Žmogus tik gimsta – jis įrašomas į knygą. O knygos atsiradimas neatsiejamas nuo žmogaus noro savo mintis užfiksuoti puslapyje. Vieni rašome knygas, kiti jas skaitome. Iš knygų mokomės, ieškome atsakymų į mums iškilusius klausimus. Kiekviena knyga gali padėti žmogui suvokti gyvenimo subtilybes. Su knyga atsirado ir jos žymėjimo ženklas – ekslibrisas.
Ex libris išvertus iš lotynų kalbos reiškia „iš knygų“. Tai knygos nuosavybės ženklas, lapelis, klijuojamas viršelio vidinėje pusėje arba priešlapyje. Iš pradžių mažosios grafikos kūrinyje – ekslibrise buvo spausdinami asmenų herbai, monogramos, asmenvardžiai, įstaigų pavadinimai, dabar – dažniausiai meninis piešinys, charakterizuojantis asmenybės ar įstaigos pobūdį ir polinkius.
Seniausiu knygos ženklu laikoma fajansinė plokštelė (XIV a. pr. Kr.), rasta su papiruso ritiniu, kuriame nurodomi senovės Egipto faraono Amenchotepo III ir jo žmonos Tėjos vardai. Ekslibrisus pradėta kurti XV a. Vokietijoje, kai Johanas Gutenbergas išrado spausdinimo mašiną ir 1455 m. atspausdino pirmą knygą. Tad išradus popierių, paplitus spausdintoms knygoms ir pradėjus jas kaupti bibliotekose, atsirado poreikis įvairiais ženklais ir simboliais žymėti knygos priklausymą konkrečiam savininkui.
Rašytiniuose šaltiniuose randama, kad net seniausias laikais antspaudas turėjo didelę svarbą. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje savo antspaudu dokumentus žymėjo didieji kunigaikščiai Mindaugas, Gediminas, Vytautas ir kiti, o pirmasis lietuviškas ekslibrisas sukurtas T. Tumui –Vaižgantui.
Lietuvoje knygos kultūra, o tuo pačiu ir knygos ženklais, plačiau pradėta domėtis atkūrus Lietuvos valstybę. Atsiradus daugiau galimybių, pradėtos rengti įvairios respublikinės bendro pobūdžio ir teminės ekslibriso parodos, skelbiami konkursai svarbioms kultūros sukaktims paminėti.
Per ilgą laiką palaipsniui keitėsi ir ekslibriso kūrybos specifika. Dabar ekslibrisai kuriami atsisakius įprastos paskirties, tradicinių kompozicijų, jos pasidarė daug laisvesnės, padidėjo ekslibrisų formatai. Menininkai naudoja skirtingas gamybos technologijas: medžio raižinį, graviravimą ant metalo, gumos klišes atspaudo pavidalu ir kt. Šiuolaikinė įranga leidžia padaryti tokią kokybišką klišę, kad būtų matomos smulkiausios įmantriausio rašto detalės. Ekslibrisas gali būti apskritimo, kvadrato, trikampio ir kitų įvairiausių formų, gali turėti foną, spalvą. Atspausti ekslibrisai yra labai tikslūs, aiškių net griežtokų linijų. Saikingumas ir preciziškumas – tiksliausiai apibūdina šiuose grafikos lakštuose išraižytus vaizdus.
Tauragėje dažniausiai ekslibrisų parodas organizavo kraštietis menininkas Alfonsas Čepauskas, kuris knygos ženklo kūryba susidomėjo jau nuo 1962 m. Jo teigimu, ekslibrisas labai svarbus meno kūrinys, nes jis kaip šaltinis, kuriame galima atrasti ir konkretaus žmogaus, ir valstybės istorijos detalių. A. Čepausko kurti ekslibrisai pasižymi lakoniška, tačiau tvirtai suręsta kompozicija, santūria plastika. Figūros beveik visada vaizduojamos judančios, bendraujančios ne tik tarpusavyje, bet ir su žiūrovu, todėl jos įdomesnės. Dailininkas randa optimalų santykį tarp apibendrinto vaizdo ir ekspresyvaus formų judėjimo. Ekslibriso kalba – universali, nes tokį mažosios grafikos darbą suprasti gali skirtingų tautybių žmonės. Menotyrininkai teigia, kad A. Čepauskas pasiekė ir įtvirtino savąjį individualų braižą ir net stilių kaip tam tikrą lietuviško ekslibriso raidos atšaką.
Kovo 18 d. gerbiamas A. Čepauskas atšventė 94 metų sukaktį. Nors naujų ekslibrisų menininkas nebekuria, tačiau vis dar sukasi meno verpetuose ir turi gražių tikslų. Tęsiant dailininko ilgametį darbą, šiuo metu organizuojama ekslibrisų respublikinė paroda „Ex libris. Tauragė – Lietuvos kultūros sostinė/23“, kurioje bus įamžintas Tauragei reikšmingas įvykis – gautas Lietuvos kultūros sostinės vardas. O besidomintys ir norintys su knygos ženklo kūrybą susipažinti artimiau, tai gali padaryti A. Čepausko dailės galerijoje (Skaudvilėje) gegužės 26 d. Edukacinėse grafikos kūrybinėse dirbtuvėse „Vienas atspaudas“ kurias ves profesionali edukatorė, exlibriso dailininkė Lolita Putramentienė (Lolita Braza).
Tekstą parengė muziejininkė-Alfonso Čepausko dailės galerijos vadybininkė Lina Mačiulė