{"id":3407,"date":"2018-02-28T15:28:36","date_gmt":"2018-02-28T13:28:36","guid":{"rendered":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/?p=3407"},"modified":"2022-11-15T10:18:27","modified_gmt":"2022-11-15T08:18:27","slug":"internete-valstybingumui-svarbiu-vietu-mieste-zemelapis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/internete-valstybingumui-svarbiu-vietu-mieste-zemelapis\/","title":{"rendered":"Internete &#8211; valstybingumui svarbi\u0173 viet\u0173 mieste \u017eem\u0117lapis"},"content":{"rendered":"\n<p>Prie\u0161 savait\u0119, penktadien\u012f Kult\u016bros r\u016bm\u0173 did\u017eiojoje sal\u0117je vykusi konferencija \u201e10&#215;10\u201c sukviet\u0117 istorija besidomin\u010dius \u017emones, moksleivius. Jos metu savo \u0161maik\u0161\u010diais pasakojimais, pasamprotavimais publik\u0105 linksmino profesorius, habilituotas daktaras, ra\u0161ytojas ir diplomatas Alfonsas Eidintas. Ne kart\u0105 nusijuokti ir nustebti privert\u0117 prof. dr. Alfredas Bumblauskas, tik jam b\u016bdingu istoriniu pasakojimu su \u0161ou elementais ragin\u0119s pa\u017evelgti \u012f m\u016bs\u0173 istorij\u0105 kitaip, pamin\u0117j\u0119s daug visuomenei ma\u017eai \u017einom\u0173 tarpukario Lietuvos gyvenimo fakt\u0173. Po mero Sigito Mi\u010diulio \u017eod\u017ei\u0173, i\u0161rading\u0105 kub\u0173 instaliacij\u0105 \u201e10&#215;10\u201c pristat\u0117 rajono mokykl\u0173 moksleiviai.<\/p>\n\n\n\n<p>Be \u0161i\u0173 renginio dali\u0173, teksto autoriaus pristatytas ir interaktyvus \u017eem\u0117lapis \u201eTaurag\u0117s miesto istoriniai \u017eenklai, menantys valstybingum\u0105\u201c. M\u016bs\u0173 kra\u0161to istoriko Edmundo Ma\u017erimo sudarytas, o savivaldyb\u0117s Geodezijos ir GIS skyriaus ved\u0117jo Tado Paupario paverstas realybe, \u017eem\u0117lapis suteikia galimyb\u0119 susipa\u017einti, o paskui ir patiems aplankyti \u0161iuo metu jame esan\u010dius 26 objektus. Vieni siekia dar Lietuvos did\u017eiosios kunigaik\u0161tyst\u0117s laikus, kiti tarpukario Lietuv\u0105, treti \u2013 svarb\u016bs S\u0105j\u016bd\u017eio meto objektai. Nuorod\u0105 \u012f \u017eem\u0117lap\u012f jau galima rasti Kult\u016bros centro bei Taurag\u0117s kra\u0161to muziejaus tinklapiuose arba tiesiogiai nar\u0161ykl\u0117s adreso lange \u012fvedus: <a href=\"http:\/\/arcg.is\/2B5zw6C\">http:\/\/arcg.is\/2B5zw6C<\/a>. Kiekvienas objektas iliustruotas \u0161iandienine ir praeities nuotraukomis, turi apra\u0161ym\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>Tolimiausius laikus mena senoji turgaus aik\u0161t\u0117, \u012fkurta svarbioje keli\u0173 sankirtoje v\u0117liausiai XVI a. pr. Dabar joje \u017ealia oaz\u0117 \u2013 Senamies\u010dio skveras. Neu\u017emir\u0161ti sen\u0173j\u0173 miesto kapini\u0173 prieigose palaidoti Lietuvos kariai savanoriai, be kuri\u0173 ind\u0117lio Vasario 16-osios parei\u0161kimas b\u016bt\u0173 lik\u0119s tik popieriuje. 1990 m. greta standartini\u0173 antkapini\u0173 paminkl\u0173 pastatytas Antano Bagdono ir Tado Mei\u017eelio iniciatyva sukurtas monumentas i\u0161 lauko akmen\u0173. Atkurti ir kai kurie sovietme\u010diu sugriauti antkapiai. \u017dem\u0117lapyje nuo\u0161alesnis, bet aplankyti b\u016btinas objektas \u2013 \u017eymaus tarpukario architekto Edmundo Fryko projektuota gele\u017einkelio stotis. Pastato fasadui ir interjerui b\u016bdingi klasicizmo bruo\u017eai, o to meto tautin\u0119 dvasi\u0105 atspindi frontone besipuikuojantys Gediminai\u010di\u0173 stulpai. Pastarieji sovietme\u010diu u\u017em\u016bryti, ta\u010diau po Nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo remontuojant pastat\u0105 v\u0117l atidengti. Pastatas mena ne tik gerus laikus, kai gele\u017einkeliu \u012f Til\u017e\u0119 ir Vokietijos gilum\u0105 buvo gabenamos \u017e\u0105sys bei kiti \u017eem\u0117s \u016bkio produktai, bet ir okupacij\u0105, kai 1941-1953 m. i\u0161 jos buvo tremiami \u017emon\u0117s.<\/p>\n\n\n\n<p>Daugiau d\u0117mesio reikalauja kar\u0105 i\u0161tv\u0117r\u0119s, 1936 m. statytas namas Stoties g. 7. Tiems laikams prabangius namus pasistat\u0119s gydytojas Feliksas Proscevi\u010dius tur\u0117jo garb\u0117s 1937 m. rugpj\u016b\u010dio 15 d. nakvynei priimti Lietuvos Respublikos prezident\u0105 Antan\u0105 Smeton\u0105, atvykus\u012f \u012f 3-ojo drag\u016bn\u0173 Gele\u017einio Vilko pulko i\u0161kilmes Taurag\u0117s dvare. \u0160alimais einanti Vokie\u010di\u0173 g. dar 1934 m. \u0161alies vado 60-me\u010dio jubiliejaus proga pervardinta Prezidento A. Smetonos gatve. \u0160i\u0105 istorij\u0105 gan pla\u010diai jau buvo apra\u0161\u0119s Edmundas Ma\u017erimas. \u017di\u016brint \u012f kelias i\u0161likusias pastato nuotraukas, matyti, kad prie\u0161 kar\u0105 namas tur\u0117jo gerokai puo\u0161nesn\u012f fronton\u0105, kuris supaprastintas pokaryje. Vasario 16 d. 12.15 val. Taurag\u0117s kra\u0161to muziejaus iniciatyva ant namo, prezidentui pagerbti bus atidengta atminimo lenta.<\/p>\n\n\n\n<p>Kitoje gatv\u0117s pus\u0117je \u2013 Ba\u017eny\u010dios skveras, kurio centre stovi paminklas kitai m\u016bs\u0173 tautos didvyri\u0173 kartai \u2013 K\u0119stu\u010dio apygardos partizanams, bevilti\u0161kais, i\u0161davys\u010di\u0173 kupinais laikais gynusiems teisyb\u0119. Monumentas, sukurtas garbaus kra\u0161tie\u010dio Regimanto Midvikio, 2009 m. buvo atidengtas. Visai \u0161alia, dabartinio namo Ba\u017eny\u010di\u0173 g. 1 vietoje kadaise veik\u0117 Jono Kur\u0161o sal\u0117. Po karo dykyne virtusiame mieste sveik\u0173 nam\u0173 buvo itin ma\u017eai, ta\u010diau \u0161is namas buvo jau sutvarkytas. Galime did\u017eiuotis ir da\u017eniau min\u0117ti fakt\u0105, jog 1919 m. vasario 16 d. mieste \u012fvyko pirmasis vie\u0161as Lietuvos kariuomen\u0117s orkestro pasirodymas. I\u0161 Kretingos at\u017eygiav\u0119s Lietuvos savanori\u0173 pulkas ne tik sustiprino pietvakari\u0173 Lietuvos region\u0105, bet gra\u017eiai pamin\u0117jo pirm\u0105sias Nepriklausomyb\u0117s metines. O juk realiai t\u0105 nepriklausomyb\u0119 vis dar reik\u0117jo i\u0161sikovoti. Labai vertingi yra Jono Ruokio 1956 m. i\u0161spausdinti prisiminimai jau emigracijoje toliau leistame \u017eurnale \u201eKarys\u201c, nr. 8. Be daugyb\u0117s \u012fdomi\u0173 detali\u0173, tekste ra\u0161oma, kad Taurag\u0117je organizavosi ir Ma\u017eosios Lietuvos pulkas, nors jame daugiausia buvo lietuvi\u0173 i\u0161 Did\u017eiosios Lietuvos su rusi\u0161komis uniformomis. Anot jo, i\u0161 Rytpr\u016bsi\u0173 atkeliavusius buvo galima lengvai atskirti \u2013 jie d\u0117v\u0117jo voki\u0161kas uniformas. Mat tuo metu Lietuvos kariuomen\u0117s uniformos buvo dar tik pradedamos gaminti, o kariai vienodas tur\u0117jo tik kepures bei juostas su Ma\u017eosios Lietuvos v\u0117liava. Prisiminimuose ra\u0161oma, kad min\u0117tas orkestras buvo paskubomis suformuotas i\u0161 vietini\u0173 civili\u0173 gyventoj\u0173, kuriems u\u017ed\u0117jo lietuvi\u0161kas kareivi\u0173 kepures. Orkestre buvusi ir moteris, p\u016btusi did\u017eiausi\u0105 d\u016bd\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>Virtualiame \u017eem\u0117lapyje gausu objekt\u0173: NKVD b\u016bstin\u0117 ir muziejus, Vinco Kudirkos, Vlado Putvinskio paminklai, auk\u0161tesnioji komercijos mokykla, mokytoj\u0173 seminarija, 1927 m. Taurag\u0117s pu\u010do dalyvi\u0173 su\u0161audymo vieta, 7-ojo p\u0117stinink\u0173 \u017demai\u010di\u0173 kunigaik\u0161\u010dio Butigeid\u017eio pulko bei 3-ojo \u201eGele\u017einio vilko\u201c drag\u016bn\u0173 pulko dislokacijos vietos, pirmoji sporto aik\u0161t\u0117, kar\u0105 atlaikiusios architekt\u016brin\u0117s puo\u0161menos: ligoni\u0173 kas\u0173 bei Lietuvos banko pastatai, pa\u0161to, telegrafo ir telefono stotis, tiltelis Vytauto g. su Gediminai\u010di\u0173 stulpais, \u201eS\u0105j\u016bd\u017eio\u201c iniciatyvin\u0117s grup\u0117s \u0161tabas bibliotekoje, 1988 m. trispalv\u0117s pak\u0117limas ant Kult\u016bros r\u016bm\u0173, pirmosios komercin\u0117s televizijos vieta.<\/p>\n\n\n\n<p>Tikru atradimu \u017eingeid\u017eiam keliautojui gali b\u016bti 1928 m. Nepriklausomyb\u0117s de\u0161imtme\u010dio proga savanoriams statytas kry\u017eius prie Vytauto stadiono su \u012fra\u0161u \u201eANT ATMINTIES SAVANORI\u0172 STOJIMO LIETUVOS KARIUOMENEI IR KOVOJIM\u0104 U\u017d JOS LAISV\u0118 1919-20\u201c. Paminklas, atsid\u016br\u0119s gyvenamo namo Vytauto g. 136 sklype, laimei, sovietme\u010diu niekam neu\u017ekliuvo.<\/p>\n\n\n\n<p>Na, o ma\u017eiausiai \u0161iandien atpa\u017e\u012fstama Taurag\u0117s centro vieta \u2013 prie\u0161ais M. Ma\u017evydo evangelik\u0173 liuteron\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105 buvusi Turgaus aik\u0161t\u0117. Be daugyb\u0117s gra\u017ei\u0173 nam\u0173 su parduotuv\u0117l\u0117mis ir viduryje stovin\u010dio \u012fsp\u016bdingo miesto valdybos pastato, \u010dia vyko ir valstybei svarb\u016bs \u012fvykiai. 1919 m. lapkri\u010dio 20 d. \u010dia \u012fvyko paskutinis pietvakari\u0173 Lietuvoje m\u016b\u0161is su bermontininkais, kur\u012f laim\u0117jo Lietuvos kariuomen\u0117. Jam vadovavo Edvardas Adamkavi\u010dius, Valdo Adamkaus d\u0117d\u0117. Tada \u012f nelaisv\u0119 paimta 15 bermontinink\u0173, ta\u010diau ver\u010diant tarptautinei Antant\u0117s misijai juos paleido. Tai buvo dar vienas Lietuvos kariuomen\u0117s \u012fsitvirtinimo \u017eingsnis.<\/p>\n\n\n\n<p>Galb\u016bt \u017eem\u0117lapis paskatins labiau dom\u0117tis savo miesto praeitimi. Ateityje s\u0105ra\u0161\u0105 dar b\u016bt\u0173 verta papildyti lietuvi\u0173 ir \u017eyd\u0173 prad\u017eios mokykl\u0173 pastatais (atitinkamai dabar \u201eVersm\u0117s\u201c gimnazija ir prokurat\u016bra), kuriose buvo diegiama meil\u0117 savo valstybei. 100-me\u010dio proga norisi palink\u0117ti, kad kiekvienas pajustume \u0161vent\u0119 savo \u0161irdyje, suvoktume praeit\u012f ir jaustum\u0117m\u0117s savo valstyb\u0117s \u0161eimininkais bei puosel\u0117tojais.<\/p>\n\n\n\n<p>Darius Kiniulis<\/p>\n\n\n\n<p>Istorijos-etnografijos skyriaus ved\u0117jas<\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image size-large\"><a href=\"https:\/\/taurage.maps.arcgis.com\/apps\/MapTour\/index.html?appid=5cc1d6749953457097f31199633d4261#\"><img loading=\"lazy\" width=\"1024\" height=\"549\" src=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/1-Zemelapio-vaizdas-narsykleje-1024x549.jpg\" alt=\"\" class=\"wp-image-3408\" srcset=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/1-Zemelapio-vaizdas-narsykleje-1024x549.jpg 1024w, https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/1-Zemelapio-vaizdas-narsykleje-500x268.jpg 500w, https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/1-Zemelapio-vaizdas-narsykleje-768x412.jpg 768w, https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/1-Zemelapio-vaizdas-narsykleje-1536x824.jpg 1536w, https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/1-Zemelapio-vaizdas-narsykleje.jpg 1920w\" sizes=\"(max-width: 1024px) 100vw, 1024px\" \/><\/a><\/figure>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Prie\u0161 savait\u0119, penktadien\u012f Kult\u016bros r\u016bm\u0173 did\u017eiojoje sal\u0117je vykusi konferencija \u201e10&#215;10\u201c sukviet\u0117 istorija besidomin\u010dius \u017emones, moksleivius. Jos metu savo \u0161maik\u0161\u010diais pasakojimais, pasamprotavimais publik\u0105 linksmino profesorius, habilituotas daktaras, ra\u0161ytojas ir diplomatas Alfonsas Eidintas. Ne kart\u0105 nusijuokti ir nustebti privert\u0117 prof. dr. Alfredas Bumblauskas, tik jam b\u016bdingu istoriniu pasakojimu su \u0161ou elementais ragin\u0119s pa\u017evelgti \u012f m\u016bs\u0173 istorij\u0105 kitaip, [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":3408,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"ngg_post_thumbnail":0},"categories":[7],"tags":[32,30,31],"translation":{"provider":"WPGlobus","version":"2.8.9","language":"en","enabled_languages":["lt","de","pl","lv","en","uk","ru"],"languages":{"lt":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"de":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"pl":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"lv":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"en":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"uk":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"ru":{"title":false,"content":false,"excerpt":false}}},"acf":[],"uagb_featured_image_src":{"full":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/1-Zemelapio-vaizdas-narsykleje.jpg",1920,1030,false],"thumbnail":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/1-Zemelapio-vaizdas-narsykleje-300x300.jpg",300,300,true],"medium":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/1-Zemelapio-vaizdas-narsykleje-500x268.jpg",500,268,true],"medium_large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/1-Zemelapio-vaizdas-narsykleje-768x412.jpg",768,412,true],"large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/1-Zemelapio-vaizdas-narsykleje-1024x549.jpg",1024,549,true],"1536x1536":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/1-Zemelapio-vaizdas-narsykleje-1536x824.jpg",1536,824,true],"2048x2048":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/1-Zemelapio-vaizdas-narsykleje.jpg",1920,1030,false],"thumbnail-normal":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/1-Zemelapio-vaizdas-narsykleje-700x700.jpg",700,700,true]},"uagb_author_info":{"display_name":"Redaktorius","author_link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/author\/redaktorius\/"},"uagb_comment_info":0,"uagb_excerpt":"Prie\u0161 savait\u0119, penktadien\u012f Kult\u016bros r\u016bm\u0173 did\u017eiojoje sal\u0117je vykusi konferencija \u201e10&#215;10\u201c sukviet\u0117 istorija besidomin\u010dius \u017emones, moksleivius. Jos metu savo \u0161maik\u0161\u010diais pasakojimais, pasamprotavimais publik\u0105 linksmino profesorius, habilituotas daktaras, ra\u0161ytojas ir diplomatas Alfonsas Eidintas. Ne kart\u0105 nusijuokti ir nustebti privert\u0117 prof. dr. Alfredas Bumblauskas, tik jam b\u016bdingu istoriniu pasakojimu su \u0161ou elementais ragin\u0119s pa\u017evelgti \u012f m\u016bs\u0173 istorij\u0105 kitaip,&hellip;","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3407"}],"collection":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3407"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3407\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3410,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3407\/revisions\/3410"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3408"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3407"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3407"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3407"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}