Taurag\u0117s ateitis buvo nulemta, kai Til\u017e\u0117s-Rygos plentas per j\u0105 nutiestas 1836\u20131844 m. Atkarpa, kertanti Taurag\u0119 nutiesta anks\u010diausiai, jau 1836-1837 m., o vietiniai lietuviai j\u012f vadino dabar jau primir\u0161tu \u017eod\u017eiu \u201e\u0161a\u0161iejus\u201c, kuris rus\u0173 kalba ir rei\u0161k\u0117 plent\u0105. \u0160a\u0161iejus<\/em> buvo tiesus, ma\u017eai kalvotas, sausas ir su gera tiems laikams pl\u016bkto \u017evyro danga. I\u0161 abiej\u0173 pusi\u0173 \u0117jo gil\u016bs grioviai, apsodinti gluosniais. Bendras kelio plotis buvo 6 sieksniai (12,78 m). Kelio ilgis matuotas varstais (1,067 km). Statybos kainavo apie 6060 rubli\u0173 u\u017e 1 km. Kas 7\u201310 varst\u0173 (valanda kelio) statytos pusstot\u0117s, kelio pri\u017ei\u016br\u0117toj\u0173 pastatai, kas 15\u201322 varstus \u2013 dili\u017ean\u0173 stotys. Be kita ko, buvo mokamas. Mokest\u012f reik\u0117jo susimok\u0117ti pakel\u0117s arkli\u0173 pa\u0161to stotyse \u2013 karaulkose<\/em> (Taurag\u0117s, Pu\u017e\u0173, Grini\u0173, Kelm\u0117s ir t.t). Ar sumok\u0117tas mokestis tikrindavo kelio u\u017ekardose \u2013 stra\u017earkose<\/em>. Prie pastat\u0173 stov\u0117davo ir mediniai \u016bkiniais statiniai. Pri\u017ei\u016br\u0117tojams ir prava\u017eiuojantiems kariams apsistoti buvo pastatyti pakel\u0117s nameliai \u2013 ka\u0161arkos<\/em>. Net ir beveik visos ka\u0161arkos<\/em> tur\u0117jo fronton\u0117lius, ant kuri\u0173 buvo pritvirtinti Rusijos herbai. Vienas toks lik\u0119s Jakuti\u0161k\u0117s kaimo ribose. Lietuvi\u0161kame laikra\u0161tyje \u201eVienyb\u0117\u201c 1909 m. ra\u0161yta, kad: \u201e1910, 1911, 1912 m. reik\u0117s Rygos-Taurag\u0117s \u0161a\u0161iejui akmen\u0173 u\u017e 192 t\u016bkstan\u010dius rubli\u0173. Ir \u010dionai tam tikrai, kad nuo m\u016bs\u0173 lauk\u0173 surinkti akmenis ir prive\u017eti juos prie \u0161a\u0161iejaus, reik\u0117s, turbuti, \u017eydo, kurs ir pelno did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f sau pasiliks\u201c. 1912 m. gegu\u017e\u0119 skelbta: \u201eJau nuo dviej\u0173 savai\u010di\u0173 panaikinta bumai (buomai, aut. past.) ir mokes\u010diai ant \u0161a\u0161iejaus, einan\u010dio nuo Mintaujos (dab. Jelgava) per \u0160iaulius ir Taurag\u0119 \u012f Prusus. Tauragi\u0161kiams \u0161ie bumai buvo kaip \u0161a\u0161as ant nosies: be mokes\u010dio u\u017e \u0161a\u0161iej\u0173 negal\u0117jo nei virb\u0173 ve\u017eimo parsive\u017eti i\u0161 girios\u201c. Matyt, buvo poreikis \u017eini\u0105 pakartoti rugpj\u016bt\u012f: \u201eAnt plento tarp Rygos ir Taurag\u0117s panaikinta mokest\u012f u\u017e va\u017ein\u0117jim\u0105 plentu. Visur ant to plento u\u017edaroma stotis ir naikinama t. y. \u0161lokbaumus, prie kuri\u0173 reik\u0117davo apsimok\u0117ti u\u017e va\u017eiavim\u0105\u201c. Nors \u0161is kelias labai pagerino vietini\u0173 \u017emoni\u0173 susisiekimo galimybes, nul\u0117m\u0117 tai, kad \u012f Taurag\u0119, Skaudvil\u0119, Kelm\u0119, \u0160iaulius, Joni\u0161k\u012f, Jelgav\u0105 \u0117m\u0117 keltis daugyb\u0117 pirkli\u0173, ta\u010diau pagrindinis jo tikslas \u2013 sujungti imperijos vien\u0105 did\u017eiausi\u0173 ir svarbiausi\u0173 pramon\u0117s miest\u0173 \u2013 Ryg\u0105 su artimiausiu tikru vakar\u0173 Europos didmies\u010diu \u2013 Karaliau\u010diumi. Tod\u0117l, kai Lietuva atk\u016br\u0117 valstyb\u0119, \u0161is plentas buvo izoliuotas nuo kit\u0173 keli\u0173 arba kitaip sakant, t\u0173 keli\u0173 \u017demaitijoje tiesiog nebuvo. Geriausiai pad\u0117t\u012f iliustruoja tai, kad kitas itin svarbus imperinis Var\u0161uvos-Sankt Peterburgo traktas per Marijampol\u0119, Kaun\u0105, Jonav\u0105, Ukmerg\u0119, Uten\u0105, Zarasus, nutiestas keliais metais anks\u010diau, Lietuvos teritorijoje nebuvo sujungtas su anks\u010diau min\u0117tu traktu.<\/p>\n\n\n\n Pat\u012f pirm\u0105j\u012f automobil\u012f tauragi\u0161kiai tikriausiai i\u0161vydo jau 1896 m. arba per kelis v\u0117liau sekusius metus. Pranc\u016bz\u0173 gamybos automobilius Panhard Levassor 4CV<\/em> \u012fsigijo Rusijos susisiekimo ministerija plentams Ryga-Taurag\u0117 bei Sankt Peterburgas-Var\u0161uva pri\u017ei\u016br\u0117ti. Visai tik\u0117tina, kad pa\u010dioje XIX a. pabaigoje \u0161is keistas i\u0161radimas retais atvejais jau u\u017esukdavo \u012f Taurag\u0117s pil\u012f ar pa\u0161to stot\u012f. Yra \u017eini\u0173, kad 1908 m. trims Kur\u0161o gubernijos pirkliams leista atidaryti automobili\u0173 eism\u0105 nuo Mintaujos per Taurag\u0119 iki Pr\u016bsijos sienos prie Lauksargi\u0173 kroviniams ir keleiviams ve\u017eti. Autobusai tur\u0117jo 4 cilindr\u0173, 30 AG (22 kW) benzino variklius. Tais metais per Taurag\u0119 pral\u0117k\u0117 ir lenktyni\u0173 aplink pasaul\u012f Niujorkas-Pary\u017eius ekipa\u017eai.<\/p>\n\n\n\n Taurag\u0117s tiltas<\/strong><\/p>\n\n\n\n Pirmasis tiltas Taurag\u0117je per J\u016br\u0105 pastatytas anks\u010diausiai 1836 m. tiesiant Rygos-Karaliau\u010diaus plent\u0105, tiltas buvo medinis ir j\u012f 1875 m. kovo 27 d. sugriov\u0117 ledone\u0161is. 1880 m. gruod\u017eio 12 d. i\u0161kilmingai atidarytas naujasis 74,5 m ilgio, moderni\u0173 metalini\u0173 sij\u0173 su granitin\u0117mis atramomis tiltas, matomas retuose pirmuosiuose Taurag\u0117s atvirukuose. Per Pirm\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105 1915 m. kovo 15 d. jis, Vokietijos kariuomenei i\u0161 miesto besitraukiant, susprogdintas. V\u0117liau \u0161alia pastatytas laikinas medinis tiltas. <\/p>\n\n\n\n 1930 m. prad\u0117tas statyti naujas metalini\u0173 konstrukcij\u0173 arkinis tiltas. Tais metais Lietuvoje min\u0117tos Vytauto Did\u017eiojo mirties metin\u0117s, buvo ne\u0161amas jo paveikslas. Rugs\u0117jo 8 d. statomo tilto pamatai buvo pa\u0161ventinti, o pats tiltas pavadintas Vytauto Did\u017eiojo vardu. Tiltas stov\u0117jo iki 1941 m. bir\u017eelio 22 d., kai skubiai atsitraukdama soviet\u0173 armija j\u012f susprogdino, patirdama dideli\u0173 nuostoli\u0173. Vokietijos kariai greitai pasistat\u0117 laikin\u0105 medin\u012f tilt\u0105, o \u0161alia siauresn\u012f tiltel\u012f p\u0117stininkams. I\u0161 \u0161ios vietos yra i\u0161lik\u0119 nema\u017eai vokie\u010di\u0173 daryt\u0173 nuotrauk\u0173. Po karo pastatytas kitas medinis tiltas. Apie 1950 m. u\u017ebaigtas gel\u017ebetoninis sijinis tiltas, o rekonstruotas 1975, 2002 ir 2007\u20132008 m.<\/p>\n\n\n\n \u017demai\u010di\u0173 plentas<\/strong><\/p>\n\n\n\n 1918 m. prad\u017eioje sudaryta Taurag\u0117s apskritis vis\u0105 tarpukar\u012f buvo valdoma centralizuotai, kaip dabar rajonas. Svarb\u0173 vaidmen\u012f atliko vals\u010di\u0173 vir\u0161ai\u010diai. Toji apskritis neap\u0117m\u0117 dabartinio Jurbarko rajono (i\u0161skyrus Er\u017evilko apylinkes), Pag\u0117gi\u0173 savivaldyb\u0117s, \u0161iaurini\u0173 \u0160ilal\u0117s rajono pakra\u0161\u010di\u0173, ta\u010diau ap\u0117m\u0117 didelius \u0161iandieninio \u0160ilut\u0117s rajono plotus: \u017demai\u010di\u0173 Naumies\u010dio, \u0160v\u0117k\u0161nos, Vainuto apylinkes. Apskrityje, kaip ir likusioje Lietuvoje, d\u0117tos nema\u017eos pastangos gerinti keli\u0173 b\u016bkl\u0119. \u016akininkai tur\u0117jo prievol\u0119 ar\u010diausiai gyvenam\u0173 ruo\u017e\u0173 vietin\u0117s reik\u0161m\u0117s vie\u0161kelius lyginti, \u0161alinti nuvirtusius med\u017eius ir pri\u017ei\u016br\u0117ti, kad \u0161ie b\u016bt\u0173 prava\u017eiuojami. Tokia prievole \u0161ie, \u017einoma, nesid\u017eiaug\u0117, ta\u010diau paprast\u0173 kaimo vie\u0161keli\u0173 b\u016bkl\u0117 tapo pastebimai geresn\u0117. Lyginant su gretimai esan\u010dia Vokietijos Ryt\u0173 Pr\u016bsija bei nuo jos atskirtu Klaip\u0117dos kra\u0161tu, pad\u0117tis Lietuvoje buvo apverktina. Rytpr\u016bsiuose daugyb\u0117 keli\u0173 buvo pl\u016bkto \u017evyro, o nema\u017eai atkarp\u0173 gr\u012fsta ta\u0161ytais akmenimis, apsodinta med\u017ei\u0173 al\u0117jomis. Pad\u0117tis \u0117m\u0117 reik\u0161mingai ger\u0117ti nuo ketvirtojo de\u0161imtme\u010dio antros pus\u0117s, kai Lietuva sutvirt\u0117jo ir \u0117m\u0117 ekonomi\u0161kai vytis kitas valstybes. \u017demai\u010di\u0173 plentas buvo tik vienas i\u0161 nauj\u0173 plent\u0173, ta\u010diau pats ilgiausias ir reik\u0161mingiausias, statytas 1934\u20131939 m. ir sujung\u0119s Kaun\u0105 su Klaip\u0117da bei daugybe kit\u0173 miesteli\u0173.<\/p>\n\n\n\n Kry\u017ekalnio kaimas \u012fkurtas tik 1938 m., nutiesus \u017demai\u010di\u0173 plent\u0105. \u010cia \u012frengta pirmoji ir vienintel\u0117 tarpukario Lietuvoje moderni dviauk\u0161t\u0117 sankry\u017ea su pla\u010diais \u017eiedais u\u017eva\u017eiuoti ir nuva\u017eiuoti. \u0160ie \u017eiedai \u0161iais laikais perdaryti ir kai kurios j\u0173 atkarpos u\u017edarytos arba i\u0161ardytos, ta\u010diau senasis viadukas vis dar stovi ir yra naudojamas bei gerai \u017einomas vis\u0173 tauragi\u0161ki\u0173. \u0160iandien tai Raseini\u0173 rajono teritorija, ta\u010diau visai \u010dia pat \u2013 Taurag\u0117s rajono kampas. Pastatymo laikais tai buvo Taurag\u0117s apskritis, Skaudvil\u0117s vals\u010dius, tad skaudvili\u0161kiai gal\u0117t\u0173 pagr\u012fstai did\u017eiuotis \u0161iuo faktu. Nuo Kry\u017ekalnio ma\u017edaug vienodai nutol\u0119 miestai Kelm\u0117, \u0160ilal\u0117, Raseiniai ir Taurag\u0117 (apie 35 km). Jis yra beveik pusiaukel\u0117je tarp Kauno ir Klaip\u0117dos. Dienra\u0161tyje \u201eVakarai\u201c 1938 m. bir\u017eelio 13 d. ra\u0161yta, kad statant \u0161i\u0105 moderni\u0105 sankry\u017e\u0105, reik\u0117jo gerokai nukasti senojo plento, o ties tiltu supilti apie 5\u20136 m. auk\u0161\u010dio pylimus. Reikia pamin\u0117ti, kad tais laikais beveik visi darbai buvo daromi rankomis ir arkliais. Tiltas \u2013 gel\u017ebetoninis, klotas plytel\u0117mis. Sankry\u017e\u0105 stat\u0117, kaip ra\u0161yta, \u017einomas plent\u0173 statytojas Stungevi\u010dius i\u0161 Taurag\u0117s. Viaduk\u0105 statybos metu aplank\u0117 prezidentas. Tuo metu buvo pilamas betonas \u012f kra\u0161tin\u0117s atramos klojin\u012f. Prie\u0161 i\u0161va\u017eiuojant link\u0117damas, kad viadukas ilgai stov\u0117t\u0173, A. Smetona pagal paprot\u012f \u012fmet\u0117 \u012f beton\u0105 5 sidabrini\u0173 lit\u0173 monet\u0105. Jam i\u0161va\u017eiavus darbininkai liov\u0117si betonav\u0119 ir prad\u0117jo ie\u0161koti brangaus pinigo. Ta\u010diau monetos rasti nepavyko.<\/p>\n\n\n\n Netrukus po Klaip\u0117dos netekimo \u012fvyko \u017demai\u010di\u0173 plento i\u0161kilmingas atidarymas. Svarbiausios atidarymo i\u0161kilm\u0117s \u012fvyko prie Kauno, \u017demai\u010di\u0173 plento prad\u017eioje. Po to prezidentas A. Smetona va\u017eiavo automobiliu plentu, j\u012f ap\u017ei\u016brin\u0117damas. Stanislovas Bir\u017ei\u0161kis su apskrities vir\u0161ininku B. Petrausku lauk\u0117 atva\u017eiuojant prezidento Kry\u017ekalnyje. Atva\u017eiav\u0119s prezidentas i\u0161 automobilio nei\u0161lipo. \u201ePri\u0117j\u0119s prie automobilio apskrities vir\u0161ininkas atraportavo, o a\u0161 palikau bestov\u012fs ir nebuvau net pristatytas prezidentui, nors to ir netro\u0161kau. Paskui mes va\u017eiavome priekyje prezidento ma\u0161inos iki Rietavo \u2013 toliau A. Smetona va\u017eiuoti nenor\u0117jo ir i\u0161 ten tuoj gr\u012f\u017eome \u012f Laukuv\u0105, palik\u0119 prezident\u0105 ap\u017ei\u016br\u0117ti Rietavo ba\u017eny\u010dios. I\u0161 Rietavo visi sve\u010diai gr\u012f\u017eo ant Padievy\u010dio kalno (tarp \u0160ilal\u0117s ir Laukuvos), kur buvo paruo\u0161ta vakarien\u0117. Vakarien\u0117s metu man teko s\u0117d\u0117ti gale stalo \u2013 atskirai nuo prezidento. Buvo pakelti tostai, bet labai blank\u016bs. Buvo jau\u010diama, kad tiek pats prezidentas, tiek jo palydovai bijo k\u0105 ai\u0161kesnio pasakyti. Tuomet a\u0161 atsistojau ir Taurag\u0117s apskrities tarybos vardu pasveikinau su s\u0117kmingu darbo u\u017ebaigimu ir palink\u0117jau, kad \u017demai\u010di\u0173 plentas ateityje tikrai tarnaut\u0173 tam tikslui, kuriam buvo nutiestas \u2013 ri\u0161t\u0173 Klaip\u0117d\u0105 su visa Lietuva. Tuomet nenujau\u010diau, kokiu b\u016bdu mano link\u0117jimas i\u0161sipildys. Mano kalba buvo kar\u0161tai priimta. Pats A. Smetona laik\u0117si ramiai, bet jo \u017eentas Valu\u0161is smarkiai plojo.\u201c, \u2013 prisiminimuose ra\u0161\u0117 S. Bir\u017ei\u0161kis.<\/p>\n\n\n\n Vyrai, kartais padedami vaik\u0173, darbavosi kastuvais, arkliais kinkytomis brikomis, susimeistrav\u0119 i\u0161ver\u010diamas d\u0117\u017ees \u2013 kalama\u0161kas<\/em>. Kelet\u0105 nuotrauk\u0173 saugo Taurag\u0117s kra\u0161to muziejus. Dangos konstrukcija \u2013 makadamas (18 cm sm\u0117lio pagrindas ir 18 cm skaldos danga). Sankasa daryta 9,33 m platumo. Plento statyba i\u0161 viso kainavo vir\u0161 13,5 mln. Lt. 1939 m. po atidarymo i\u0161kilmi\u0173 i\u0161leista gausiai iliustruota, i\u0161sami knyga \u201e\u017demai\u010di\u0173 plentas\u201c. \u0160iandien tai kolekcionieri\u0173 med\u017eiojama retenyb\u0117.<\/p>\n\n\n\n Taurag\u0117s-\u0160ilal\u0117s plentas<\/strong><\/p>\n\n\n\n Auk\u0161tos vert\u0117s yra Stanislovo Bir\u017ei\u0161kio u\u017era\u0161yti prisiminimai, kuris ilgokai u\u017e\u0117m\u0117 svarbias pareigas Taurag\u0117s apskrities valdymo organuose. Ketvirtojo de\u0161imtme\u010dio antroje pus\u0117je jis \u0117jo \u0160ilal\u0117s vals\u010diaus vir\u0161ai\u010dio pareigas ir daug r\u016bpinosi Taurag\u0117s-\u0160ilal\u0117s plento tiesimu. Prisiminimai i\u0161guldyti 1995 m. knygoje \u201e\u0160ilal\u0117s kra\u0161tas II. Praeities p\u0117dsakai\u201c.<\/p>\n\n\n\n Jam at\u0117jus \u012f \u0160ilal\u0117s vals\u010di\u0173, keli\u0173 taisymas buvo prastas. Beveik visi tiltai buvo mediniai, jiems tvarkyti reik\u0117jo pirkti nema\u017eai brangios mi\u0161ko med\u017eiagos. Keli\u0173 tinklas buvo susidar\u0119s chaoti\u0161kai. \u012etraukta taisymui visai nereikaling\u0173 keli\u0173, kurie b\u016bdavo \u016bkinink\u0173 taisomi nevienodomis normomis. Bandant suvienodinti vis\u0173 vals\u010diaus gyventoj\u0173 keli\u0173 taisymo prievoles, pirmiausia reik\u0117jo nustatyti tiksl\u0173 vals\u010diaus keli\u0173 tinkl\u0105. Tod\u0117l S. Bir\u017ei\u0161kis pats \u0117m\u0117si vis\u0173 numatyt\u0173 taisyti keli\u0173 matavimo. Kelias b\u016bdavo i\u0161matuojamas, numatant galimus i\u0161tiesinimus ir tilt\u0173 statymo vietas. T\u0105 darb\u0105 jis atliko per 1935 m. vasar\u0105. Kai keliai buvo i\u0161matuoti, patvirtintas keli\u0173 r\u016b\u0161inis paskirstymas. I r\u016b\u0161ies keliais pripa\u017einti svarbiausieji, jungiantys didesnius centrus, II r\u016b\u0161ies \u2013 jungiantys ba\u017enytkaimius ir III r\u016b\u0161ies \u2013 jungiantys atskirus kaimus. Buvo nustatyta, kad kiekvienas kaimas prieit\u0173 bent prie III r\u016b\u0161ies kelio. Patvirtinus keli\u0173 tinkl\u0105, apskai\u010diuotas kelio taisymo koeficientas \u2013 po kiek kelio skirti taisyti u\u017e 1 ha \u017eem\u0117s, atsi\u017evelgiant \u012f jos r\u016b\u0161\u012f ir kelio savybes (atstum\u0105 nuo \u017evyro, pelk\u0117tum\u0105 ir kt.). Kitaip tariant, kuo daugiau \u017eem\u0117s tur\u0117jo \u016bkininkas, tuo daugiau kelio prival\u0117jo pri\u017ei\u016br\u0117ti neatlygintinai. 1935\u20131936 m. \u017eiem\u0105 atlikus vis\u0105 paruo\u0161iam\u0105j\u012f darb\u0105, 1936 m. anksti pavasar\u012f visi keliai buvo i\u0161skirstyti \u016bkininkams. Tik Taurag\u0117s-\u0160ilal\u0117s vie\u0161keliui padaryta i\u0161imtis. Jis, kaip naudojamas autobus\u0173 susisiekimui, buvo taisomas u\u017e atlyginim\u0105. Vir\u0161aitis man\u0117, kad vis\u0105 \u0161i\u0105 keli\u0173 taisymo reform\u0105 bus sunku \u012fgyvendinti, bijojo skund\u0173. Bet viskas i\u0161\u0117jo labai skland\u017eiai. Did\u017eioji vals\u010diaus gyventoj\u0173 dalis buvo patenkinta pertvarkymu, pareik\u0161ti vos keli skundai ir tai ne\u017eym\u016bs. Taip keli\u0173 taisym\u0105 pavyko \u012fstatyti \u012f patikimas v\u0117\u017ees. \u0160ilal\u0117s vals\u010diuje keliai buvo taip gerai sutvarkyti, kad 1939 m. atsi\u0173stas tikrinti generalinio \u0161tabo karininkas, i\u0161va\u017ein\u0117j\u0119s visais III r\u016b\u0161ies keliais, niekur nerado blog\u0173 keli\u0173 ir, atvyk\u0119s \u012f \u0160ilal\u0119, tuo nusisteb\u0117jo. Tai buvo \u017eymi pa\u017eanga.<\/p>\n\n\n\n Buvo statoma daug tilt\u0173 per didesnes upes, nes visi tiltai vir\u0161 3 m plo\u010dio per neplukdomas upes buvo apskrities savivaldyb\u0117s \u017einioje. Keli\u0173 pavir\u0161iaus profiliavimui \u012fsigyti greideriai. D\u0117l vis\u0173 t\u0173 priemoni\u0173 susisiekimo pad\u0117tis Taurag\u0117s apskrityje pastebimai ger\u0117jo. Siekiant paskubinti susisiekimo keli\u0173 tvarkym\u0105, apskrities savivaldyb\u0117 suman\u0117 tam tikslui panaudoti vyriausyb\u0117s skiriamas l\u0117\u0161as bedarbiams apr\u016bpinti darbu. Apskrities taryba pripa\u017eino, kad Taurag\u0117s-\u0160ilal\u0117s vie\u0161kelis yra svarbiausias apskrityje, da\u017enai naudojamas susisiekimui, tod\u0117l reikia j\u012f paversti plentu. Plento tiesimui buvo gautos l\u0117\u0161os i\u0161 Vie\u0161\u0173j\u0173 darb\u0173 fondo. S. Bir\u017ei\u0161kis prisimena, kad tikr\u0173 bedarbi\u0173 Taurag\u0117s apskrityje kaip ir nebuvo. Tai paai\u0161k\u0117jo i\u0161 dirbusi\u0173 \u201ebedarbi\u0173\u201c sud\u0117ties. Plentas buvo prad\u0117tas tiesti i\u0161 abiej\u0173 gal\u0173. Nuo \u0160ilal\u0117s pus\u0117s tiesimo darb\u0173 prie\u017ei\u016bra ir darbinink\u0173 apmok\u0117jimas buvo pavestas S. Bir\u017ei\u0161kiui. Prad\u017eioje \u012f \u201ebedarbi\u0173\u201c darbus atvyko apie 14 \u017emoni\u0173, daugiausia tauragi\u0161ki\u0173, kuriems buvo pavestas griovi\u0173 kasimas ir pylimo tvarkymas. Nors \u201ebedarbiai\u201c u\u017edirbdavo po 3\u20136 litus per dien\u0105 (pagal i\u0161dirb\u012f), bet to jiems buvo per ma\u017ea ir netrukus did\u017eioji dalis i\u0161silakst\u0117. Liko dirbti tik vietiniai darbininkai i\u0161 \u0160ilal\u0117s ir aplinkini\u0173 kaim\u0173 bei atvyk\u0119 i\u0161 Zaras\u0173 apskrities rusai, kurie buvo priprat\u0119 tuo verstis. Nors visiems \u201ebedarbiams\u201c atlyginimas buvo mokamas pagal tas pa\u010dias normas, bet lik\u0119 \u201especialistai\u201c u\u017edirbdavo po 10\u201312 lit\u0173 per dien\u0105. \u017dinoma, tokie \u201ebedarbiai\u201c n\u0117 neman\u0117 eiti \u012f kitus darbus. \u012edomu (kaip v\u0117liau paai\u0161k\u0117jo), kad i\u0161 atvykusi\u0173 \u201ebedarbi\u0173\u201c rus\u0173, kai tik u\u017e\u0117jo soviet\u0173 vald\u017eia, pasirod\u0117 pirmieji komunist\u0173 veik\u0117jai \u0160ilal\u0117s apylink\u0117je: rusas nuo Zaras\u0173 Siminenka paskirtas \u0160ilal\u0117s milicijos vir\u0161ininku.<\/p>\n\n\n\n Plento tiesimas buvo vykdomas tokiu b\u016bdu: \u201ebedarbiai\u201c i\u0161kasdavo griovius, sutvarkydavo pylim\u0105, suskaldydavo akmenis ir neta\u0161ytais i\u0161gr\u012fsdavo, o \u016bkininkai u\u017e mokest\u012f surinkdavo akmenis, suve\u017edavo, pristatydavo \u017evyr\u0105 (nat\u016brin\u0117s pareigos b\u016bdu, be u\u017emokes\u010dio). Darbas vyko skland\u017eiai ir greit buvo i\u0161gr\u012fsta 4 km nuo \u0160ilal\u0117s ir apie 7 km nuo Taurag\u0117s. Nuo 1938-\u0173j\u0173 sezono naujas atkarpas grind\u0117 jau ne akmenimis, bet skalda, kaip ir \u017demai\u010di\u0173 plente. Beveik visas kelias tiestas naujomis vietomis ir sutrump\u0117jo 4 km. Daugelyje viet\u0173 teko atlikti didelius \u017eem\u0117s \u016bkio darbus: prie Ringi\u0173, Pagraman\u010dio, \u0160unijos up\u0117s statyti naujus tiltus. Jei ne u\u017e\u0117jusi suirut\u0117, viskas per por\u0105 met\u0173 b\u016bt\u0173 buv\u0119 baigta. V\u0117liau plentas tur\u0117jo b\u016bti prat\u0119stas iki Ma\u017eeiki\u0173 per Laukuv\u0105 ir Tel\u0161ius, kas ir buvo \u012fgyvendinta jau sovietiniu pokariu. Visgi kelios plento atkarpos iki okupacijos ir karo prad\u017eios, atrodo, taip ir nebuvo baigtos. Tai keldavo \u017emon\u0117ms dideli\u0173 nepatogum\u0173.<\/p>\n\n\n\n Apie Taurag\u0117s gatvi\u0173, kanalizacijos, \u0161aligatvi\u0173 tiesim\u0105 ir tvarkym\u0105 ra\u0161iau ankstesniame straipsnyje \u201eTaurag\u0117 1938 m. laikra\u0161tyje \u201eVakarai\u201c\u201c. Dar vienas darbas buvo atliktas \u0160ilal\u0117je, i\u0161 dalies su \u201ebedarbi\u0173\u201c pagalba. Carin\u0117s rus\u0173 vald\u017eios laikais beveik visas \u0160ilal\u0117s miestelis buvo negr\u012fstas, gatv\u0117s duob\u0117tos, turgaviet\u0117s viduryje buvo net k\u016bdra. Reik\u0117jo j\u012f \u201esukult\u016brinti\u201c. Buvo prad\u0117ta nuo to, kad policijos vir\u0161ininko Simo Ulozos iniciatyva, nepaisant \u017eyd\u0173 prie\u0161inimosi, buvo nukeltos tvoros, i\u0161tiesintos gatv\u0117s ir panaikinti skersai gatvi\u0173 buv\u0119 \u201e\u017eyd\u0173 telefonai\u201c (vielos, jungian\u010dios \u017eyd\u0173 kiemus). Po to imta gatv\u0119 \u017evyruoti, sodinti medelius, \u012frengti \u0161aligatviai. Taip pama\u017eu miestelio i\u0161vaizda ger\u0117jo. Iki Stanislovo Bir\u017ei\u0161kio vir\u0161ai\u010diavimo prad\u017eios \u0160ilal\u0117s duob\u0117s jau buvo u\u017elygintos, bet i\u0161gr\u012fsta buvo tik Basanavi\u010diaus gatv\u0117. Pasinaudodamas \u201ebedarbi\u0173\u201c fondu, jis susitar\u0117 su apskrities valdyba, kad b\u016bt\u0173 leista to fondo l\u0117\u0161omis sutvarkyti ir kitas miestelio gatves. Taip per trump\u0105 laik\u0105 i\u0161gr\u012fsta visa turgaus aik\u0161t\u0117 (dabar centrin\u0117 aik\u0161t\u0117), Tumo Vai\u017eganto, Taurag\u0117s, Nepriklausomyb\u0117s gatv\u0117s.<\/p>\n\n\n\n Kiti darbai<\/strong><\/p>\n\n\n\n 1927 m. Skirgailuose per \u0160e\u0161uvies up\u0119 buvo pastatytas gel\u017ebetoninis tiltas. J\u012f 1944 m. atsitraukdami vokie\u010di\u0173 kariai susprogdino. 1949 m. tiltas atstatytas, bet medinis su metalin\u0117mis sijomis. Galiausiai a\u0161tuntajame de\u0161imtmetyje pastatytas naujas gel\u017ebetoninis, platesnis tiltas.<\/p>\n\n\n\n \u201eLietuvos aide\u201c 1935 m. liepos 31 d. ra\u0161yta, kad kasdien prad\u0117jo kursuoti autobusai per Er\u017evlik\u0105 \u012f Taurag\u0119. 1937 m. gruod\u017eio 18 d. ra\u0161yta, kad d\u0117l atlyd\u017eio pablog\u0117jusi\u0173 keli\u0173 per 100 Lietuvos miesteli\u0173 liko be autobus\u0173 susisiekimo. Nutr\u016bko ir kelyje Taurag\u0117-Jurbarkas, Smalininkai-Jurbarkas. Saus\u012f d\u0117l gausaus sniego keliai vis dar buvo neprava\u017eiuojami. 1938 m. baland\u017eio 15 d. atidaryta autobus\u0173 linija Jurbarkas-Er\u017evilkas-Skaudvil\u0117.<\/p>\n\n\n\n Daugiau \u017einu\u010di\u0173 apie plent\u0173 tvarkym\u0105 randame dienra\u0161tyje \u201eVakarai\u201c, 1936\u20131939 m. leistame Klaip\u0117doje. 1936 m. saus\u012f Taurag\u0117s\u2013Bataki\u0173 plento ruo\u017ee \u012frengti kilometriniai stulpai vietoj rus\u0173 laikais \u012frengt\u0173 sutre\u0161usi\u0173 varstini\u0173 stulp\u0173. Dom\u0117n imant sen\u0105j\u0105 Taurag\u0117s apskrit\u012f, 1938 m. u\u017ebaigtas kelis metus trukusio 7 km plento \u017demai\u010di\u0173 Naumiestis-Laugaliai (prie Katy\u010di\u0173) tiesimas, kuris sujung\u0117 Naumiest\u012f su geru Klaip\u0117dos kra\u0161to keli\u0173 tinklu. \u0160is taipogi nutiestas i\u0161 Vie\u0161\u0173j\u0173 darb\u0173 fondo, padedant vietos savivaldybei. T\u0173 met\u0173 sausio gale nukastas sniegas kelyje Sartininkai-Natki\u0161kiai ir atnaujintas autobus\u0173 eismas. Pusnys buvo nuo 0,40 iki 1 m. Baland\u012f-gegu\u017e\u0119 Taurag\u0117s-Lauksargi\u0173 kelyje pasodinta 200 medeli\u0173. Deja, visi nukent\u0117jo nuo vandal\u0173. 88 nupjauti, o visi kiti nudro\u017ein\u0117ti ir nulupti… \u0160iame ruo\u017ee medeli\u0173 \u017ealojimas fiksuotas penkt\u0105 kart\u0105. Tuo pat metu taisytas Stiegvil\u0173 tiltas prie Pa\u0161altuonio, tod\u0117l autobusai paleisti per Gaur\u0119. Liepos 23\u201324 d. vyko automobili\u0173 lenktyn\u0117s per visas Lietuvos apskritis, tod\u0117l Taurag\u0117s apskrityje keliai prie\u0161 tai buvo \u017evyruojami, lyginami, o seni tiltai remontuoti arba statyti nauji. Rugpj\u016bt\u012f plento ruo\u017eas, einantis per Taurag\u0119, perduotas pri\u017ei\u016br\u0117ti \u0160iauli\u0173 keli\u0173 rajonui. Tais metais Taurag\u0117s-Skaudvil\u0117s-Kelm\u0117s atkarpoje i\u0161 pagrind\u0173 sutvarkyta apie 15 km senojo plento. \u0160iuos darbus atliko Plent\u0173 keli\u0173 valdyba. Ateityje numatyta sutvarkyti dar kelet\u0105 atkarp\u0173, kas turb\u016bt ir buvo padaryta iki 1940 m. vasaros.<\/p>\n\n\n\n Daugyb\u0117je kit\u0173 keli\u0173 i\u0161tiesintos kreiv\u0117s, praplatintos siauros vietos, o keliai stropiai pri\u017ei\u016br\u0117ti. Pastatyta daug tilt\u0173 ir tilteli\u0173. Vien 1938 m. apskrityje pastatyta 12 nauj\u0173 tilt\u0173! I\u0161 j\u0173 2 gel\u017ebetoniniai, o kiti mediniai, stengiantis sunaudoti \u0105\u017euolus. \u0160iems tiltams vien apskrities savivaldyb\u0117 i\u0161leido 60 000 Lt. Ne\u012fvardinta, kurie b\u016btent gel\u017ebetoniniai tiltai statyti, bet galime sp\u0117ti, kad galb\u016bt tai Ant\u0161unij\u0173 bei Pagraman\u010dio tiltai, abu sunaikinti per kar\u0105, bet atstatyti atitinkamai 1962 ir 1960 m. Beje, Ant\u0161unij\u0173 tiltas visi\u0161kai nuardytas ir naujai pastatytas 2024\u20132025 m. Antr\u0105 tiek tilt\u0173 (!) 1938 m. stat\u0117 vals\u010di\u0173 savivaldyb\u0117s, kuri\u0173 bendros i\u0161laidos irgi sudar\u0117 apie 60 000 Lt. Vien 1935\u20131938 m. apskrityje nutiesta 50 km nauj\u0173 keli\u0173. Matydami \u0161iuos skai\u010dius galime geriau suvokti mastus, kokiais \u017eeng\u0117 atsigaunanti Lietuva, besivydama kitas \u0161alis. 1939 m. saus\u012f ruo\u0161tasi kapitali\u0161kai tvarkyti Taurag\u0117s\u2013\u0160iauli\u0173 plent\u0105, o vasario gale jame prad\u0117ti pjauti pasen\u0119, labai dideli gluosniai, matyt, sodinti tiesiant plent\u0105 XIX a. pirmoje pus\u0117je.<\/p>\n\n\n\n Keli\u0173 tiesimas sovietme\u010diu<\/strong><\/p>\n\n\n\n Pagrindiniai keliai sovietme\u010diu padengti asfaltu \u2013 danga, kuri prie\u0161 kar\u0105 dar retai naudota: daugiau Kauno gatv\u0117ms ir susisiekimui su Jonava, Bir\u0161tonu. 1945 m. Lietuvoje tebuvo 104 km asfaltuot\u0173 keli\u0173. Po karo pirmiausia prad\u0117ta atstatyti pagrindinius Lietuvos plentus. 1952\u20131957 m. asfaltuotas \u017demai\u010di\u0173 plentas.<\/p>\n\n\n\n 1965\u20131970 m. rekonstruotas kelias Til\u017e\u0117-Taurag\u0117-\u0160iauliai-Joni\u0161kis. Tuo metu buvo ne tik paklotas asfaltas, bet ir 1968 m. nutiestas Skaudvil\u0117s aplinkkelis, ties Skaudvil\u0117s tvenkiniu pastatyta dviauk\u0161t\u0117 sankry\u017ea su viaduku. Ties\u0117 Taurag\u0117s autokeli\u0173 valdyba, vadovavo vir\u0161ininkas Viktoras \u016asas, darb\u0173 vykdytojas Albinas Krasnickas. Tuo metu taip pat pastatytas ir ilgas naujas Kelm\u0117s-Bubi\u0173 ruo\u017eas. Tad vykdami \u012f \u0160iaulius, Ryg\u0105 mes da\u017eniausiai net nesusim\u0105stome, jog iki tol keliautojai tur\u0117davo va\u017eiuoti per pa\u010di\u0105 Skaudvil\u0119, Kelm\u0119, Bubius, kai dabar \u0161is senasis kelias lieka de\u0161in\u0117je. V\u0117lesniais metais i\u0161tiesintas, padaryta sankasa ir i\u0161asfaltuotas Taurag\u0117s-Pa\u0161ven\u010dio (Jurbarko) kelias, ta\u010diau tiksli\u0173 met\u0173 kol kas nepavyko rasti.<\/p>\n\n\n\n A\u0161tuntojo de\u0161imtme\u010dio prad\u017eioje spar\u010diau prad\u0117ta asfaltuoti didesni\u0173, v\u0117liau ir ma\u017eesni\u0173 gyvenvie\u010di\u0173 gatves. Ta\u010diau Taurag\u0117s miestas pl\u0117t\u0117si taip spar\u010diai, kad daugyb\u0117 gatvi\u0173 taip ir liko neasfaltuotos. Arba \u0161iam reikalui nebuvo skiriama pakankamai d\u0117mesio.<\/p>\n\n\n\n Keliai \u0161iandien<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u017dmogaus tokia prigimtis \u2013 b\u016bti vis kuo nors nepatenkintais. Taip ir keli\u0173 b\u016bkl\u0117 \u0161iandien daugelio m\u016bs\u0173 netenkina. Ta\u010diau jei kas suskai\u010diuot\u0173, kiek rajone nuo 1990-\u0173j\u0173 i\u0161asfaltuota \u017evyrkeli\u0173 bei gatvi\u0173 turb\u016bt kilsteltume antakius. U\u017etenka prisiminti, kad iki koki\u0173 1997-\u0173j\u0173 met\u0173 viena pagrindini\u0173 miesto Aerodromo gatv\u0117 vis dar buvo \u017evyrkelis, o 2006 m. panoramin\u0117je nuotraukoje ai\u0161kiai matyti, kad dauguma miesto gatvi\u0173 \u2013 \u017evyrkeliai. Po to prasid\u0117jo spartus gatvi\u0173 asfaltavimo etapas, kuris dar pagreit\u0117j\u0119s t\u0119siasi iki \u0161iol. Neu\u017emir\u0161kime, jog keli\u0173 tiesimo technologija \u0161iais laikais tobulesn\u0117, o \u0161aligatvius siekiama pritaikyti dviratininkams bei ne\u012fgaliesiems. Per tris de\u0161imtme\u010dius nutiesta daug dvira\u010di\u0173 tak\u0173, kuri\u0173 anks\u010diau beveik nebuvo. Prisiminkime, kokio auk\u0161\u010dio buvo sovietme\u010diu ir i\u0161kart po nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo \u012frengti bordi\u016brai, o apie nuova\u017eas ve\u017eim\u0117liams, dvira\u010diams nebuvo net minties.<\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n Darius Kiniulis<\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n Pirmiausia paskelbta: Plent\u0173 tiesimas aplink Taurag\u0119 | Taurag\u0117s kurjeris<\/a> ir Plent\u0173 tiesimas aplink Taurag\u0119 | Taurag\u0117s kurjeris<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Kartais i\u0161 pilie\u010di\u0173, ideologizuojan\u010di\u0173 sovietmet\u012f tenka i\u0161girsti: \u201ena bet kiek tada stat\u0117, keli\u0173 ties\u0117\u201c ir t.t. Nors galiu tik sutikti, kad statyb\u0173 b\u016bta i\u0161ties daug, ta\u010diau viso to i\u0161takos slypi XX a. ketvirtajame de\u0161imtmetyje, kai besistiebianti nepriklausoma Lietuvos Respublika k\u016br\u0117 realius pl\u0117tros planus, \u012fskaitant ir keli\u0173 tiesim\u0105. Kai k\u0105 sp\u0117ta \u012fgyvendinti, kai kam sutrukd\u0117 soviet\u0173 […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":11060,"comment_status":"closed","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"ngg_post_thumbnail":0},"categories":[7,13],"tags":[32,295,303,302,298,300,301,30,31,305,67,299,304],"translation":{"provider":"WPGlobus","version":"2.8.9","language":"en","enabled_languages":["lt","de","pl","lv","en","uk","ru"],"languages":{"lt":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"de":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"pl":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"lv":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"en":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"uk":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"ru":{"title":false,"content":false,"excerpt":false}}},"acf":[],"uagb_featured_image_src":{"full":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Zemaiciu-plento-Kryzkalnio-viadukas-pastatytas-1937-XX-a.-6-7-des..jpg",1508,996,false],"thumbnail":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Zemaiciu-plento-Kryzkalnio-viadukas-pastatytas-1937-XX-a.-6-7-des.-300x300.jpg",300,300,true],"medium":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Zemaiciu-plento-Kryzkalnio-viadukas-pastatytas-1937-XX-a.-6-7-des.-500x330.jpg",500,330,true],"medium_large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Zemaiciu-plento-Kryzkalnio-viadukas-pastatytas-1937-XX-a.-6-7-des.-768x507.jpg",768,507,true],"large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Zemaiciu-plento-Kryzkalnio-viadukas-pastatytas-1937-XX-a.-6-7-des.-1024x676.jpg",1024,676,true],"1536x1536":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Zemaiciu-plento-Kryzkalnio-viadukas-pastatytas-1937-XX-a.-6-7-des..jpg",1508,996,false],"2048x2048":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Zemaiciu-plento-Kryzkalnio-viadukas-pastatytas-1937-XX-a.-6-7-des..jpg",1508,996,false],"thumbnail-normal":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Zemaiciu-plento-Kryzkalnio-viadukas-pastatytas-1937-XX-a.-6-7-des.-700x700.jpg",700,700,true]},"uagb_author_info":{"display_name":"Redaktorius","author_link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/author\/redaktorius\/"},"uagb_comment_info":0,"uagb_excerpt":"Kartais i\u0161 pilie\u010di\u0173, ideologizuojan\u010di\u0173 sovietmet\u012f tenka i\u0161girsti: \u201ena bet kiek tada stat\u0117, keli\u0173 ties\u0117\u201c ir t.t. Nors galiu tik sutikti, kad statyb\u0173 b\u016bta i\u0161ties daug, ta\u010diau viso to i\u0161takos slypi XX a. ketvirtajame de\u0161imtmetyje, kai besistiebianti nepriklausoma Lietuvos Respublika k\u016br\u0117 realius pl\u0117tros planus, \u012fskaitant ir keli\u0173 tiesim\u0105. Kai k\u0105 sp\u0117ta \u012fgyvendinti, kai kam sutrukd\u0117 soviet\u0173…","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11056"}],"collection":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11056"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11056\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":11063,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11056\/revisions\/11063"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/11060"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11056"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11056"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11056"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Kryzkalnis-1939-1024x789.jpg\")
![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Zemaiciu-plento-rodykles-ir-zenklai-1939.jpg\")
![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Zemaiciu-plento-tiesimas-apie-1937-1938-m.-TKM-1024x631.jpg\")
![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Zemaiciu-plento-Kryzkalnio-viadukas-pastatytas-1937-XX-a.-6-7-des.-1024x676.jpg\")