{"id":3053,"date":"2014-11-16T09:52:20","date_gmt":"2014-11-16T07:52:20","guid":{"rendered":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/?p=3053"},"modified":"2022-11-15T10:24:06","modified_gmt":"2022-11-15T08:24:06","slug":"paslaptingoji-skalva-nauji-radiniai-saugomi-tilzes-muziejuje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/paslaptingoji-skalva-nauji-radiniai-saugomi-tilzes-muziejuje\/","title":{"rendered":"Paslaptingoji Skalva – nauji radiniai, saugomi Til\u017e\u0117s muziejuje"},"content":{"rendered":"\n

\u0160i\u0173 met\u0173 liepos m\u0117nes\u012f Taurag\u0117s kra\u0161to muziejaus darbuotojai Vytautas Ma\u017eeika ir straipsnio autorius pa\u017eintiniais tikslais sve\u010diavom\u0117s Til\u017e\u0117s muziejuje. Pastarasis \u012fsik\u016br\u0119s gra\u017eioje, miest\u0105 reprezentuojan\u010dioje ir p\u0117s\u010di\u0173j\u0173 al\u0117ja ver\u010diamoje gatv\u0117je Pobiedy<\/em>. 34-u numeriu pa\u017eym\u0117tas voki\u0161kus laikus menantis namas – vos u\u017e keli\u0173 minu\u010di\u0173 kelio p\u0117s\u010diomis nuo karalien\u0117s Luiz\u0117s tilto.<\/p>\n\n\n\n

Muziejus, kaip ir dera m\u016bs\u0173 did\u017eiajai kaimynei, turi ekspozicij\u0105, pasakojan\u010di\u0105 pokario istorij\u0105, kaip laimingi darbo \u017emon\u0117s k\u016br\u0117 naujus gyvenimus u\u017egrobtame turtingame kra\u0161te. Ta\u010diau greta – akys nud\u017eiunga – dar didesn\u0117 ekspozija, pasakojanti apie prarast\u0105j\u012f voki\u0161k\u0105j\u012f – lietuvi\u0161k\u0105j\u012f laikotarp\u012f. Viskas autenti\u0161ka – gatvi\u0173 pavadinim\u0173 lentel\u0117s, parduotuvi\u0173 i\u0161kabos (pvz. bat\u0173 Salamander<\/em>), buities, prabangos daiktai, knygos, nuotraukos ir \u017eem\u0117lapis. Did\u017eiulis, per vis\u0105 sien\u0105 pakabintas senosios Til\u017e\u0117s \u017eem\u0117lapis. Daugiau nei tik degalais ir cigaret\u0117mis \u0161iame mieste besidomin\u010diam \u017emogui spaud\u017eia \u0161ird\u012f gausus lietuvi\u0161kas palikimas, esantis mieste. Tiesa, reikia \u017einoti ko ir kur ie\u0161koti. Tikrai neperd\u0117sime teigdami, kad kas ketvirtas namas Til\u017e\u0117je yra kuo nors svarbus Lietuvos kult\u016brai ir apskritai tam, kad mes \u0161iandien vis dar kalbame lietuvi\u0161kai.<\/p>\n\n\n\n

Min\u0117tame \u017eem\u0117lapyje (1 pav.) akis u\u017ekli\u016bva ne tik u\u017e patvenktos Til\u017eel\u0117s up\u0117s (rusi\u0161kai Tyl\u017ea<\/em>) ar Jokubyn\u0117s parko, kur stov\u0117jo lietuvi\u0173 namelis – seniausias etnografinis muziejus vidurio Europoje, bet d\u0117mes\u012f patraukia ir Til\u017e\u0117s rytuose esantis priemies\u010dio rajonas – Til\u017e\u0117s Pr\u016bsai (Tilsit Preussen<\/em>). \u0160iandien \u0161io kvartalo centru eina Timiryazeva<\/em> gatv\u0117, vedanti tiesiai \u012f Ragain\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Pirm\u0105kart priemiestis ra\u0161ytiniuose \u0161altiniuose paminimas dar XVI a. Tik tuomet iki pat XVIII a. pab. jis vadinosi Senaisiais Pr\u016bsais (Alt Preussen<\/em>). XVI a. jau buvo laikas, kai karai su Kry\u017eiuo\u010di\u0173 ordinu nugrimzdo \u012f praeit\u012f, siena su Did\u017ei\u0105ja Lietuva nusistov\u0117jo, o nusiaubtus kra\u0161tus apgyveno \u017eemai\u010diai, auk\u0161tai\u010diai, s\u016bduviai, kurie ir suformavo lietuvinink\u0173 etnin\u0119 grup\u0119. Ta\u010diau \u0161alia \u0161i\u0173 naujakuri\u0173 gyveno ir kita – daug ma\u017eesn\u0117 \u017emoni\u0173 grup\u0117 – vietiniai pr\u016bsai, kuri\u0173 prot\u0117viai buvo kil\u0119 i\u0161 daugyb\u0117s skirting\u0173 gen\u010di\u0173. XVI a. pr\u016bs\u0173 kalba buvo i\u0161stumta i\u0161 vie\u0161ojo gyvenimo ir spar\u010diai nyko. Sembos pusiasalyje ir Karaliau\u010diuje greitai plito vokie\u010di\u0173 kalba, pietuose – be vokie\u010di\u0173 dar ir lenk\u0173 (\u0161i dalis did\u017ei\u0105ja daimi dabar ir priklauso Lenkijai), o rytin\u0117je Pr\u016bsijos dalyje – Nadruvos ir Skalvos \u017eem\u0117se pr\u016bs\u0173 kalb\u0105 pakeit\u0117 lietuvi\u0173. Manoma, kad paskutiniai pr\u016bsi\u0161kai mok\u0117j\u0119 \u017emon\u0117s i\u0161mir\u0117 did\u017eiojo maro metu XVIII a. prad\u017eioje.<\/p>\n\n\n\n

Ta\u010diau kas buvo skalviai? Lietuviai jie ar pr\u016bsai? Nors kalbinis palikimas liko tik asmenvard\u017eiuose ir vietovard\u017eiuose, laikomasi nuomon\u0117s, kad jie buvo patys lietuvi\u0161kiausi pr\u016bsai, tarpin\u0117 grandis, kaip ir jotvingiai, gal\u0117j\u0119 suprasti tiek vakar\u0173, tiek ryt\u0173 balt\u0173 kalbas.<\/p>\n\n\n\n

Gr\u012f\u017ekime prie Sen\u0173j\u0173 Pr\u016bs\u0173 Til\u017e\u0117s priemies\u010dio. Vyresni \u017emon\u0117s atsimins, jog dar ir patys vadino i\u0161 Ma\u017eosios Lietuvos pab\u0117gusius \u017emones pr\u016bsais, ta\u010diau kadaise \u0161io termino reik\u0161m\u0117 buvo kiek kitokia. Kaip min\u0117ta, XVI a. atsik\u0117lusieji naujakuriai, greitai sudar\u0119 lietuvinink\u0173 etnin\u0119 grup\u0119, skyr\u0117 save nuo vietini\u0173 skalvi\u0173, kuri\u0173, nors ir daug i\u0161\u017eudyta, i\u0161tremta per karus, dar, matyt, koks t\u016bkstantis gyveno Til\u017e\u0117s ir Ragain\u0117s apylink\u0117se. Tuometiniai \u017emon\u0117s, skirdami \u0161iuos senuosius gyventojus, juos vadino pr\u016bsais, o j\u0173 gyvenamus priemies\u010dius – Til\u017e\u0117s Pr\u016bsais ir Ragain\u0117s Pr\u016bsais (Ragnit Preussen<\/em>).1<\/sup><\/a><\/sup><\/p>\n\n\n\n

Lankantis Til\u017e\u0117s muziejuje mums buvo parodyti neseniai rasti, niekur dar neapra\u0161yti skalvi\u0173 bei j\u0173 prie\u0161inink\u0173 kry\u017eiuo\u010di\u0173 papuo\u0161alai, darbo \u012frankiai ir ginklai. Archeologijos mokslui \u017einoma, kad Til\u017e\u0117s, Rambyno, \u0160ereiklaukio, Ragain\u0117s apylink\u0117se yra daugiausia skalvi\u0173 archeologijos paminkl\u0173 – \u010dia akivaizd\u017eiai buvo Skalvos centras. Ta\u010diau vis tiek \u012fdomu tai, kad mokslinink\u0173 pagal ra\u0161ytinius \u0161altinius tirtas Til\u017e\u0117s Pr\u016bs\u0173 priemiestis dabar jau ir archeologi\u0161kai \u012frodomas, kaip skalvi\u0173 gyventa vieta.<\/p>\n\n\n\n

Turb\u016bt teko gird\u0117ti apie statom\u0105 nauj\u0105 tilt\u0105 ir aplinkel\u012f, kuris apjuosia Til\u017e\u0119 i\u0161 ryt\u0173. Bet ar daug kas \u017eino, kad aplinkelis i\u0161 pagrindinio Til\u017e\u0117s-Ragain\u0117s kelio pasuka b\u016btent prie Paskalvi\u0173 (Dubki<\/em>) kaimo.<\/p>\n\n\n\n

B\u016btent \u0161ioje vietoje rausiant nauj\u0105j\u012f keli\u0105 rasta bronzini\u0173 \u017eirg\u0173 kaman\u0173 dir\u017eams skirt\u0173 dekoratyvini\u0173 knied\u017ei\u0173, keturi \u017eirg\u0173 dekoratyviniai \u017evangu\u010diai, dir\u017eo sagtis, keturios plok\u0161tin\u0117s ir pasagin\u0117 seg\u0117, keramikinis ar \u0161iferinis verpstukas ir puodo \u0161uk\u0117 (2 pav.). Taip pat rastas gele\u017einis pla\u010diaa\u0161menis kirvis, arbaleto str\u0117l\u0117s antgalis, trys peiliai, pjautuvas ir nenustatytos paskirties gele\u017ein\u0117s liekanos (3 pav.). Arbaleto str\u0117l\u0117s antgalis ir plok\u0161tin\u0117s seg\u0117s i\u0161duoda, jog tai neabejotinai pats v\u0117lyviausias kar\u0173 su Kry\u017eiuo\u010di\u0173 ordinu laikotarpis XIV – XV a. Tai yra itin reik\u0161mingi radiniai, kadangi \u0161io laikotarpio archeologini\u0173 vietovi\u0173 Skalvoje itin ma\u017eai: Li\u017eiuose ir tam pa\u010diam Til\u017e\u0117s mieste prie Spitr\u0117s tvenkinio (Splitter<\/em>; \u0161iandien \u010dia vakarin\u0117 miesto dalis, kuria eina pagrindin\u0117 \u010cialiaeva<\/em> gatv\u0117).<\/p>\n\n\n\n

Ta\u010diau tai dar ne viskas. Min\u0117toje Timiryazeva<\/em> gatv\u0117je, kuri eina per jau aptart\u0105 Til\u017e\u0117s Pr\u016bs\u0173 priemiest\u012f, rasti du ploni bronziniai \u017eiedai, vienas storasienis \u017eiedas, pasagin\u0117 seg\u0117 kanopiniais galais ir plok\u0161\u010dia \u017eiedin\u0117 seg\u0117 su ne\u012fskaitomu \u012fra\u0161u (4 pav.). Pastaroji ne\u012fprasta Skalvai ir byloja jau apie krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 kry\u017eiuo\u010di\u0173 valdom\u0105 pasaul\u012f. Archeologo Vlado \u017dulkaus teigimu, \u012fra\u0161ai ant segi\u0173 b\u016bna religinio pob\u016bd\u017eio – da\u017eniausiai sutinkami “Ave Maria” arba pana\u0161iai. Vakar\u0173 Europoje tokios seg\u0117s gamintos dar nuo Romos laik\u0173. Baltijos valstyb\u0117se randamos Ordino pilyse ir miestuose. Datuotos gali b\u016bti nuo XIII iki XVI a. Yra sutinkamos ir krik\u0161\u010dioni\u0161kuose kapinynuose, paprastai XV-XVII a.<\/p>\n\n\n\n

Dar keletas \u012fsp\u016bding\u0173 radini\u0173 m\u016bs\u0173 dienas pasiek\u0117 i\u0161 Til\u017e\u0117s piliaviet\u0117s, kuri kadaise stov\u0117jo Nemuno ir Til\u017eel\u0117s santakoje vietoj u\u017ekariautos skalvi\u0173 pilies ir vadinosi Schalauner Haus<\/em>. \u010cia rasti dar du \u017eirgo papuo\u0161alai – bronziniai \u017evangu\u010diai, \u017eiedas plat\u0117jan\u010diu viduriu, dviej\u0173 tekstil\u0117s gamybos \u012franki\u0173 – tikriausiai v\u0105\u0161eli\u0173 liekanos. Be \u0161i\u0173 skalvi\u0173 kapinynams b\u016bding\u0173 daikt\u0173, muziejuje atsid\u016br\u0117 ir \u0161iame regione \u0161iaip jau ne\u012fprast\u0173 radini\u0173. Vienas j\u0173 – ornamentuotas bronzinis ma\u017edaug 7 cm skersmens ir 0,5 cm storio apskritimas. Gali b\u016bti, jog tai stalo \u017eaidimo \u017eetonas. Bei to paties tipo, kaip ir min\u0117ta Timiryazevo<\/em> gatv\u0117je rasta plok\u0161\u010dia \u017eiedin\u0117 seg\u0117 su \u012fra\u0161u (5 pav.). Tokios b\u016bdingos Lietuvos paj\u016bryje, krik\u0161\u010dionyb\u0119 pri\u0117musi\u0173 kur\u0161i\u0173 kapuose. I\u0161 Til\u017e\u0117s prie\u0161pilio po 1553 m. i\u0161keldinti skalviai dav\u0117 prad\u017ei\u0105 po 1945 m. i\u0161nykusiam Pr\u016bseli\u0173 kaimui (Prussellen<\/em>). Pastarojo viet\u0105 labai lengva atsekti. Jis buvo vos u\u017e 500 m \u012f pietus nuo \u0160akinink\u0173 kaimo Pag\u0117gi\u0173 sav.<\/p>\n\n\n\n

Vederaiti\u0161ki\u0173 (Timofeevo<\/em>) kaime, kuris priklauso Lazdyn\u0173 (Krasnoznamensk<\/em>) rajonui ir yra \u012fsik\u016br\u0117s kairiajame \u0160e\u0161up\u0117s krante, rasta bronzin\u0117 \u017eiedin\u0117 seg\u0117, pasagin\u0117 seg\u0117 aguoniniais galais ir du \u017eiedai (6 pav.). Tokie pat radiniai sutinkami netoliese, u\u017e 10 km kitame Nemuno krante esan\u010diame Vie\u0161vil\u0117s kapinyne ir datuojami X-XI a.<\/p>\n\n\n\n

D\u017eiaugiam\u0117s bendradarbiaudami su Til\u017e\u0117s muziejumi, ten dirban\u010diais i\u0161silavinusiais ir lietuvi\u0173 kult\u016bros palikim\u0105 vertinan\u010diais \u017emon\u0117mis. \u0160iemet jame parengta ekspozicija Donelai\u010diui atminti, vyko “Met\u0173” skaitymai, Taurag\u0117s ir Til\u017e\u0117s muziejai bendradarbiauja keisdamiesi fotografijos parodomis. O ir miestai art\u0117ja – baigiamas dvira\u010di\u0173 tako Taurag\u0117-Til\u017e\u0117 pirmasis tiesimo etapas. Reikt\u0173 akcentuoti, kad Til\u017e\u0117s muziejus buvo vienas i\u0161 karalien\u0117s Luiz\u0117s paminklo atstatymo iniciatori\u0173 bei daugelio kit\u0173 projekt\u0173, gaivinan\u010di\u0173 prarast\u0105j\u012f miest\u0105. Geri pavyzd\u017eiai u\u017ekre\u010dia ir padeda bendrauti, tirti kult\u016bros palikim\u0105 net ir apsiniaukusi\u0173 politini\u0173 debes\u0173 fone.<\/p>\n\n\n\n

1<\/a> Salys A., Balt\u0173 kalbos, tautos bei kiltys, 1995, Vilnius.<\/p>\n\n\n\n

Darius Kiniulis, 2014 m.<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n\n\n\n\t\t\n\t\t\t\t