulis, 2020 m.<\/p>\n\n\n\n Turime rajone Ma\u017eosios arba Pr\u016bs\u0173 Lietuvos lopin\u0117l\u012f \u2013 Lauksargi\u0173 seni\u016bnij\u0105. Ar daug apie j\u012f \u017einome? Norisi tik\u0117ti, kad retas kuris, bent \u0161iek tiek apsiskait\u0119s, nebevadina \u0161io kra\u0161to \u017demaitija, kaip buvo daroma sovietme\u010diu ir dar kur\u012f laik\u0105 atk\u016brus nepriklausomyb\u0119. Daugiau nei 500 met\u0173 Ma\u017eoji Lietuva, patekusi \u012f Ryt\u0173 Pr\u016bsijos teritorij\u0105, vyst\u0117si visi\u0161kai kitaip nei likusi Lietuva. […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":3460,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"ngg_post_thumbnail":0},"categories":[7],"tags":[32,33,54,64,55,56,30,31],"translation":{"provider":"WPGlobus","version":"2.8.9","language":"en","enabled_languages":["lt","de","pl","lv","en","uk","ru"],"languages":{"lt":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"de":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"pl":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"lv":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"en":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"uk":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"ru":{"title":false,"content":false,"excerpt":false}}},"acf":[],"uagb_featured_image_src":{"full":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/Lauksargiu-atvirukas.jpg",1024,650,false],"thumbnail":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/Lauksargiu-atvirukas-300x300.jpg",300,300,true],"medium":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/Lauksargiu-atvirukas-500x317.jpg",500,317,true],"medium_large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/Lauksargiu-atvirukas-768x488.jpg",768,488,true],"large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/Lauksargiu-atvirukas.jpg",1024,650,false],"1536x1536":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/Lauksargiu-atvirukas.jpg",1024,650,false],"2048x2048":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/Lauksargiu-atvirukas.jpg",1024,650,false],"thumbnail-normal":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/Lauksargiu-atvirukas-700x650.jpg",700,650,true]},"uagb_author_info":{"display_name":"Redaktorius","author_link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/author\/redaktorius\/"},"uagb_comment_info":0,"uagb_excerpt":"Turime rajone Ma\u017eosios arba Pr\u016bs\u0173 Lietuvos lopin\u0117l\u012f \u2013 Lauksargi\u0173 seni\u016bnij\u0105. Ar daug apie j\u012f \u017einome? Norisi tik\u0117ti, kad retas kuris, bent \u0161iek tiek apsiskait\u0119s, nebevadina \u0161io kra\u0161to \u017demaitija, kaip buvo daroma sovietme\u010diu ir dar kur\u012f laik\u0105 atk\u016brus nepriklausomyb\u0119. Daugiau nei 500 met\u0173 Ma\u017eoji Lietuva, patekusi \u012f Ryt\u0173 Pr\u016bsijos teritorij\u0105, vyst\u0117si visi\u0161kai kitaip nei likusi Lietuva.…","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3459"}],"collection":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3459"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3459\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3465,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3459\/revisions\/3465"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3460"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3459"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3459"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3459"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/Lauksargiu-atvirukas.jpg\")
Apie 1910 m. atvirukas su Lauksargi\u0173 gele\u017einkelio stotimi, muitine ir ba\u017eny\u010dia. Muziejaus archyvas<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/Lauksargiai-1915-1.jpg\")
Ardoma Lauksargi\u0173 muitin\u0117 apie 1916 m. Muziejaus fondai <\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/Hindenburgas-Lauksargiuose-1915-681x1024.jpg\"){kind=spacer}
Paul von Hindenburg Lauksargi\u0173 gele\u017einkelio stotyje 1915 m. kov\u0105. Muziejaus fondai<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/Draudimo-iskaba-1024x768.jpg\")
Draudimo bendrov\u0117s i\u0161kaba vienoje i\u0161 Lauksargi\u0173 sodyb\u0173. Dariaus Kiniulio nuotrauka<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/IMG_20200410_112258-1024x315.jpg\")
Lauke 2018 m. tarp Kal\u0117n\u0173 ir Lauksargi\u0173 rastos XIX a. pr. \u0161vino kulkos ir saga. Dariaus Kiniulio nuotrauka<\/figcaption><\/figure>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"