Taurag\u0117s apskrities ligonin\u0117s istorija yra neatsiejama miesto ir viso kra\u0161to raidos dalis. 1932 m. Taurag\u0117je i\u0161kil\u0119 naujieji apskrities ligonin\u0117s r\u016bmai tapo vienu moderniausi\u0173 miesto visuomenini\u0173 pastat\u0173. Ta\u010diau iki \u0161io pastato atsiradimo ligonin\u0117 nu\u0117jo ilg\u0105 ir nelengv\u0105 keli\u0105, apie kur\u012f pla\u010diau su\u017einosite \u0161iame straipsnyje.<\/strong> <\/p>\n\n\n\n Ligonin\u0117 be vietos<\/strong> <\/p>\n\n\n\n Daug kur spaudoje ra\u0161oma, jog pirmoji Taurag\u0117s apskrities ligonin\u0117 veikl\u0105 prad\u0117jo Taurag\u0117s dvare, ta\u010diau Valstybin\u0117s psichiatrin\u0117s ligonin\u0117s, veikusios Taurag\u0117s pilyje 1916\u20131926 m., ved\u0117jo Juozo Bla\u017eio bei Taurag\u0117s apskrities ligonin\u0117s ved\u0117jo Florijono Tallat-Kelp\u0161os straipsniai paneigia \u0161\u012f teigin\u012f. Jie tvirtina, kad, kol Taurag\u0117s apskrities savivaldyb\u0117 nesi\u0117m\u0117 kurti pilnateis\u0117s ligonin\u0117s, Taurag\u0117s pilies patalpose glaud\u0117si ir psichiatrijos ligonin\u0117, ir neoficiali apskrities ligonin\u0117. Nepalankios situacijos spiriamas, psichiatras J.Bla\u017eys buvo i\u0161skyr\u0119s kelis kambarius ap\u017ei\u016brai bei gydymui kitomis ligomis sergantiems pacientams. Tokia situacija t\u0119s\u0117si nuo 1919 m. iki 1920 m. rugpj\u016b\u010dio m\u0117n. <\/p>\n\n\n\n 1920 m. rugs\u0117jo 15 d. buvo oficialiai \u012fsteigta Taurag\u0117s apskrities ligonin\u0117, kuri ir toliau tur\u0117jo spraustis ank\u0161tose Taurag\u0117s pilies patalpose. Nauj\u0173 erdvi\u0173 paie\u0161kos \u0161iai gydymo \u012fstaigai buvo bevais\u0117s, kadangi miesto statiniai stipriai nukent\u0117jo Pirmojo pasaulinio karo metu. <\/p>\n\n\n\n Ligonin\u0117s dalijosi bendromis patalpomis iki 1922 m. vasario m\u0117nesio, kai pagaliau pavyko rasti problemos sprendim\u0105 \u2013 Taurag\u0117s apskrities ligonin\u0117 i\u0161kelta \u012f Taurag\u0117s dvar\u0105. Be to, jai skirtas 14 ha dirbamos \u017eem\u0117s sklypas. <\/p>\n\n\n\n Nei\u0161veng\u0119s geto ir Sibiro<\/strong> <\/p>\n\n\n\n Pirmuoju ligonin\u0117s ved\u0117ju yra laikomas \u017eyd\u0173 kilm\u0117s gydytojas Benjaminas Zacharinas (1887\u20131952 arba 1954). Jis medicinos mokslus baig\u0117 1912 m. Maskvoje. Po to dirbo Kaune, Pirmojo pasaulinio karo metais \u2013 Rusijos kariuomen\u0117s karo gydytoju. <\/p>\n\n\n\n Kada B.Zacharinas \u012fsidarbino Taurag\u0117je, tiksli\u0173 duomen\u0173 n\u0117ra. Grei\u010diausiai, nuo 1920 m. rugs\u0117jo, kai ligonin\u0117 buvo oficialiai \u012fkurta. Be to, jam buvo paskirta eiti Taurag\u0117s apskrities gydytojo pareigas, kas ap\u0117m\u0117 sanitarin\u0119 prie\u017ei\u016br\u0105, u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 kontrol\u0119, vakcinacij\u0105, kaimo medicinos prie\u017ei\u016br\u0105, teismo medicin\u0105 ir kitas funkcijas. <\/p>\n\n\n\n Deja, menkai \u017einoma apie \u0161io mediko nuveiktus darbus Taurag\u0117s kra\u0161te. \u012esp\u016bd\u012f galima susidaryti i\u0161 keli\u0173 \u017einu\u010di\u0173 1922 m. \u017eurnale \u201eMedicina\u201c. Vienoje j\u0173 apra\u0161oma, jog jis Taurag\u0117je \u012fsteig\u0117 sanatorij\u0105 d\u017eiovininkams bei nupirko rentgeno aparat\u0105. <\/p>\n\n\n\n Kita \u017einut\u0117 atspindi to meto realijas. 1922 m. spal\u012f gydytojas B.Zacharinas kreip\u0117si \u012f Vokietijos atstovyb\u0119, nor\u0117damas gauti viz\u0105 va\u017eiavimui \u012f Vokietij\u0105. Jo pra\u0161ymas buvo atmestas grind\u017eiant tuo, jog Lietuvoje medicinos praktika besiver\u010diantys vokie\u010diai gydytojai yra ver\u010diami mokytis lietuvi\u0173 kalb\u0105 ir i\u0161laikyti egzaminus. Paai\u0161k\u0117jo, kad su tokia situacija susid\u016br\u0117 ir daugiau Lietuvos gydytoj\u0173. Tokiu b\u016bdu Vokietijos atstovyb\u0117 siek\u0117 padaryti spaudim\u0105 ir pakeisti Lietuvoje galiojan\u010dius \u012fstatymus. B.Zacharinas tuo labai pasipiktino ir kreip\u0117si \u012f medik\u0173 bendruomen\u0119, nor\u0117damas informuoti apie susidariusi\u0105 pad\u0117t\u012f. <\/p>\n\n\n\n Gydytojas B.Zacharinas Taurag\u0117je ilgai neu\u017esibuvo. 1923 m. pabaigoje i\u0161vyko dirbti \u012f Kaun\u0105, kur vert\u0117si gydytojo praktika (1927\u20131940 m. tur\u0117jo priva\u010di\u0105 15 lov\u0173 ligonin\u0119) bei d\u0117st\u0117 Lietuvos universitete. <\/p>\n\n\n\n Vokie\u010di\u0173 okupacijos metais B.Zacharinas dirbo Kauno geto ligonin\u0117je, buvo chirurgijos skyriaus ved\u0117jas, o v\u0117liau vadovavo \u017dyd\u0173 tarybos sveikatos skyriui. Likvidavus get\u0105, kalintas koncentracijos stovykloje. Gr\u012f\u017e\u0119s 1944\u20131952 m. d\u0117st\u0117 Vilniaus universitete, kol buvo suimtas, i\u0161ve\u017etas \u012f Sibir\u0105, kur 1952 m. arba 1954 m. mir\u0117 (\u0161altiniai nurodo skirtingas datas). <\/p>\n\n\n\n Ve\u017eimu \u012f darb\u0105<\/strong> <\/p>\n\n\n\n Ligoninei persik\u0117lus \u012f Taurag\u0117s dvar\u0105 \u010dia \u012frengti chirurgijos, vidaus, gimdymo ir u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 skyriai. Stacionare sudarytos s\u0105lygos gydytis iki 25 ligoni\u0173, v\u0117liau lov\u0173 pagaus\u0117jo iki 40. <\/p>\n\n\n\n Ligonin\u0117s ved\u0117jas B.Zacharinas ir aku\u0161er\u0117 gyveno mieste, tod\u0117l j\u0173 atve\u017eti ve\u017eimu atvykdavo kasdien, kad jie ligonin\u0117je padirb\u0117t\u0173 kelet\u0105 valand\u0173. Lik\u0119s personalas gyveno pa\u010dioje gydymo \u012fstaigoje. Atlikti nedideles operacijas taip pat buvo kvie\u010diamas vyresnysis pasienio pulko gydytojas J.Pralgauskas. <\/p>\n\n\n\n Prie ligonin\u0117s veik\u0117 ambulatorija (atitikt\u0173 dabartin\u0117s poliklinikos funkcijas), bet gydytojas taip pat va\u017ein\u0117davo i\u0161 miesto ir daug ligoni\u0173 nepriimdavo \u2013 vidutini\u0161kai apie 200 per metus. Nuo 1923 m. ambulatorija persik\u0117l\u0117 \u012f miesto centr\u0105, bet neilgai trukus nebeliko gydytojo, galin\u010dio eiti \u0161ias pareigas, tod\u0117l \u012fstaiga nutrauk\u0117 veikl\u0105. <\/p>\n\n\n\n Ligonin\u0117s turimas dar\u017eas neatne\u0161\u0117 reik\u0161mingesn\u0117s naudos, o jo prie\u017ei\u016bra trukd\u0117 darbuotojams tinkamai atlikti tiesiogines pareigas, tod\u0117l 1924 m. \u017eem\u0117s sklypo nuspr\u0119sta atsisakyti. <\/p>\n\n\n\n Antrasis vadovas<\/strong> <\/p>\n\n\n\n Antruoju ligonin\u0117s ved\u0117ju tapo Felicijonas Barnaba Ratomskis (1864\u20131925). Jis kil\u0119s i\u0161 Taurag\u0117s apskrities, Skaudvil\u0117s vals\u010diaus. Mok\u0117si \u0160iauli\u0173 gimnazijoje, v\u0117liau studijavo Maskvos universiteto Medicinos fakultete, kur\u012f baig\u0117 1890 m. Dirbo Maskvoje, u\u017esi\u0117m\u0117 ginekologija ir elektrogydymu. Pirmojo pasaulinio karo metais darbavosi ligonin\u0117se Rusijoje, v\u0117liau persik\u0117l\u0117 \u012f Vilni\u0173. <\/p>\n\n\n\n 1923 m. pavasar\u012f buvo pakviestas vadovauti Taurag\u0117s apskrities ligoninei ir \u0161ias pareigas \u0117jo iki mirties \u2013 1925 m. rugpj\u016b\u010dio 24 d. <\/p>\n\n\n\n Gydytojas B.Zacharinas, pa\u017einoj\u0119s F.Ratomsk\u012f, apie j\u012f atsiliep\u0117 kaip apie gero ir linksmo b\u016bdo \u017emog\u0173, atsidavus\u012f medik\u0105, mok\u0117jus\u012f paprastai ir ai\u0161kiai i\u0161d\u0117styti medicininius dalykus. <\/p>\n\n\n\n Kadangi \u0161is gydytojas ligoninei vadovavo gan trumpai, nepavyko rasti daugiau informacijos apie jo veikl\u0105 Taurag\u0117s kra\u0161te. <\/p>\n\n\n\n Konfliktas, kainav\u0119s darbo viet\u0105<\/strong> <\/p>\n\n\n\n Po F.Ratomskio mirties Taurag\u0117s ligoninei kur\u012f laik\u0105 vadovavo vienas po kito du laikini ved\u0117jai, kol 1926 m. vasar\u012f \u0161ias pareigas per\u0117m\u0117 gydytojas F.Tallat-Kelp\u0161a (1894\u20131988). <\/p>\n\n\n\n B\u016bsimasis chirurgas medicin\u0105 studijavo 1912\u20131917 m. Tartu universitete. Pirmojo pasaulinio karo metais dirbo karo ligonin\u0117se Rusijoje, o 1922 m. baig\u0117 Lietuvos universitet\u0105. 1921\u20131925 m. jis tarnavo Lietuvos kariuomen\u0117s gydytoju. <\/p>\n\n\n\n F.Tallat-Kelp\u0161a Taurag\u0117s ligoninei vadovavo 1926\u20131932 m. \u0160iuo laikotarpiu jis aktyviai prisid\u0117jo prie visuomen\u0117s sveikatos stiprinimo: 1930\u20131934 m. buvo Kovai su tuberkulioze draugijos Taurag\u0117s skyriaus pirmininkas ir Tuberkuliozinio dispanserio ved\u0117jas. <\/p>\n\n\n\n Taurag\u0117je jis buvo \u017einomas ne tik kaip gabus chirurgas, bet ir kaip principingas ligonin\u0117s vadovas. I\u0161 pareig\u0173 atsistatydino kilus konfliktui su naujai statomos ligonin\u0117s statyb\u0173 rangovu Albinu Sabaliausku bei apskrities vir\u0161ininku Broniumi Draugeliu, kurie nenor\u0117jo laikytis patvirtinto projekto, o siek\u0117 sutaupyti pastato kokyb\u0117s s\u0105skaita. <\/p>\n\n\n\n 1935\u20131937 m. v\u0117l dirbo Lietuvos kariuomen\u0117s gydytoju, o 1937\u20131944 m. vadovavo \u0160iauli\u0173 miesto ligonin\u0117s Chirurgijos skyriui. 1944 m. F.Tallat-Kelp\u0161a pasitrauk\u0117 \u012f Vokietij\u0105, o 1949 m. emigravo \u012f JAV. Ten i\u0161 prad\u017ei\u0173 dirbo pramonin\u0117s medicinos srityje, v\u0117liau \u2013 tuberkulioz\u0117s sanatorijose \u010cikagoje. <\/p>\n\n\n\n Mir\u0117 sulauk\u0119s 94 m., palaidotas \u010cikagos \u0160v. Kazimiero kapin\u0117se. <\/p>\n\n\n\n Am\u017einink\u0173 prisiminimuose F.Tallat-Kelp\u0161a i\u0161liko kaip ypa\u010d savo profesijai atsidav\u0119s gydytojas, daug d\u0117mesio skyr\u0119s vaik\u0173 sveikatai. Jis Taurag\u0117s \u0161auli\u0173 namuose t\u0117vams rengdavo nemokamas paskaitas apie sveik\u0105 gyvensen\u0105. Be medicinin\u0117s veiklos, gydytojas aktyviai dom\u0117josi kult\u016briniu gyvenimu ir buvo nuolatinis \u012fvairi\u0173 rengini\u0173 lankytojas bei entuziastas. <\/p>\n\n\n\n Sugr\u012f\u017eimas \u012f pil\u012f<\/strong> <\/p>\n\n\n\n Ligonin\u0117s \u012fkurdinimas Taurag\u0117s dvare nei\u0161sprend\u0117 vis\u0173 problem\u0173. Netrukus paai\u0161k\u0117jo, kad tr\u016bksta patalp\u0173 ir \u012frangos, o gydymo \u012fstaigos veikl\u0105 apsunkino ir sud\u0117tingas jos pasiekiamumas \u2013 ligonin\u0117 buvo nutolusi apie 4 km nuo miesto centro. D\u0117l \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 ji negal\u0117jo tinkamai patenkinti gyventoj\u0173 gydymo poreiki\u0173. <\/p>\n\n\n\n F.Tallat\u2011Kelp\u0161ai prad\u0117jus vadovauti Taurag\u0117s ligoninei, prasid\u0117jo naujas jos raidos etapas. Svarbiausias pokytis buvo ligonin\u0117s perk\u0117limas \u012f Taurag\u0117s pil\u012f 1926 m. pabaigoje, kai i\u0161keldinta iki tol \u010dia veikusi Valstybin\u0117 psichiatrijos ligonin\u0117. <\/p>\n\n\n\n Taurag\u0117s pilyje ligonin\u0117 buvo \u012fkurdinta korpuse, kuriame \u0161iandien veikia Taurag\u0117s kra\u0161to muziejaus \u201eSantaka\u201c ekspozicijos. \u0160iose patalpose buvo ligoni\u0173 palatos, rentgeno kabinetas, ambulatorija, laboratorija, ra\u0161tin\u0117 ir vaistin\u0117 (tik ligonin\u0117s reikm\u0117ms). Pastate \u0161alia gyveno ligonin\u0117s personalas, buvo sand\u0117liai, kitame pastate \u2013 venerini\u0173 lig\u0173 ambulatorija (pastatai iki \u0161i\u0173 dien\u0173 nei\u0161liko). <\/p>\n\n\n\n F.Tallat-Kelp\u0161a inicijavo naujo rentgeno aparato pirkim\u0105, kadangi senasis, dar pirktas gydytojo B.Zacharino, nebeveik\u0117. Taip pat buvo \u012fsigytas mikroskopas, kvarco \u017eibintas (ultravioletini\u0173 spinduli\u0173 terapijos prietaisas, tarpukariu naudotas rachito, odos lig\u0173, tuberkulioz\u0117s gydymui bei dezinfekcijai). \u012erengta operacin\u0117 su nauju stalu bei 2 instrument\u0173 staliukais. \u012ekurtas knygyn\u0117lis (biblioteka) ligoniams bei medikams. Vien tik medicininei \u012frangai 1926\u20131927 m. buvo i\u0161leista apie 30 000 Lt. <\/p>\n\n\n\n Gydytojui F.Tallat-Kelp\u0161ai pavyko pasiekti, kad vietin\u0117 vald\u017eia leist\u0173 pasamdyti 1 gailesting\u0105j\u0105 seser\u012f, ta\u010diau \u012f jo norus, \u012fdarbinti dar vien\u0105 gydytoj\u0105, neatsi\u017evelgta. Taigi, 1927 m. ligonin\u0117je i\u0161 viso dirbo 11 darbuotoj\u0173: 1 gydytojas, 1 \u016bkvedys, 1 gailestingoji sesuo, 1 aku\u0161er\u0117, 1 sanitaras, 4 slaugytojos, 1 vir\u0117ja, 1 skalb\u0117ja. Tuo laiku ligonin\u0117je gal\u0117jo b\u016bti gydomi 25 asmenys. <\/p>\n\n\n\n Nuo vilko ant me\u0161kos<\/strong> <\/p>\n\n\n\n Nors Taurag\u0117s dvare buvusios ligonin\u0117s patalpos poreiki\u0173 neatitiko, ta\u010diau patalp\u0173 b\u016bkl\u0117 Taurag\u0117s pilyje taip pat ned\u017eiugino. Bandyta pad\u0117t\u012f pagerinti 1928 m., kai buvo imtasi vykdyti remonto darbus pilyje. J\u0173 metu \u012frengtos 2 palatos, u\u017ekre\u010diamomis ligomis sergantiems asmenims, remontuotos operacin\u0117s ir gimdym\u0173 palatos, pertvarkytas gimdymo skyrius, suremontuotos darbuotoj\u0173 gyvenamosios patalpos bei stogas u\u017edengtas skarda. <\/p>\n\n\n\n Deja, \u0161ie atnaujinimai \u017eenkliai pad\u0117ties nepagerino. Jau 1928 m. buvo kalb\u0117ta apie tai, kad reikalinga ligonin\u0119 i\u0161 Taurag\u0117s pilies i\u0161kelti, nes jos pastatai yra labai prastos b\u016bkl\u0117s. Ligonin\u0117s patalpos \u2013 pereinamos, tamsios, kai kur sienos \u2013 dr\u0117gnos, grindys ir lubos \u2013suskilusios, vietomis supuvusios. D\u0117l plon\u0173 sien\u0173 ir prastai izoliuot\u0173 lub\u0173 visoje ligonin\u0117je girdimas triuk\u0161mas, ypa\u010d i\u0161 gimdyvi\u0173 palat\u0173. Prie nepatogi\u0173 s\u0105lyg\u0173 prisid\u0117jo ir tai, kad ligonin\u0117 tur\u0117jo dalytis bendru kiemu su Taurag\u0117s auk\u0161tesni\u0105ja komercijos mokykla. <\/p>\n\n\n\n Higienos at\u017evilgiu pad\u0117tis taip pat buvo nepavyd\u0117tina: nebuvo ventiliacijos, vandentiekio, kanalizacijos, o tualetai, \u012frengti prie pat \u012f\u0117jimo \u012f ligonin\u0119, skleid\u0117 didel\u012f dvok\u0105. \u017dmon\u0117s, i\u0161gird\u0119, kad ligonin\u0117je n\u0117ra vandentiekio, neretai atsisakydavo \u010dia gydytis. Ligonin\u0117s ved\u0117jas F.Tallat-Kelp\u0161a pabr\u0117\u017e\u0117, kad tokia pad\u0117tis ypa\u010d diskredituoja Taurag\u0117s ligonin\u0119 Klaip\u0117dos kra\u0161to gyventoj\u0173 akyse, kurie yra prat\u0119 prie geresni\u0173 s\u0105lyg\u0173. <\/p>\n\n\n\n Gydytojas F.Tallat-Kelp\u0161a pa\u017eym\u0117jo, kad ligoni\u0173 skai\u010dius vis auga ir 1930 m. apie 30\u201335 ligoniams per dien\u0105 reikalingas gydymas ligonin\u0117s stacionare, ta\u010diau tiek viet\u0173 n\u0117ra \u2013 galima sutalpinti daugiausiai 25 asmenis. 1928\u20131929 m. d\u0117l viet\u0173 stokos 200 sergan\u010di\u0173j\u0173 nebuvo suteiktos medicinin\u0117s paslaugos. U\u017ekre\u010diamomis ligomis sergantys ligoniai da\u017enai nepriimti, nes ilgainiui nebeliko laisv\u0173 patalp\u0173 j\u0173 izoliavimui. <\/p>\n\n\n\n Ligonin\u0117s situacija pager\u0117jo bent i\u0161 tos pus\u0117s, jog buvo priimta daugiau darbuotoj\u0173. 1928 m. \u012fdarbintas antrasis gydytojas, juo skirtingu laiku dirbo keli asmenys, ta\u010diau 1929 m. prad\u017eioje \u0161io darbo \u0117m\u0117si daktaras J.Luncas, kurio pagrindin\u0117s pareigos buvo r\u016bpintis gimdyv\u0117mis ir ginekologin\u0117mis ligomis sergan\u010diomis moterimis. Be to, \u012fdarbinta dar viena darbuotoja \u2013 sesuo \u0161eiminink\u0117 (vyriausioji slaugytoja). <\/p>\n\n\n\n Kuriozin\u0117 situacija<\/strong> <\/p>\n\n\n\n 1930 m. \u017eurnale \u201eMedicina\u201c pasirod\u0117 trumpa, ta\u010diau i\u0161kalbinga \u017einut\u0117 apie Taurag\u0117s apskrities ligonin\u0119, atskleid\u017eianti, kaip greitai tarpukario visuomen\u0117je sklido gandai ir kaip jautriai \u012f tai reagavo medicinos specialistai. <\/p>\n\n\n\n Leidinyje ra\u0161yta, kad Taurag\u0117je ir visoje \u017demaitijoje pasklido kalbos apie tariam\u0105 \u201estebukl\u0105\u201c. Kalb\u0117ta, jog po operacijos mirusia laikyta moteris buvo i\u0161ne\u0161ta \u012f lavonin\u0119. \u012e ligonin\u0119 atvyk\u0119s jos vyras es\u0105 rado \u017emon\u0105 s\u0117din\u010di\u0105 lavonin\u0117je ir, pasipiktin\u0119s medicinos personalo aplaidumu, i\u0161sive\u017e\u0117 j\u0105 namo. <\/p>\n\n\n\n Nors \u017einut\u0117s autorius pabr\u0117\u017e\u0117, kad tokio \u012fvykio Taurag\u0117s apskrities ligonin\u0117je i\u0161 tikr\u0173j\u0173 nebuvo, gandas greitai paplito. Leidinyje kritikuotas asmuo, kuris, u\u017euot stabd\u0119s nepagr\u012fst\u0173 kalb\u0173 plitim\u0105, jas dar labiau skleid\u0117. <\/p>\n\n\n\n Ligonin\u0117s ved\u0117jas F.Tallat-Kelp\u0161a, siekdamas apginti ligonin\u0117s ger\u0105 vard\u0105 ir savo profesin\u0119 garb\u0119, kreip\u0117si \u012f auk\u0161tesnes institucijas. \u017durnale nurodyta, kad gandus platin\u0119s asmuo buvo atleistas i\u0161 pareig\u0173. <\/p>\n\n\n\n \u0160i istorija atskleid\u017eia, kad reputacija ligoninei buvo itin svarbi, kadangi \u017emon\u0117s, ypa\u010d provincijoje, neretai bijodavo kreiptis \u012f gydytojus, da\u017eniau rinkdavosi tiesiog simptom\u0173 ignoravim\u0105 arba griebdavosi liaudies medicinos, o nepagr\u012fsti gandai gal\u0117jo dar labiau sustiprinti nepasitik\u0117jim\u0105 \u0161ia \u012fstaiga. <\/p>\n\n\n\n Miesto puo\u0161mena<\/strong> <\/p>\n\n\n\n Galiausiai Taurag\u0117s apskrities valdyba, aktyviai raginama gydytojo F.Tallat-Kelp\u0161os, sutiko neeikvoti pinig\u0173 sen\u0173, dr\u0117gn\u0173 ir netinkam\u0173 ligonin\u0117s paskir\u010diai patalp\u0173 remontui ir statyti nauj\u0105 pastat\u0105. Pats F.Tallat-Kelp\u0161a specialiai vyko ap\u017ei\u016br\u0117ti moderni\u0173 ligonini\u0173 Lietuvoje, o taip pat ir Rytpr\u016bsiuose, kad pasisemt\u0173 \u017eini\u0173, kokios ligonin\u0117s reikia miestui. <\/p>\n\n\n\n Ligonin\u0117s projektas buvo patik\u0117tas latvi\u0173 kilm\u0117s architektui Karoliui Reisonui, suprojektavusiam ne vien\u0105 \u012fsp\u016bding\u0105 modernistin\u0117s architekt\u016bros pastat\u0105 Lietuvoje, pavyzd\u017eiui, Kristaus Prisik\u0117limo ba\u017eny\u010di\u0105 Kaune. <\/p>\n\n\n\n Ligoninei parinkta vieta \u0161alia senosios \u2013 tai \u0161iai gydymo \u012fstaigai priklausiusio sodo teritorija (dabar V.Kudirkos g. 2). <\/p>\n\n\n\n 1931 m. gegu\u017e\u0119 prad\u0117ti statyb\u0173 darbai buvo baigti 1932 m. spalio m\u0117nes\u012f. Pastatyta nauja 60 lov\u0173 ligonin\u0117, kuri atsi\u0117jo apie 600 000 Lt. <\/p>\n\n\n\n Dviej\u0173 auk\u0161t\u0173 korpusai buvo sujungti sta\u010diu kampu ir orientuoti taip, kad \u012f ligoni\u0173 palatas patekt\u0173 kuo daugiau saul\u0117s, o kieme \u012frengtas sodas. Remiantis naujausiais vokie\u010di\u0173 tyrimais, buvo atsisakyta dideli\u0173 palat\u0173, o suprojektuota daugiau ma\u017e\u0173 (2\u20134 lov\u0173), kiekvienai lovai numatant erdvi\u0105 aplink\u0105. <\/p>\n\n\n\n Pusr\u016bsyje buvo \u012frengtos daugiausiai \u016bkin\u0117s paskirties patalpos: sand\u0117liai, virtuv\u0117, kuri buvo sujungta rankiniu liftu su kiekviename auk\u0161te esan\u010dia virtuv\u0117le, 2 valgyklos kambariai darbuotojams, skalbykla, dezinfekcijos kambarys, izoliatorius (neblaiviems, psichikos sutrikim\u0173 turintiems pacientams) bei lavonin\u0117. Pirmame auk\u0161te \u2013 izoliacinis skyrius su 4 kambariais, ligoni\u0173 priimamieji, ligonin\u0117s ved\u0117jo kabinetas, ra\u0161tin\u0117, ambulatorija, laboratorija, vaistin\u0117, rentgeno ir elektroterapijos kambariai (skirta nerv\u0173 sistemos, raumen\u0173, s\u0105nari\u0173 ir skausmo sutrikimams gydyti) bei 9 palatos. Antrame auk\u0161te i\u0161d\u0117styta 14 palat\u0173, operacinis skyrius ir atskiras gimdymo skyrius su 3 kambariais. Ligonin\u0117s pirmame auk\u0161te buvo \u012fkurdintas butas vyr. seseriai, o \u017eemutiniame auk\u0161te \u2013 sargui ir k\u016brikui. Visame pastate buvo \u012frengtas modernus vandentiekis, kanalizacija, centrinis \u0161ildymas, elektros ap\u0161vietimas. Prie ligonin\u0117s pastatytuose \u0161iltnamiuose augintos dar\u017eov\u0117s. <\/p>\n\n\n\n Pastatas pasi\u017eym\u0117jo klasicistin\u0117s architekt\u016bros bruo\u017eais ir atliko ne tik savo praktin\u0119 funkcij\u0105, bet ir puo\u0161\u0117 vis\u0105 miest\u0105. <\/p>\n\n\n\n Taurag\u0117s ligonin\u0117s pastatymas buvo svarbus \u012fvykis visoje to meto Lietuvoje, tod\u0117l j\u012f apra\u0161\u0117 gydytojas F.Tallat-Kelp\u0161a laikra\u0161tyje \u201eSavivaldyb\u0117\u201c, o Taurag\u0117s ligonin\u0117s nuotrauka atsid\u016br\u0117 ant jo vir\u0161elio. <\/p>\n\n\n\n Gydytojas \u2013 Seimo narys<\/strong> <\/p>\n\n\n\n 1932 m. kovo m\u0117n. gydytojui F.Tallat-Kelp\u0161ai pasitraukus i\u0161 pareig\u0173, jo viet\u0105 u\u017e\u0117m\u0117 gydytojas Jonas Ge\u010das (1899\u20131978). Jis kil\u0119s i\u0161 Taurag\u0117s apskrities, \u0160ilal\u0117s vals\u010diaus. 1928 m. J.Ge\u010das baig\u0117 Lietuvos universitet\u0105, o 1930 m., atlik\u0119s praktik\u0105 ir i\u0161laik\u0119s egzaminus, gavo medicinos gydytojo teises. <\/p>\n\n\n\n Nuo 1935 m. kur\u012f laik\u0105 \u0117jo Taurag\u0117s apskrities Tautinink\u0173 s\u0105jungos pirmininko pareigas. 1936 m. buvo i\u0161rinktas \u012f IV-\u0105j\u012f Seim\u0105, kaip Taurag\u0117s apskrities atstovas, bet kartu ir toliau dirbo ligonin\u0117je. <\/p>\n\n\n\n 1940 m., pirmosios sovietin\u0117s okupacijos metu, buvo pasodintas \u012f Taurag\u0117s kal\u0117jim\u0105, kur praleido apie metus. I\u0161\u0117j\u0119s \u012f laisv\u0119 u\u017esi\u0117m\u0117 gydytojo praktika \u017dygai\u010diuose. 1944 m. su \u0161eima ry\u017eosi pasitraukti \u012f Vokietij\u0105, kur dirbo gydytoju karo pab\u0117g\u0117li\u0173 stovyklose. <\/p>\n\n\n\n 1945 m. jo gyvenim\u0105 sukr\u0117t\u0117 didel\u0117 tragedija \u2013 mir\u0117 jo \u017emona, palikusi J.Ge\u010d\u0105 auginti 2 met\u0173 dukrel\u0119. <\/p>\n\n\n\n 1949 m. J.Ge\u010das persikraust\u0117 \u012f JAV, \u010cikag\u0105, kur atliko praktik\u0105 ir i\u0161laik\u0117 egzaminus, kad gal\u0117t\u0173 ir toliau dirbti medicinos srityje. Kur\u012f laik\u0105 dirbo laboratorijoje, v\u0117liau Manteno valstybin\u0117je ligonin\u0117je. <\/p>\n\n\n\n Mir\u0117 sulauk\u0119s 79 met\u0173, palaidotas \u0160v. Kazimiero kapin\u0117se \u010cikagoje. <\/p>\n\n\n\n J\u012f pa\u017einoj\u0119s mokytojas Kazimieras Paulauskas apie \u0161\u012f gydytoj\u0105 atsiliep\u0117 tik geru \u017eod\u017eiu. Pabr\u0117\u017e\u0117 j\u012f buvus tvarking\u0105, gero b\u016bdo bei reikl\u0173, kaip vir\u0161inink\u0105. <\/p>\n\n\n\n Gro\u017eis ir tvarka<\/strong> <\/p>\n\n\n\n Naujoji ligonin\u0117 ne tik d\u017eiugino moderniomis patalpomis, ta\u010diau taip pat pasipild\u0117 naujais medikais. Be ligonin\u0117s ved\u0117jo J.Ge\u010do, \u010dia \u012fsidarbino ginekologas Povilas Jurevi\u010dius, o 1933 m. prie kolektyvo prisijung\u0117 chirurg\u0117 i\u0161 Kauno Aleksandra Bernatavi\u010di\u016bt\u0117-Raslavi\u010dien\u0117. <\/p>\n\n\n\n Mokytojas K.Paulauskas apie to laiko ligonin\u0119 atsiliepia taip pat labai palankiai: \u201eTuo metu ligonin\u0117je klest\u0117jo gro\u017eis ir tvarka. Malon\u016bs daktarai, \u0161velnios gailestingosios sesel\u0117s <…>. Niekas niekuomet m\u016bs\u0173 ligonin\u0117je nemat\u0117 supykusio, pagie\u017eos pilno gydytojo, ar sesel\u0117s r\u016b\u0161kano veido.\u201c. <\/p>\n\n\n\n I\u0161likusi informacija, kad naujam ligonin\u0117s ved\u0117jui J.Ge\u010dui nutarta mok\u0117ti 1200 Lt alg\u0105 (prie\u0161 tai \u0161ias pareigas u\u017e\u0117m\u0119s F.Tallat-Kelp\u0161a gaudavo tik 600 Lt), o chirurgei A.Raslavi\u010dienei atseik\u0117tas netgi 1500 Lt atlygis. <\/p>\n\n\n\n Matyt, neatsitiktinai naujoje ligonin\u0117je buvo padidinti \u012fkainiai: pirmos klas\u0117s palata parai kainavo 10 Lt, o antros klas\u0117s \u2013 5 Lt. Taip pat buvo pakeltos operacij\u0173 kainos: laparotomija \u012fkainota 150\u2013175 Lt, i\u0161var\u017eos operacija \u2013 60 Lt, apendicito operacija \u2013 120 Lt, gimdymas be komplikacij\u0173 \u2013 50 Lt ir t. t. Ambulatorin\u0117 ap\u017ei\u016bra kainavo 2 Lt. Atskirai imti pinigai u\u017e vaistus, tvarstom\u0105j\u0105 med\u017eiag\u0105. 1938\u20131939 m. ligonin\u0117 savo pajamomis netgi padeng\u0117 visas savo i\u0161laidas. <\/p>\n\n\n\n Prasid\u0117jus pirmajai sovietinei okupacijai gydytojas J.Ge\u010das neteko savo pareig\u0173, o jo viet\u0105 u\u017e\u0117m\u0117 chirurg\u0117 A.Raslavi\u010dien\u0117. 1944 m., jai i\u0161vykus \u012f Vokietij\u0105, ligonin\u0117s vadovo pareig\u0173 \u0117m\u0117si gydytojas Me\u010dislovas Norkus. <\/p>\n\n\n\n Taip baig\u0117si vienas svarbiausi\u0173 Taurag\u0117s apskrities ligonin\u0117s raidos etap\u0173. Tarpukariu ligonin\u0117 tapo svarbia kra\u0161to sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaiga, o sovietme\u010diu jos veikla klost\u0117si jau kitomis politin\u0117mis ir administracin\u0117mis aplinkyb\u0117mis, ta\u010diau tai \u2013 jau kito pasakojimo tema.<\/strong> <\/p>\n\n\n\n Nuotraukos:<\/strong> <\/p>\n\n\n\n Pareng\u0117: Vaiva Kiniulien\u0117\u00a0 \u017dmogaus sveikata visais laikais buvo vienas svarbiausi\u0173 visuomen\u0117s r\u016bpes\u010di\u0173, ta\u010diau XX a. pirmojoje pus\u0117je medicinos pa\u017eanga ir sveikatos prie\u017ei\u016bros sistemos k\u016brimas Lietuvoje \u012fgavo pagreit\u012f. Atk\u016brus valstyb\u0119, jauna \u0161alis formavo ne tik administracines ir \u0161vietimo institucijas, bet ir moderni\u0105 sveikatos apsaugos sistem\u0105. \u0160iame procese svarb\u0173 vaidmen\u012f atliko apskri\u010di\u0173 ligonin\u0117s, kurios tapo vieta, kur […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":12335,"parent":0,"template":"","meta":{"ngg_post_thumbnail":0},"naujienos-category":[],"translation":{"provider":"WPGlobus","version":"2.8.9","language":"en","enabled_languages":["lt","de","pl","lv","en","uk","ru"],"languages":{"lt":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"de":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"pl":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"lv":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"en":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"uk":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"ru":{"title":false,"content":false,"excerpt":false}}},"acf":[],"uagb_featured_image_src":{"full":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/10\/2.-2-scaled.jpg",2560,1622,false],"thumbnail":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/10\/2.-2-300x300.jpg",300,300,true],"medium":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/10\/2.-2-500x317.jpg",500,317,true],"medium_large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/10\/2.-2-768x487.jpg",768,487,true],"large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/10\/2.-2-1024x649.jpg",1024,649,true],"1536x1536":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/10\/2.-2-1536x973.jpg",1536,973,true],"2048x2048":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/10\/2.-2-2048x1298.jpg",2048,1298,true],"thumbnail-normal":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/10\/2.-2-700x700.jpg",700,700,true]},"uagb_author_info":{"display_name":"Redaktorius","author_link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/author\/redaktorius\/"},"uagb_comment_info":0,"uagb_excerpt":"Pareng\u0117: Vaiva Kiniulien\u0117\u00a0 \u017dmogaus sveikata visais laikais buvo vienas svarbiausi\u0173 visuomen\u0117s r\u016bpes\u010di\u0173, ta\u010diau XX a. pirmojoje pus\u0117je medicinos pa\u017eanga ir sveikatos prie\u017ei\u016bros sistemos k\u016brimas Lietuvoje \u012fgavo pagreit\u012f. Atk\u016brus valstyb\u0119, jauna \u0161alis formavo ne tik administracines ir \u0161vietimo institucijas, bet ir moderni\u0105 sveikatos apsaugos sistem\u0105. \u0160iame procese svarb\u0173 vaidmen\u012f atliko apskri\u010di\u0173 ligonin\u0117s, kurios tapo vieta, kur…","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/naujienos\/12333"}],"collection":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/naujienos"}],"about":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/naujienos"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/naujienos\/12333\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":12352,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/naujienos\/12333\/revisions\/12352"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/12335"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12333"}],"wp:term":[{"taxonomy":"naujienos-category","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/naujienos-category?post=12333"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/10\/1.-1-1-1024x469.jpg\")
<\/figure><\/li>![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/10\/3.-1-1-1024x643.jpg\")
<\/figure><\/li>![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/10\/4.-1-1024x653.jpg\")
<\/figure><\/li>![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/10\/5.-1-1024x638.jpg\")
<\/figure><\/li>![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/10\/6.-1-1024x655.jpg\")
<\/figure><\/li>![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/10\/7.-1-1024x651.jpg\")
<\/figure><\/li>![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/10\/8.-1-1024x637.jpg\")
<\/figure><\/li><\/ul><\/figure>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"