Psichiatrin\u0117 ligonin\u0117 Lietuvoje veik\u0117 Naujojoje Vilnioje nuo 1903 m. Ten gal\u0117jo b\u016bti gydoma apie 1000 pacient\u0173, o dirbo 11 gydytoj\u0173. <\/p>\n\n\n\n
Pirmojo pasaulinio karo metu ligonin\u0117 atsid\u016br\u0117 ties fronto linija, tod\u0117l buvo perkelta \u012f Slaviansk\u0105 (Ukraina). Nema\u017ea dalis ligoni\u0173 buvo tiesiog paleisti ir palikti likimo valiai. <\/p>\n\n\n\n
U\u017e\u0117m\u0119 Lietuv\u0105 vokie\u010diai nutar\u0117 \u012fkurti psichiatrin\u0119 ligonin\u0119 Taurag\u0117je ir tam tikslui panaudojo Taurag\u0117s muitin\u0117s pastat\u0105 (dabar vadinama Taurag\u0117s pilimi). Psichiatrin\u0117 ligonin\u0117 oficialiai prad\u0117jo veikti 1916 m. spalio 13 d. <\/p>\n\n\n\n
Ligonin\u0117s vadovo pareigas \u0117jo vokietis apskrities gydytojas Steuernagelis. \u016akio ved\u0117ju ir pri\u017ei\u016br\u0117toju buvo paskirtas vienas kareivis. \u017demesn\u012fj\u012f personal\u0105 sudar\u0117 slaug\u0117s, kuri\u0173 viena dalis buvo atgabenta i\u0161 Vokietijos, o kita \u2013 i\u0161 Naujosios Vilnios ligonin\u0117s. <\/p>\n\n\n\n
\u012e \u0161i\u0105 gydymo \u012fstaig\u0105 buvo surinkti ne tik psichikos ligomis sergantys \u017emon\u0117s, bet ir tie, kurie, vokie\u010di\u0173 manymu, gal\u0117jo b\u016bti \u0161nipai, ar tiesiog nelojal\u016bs pilie\u010diai. Tokie asmenys buvo \u012fra\u0161omi \u012f ligoni\u0173 s\u0105ra\u0161us ir ver\u010diami gyventi su sergan\u010diaisiais. <\/p>\n\n\n\n
U\u017e gydym\u0105 psichiatrin\u0117je ligonin\u0117je reik\u0117jo mok\u0117ti nuo 2,5 iki 12 marki\u0173 per dien\u0105, priklausomai nuo palatos. I\u0161laidos u\u017e ligoni\u0173 i\u0161laikym\u0105 teko arba gimin\u0117ms, arba apskrities vald\u017eiai, i\u0161 kurios sergantysis buvo atsi\u0173stas. <\/p>\n\n\n\n
Kal\u0117jimas ar ligonin\u0117? <\/strong><\/p>\n\n\n\n Vokie\u010di\u0173 okupacijos metais Taurag\u0117s pilis primin\u0117 kal\u0117jim\u0105. \u012esp\u016bd\u012f sustiprino langai, kuri\u0173 2 tre\u010ddaliai buvo u\u017em\u016bryti, o vir\u0161us u\u017edengtas grotomis. <\/p>\n\n\n\n Apskrities gydytojas Steuernagelis pas ligonius eidavo retai ir tik ne\u0161inas lazda, nors \u012fprastai jos nenaudodavo. Gydytojas lietuvi\u0161kai nemok\u0117jo, tod\u0117l menkai tesuprato ligoni\u0173 psichin\u0119 b\u016bkl\u0119. Pacient\u0173 ligos istorijos nebuvo ra\u0161omos. <\/p>\n\n\n\n Bendrose palatose buvo \u012fkurdinti ir sveiki, ir u\u017ekre\u010diamomis ligomis sergantys asmenys. Ligoniai gul\u0117jo medin\u0117se lovose, kuriose karaliavo blak\u0117s. Krosnys buvo apgriuv\u0119, tod\u0117l prastai \u0161ild\u0117, o d\u0117l nesandarumo \u012f palatas patekdavo d\u016bm\u0173. <\/p>\n\n\n\n Maitinimas taip pat buvo apverktinas: ligonis savaitei gaudavo 400 g duonos, 50 g m\u0117sos bei 60 g riebal\u0173. Gydytojas J.Bla\u017eys, 1918 m. prad\u0117j\u0119s dirbti ligonin\u0117je, prisimin\u0117 makabri\u0161k\u0105 atmosfer\u0105, kai visi ligoniai sutartinai \u0161aukdavo: \u201eValgyti, valgyti\u201c. <\/p>\n\n\n\n Nestebina, kad d\u0117l toki\u0173 ne\u017emoni\u0161k\u0173 s\u0105lyg\u0173 mirtingumas \u0161ioje medicinos \u012fstaigoje buvo labai auk\u0161tas. Tai patvirtina statistiniai duomenys: 1916\u20131919 m. rugpj\u016bt\u012f ligonin\u0117je gyd\u0117si 492 asmenys, i\u0161 kuri\u0173 73 % mir\u0117. Daugiausiai gyvybi\u0173 nusine\u0161\u0117 dizenterija, inkst\u0173 u\u017edegimai bei maisto stygius. <\/p>\n\n\n\n Sklido kalbos, kad ligoniai \u010dia specialiai marinami badu, tod\u0117l \u017emon\u0117s bijojo atsidurti \u0161ioje mirtimi dvelkian\u010dioje \u012fstaigoje. <\/p>\n\n\n\n \u017dymiausias tarpukario psichiatras<\/strong> <\/p>\n\n\n\n Naujas psichiatrin\u0117s ligonin\u0117s etapas prasid\u0117jo tada, kai joje \u012fsidarbino gydytojas J.Bla\u017eys, v\u0117liau tap\u0119s bene pirmuoju ir vienu \u017eymiausiu tarpukario Lietuvos gydytoju psichiatru. <\/p>\n\n\n\n J.Bla\u017eys gim\u0117 1890 m. gegu\u017e\u0117s 2 d. \u0160iauliuose. Mok\u0117si \u0160iauli\u0173 gimnazijoje, v\u0117liau studijavo Sankt Peterburgo karo medicinos akademijoje, kuri\u0105 baig\u0117 1914 m. Dar b\u016bdamas studentu labiausiai dom\u0117josi psichiatrija ir neurologija. Pirmojo pasaulinio karo metu dirbo \u012fvairiose Rusijos karo ligonin\u0117se. <\/p>\n\n\n\n J.Bla\u017eys Taurag\u0117s psichiatrin\u0117je ligonin\u0117je \u012fsidarbino gydytojo asistentu 1918 m. rugpj\u016b\u010dio 15 d. 1918\u20131924 m. u\u017e\u0117m\u0117 Taurag\u0117s psichiatrin\u0117s ligonin\u0117s ved\u0117jo pareigas, o kur\u012f laik\u0105 ir Taurag\u0117s apskrities gydytojo. <\/p>\n\n\n\n Jis buvo novatori\u0161kas medikas, siek\u0119s taikyti modernius gydymo metodus. Dar 1919 m. J.Bla\u017eys i\u0161vyko \u012f Did\u017ei\u0105j\u0105 Britanij\u0105, kur susipa\u017eino su pa\u017eangiausi\u0173 psichiatrini\u0173 ligonini\u0173 veikla. Gr\u012f\u017e\u0119s \u012f Lietuv\u0105, 1920\u20131921 m. vis dar dirbdamas Taurag\u0117je, jis skait\u0117 psichiatrijos kurs\u0105 Auk\u0161tuosiuose kursuose Kaune, taip prisid\u0117damas prie nauj\u0173 medik\u0173 rengimo. <\/p>\n\n\n\n 1924 m., \u012fsik\u016brus Lietuvos universitetui, J.Bla\u017eys buvo i\u0161rinktas Nerv\u0173 ir psichini\u0173 lig\u0173 katedros bei jai priklausan\u010dios klinikos ved\u0117ju, tod\u0117l Taurag\u0117s psichiatrin\u0117s ligonin\u0117s vadovo pareigas paliko. <\/p>\n\n\n\n 1935 m. J.Bla\u017eiui buvo suteiktas ekstraordinarinio profesoriaus vardas. Tais pa\u010diais metais gydytojas i\u0161leido knyg\u0105 \u201e\u012evadas \u012f psichiatrij\u0105\u201c, kuri yra laikoma jo svarbiausiu veikalu. 1938 m. jis netgi i\u0161rinktas Vytauto Did\u017eiojo universiteto prorektoriumi. <\/p>\n\n\n\n Laisvalaikiu J.Bla\u017eys m\u0117go skaityti gro\u017ein\u0119 literat\u016br\u0105, dom\u0117josi kalbomis. Gydytojas gerai mok\u0117jo rus\u0173, lenk\u0173, vokie\u010di\u0173, angl\u0173 bei pranc\u016bz\u0173 kalbas. <\/p>\n\n\n\n Profesoriaus bi\u010diulis gydytojas Vytautas Bendoravi\u010dius pasakojo, jog J.Bla\u017eys i\u0161mokdav\u0119s, pavyzd\u017eiui, rumun\u0173, bulgar\u0173 ar kokia kita kalba eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 ir juos m\u0117gdav\u0119s deklamuoti. Syk\u012f susidom\u0117j\u0119s ispani\u0161ka knyga apie anatom\u0105 Kachal\u012f, j\u0105 perskait\u0117 originalo kalba. <\/p>\n\n\n\n Gydytojas buvo aistringas keliautojas. Studij\u0173 metais keliavo po Azij\u0105, 1924 m., mokslini\u0173 tiksl\u0173 vedinas, apie pusmet\u012f gyveno Italijoje, Pranc\u016bzijoje, Anglijoje. Vyko \u012f Psichin\u0117s higienos kongresus Pranc\u016bzijoje, JAV, kur netgi skait\u0117 prane\u0161im\u0105. <\/p>\n\n\n\n J.Bla\u017eys labai m\u0117g\u0119s skraidyti l\u0117ktuvais. Gydytojas V.Bendoravi\u010dius pasakojo toki\u0105 istorij\u0105, b\u016bding\u0105 bi\u010diulio gyvenimui: \u201e<…> i\u0161\u0117jo kart\u0105 pasivaik\u0161\u010dioti, pamat\u0117 lenk\u0173 l\u0117ktuv\u0105, besiruo\u0161iant\u012f skristi \u012f Vilni\u0173, pa\u010diupin\u0117jo ki\u0161eni\u0173, u\u017esienio pasas jame buvo, na, tai s\u0117do ir nuskrido \u012f Vilni\u0173, o pasivaik\u0161\u010dioj\u0119s po miest\u0105, aplank\u0117 senus Trakus, vakare gr\u012f\u017eo traukiniu \u012f namus\u201c. <\/p>\n\n\n\n Gydytojas buvo ramaus, nuo\u0161irdaus, toleranti\u0161ko b\u016bdo. Ma\u017eai tesir\u016bpino savo finansine pad\u0117timi, o savo pinigus i\u0161leisdavo mokslo reikalams. <\/p>\n\n\n\n Mirtis j\u012f i\u0161tiko netik\u0117tai 1939 m., dar neturint n\u0117 50 met\u0173. Profesorius pajuto kr\u016btin\u0117s plote nedidel\u012f skausm\u0105 ir apie tai u\u017esimin\u0117 savo kolegoms. Atlikus tyrimus paai\u0161k\u0117jo, kad i\u0161ties esama problem\u0173 su \u0161irdimi, tod\u0117l J.Bla\u017eiui patarta kelias dienas pasilikti ligonin\u0117je ir pasiils\u0117ti. Jis juokav\u0119s: \u201eMane norite padaryti ligon\u012f. A\u0161 visai tvirtai jau\u010diuosi\u201c. Pra\u0117jus kelioms valandoms po \u0161i\u0173 \u017eod\u017ei\u0173, jis mir\u0117. <\/p>\n\n\n\n Surengtos didel\u0117s laidotuv\u0117s, kuriose dalyvavo keli t\u016bkstan\u010diai \u017emoni\u0173. Daug i\u0161kili\u0173 asmen\u0173 sak\u0117 pagerbiam\u0105sias kalbas apie velion\u012f. J.Bla\u017eio bi\u010diulio dr. Balio Matulionio \u017eod\u017eiai jas tiksliai apibendrina: \u201eTai buvo plataus masto profesorius ir mes \u0161iandien neturime jam lygaus \u017emogaus, kuris gal\u0117t\u0173 j\u012f toje specialyb\u0117je pavaduoti\u201c. <\/p>\n\n\n\n Ligonin\u0117 \u2013 Lietuvos rankose <\/strong><\/p>\n\n\n\n 1918 m. lapkrit\u012f prad\u0117jo ai\u0161k\u0117ti, kad netrukus vokie\u010diai prival\u0117s ligonin\u0119 perleisti tikriesiems \u0161eimininkams. Gruod\u017eio prad\u017eioje jau min\u0117tasis gydytojas J.Bla\u017eys buvo paskirtas Taurag\u0117s apskrities gydytoju, o gruod\u017eio viduryje ligonin\u0117 buvo perduota Lietuvai. S\u0117kmingai pavyko perimti beveik vis\u0105 ligonin\u0117s turt\u0105: baldus, vaistus, skalbinius, \u016bkio produktus, nors vokie\u010di\u0173 vald\u017eia dav\u0117 paliepim\u0105 i\u0161parduoti visk\u0105, kas neb\u016btina ligonin\u0117s tolimesniam veikimui ir taip pasipelnyti. <\/p>\n\n\n\n Deja, ram\u016bs laikai \u012f ligonin\u0119 at\u0117jo ne i\u0161kart. Taurag\u0117je tebebuvo pilna apsiginklavusi\u0173 vokie\u010di\u0173, kurie ateidavo \u012f ligonin\u0117s kiem\u0105 vogti malk\u0173. Besitraukdami vokie\u010diai ar bermontininkai netgi pavog\u0117 2 arklius. <\/p>\n\n\n\n Gydytojas J.Bla\u017eys skund\u0117si ir Lietuvos kariuomen\u0117s nenoru pasi\u0161alinti i\u0161 ligonin\u0117s pastat\u0173. Vietin\u0117 intendant\u016bra buvo u\u017e\u0117musi \u0161ios medicinos \u012fstaigos duonos kepykl\u0105 ir \u010dia \u012fsirengusi savo valgykl\u0105, kieme laik\u0117 savo arklius bei kitus gyvulius. Kiemo vartai neb\u016bdavo u\u017edaromi, tod\u0117l ligonin\u0117s teritorijoje vaik\u0161\u010diodavo pa\u0161aliniai asmenys, kas apsunkino \u0161ios medicinos \u012fstaigos darb\u0105. Galiausiai buvo kreiptasi \u012f Kra\u0161to apsaugos ministerijos Sanitarijos skyriaus vir\u0161inink\u0105 generol\u0105 Vlad\u0105 Nagevi\u010di\u0173 ir tik taip pavyko 1920 m. liepos m\u0117nes\u012f priversti intendant\u016br\u0105 palikti ligonin\u0117s erdves. <\/p>\n\n\n\n Ligonin\u0117s trobesiai <\/strong><\/p>\n\n\n\n Gydytojas J.Bla\u017eys 1922 m. spaudoje gan i\u0161samiai apra\u0161\u0117 Taurag\u0117s psichiatrin\u0119 ligonin\u0119. \u0160io apra\u0161o sutrumpinta versija pateikiama toliau. <\/p>\n\n\n\n Ligonin\u0117 buvo aptverta auk\u0161ta m\u016brine siena. I\u0161 pastat\u0173 komplekso galin\u0117s pus\u0117s buvo sodas bei dar\u017eas, kur augintos roput\u0117s, kop\u016bstai ir kita. Pagrindiniame pastato korpuse (atsuktas \u012f dabartin\u0119 Dariaus ir Gir\u0117no g.) buvo \u012fsik\u016brusi pati ligonin\u0117. Kitame korpuse (atsuktas \u012f dabartin\u0119 J\u016bros g.), grei\u010diausiai, veik\u0117 ra\u0161tin\u0117, vaistin\u0117, ambulatorija, buvo \u012frengti gydytojo ir \u016bkio ved\u0117jo butai. Atskiruose pastatuose \u012fkurta virtuv\u0117 ir duonos kepykla, sand\u0117liai ir tarnautoj\u0173 kambariai bei pirtis. Visa teritorija ap\u0117m\u0117 2 ha plot\u0105. <\/p>\n\n\n\n Pirmame ligonin\u0117s pastato auk\u0161te buvo paskirti 7 atskiri kambariai neramiems ligoniams bei taip pat 4 atskiri kambariai ramiems pacientams d\u0117l savo b\u016bkl\u0117s negalintiems socializuotis. Vienas kambarys buvo paliktas atsargai, o kitas \u2013 skirtas siuvyklai. Dar 2 kambariai atiteko slaugytojoms. <\/p>\n\n\n\n Antrame auk\u0161te \u012fsik\u016br\u0117 vyr\u0173 skyrius. Ligoniams skirti 7 dideli kambariai, o vienas i\u0161 j\u0173 tarnavo, kaip valgomasis bei vieta, kur ligoniai praleid\u017eia savo laisvalaik\u012f. \u0160iame auk\u0161te vienas kambarys buvo paliktas slaugytojoms. <\/p>\n\n\n\n Tre\u010diame auk\u0161te \u012fkurdintas moter\u0173 skyrius su 7 palatomis, 1 valgomuoju ir 1 kambariu slaugytojoms. \u0160io auk\u0161to patalpos anks\u010diau naudotos, kaip r\u016bb\u0173 d\u017eiovykla ir sand\u0117liai, kol 1921 m. buvo suremontuotos ir pritaikytos ligoni\u0173 palatoms. <\/p>\n\n\n\n Antrame ir tre\u010diame auk\u0161tuose koridoriaus nebuvo. Kambariai buvo pereinami i\u0161 vieno \u012f kit\u0105, kas neatitiko ligonin\u0117ms taikom\u0173 standart\u0173. <\/p>\n\n\n\n R\u016bsyje gyveno darbininkai, laikytos maisto atsargos, kai kuriais atvejais \u012fkurdinami ir itin neram\u016bs pacientai. Neturint tinkamesni\u0173 patalp\u0173, r\u016bsys atliko ir lavonin\u0117s funkcij\u0105, kur daryti skrodimai. <\/p>\n\n\n\n Ligonin\u0117s ventiliacij\u0105 atlikdavo nat\u016braliu b\u016bdu \u2013 atidarant langus, nes specialios \u012frangos netur\u0117jo. Nebuvo ir vandentiekio bei kanalizacijos. Elektra buvo \u012fvesta, ta\u010diau \u0161viesa deg\u0117 tik iki 23 val. vakaro. 1922 m. ruden\u012f, vykdant naujos elektros stoties statymo darbus, elektra i\u0161vis nebetiekta. <\/p>\n\n\n\n Problemos d\u0117l finansavimo <\/strong><\/p>\n\n\n\n Nuo 1919 m. Sveikatos departamentas ligonin\u0119 finansavo nereguliariomis subsidijomis, kurios buvo nepakankamos. Pavyzd\u017eiui, 1920 m. ligonin\u0117s planuota s\u0105mata buvo 194 760 auksin\u0173, ta\u010diau Sveikatos departamentas i\u0161mok\u0117jo tik 102 000 auksin\u0173, taigi ligonin\u0117 baig\u0117 metus su 80 000 auksin\u0173 skola. <\/p>\n\n\n\n Nema\u017e\u0105 dal\u012f biud\u017eeto tur\u0117jo sudaryti i\u0161 u\u017e ligoni\u0173 gydym\u0105 gautas mokestis. Deja, \u0161i\u0105 rinkliav\u0105 susirinkti buvo labai sud\u0117tinga, kadangi gimin\u0117s da\u017eniausiai nenor\u0117jo mok\u0117ti, o vals\u010dius, i\u0161 kurio pacientas atkeliav\u0119s, taip pat krat\u0117si \u0161ios prievol\u0117s. Daug brangaus laiko s\u0105naud\u0173 pareikalaudavo susira\u0161in\u0117jimas su vals\u010diais bei giminai\u010diais, bandant i\u0161sireikalauti pinig\u0173. Pavyzd\u017eiui, 1923 m. u\u017e ligoni\u0173 i\u0161laikym\u0105 tur\u0117jo b\u016bti gauta 90 892 Lt, ta\u010diau i\u0161 \u0161ios sumos ligonin\u0117s biud\u017eetas papiln\u0117jo tik 26 040 Lt (dalis \u0161i\u0173 pinig\u0173 buvo skolos i\u0161 1922 m.). <\/p>\n\n\n\n Neretai gimin\u0117s u\u017e pirmus kelis m\u0117nesius mokest\u012f sumok\u0117davo, o po to, tarsi pamir\u0161davo apie pasiligojus\u012f artim\u0105j\u012f. B\u016bdavo net toki\u0173 atvej\u0173, jog giminai\u010diai atsisakydavo toliau mok\u0117ti mokest\u012f, ta\u010diau nebesutikdavo ligonio ir atsiimti. Leisdavo suprasti, kad, jei n\u0117ra galimyb\u0117s pagydyti, neprie\u0161taraut\u0173, jei ligonis b\u016bt\u0173 tiesiog numarintas. <\/p>\n\n\n\n 1921 m. ligonin\u0117je dirbo ligonin\u0117s ved\u0117jas, \u016bkvedys, 10 slaugytoj\u0173 ir 8 \u017eemesni tarnautojai (vir\u0117jos, skalb\u0117jos, darbininkai ir vartininkas). D\u0117l nepakankamo finansavimo algos buvo ma\u017eos, tod\u0117l dalis darbuotoj\u0173 i\u0161\u0117jo i\u0161 darbo, ta\u010diau Sveikatos departamentas vis tiek nesutiko kelti alg\u0173. Gydytojui J.Bla\u017eiui teko savo iniciatyva padidinti atlyginimus, kadangi darbuotoj\u0173 stygius k\u0117l\u0117 gr\u0117sm\u0119, jog bus paraly\u017eiuotas ligonin\u0117s darb\u0105. <\/p>\n\n\n\n Dvi ligonin\u0117s vienoje <\/strong><\/p>\n\n\n\n Daug kur spaudoje ra\u0161oma, jog pirmoji Taurag\u0117s apskrities ligonin\u0117 veik\u0117 Taurag\u0117s dvare, ta\u010diau gydytojo J.Bla\u017eio straipsniai paneigia \u0161\u012f teigin\u012f. J.Bla\u017eys tvirtina, kad, kol Taurag\u0117s apskrities savivaldyb\u0117 nesi\u0117m\u0117 kurti pilnateis\u0117s ligonin\u0117s, Taurag\u0117s pilies patalpose neoficialiai veik\u0117 ir apskrities ligonin\u0117. Nepalankios situacijos spiriamas, jis buvo i\u0161skyr\u0119s kelis kambarius ap\u017ei\u016br\u0117ti ir gydyti kitomis ligomis sergantiems pacientams. Visgi, daugiausiai \u010dia lankydavosi negaluojantys kareiviai. <\/p>\n\n\n\n 1920 m. rugpj\u016b\u010dio m\u0117nes\u012f buvo oficialiai \u012fsteigta Taurag\u0117s apskrities ligonin\u0117, kuri ir toliau veik\u0117 Taurag\u0117s pilyje. Nauj\u0173 patalp\u0173 paie\u0161kos buvo bevais\u0117s, kadangi miesto statiniai stipriai nukent\u0117jo Pirmojo pasaulinio karo metu. <\/p>\n\n\n\n Ligonin\u0117s dalijosi bendromis patalpomis iki 1922 m. vasario m\u0117nesio, kai pagaliau pavyko rasti problemos sprendim\u0105. Taurag\u0117s apskrities ligoninei parinktos patalpos Taurag\u0117s dvare. Nuo tada psichiatrin\u0117s ligonin\u0117s kiemo vartai b\u016bdavo laikomi u\u017edaryti, o juos pri\u017ei\u016br\u0117jo vartininkas. <\/p>\n\n\n\n Nepateisinti l\u016bkes\u010diai <\/strong><\/p>\n\n\n\n Ligonin\u0117s ved\u0117jas J.Bla\u017eys ne kart\u0105 spaudoje piktinosi, kad Taurag\u0117s psichiatrin\u0117 ligonin\u0117 neatitinka tokioms \u012fstaigoms keliam\u0173 reikalavim\u0173. <\/p>\n\n\n\n Nors kai kuriuos tr\u016bkumus \u2013 ma\u017eus langus, elektros nebuvim\u0105 ar netinkamus tualetus \u2013 buvo \u012fmanoma i\u0161taisyti gavus atitinkam\u0105 finansavim\u0105, ta\u010diau egzistavo ir esmini\u0173 problem\u0173, kuri\u0173 pa\u0161alinti nebuvo galimyb\u0117s. Viena j\u0173 \u2013 pats pastatas, kurio patalp\u0173 i\u0161d\u0117stymas netiko ligoninei. D\u0117l to visi pacientai, nepaisant j\u0173 lig\u0173 pob\u016bd\u017eio, buvo laikomi kartu viename pastate. <\/p>\n\n\n\n Kita esmin\u0117 problema \u2013 ligonin\u0117s dydis. Pagal higienos normas joje gal\u0117jo b\u016bti apgyvendinti 105 ligoniai, ta\u010diau neretai j\u0173 b\u016bta 120, o v\u0117lesniais metais skai\u010dius net perkop\u0117 200. Galimybi\u0173 pastat\u0105 i\u0161pl\u0117sti nebuvo, kadangi aplinkiniai plotai buvo u\u017estatyti ir apriboti gatvi\u0173 tinklo. <\/p>\n\n\n\n Netinkama laikyta ir pati ligonin\u0117s vieta \u2013 \u0161i medicinos \u012fstaiga buvo \u012fkurta valstyb\u0117s pakra\u0161tyje, tod\u0117l apsunkintas ry\u0161i\u0173 palaikymas su Kaune \u012fsik\u016brusiais vald\u017eios atstovais. <\/p>\n\n\n\n Gydymo metodai <\/strong><\/p>\n\n\n\n Taurag\u0117s psichiatrin\u0117je ligonin\u0117je stengtasi pacient\u0173 neu\u017edaryti tarp keturi\u0173 sien\u0173 ir si\u016blyta prisid\u0117ti prie \u012fvairi\u0173 darb\u0173 (\u012fvardinama, kaip ergoterapija), reikaling\u0173 atlikti ligonin\u0117s virtuv\u0117je, kieme, dar\u017ee, siuvykloje. Ligoniams leista dirbti su varstotu, kurpiaus \u012frankiais. Apie 30 % pacient\u0173 noriai \u012fsijungdavo \u012f \u0161ias veiklas, daugiau ar ma\u017eiau prisidedan\u010dias prie j\u0173 psichin\u0117s b\u016bkl\u0117s ger\u0117jimo. <\/p>\n\n\n\n Kita dalis ligoni\u0173 b\u016bdavo labai neram\u016bs, tod\u0117l juos tekdavo laikyti u\u017edarytus cel\u0117se, kur paklodavo \u0161iaud\u0173 ir i\u0161rengdavo, kadangi \u0161ie pacientai r\u016bbus tiesiog nusipl\u0117\u0161davo nuo k\u016bno. <\/p>\n\n\n\n Iki Pirmojo pasaulinio karo Vakar\u0173 Europoje buvo taikyta tokia praktika, kad visi psichikos ligomis sergantys asmenys turi b\u016bti hospitalizuojami ir gydomi ilg\u0105 laik\u0105 nepertraukiamai. Tarpukariu ypa\u010d vokie\u010di\u0173 mokslininkai prad\u0117jo neigti \u0161i\u0105 nuomon\u0119 ir si\u016blyti hospitalizacijos laik\u0105 trumpinti. J\u0173 teigimu, ilgas laikas, praleistas ligonin\u0117je, gali netgi kenkti, ypa\u010d sergantiems \u0161izofrenija. <\/p>\n\n\n\n Taurag\u0117s psichiatrin\u0117je ligonin\u0117je tokie naujovi\u0161ki principai buvo taikomi vien tik d\u0117l viet\u0173 stygiaus. \u012e \u0161i\u0105 medicinos \u012fstaig\u0105 priimdavo pirmiausiai neramius ir agresyvius ligonius ir stengdavosi juos greitai i\u0161leisti. <\/p>\n\n\n\n Vaist\u0173 ligonin\u0117je naudodavo palyginti ma\u017eai, nes nelaik\u0117 to pagrindiniu gydymo metodu. Pavyzd\u017eiui, 1921 m. sunaudota apie 12 kg bromo. Tai raminamieji vaistai, kurie \u0161iais laikais nebenaudojami, nes ilgainiui sukelia l\u0117tin\u012f apsinuodijim\u0105, pasirei\u0161kiant\u012f odos b\u0117rimais, atminties sutrikimais bei apatija. Taip pat da\u017enai naudotas chloralhidratas. Jo 1921 m. prireik\u0117 6 kg. \u0160ie raminamieji vaistai sukelia priklausomyb\u0119, tod\u0117l \u0161iais laikais i\u0161imti i\u0161 apyvartos. <\/p>\n\n\n\n Naujas gydytojas <\/strong><\/p>\n\n\n\n 1922 m. gegu\u017e\u0117s m\u0117nes\u012f Taurag\u0117s psichiatrin\u0117je ligonin\u0117je prad\u0117jo dirbti gydytojas asistentas J.Kairi\u016bk\u0161tis, v\u0117liau tap\u0119s eksperimentin\u0117s ir klinikin\u0117s farmakologijos pradininku Lietuvoje. <\/p>\n\n\n\n J.Kairi\u016bk\u0161tis gim\u0117 1896 m. spalio 13 d. Seinuose. 1916 m. baig\u0117 gimnazij\u0105 Vorone\u017ee. 1920 m. \u012fgijo gydytojo kvalifikacij\u0105 Sankt Peterburgo karo medicinos akademijoje. Prad\u0117j\u0119s dirbti Taurag\u0117s psichiatrin\u0117je ligonin\u0117je u\u017e\u0117m\u0117 gydytojo asistento pareigas, ta\u010diau 1924 m., gydytojui J.Bla\u017eiui i\u0161vykus darbuotis \u012f Kaun\u0105, per\u0117m\u0117 Taurag\u0117s psichiatrin\u0117s ligonin\u0117s ved\u0117jo pareig\u0173 na\u0161t\u0105. 1924\u20131925 m. taip pat dirbo Taurag\u0117s suaugusi\u0173j\u0173 gimnazijos mokytoju. <\/p>\n\n\n\n Pasakojama, kad J.Kairi\u016bk\u0161tis buv\u0119s labai atidus ir r\u016bpestingas ligoniams, taip pat supratingas personalui, d\u0117l to vis\u0173 gerbtas ir myl\u0117tas. <\/p>\n\n\n\n B\u016bdamas visuomeni\u0161kai aktyvus, jis neapsiribojo vien profesine veikla ir tapo vienu i\u0161 laisvamani\u0173 jud\u0117jimo Lietuvoje iniciatori\u0173. Kartu su kitais 1924 m. \u0160iauliuose \u012fk\u016br\u0117 Lietuvos laisvamani\u0173 etin\u0117s kult\u016bros draugij\u0105. Jis buvo vienas i\u0161 redaktori\u0173 1933 m. prad\u0117to leisti dvisavaitinio laikra\u0161\u010dio \u201eLaisvoji mintis\u201c bei i\u0161leido kelet\u0105 knyg\u0173 ateistine tematika. <\/p>\n\n\n\n Nuo 1926 m. vadovavo Valstybinei psichiatrinei ligoninei Kalvarijoje, kur buvo \u012fk\u016br\u0119s eksperimentin\u0119 laboratorij\u0105. <\/p>\n\n\n\n Nuo 1932 m. gyveno Kaune, kur d\u0117st\u0117 Vytauto Did\u017eiojo universitete. 1941 m. tapo profesoriumi. 1942\u20131944 m. dirbo Vilniaus neurologin\u0117je ligonin\u0117je gydytoju. 1944\u20131957 m. d\u0117st\u0117 Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, kur\u012f laik\u0105 netgi buvo \u0161io fakulteto dekanu. <\/p>\n\n\n\n J.Kairi\u016bk\u0161tis mir\u0117 1957 m. spalio 9 d. <\/p>\n\n\n\n Kazys Grinius atlieka revizij\u0105 <\/strong><\/p>\n\n\n\n Ligonin\u0117s ved\u0117jas J.Bla\u017eys ne vien\u0105 kart\u0105 skait\u0117 prane\u0161imus, ra\u0161\u0117 straipsnius, lai\u0161kus apie tai, kokia apverktina Taurag\u0117s psichiatrin\u0117s ligonin\u0117s b\u016bkl\u0117, ta\u010diau vald\u017eia nesi\u0117m\u0117 spr\u0119sti problemos i\u0161 pagrind\u0173. <\/p>\n\n\n\n Galiausiai, 1922 m. spalio 26 d. \u012f Taurag\u0117s psichiatrin\u0119 ligonin\u0119 buvo pasi\u0173sta revizijos komisija, kuri\u0105 sudar\u0117 pirmininkas daktaras K.Grinius bei nariai: Valstyb\u0117s kontrol\u0117s atstovas Bratanavi\u010dius, Karo sanitarijos skyriaus atstovas gydytojas pulkininkas Ingelevi\u010dius bei daktaras Kutorga. Taip pat dalyvavo Taurag\u0117s apskrities vir\u0161ininkas Vai\u0161nys ir Taurag\u0117s apskrities technikos in\u017einierius Klima\u0161auskas. <\/p>\n\n\n\n Komisija, atlikusi Taurag\u0117s psichiatrin\u0117s ligonin\u0117s patikrinim\u0105, nustat\u0117, kad \u012fstaig\u0105 b\u016btina i\u0161kelti \u012f kit\u0105 viet\u0105. Vis d\u0117lto pripa\u017e\u012fstama, kad tai artimiausiu metu ne\u012fmanoma, tod\u0117l nuspr\u0119sta imtis priemoni\u0173 gerinti dabartines s\u0105lygas. <\/p>\n\n\n\n Pirmiausia numatyta remontuoti pagrindin\u012f korpus\u0105, kuriame \u012fkurdinti pacientai. Pastatas spar\u010diai nyksta \u2013 sienose atsiv\u0117r\u0119 ply\u0161iai kelia gr\u0117sm\u0119, tod\u0117l b\u016btinas skubus remontas. Taip pat planuojama \u012fstatyti 20 nauj\u0173 dideli\u0173 lang\u0173, sutvarkyti kit\u0173 pastat\u0173 bei vis\u0173 keturi\u0173 bok\u0161t\u0173 stogus, aptverti sod\u0105 ir dar\u017e\u0105 bei \u012frengti tualetus. <\/p>\n\n\n\n Komisija atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f ir \u012f kit\u0105 problem\u0105 \u2013 ligonin\u0117je tr\u016bksta patalyn\u0117s ir drabu\u017ei\u0173. D\u0117l \u0161io stygiaus dalis pacient\u0173 neturi kuo apsirengti: jie priversti vaik\u0161\u010dioti nuogi arba vilk\u0117ti skarmalais <\/p>\n\n\n\n Dar viena opi situacija \u2013 darbuotoj\u0173 tr\u016bkumas. Nuspr\u0119sta, kad ligonin\u0117 turi \u012fdarbinti dar \u0161e\u0161ias slaugytojas bei ra\u0161tinink\u0105. Pasak komisijos, be papildom\u0173 darbuotoj\u0173 ne\u012fmanoma u\u017etikrinti kokybi\u0161kos ligoni\u0173 prie\u017ei\u016bros. <\/p>\n\n\n\n Situacija ger\u0117ja <\/strong><\/p>\n\n\n\n Po revizijos komisijos apsilankymo teigiami poslinkiai pasijaut\u0117 ne i\u0161kart. 1922-ieji ligoninei buvo ypa\u010d sunk\u016bs. Mark\u0117s nuvert\u0117jimas ir naujos valiutos \u2013 lito \u2013 \u012fvedimas smarkiai pablogino finansin\u0119 pad\u0117t\u012f. Daugiausia l\u0117\u0161\u0173 pareikalaudavo pacient\u0173 maitinimas. Met\u0173 pabaigoje finansin\u0117s atsargos visi\u0161kai i\u0161seko, tod\u0117l teko ma\u017einti porcijas, pirmiausia riebal\u0173, ir tai skaud\u017eiai paliet\u0117 ligonius. <\/p>\n\n\n\n 1923 m. pasitiko \u017eymiai geresn\u0117mis naujienomis: Sveikatos departamentas prad\u0117jo reguliariai finansuoti ligonin\u0117s darb\u0105. Tai leido pagaliau \u012fgyvendinti planus, kurie ilgai buvo atid\u0117lioti ir apsunkino darb\u0105. <\/p>\n\n\n\n Per metus ligonin\u0117je \u012fstatyti 26 dideli langai antrajame ir tre\u010diajame auk\u0161tuose. Grotos buvo pa\u0161alintos, o visi langai imti rakinti raktu. Tik pirmojo auk\u0161to cel\u0117se, kur laikyti neram\u016bs ligoniai, dar liko 8 seno tipo langai. Ligonin\u0117s sodas aptvertas lent\u0173 tvora, taip pat aptverta teritorija i\u0161 fasadin\u0117s pus\u0117s. Visuose ligonin\u0117s pastatuose \u012fvesta elektra \u2013 sumontuotos net 106 elektros lemput\u0117s. <\/p>\n\n\n\n Ilgai laukti poky\u010diai <\/strong><\/p>\n\n\n\n Tuometinis ligonin\u0117s ved\u0117jas J.Kairi\u016bk\u0161tis, ap\u017evelgdamas 1925 m. spaudoje, skund\u0117si ypa\u010d padid\u0117jusiu ligonin\u0117s u\u017eimtumu. Vidutinis dieninis ligoni\u0173 skai\u010dius buvo 203, nors ligonin\u0117 pagal turimas s\u0105lygas gal\u0117jo gydyti tik apie 100 pacient\u0173. Susidar\u0117 tokia situacija, kad vienam gydytojui teko 100, o vienai slaugytojai \u2013 apie 15 ligoni\u0173 prie\u017ei\u016bra. D\u0117l papildom\u0173 etat\u0173 steigimo buvo kreiptasi \u012f Sveikatos departament\u0105 ir anks\u010diau, ta\u010diau situacija nebuvo pagerinta. Gydytojas J.Kairi\u016bk\u0161tis steb\u0117josi, kad esant tokioms s\u0105lygoms pavyko i\u0161vengti nelaiming\u0173 atsitikim\u0173. <\/p>\n\n\n\n Galiausiai ledai pajud\u0117jo, kai Sveikatos departamentui pavyko rasti naujas patalpas ligonin\u0117s perk\u0117limui. Tam tikslui buvo pasirinktos carin\u0117s Rusijos kareivin\u0117s Kalvarijoje, pastatytos XIX a. pab. Nuo 1925 m. vyko remonto ir kiti persik\u0117limo paruo\u0161iamieji darbai, kurie u\u017etruko iki 1926 m. lapkri\u010dio m\u0117nesio. Remonto darbai atsi\u0117jo apie 500 000 Lt. <\/p>\n\n\n\n I\u0161 Taurag\u0117s psichiatrin\u0117s ligonin\u0117s \u012f Kalvarijos ligonin\u0119 perkelta apie 250 pacient\u0173, ta\u010diau naujose patalpose gal\u0117jo tilpti \u017eymiai didesnis skai\u010dius \u017emoni\u0173, netgi 500\u2013600, kas atitiko tuometinius Lietuvos poreikius. <\/p>\n\n\n\n Psichiatrin\u0117 ligonin\u0117 Kalvarijoje su pertrauka (1941\u20131944 m.) veik\u0117 iki 1950 m., kai \u0161i gydymo \u012fstaiga buvo i\u0161keldinta, o vietoje jos \u012fkurdintas sovietin\u0117s armijos dalinys. <\/p>\n\n\n\n Taurag\u0117s pilies pastatas, i\u0161sik\u0117lus psichiatrinei ligoninei, liko tu\u0161\u010dias. Sveikatos departamentas pastato korpus\u0105, esant\u012f i\u0161 dabartin\u0117s J\u016bros g. pus\u0117s, perdav\u0117 Taurag\u0117s apskrities savivaldybei su s\u0105lyga, kad \u010dia b\u016bt\u0173 \u012fkurta Taurag\u0117s apskrities ligonin\u0117. Centrin\u012f korpus\u0105, esant\u012f i\u0161 Dariaus ir Gir\u0117no g. pus\u0117s, perleido \u0160vietimo ministerijai, kuri \u010dia \u012fkurdino Taurag\u0117s auk\u0161tesni\u0105j\u0105 komercijos mokykl\u0105. <\/p>\n\n\n\n Vaiva Kiniulien\u0117, Taurag\u0117s kra\u0161to muziejaus \u201eSantaka\u201c rinkini\u0173 saugotoja <\/strong><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" \u0160iandien gali atrodyti ne\u012fprasta, kad de\u0161imtmet\u012f Taurag\u0117s pilies sienos buvo priglaudusios psichiatrin\u0119 ligonin\u0119 (1916\u20131926 m.). Tuo metu tai buvo vienintel\u0117 tokio pob\u016bd\u017eio \u012fstaiga Lietuvoje, teikusi pagalb\u0105 \u017emon\u0117ms, kuri\u0173 artimieji nebepaj\u0117gdavo j\u0173 pri\u017ei\u016br\u0117ti ir gydyti namuose. Nors s\u0105lygos \u0161ioje ligonin\u0117je toli gra\u017eu neprilygo \u0161iuolaikiniams standartams, ji atliko itin svarbi\u0105 socialin\u0119 ir medicinin\u0119 misij\u0105 \u2013 r\u016bpinosi labiausiai […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":10983,"comment_status":"closed","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"ngg_post_thumbnail":0},"categories":[7],"tags":[],"translation":{"provider":"WPGlobus","version":"2.8.9","language":"en","enabled_languages":["lt","de","pl","lv","en","uk","ru"],"languages":{"lt":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"de":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"pl":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"lv":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"en":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"uk":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"ru":{"title":false,"content":false,"excerpt":false}}},"acf":[],"uagb_featured_image_src":{"full":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/1..jpg",960,692,false],"thumbnail":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/1.-300x300.jpg",300,300,true],"medium":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/1.-500x360.jpg",500,360,true],"medium_large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/1.-768x554.jpg",768,554,true],"large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/1..jpg",960,692,false],"1536x1536":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/1..jpg",960,692,false],"2048x2048":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/1..jpg",960,692,false],"thumbnail-normal":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/1.-700x692.jpg",700,692,true]},"uagb_author_info":{"display_name":"Redaktorius","author_link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/author\/redaktorius\/"},"uagb_comment_info":0,"uagb_excerpt":"\u0160iandien gali atrodyti ne\u012fprasta, kad de\u0161imtmet\u012f Taurag\u0117s pilies sienos buvo priglaudusios psichiatrin\u0119 ligonin\u0119 (1916\u20131926 m.). Tuo metu tai buvo vienintel\u0117 tokio pob\u016bd\u017eio \u012fstaiga Lietuvoje, teikusi pagalb\u0105 \u017emon\u0117ms, kuri\u0173 artimieji nebepaj\u0117gdavo j\u0173 pri\u017ei\u016br\u0117ti ir gydyti namuose. Nors s\u0105lygos \u0161ioje ligonin\u0117je toli gra\u017eu neprilygo \u0161iuolaikiniams standartams, ji atliko itin svarbi\u0105 socialin\u0119 ir medicinin\u0119 misij\u0105 \u2013 r\u016bpinosi labiausiai…","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10982"}],"collection":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10982"}],"version-history":[{"count":5,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10982\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":10991,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10982\/revisions\/10991"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/10983"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10982"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10982"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10982"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/1.-1.jpg\")
![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/2.-648x1024.jpg\")
![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/3.-1024x679.jpg\")