Perskaitęs duok kitam! jei gali, padaugink! Eina nuo 1972 metų – tokia žinia buvo skelbiama kiekvieno Kronikos numerio antraštėje.
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos leidimas – vienas iš ryškiausių lietuvių tautos neginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai momentų. Pirmasis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos numeris išėjo 1972 m. kovo 19 d. Kronika pateikdavo faktus apie sovietinės valdžios vykdytus tikinčių katalikų (tiek dvasininkų, tiek ir pasauliečių) persekiojimą ir diskriminaciją. Kronika būdavo perduodama į laisvąjį pasaulį ir iš ten per sovietų trukdomas radijo programas pasiekdavo okupuotą Lietuvą. Renkant duomenis Kronikai, ją rengiant, dauginant, platinant dalyvavo dešimtys ir šimtai žmonių. Dešimtys Kronikos bendradarbių buvo nuteisti kalėjimo ir lagerio bausmėms ar ištremti į Sibirą. Jų tarpe už Kronikos leidimą 1983 metais suimtas ir 6 metų lagerio bei 4 metų tremties bausme nuteistas pagrindinis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos leidėjas, kunigas Sigitas Tamkevičius. Tačiau vietoje įkalintų ar nukentėjusių stodavo nauji pasišventę žmonės ir Kronika niekada nesustojo ėjusi. Per 17 metų buvo išleisti 81 Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos numeris. Paskutinis simboliškai išleistas 1989 m. kovo 19 d. Tuo metu jau Lietuvoje buvo įsisiūbavęs Atgimimo Sąjūdis ir viešai buvo išleistas šimtatūkstantiniu tiražu Lietuvos katalikams skirtas žurnalas ,,Katalikų pasaulis“
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika ir šiais laikais lieka pasipriešinimo okupacijai pavyzdžiu ir daugybės dokumentuotų Lietuvos katalikų persekiojimo ir diskriminavimo atvejų autentišku istoriniu šaltiniu.
Iš Kronikos išrinkau informaciją, kurioje pateiktos žinios apie Tauragės ir Skaudvilės miestuose bei Tauragės rajone vykdytą tikinčiųjų persekiojimą ir sudėjau chronologine tvarka nuo seniausios informacijos iki naujausios.
Pirmą žinią iš Tauragės radau 1973 metais išleistame Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos 6 numeryje:
Tauragė, 1973-04-18 Tauragės rajono prokuroras iškvietė bažnytinių rūbų skalbėją Agotą Savickaitę ir pakišo jai kaltinimą: ji mokanti vaikus katekizmo, aprengianti mergaites procesijoms, net gatvėje dalinanti bažnytinius veliumus ir kviečianti adoruoti. „Jei ir toliau taip kartosis, aprūpinsime tave valdiška duona ligi gyvos galvos,” grasino prokuroras ir vertė pasirašyti pasižadėjimą pasitaisyti.
Vaitimėnai, 1973-04-14 Vaitimėnų aštuonmetės mokyklos anglų kalbos mokytoja sušaukė visus mokinius į susirinkimą. Nors buvo sakiusi, kad pasakosianti apie pavasarinius darbus laukuose, tačiau, mokiniams susirinkus, pradėjo pasakoti prieš Dievą ir tikėjimą. Baigusi kalbėti, liepė pakelti rankas mokiniams, kurie eina į bažnyčią. Rankas pakėlė visi mokiniai, išskyrus girininko dukras. Ateiste mokytoja nuraudo ir neturėjo ką sakyti, o vienas mokinys atsiliepė: „Jūsų dievas yra Leninas — važiuokite į Maskvą, o mes ėjome į bažnyčią ir eisime.”
Kita žinia Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikoje iš Tauragės pateikta 1974 metais išleistame Kronikos devintajame numeryje. Šioje informacijoje pavadintoje ,,iš LKB Kronikos archyvo“ pateikti 1968 m. kunigų rašyti pareiškimai sovietinei valdžiai:
1968 rugpiūčio 7 Adakavo klebonas kun. V. Šlevas pasiuntė TSRS Ministrų tarybos pirmininkui drg. Kosyginui tokį pareiškimą:
„Lietuvos TSR yra tikintis kraštas. Joje dabar gyvena apie 3 milijonai žmonių. Apie 2 milijonai tiki Dievą ir naudojasi religiniais patarnavimais. Nei kunigai, nei tikintieji paprastai nėra nusistatę prieš dabartinę valstybės santvarką. (Diplomatinis išsireiškimas — Red.) Lietuviai žmonės yra darbštūs, sąžiningi, uolūs ir draugiški bei drausmingi. Tačiau jaučia tam tikrus suvaržymus ir trūkumus iš mūsų Respublikos valdžios atstovų. Tad kreipiuosi į Jus, Gerbiamas Ministre Pirmininke, visų kunigų ir tikinčiųjų vardu pagalbos ir paramos.
1. Lietuvos TSR yra apie 800 bažnyčių, jos aptarnaujamos kunigų. Tačiau šešiose vyskupijose liko vos viena Kunigų seminarija. O pirma buvo trys. Toje vienintelėje Kunigų seminarijoje leidžiamas ribotas klierikų skaičius — apie 30. Kasmet pašventinama vos 5 -6 kunigai. Ką tai reiškia šešioms vyskupijoms? Kasmet numiršta ar dėl sveikatos stokos palieka savo postus apie 25-30 kunigų. Labai nukenčia parapijos, netekusios savo vadovų. Šis niekuo nepagrįstas apribojimas varžo katalikų tikėjimo laisvę, kas Tarybų Sąjungos įstatymais neleidžiama.
Be to, bebaigiantiems Kunigų seminariją klierikams atitinkami valdžios atstovai trukdo priimti šventimus. Be jų leidimo šito negali padaryti mūsų dvasinė vyriausybė (t.y. suteikti šventimus — Red.). Tai neleistina, tai savivaliavimas.
2. Lietuvos TSR bažnyčiose, kaip ir kituose pastatuose, šviečia elektra. Tik mums nežinoma, kodėl mokestis už elektrą bažnyčiai yra nepaprastai didelis. Kolūkiečiai už elektros kilovatą moka po 4 kapeikas, kolūkiai už bendram reikalui naudojimą moka po 1 kapeiką už kilovatą, o bažnyčia, kuri išlaikoma tų pačių kolūkiečių ir kitų žmonių, moka už kilovatą net po 25 kap. Mums nežinomos priežastys, kodėl taip daroma.
3. Tikintieji lietuviai neturi iš ko melstis. Vienos maldaknygės paseno, kitos susidėvėjo. Dabar yra paruošta spaudai gera maldaknygė („Liturginis maldynas” — Red.), gautas leidimas ją išleisti, tačiau jau keleri metai delsiama ir išleidimas atidėliojamas su pretekstu — popieriaus deficitas.
Tikiu Jūsų nuoširdumu, draugiškumu mūsų tautai ir tikintiesiems. Tad laukiame Jūsų nuoširdžios pagalbos. Tikime, kad kandidatų apribojimo į Kunigų seminariją nebus, mokestis už elektrą bus suderintas su kolūkiečių mokesčiais po 4 kap. už kilovatą, taip pat visi nuoširdžiai tikime, kad greitai bus išspausdinta maldaknygė ir laisvai platinama tikinčioj oje Lietuvoje.
Reiškia pagarbą, dėkingumą, viltį
Kun. V. Šlevas
Panašų pareiškimą TSRS vyriausybei pasiuntė taip pat Batakių klebonas Alfonsas Pridotkas.
1968 spalio 5 d. Skaudvilės apylinkės pirmininkas pranešė kun. V. Šlevui, kad šis spalio 7 d. nuvyktų pas Religijų reikalų tarybos įgaliotinį Rugienį.
Spalio 7 d. abu „nusikaltėliai”: kun. V. Šlevas ir kun. Alf. Pridotkas nuvyko pas Rugienį. Šis kunigus priėmė piktai, išbarė, grasino.
Tuojau po „vizito” pas Rugienį abu kunigai buvo perkelti į kitas parapijas.
Tuo metu, kai pasirodė pirmieji kunigų pareiškimai tarybinei vyriausybei dėl tikėjimo varžymo Lietuvoje, visose vyskupijose kunigai ir tikintieji pritarė minčiai — už tikėjimą reikia kovoti. Daugelis apgailestavo, kad per ilgai laukta ir nieko neveikta.
Informacija pateikta Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos 23 numeryje išleistame 1976 m. birželio 13 d.:
Tauragė. Miesto laikraščių kiosko pardavėjas Montvila prieš 1975 m. šv. Kalėdas pardavė keletą perfotografuotų kalėdinių atvirukų ir už tai jis tuojau buvo atleistas iš darbo.
Informacija Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos 31 numeryje išleistame 1978 m. vasario 2 d.:
Tauragė, 1977 m. lapkričio 14 d. Tauragės IV-oje mokykloje mokytoja Elena Bakutienė tikrino IVc klasės mokinius, ar visi turį pionieriaus kaklaraištį. Pamačiusi, kad Arūnas Lorančas be kaklaraiščio, mokytoja užklausė: „Kodėl nenešioji kaklaraiščio?” Berniukas paaiškino, kad jis—ne pionierius. „Kunigėlis!…”,—pasišaipė mokytoja.
Lietuvei mokytojai iš lietuvio berniuko šaipytis nedera, net jei TSRS Konstitucija ir leistų šitaip daryti.
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos 32 numeryje, išleistame 1978 m. kovo 26 d. rašoma:
Sartininkai, (Tauragės rajonas). 1977 m. gruodžio 4 d. Sartininkų bažnyčioje vyko laidotuvių pamaldos, kuriose dalyvavo Sartininkų aštuonmetės mokyklos mokyt. Kazlauskienė, Rušinskienė ir kt. Ta proga mokytojos pamatė, kad mokinys Egidijus Stonickas patarnavo laidotuvių apeigas atliekančiam kunigui. Rytojaus dieną mokyt. Rušinskienė, pasikvietusi mok. Stonicką atsakinėti pamokos, prieš visą klasę jį išjuokė, kam jis patarnavęs kunigui. Negana to, jam buvo sumažintas elgesio pažymys. Klasės susirinkimo metu mokinys paklausė auklėtoją, už ką jam sumažintas elgesys, nes jis jokio nusikaltimo nėra padaręs. Auklėtoja mok. Stociką vėl išjuokė ir grasino, kad kunigas bus nubaustas pinigine bauda, o mokiniui reikėsią atsivesti tėvus pasiaiškinimui. Pasibaigus pamokai, auklėtoja mokinį nusivedė pas direktorių. Mokytojų kambaryje vėl tyčiojosi iš tikinčio mokinio. Mokyt. Rušinskienė mokinį vadino tamsiausiu mokiniu visoje mokykloje.
— Turbūt nori būti kunigu? — paklausė kažkuri mokytoja.
— O kodėl aš negaliu? Mano keturi dėdės yra kunigai, — pasidžiaugė Egidijus.
Šiuo metu mokytojai stengiasi mok. Stonciką įjungti į ateistinį darbą, o kartu nepraleisdami progos jį visur išjuokti.
Renkant šią medžiagą pavyko išsiaiškinti, kad Kronikoje buvo iškraipyta šio moksleivio pavardė. Tikra pavardė Stancikas. Taip sovietinėje mokykloje buvo persekiojamas tikintis moksleivis, dabartinis Kauno dramos teatro direktorius Egidijus Stancikas.
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos 33 numeryje datuotame 1978 m. gegužės 31 d. pateikta ši informacija:
Tauragė.Tauragės tikintieji džiaugėsi, kad jų klebonas kun. Bagdonas visą vasarą ruošė vaikučius pirmajai Komunijai, bet labai skaudžiai pergyvena, kad klebonas neleidžia vaikams patarnauti šv. Mišioms ir dalyvauti procesijoje. Kartą užklaustas, kodėl taip elgias, kun. Bagdonas prisipažino, kad nenorįs gadinti santykių su valdžia. Tauragiškiai mano, kad tai per brangi kaina, kuria perkami geri santykiai su ateistine valdžia.
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos 34 numeryje išleistame 1978 m. rugpjūčio 15 d., rašoma:
Tauragė, 1976 m. balandžio 13 d. Tauragės II vidurinės mokyklos XI a klasės auklėtojas K. Pušinskas suorganizavo auklėtinius pagerbti mokinio Kisieliaus mirusį senelį, tačiau direktorius Jurgis Jankauskas uždraudė mokiniams eiti į bažnyčią, pagrasindamas neklusniems sumažinti elgesį iki nepatenkinamo. Nežiūrint direktoriaus draudimo 14 vienuoliktokų laidotuvėse dalyvavo.
Balandžio 19 d. pedagogų tarybos posėdyje laidotuvėse dalyvavę mokiniai buvo įspėti daugiau taip nepasielgti.
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos 42 numeryje datuotame 1980 m. kovo 19 d. paskelbta ši žinia iš mūsų krašto:
Tauragė, 1978/79 mokslo metų pradžioje Tauragės V-je vidurinėje mokykloje VIa klasėje vyko tėvų susirinkimas. Po susirinkimo auklėtoja A. Krikštaponienė įkalbinėjo Aurelijos Savėikytės motiną, kad savo dukrą leistų stoti į pionierių organizaciją. Būdama pionierė mergaitė galėsianti eiti ir į bažnyčią, o vėliau į komjaunimą galėsianti nestoti. Direktorius reikalaująs, kad visi mokiniai būtų pionieriai.
1979-12-03 mokytoja Krikštaponienė davė savo mokiniams klausimus, liečiančius religiją, ir reikalavo atsakyti raštu. Aurelija Saveikytė atsakė taip: „Mokykloje atsakinėju tik į mokymo dalykų klausimus. Konstitucija skelbia tikėjimo laisvę”. Mokytoja, palikusi Aureliją po pamokų vėl reikalavo konkrečių žinių apie jos tikėjimą:
— Juk ir tavo mama buvo mokytoja, tai gali tau paaiškinti, kad į tokius klausimus būtina atsakyti.
Aurelija atsakė:
— Mano mama dėl tos priežasties ir nebedirba mokykloje, kad nereikėtų skaityti ateistinių paskaitų ir prievartauti vaikus.
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos 43 numeryje išleistame 1980 m. birželio 13 d., skelbiamos šios žinios:
Tauragė, II-oji vidurinė mokykla. 1980 metų pavasarį prasideda jau antri metai, kaip valstybinio saugumo darbuotojai ypatingai kamuoja IX b klasės mokinį Sigitą Juciką. 1979 m. vasarą jaunuolis su dviračiu pateko į avariją ir susitrenkė galvą. Dabar saugumiečiai be paliovos šantažuoja jaunuolį, vildamiesi, jog ligos iškankintas vaikinas neatlaikys jų spaudimo ir sutiks su jų pasiūlymais. Saugumietis Antanas Laurinavičius kelis kartus per mėnesį susitinka su juo. Kai Sigitas Jucikas atsisakė atvykti į valstybinio saugumo skyrių, saugumietis A. Laurinavičius nusišaipė: „Niekur nuo mūsų nepabėgsi! Net ir nenorėdamas su mumis susitiksi!” Kuomet moksleivis iškviečiamas į karinį komisariatą — ten jį jau pasitinka čekistas Laurinavičius: „Matai, nepabėgsi!” — ironizuoja saugumietis, štai mokyklos med. sesuo atneša pakvietimą pasitikrinti pas gydytoją sveikatą, o nuėjęs į poliklinikos gydytojo kabinetą vėl randa tą pati saugumietį.
Iš jaunuolio reikalaujama smulkiai charakterizuoti savo draugus, pažįstamus, teiraujasi apie kiekvieną jo žingsnį. Be to, jam grasinama fizinėmis bausmėmis. Apie šiuos „pokalbius” saugumiečiai griežčiausiai uždraudžia pasipasakoti net motinai.
Neleistinai pažeidžiamas susirašinėjimo slaptumas. Sigito laiškai nagrinėjami net tardymo metu. Dėl nuolatinio šantažo jaunuolio sveikata pradeda šlubuoti: jis vis daugiau užsidaro, vengia draugų, kadangi po susitikimų su jais saugumas reikalauja viską išdavinėti.
* * *
Tauragė. 1979 m. lapkričio mėn. pabaigoje Tauragės VI-os vidurinės mokyklos (turbūt 4 vidurinės – Red.) IV klasės mokinei Jurgitai Šiniauskaitei mokytoja Montvilienė, norėdama išgąsdinti tikinčią mergaitę, prirašė prie jos gerų pažymių keletą trejetų iš matematikos, kad ji nebaigtų trimestro penketais ir negalėtų turėti pavyzdingo elgesio pažymio. Trejetų mokinė nebuvo gavusi nei atsakinėdama žodžiu, nei raštu. Taip ją nubaudė už dalyvavimą procesijose bažnyčioje.
* * *
1980 m. sausio 15 d. IV vidurinės mokyklos XI klasės mokinys Remigijus Žebelys buvo iškviestas į rajono karinį komisariatą. Remigijaus nustebimui, kariniame komisariate maloniai atidarė duris … saugumietis Laurinavičius, prisistatęs Antano vardu. Jis klausinėjo mokinį, ar jis negalvojąs stoti į Kunigų seminariją, ir pasiūlė savo pagalbą: „Mes tau — tu mums; mes tave įstatysim į seminariją, o tu mums kokias nors žineles …”
* * *
1980 m. sausio 26 d. I-os vidurinės mokyklos dešimtokas Gintaras Jonikas buvo iškviestas į Tauragės rajono karinį komisariatą. Čia jį taip pat pasitiko saugumietis Antanas Laurinavičius. Čekistas kvotė, ką Gintaras manąs studijuoti, klausinėjo apie draugus, einančius į bažnyčią ir t.t. „Būtinai nuvažiuok į Žemaičių Kalvariją! Ten apžiūrėk, kas perims rožančių, koks kunigas ar kas kitas vadovaus toms ceremonijoms”. Gintaras į Kalvariją nevažiavo ir pažadėjo ateityje kviečiamas daugiau nebeatvykti į pasimatymus su saugumiečiais.
* * *
Tauragės V-oje vidurinėje mokykloje rusų kalbos mokytoja Archarova 1980-11-16 d. pakvietė atsakinėti nepažangaus elgesio mokinius ir, norėdama pasityčioti iš tikinčiųjų mokinių, tarė: „Jūs turbūt lankote bažnyčią, nes tik ten susirenka tokie sukčiai ir melagiai?” Tuomet atsiliepė pavyzdinga mokinė Aurelija Saveikytė: „Aš irgi, matyt, priklausau sukčiams ir melagiams, nes aš lankau bažnyčią!” Mokinės drąsa nustebino mokytoją ir ji sumišo ir pasimetė.
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos 44 numeryje išleistame 1980 m. liepos 30 d. yra ši informacija:
1587 Tauragės tikintieji pasiuntė Lietuvos Radijo ir televizijos komitetui pareiškimą, kuriame gina kun. Joną Kaunecką, neteisingai apšmeižtą š. m. kovo mėnesio 9 d. televizijos laidoje. Jie rašo, kad š. m. kovo mėnesį išklausę kun. Kaunecko rekolekcijas, kuriose šis kunigas „ragino jaunimą neiti klaidingais keliais, o keltis iš purvo, moralinio smukimo, apsivalyti atgaila ir eiti teisingu gyvenimo keliu. Ar tai politika? Ne! Tai religija … Pats laidos redaktorius Stuina uolų ir gerą kunigą pavadino „neapykantos apaštalu”. Mes reiškiame protestą ir reikalaujame, kad redaktorius viešai kunigą atsiprašytų”, — rašo tauragiškiai.
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos 47 numeryje išleistame 1981 m. kovo 19 d. skelbiama:
1981 m. sausio mėn. Tauragės 5-oje vidurinėje mokykloje mokytoja Eidikytė liepė pakelti rankas tiems III kl. mokiniams, kurie tiki į Dievą. Po to sekė grasinimai, jog tikintieji, kaip nusikaltėliai, bus baudžiami kalėjimu. Po trumpos pertraukėlės liepė vėl pakelti rankas tikintiems vaikams. Kai ir vėl pakilo rankų miškas, mokytoja pareiškė, jog visi tikintys bus atiduoti į atsilikusių mokinių internatą Skaudvilėje.
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos 49 numeryje išleistame 1981 rugsėjo 8 d. įdėtas Pagramančio parapijos klebono papildomas pranešimas:
Su giliu liūdesiu pranešu, kad 1981 m. liepos mėn. iš 8 d. i 9 naktį nežinomi piktadariai įsilaužė į Pagramančio bažnyčią. Pirmiausia mėginta įeiti pro šonines bažnyčios duris. Jos prie užrakto išdraskytos. Bandymui nepasisekus išėmė bažnyčios priestato langą, įlindo pro jį, nuplėšė užraktą ir atstūmė skląstį. Po to įlindo į bažnyčią. Mėginta įsilaužti į zakristiją: plėšti užraktai ir su kirviu ar kitu geležimi daužytas pakabinamas užraktas — spyna, tačiau įsilaužti nepasisekė.
Didžiojo altoriaus medinis Tronas nuverstas, pjautas su pjūklu, laužtas su luomu; išplėštas metalinis tabernakulis su komunine ir švenčiausiu Sakramentu. Tabernakulis, komuninė ir švč. Sakramentas išnešti. Durys paliktos neužrakintos.
Prie altoriaus sugadinta apie 15 elektros lempučių, nupjauti kai kurie elektros laidai, nuverstos gėlės, nulaužta angelo statulos ranka. šv. Kryžiaus altoriaus tabernakulio spyna išplėšta ir numesta ant altoriaus. Sudaužytos dvi aukų dėžutės ir iš jų paimta apie 12 rublių.
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos 50 numeryje, išleistame 1981 m. lapkričio 8 d., išspausdintas Skaudvilės klebono kun. Vinco Vėlavičiaus protestas, adresuotas Lietuvos KP (komunistų partijos) pirmajam sekretoriui Griškevičiui:
Šių metų vasario mėnesio viduryje ir kovo 2 d. Skaudvilės vidurinėje mokykloje buvo surengti du ateistiniai renginiai, kuriuose prievarta buvo verčiami dalyvauti aukštesniųjų klasių tikintys vaikai. Tuose vaizdiniuose, dainose, eilėraščiuose vulgariai buvo išjuokiamas tikėjimas.
Pavyzdžiui: IXb klasės mokytoja surežisavo spektaklį, išjuokiantį šv. Mišių Auką. Tame spektaklyje mokinukė, apsigaubusi ploščiumi, su Kryžiais ant pečių ir ant krūtinės, išjuokė šv. Mišias, pradedant giesme „Pulkim ant kelių”, švęstu vandeniu pašlakstymą, šv. Mišių aukojimą, pakylėjimą (Konsekraciją), Šv. Komuniją. Tame spektaklyje buvo naudojamas indas, panašus į taurę, pridėtas saldainių, ir imituotas šv. Komunijos dalijimas.
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos 52 numeryje, išleistame 1982 m. kovo 25 d. pasakojama apie vyresnio amžiaus tauragiškių gerai prisimenamo gydytojo laidotuves:
1981 m. gruodžio 28 d. mirė Tauragės gydytojas Mečislovas Laužeckas, visą gyvenimą drąsiai išpažinęs savo tikėjimą. Gydytojas per visą gyvenimą sekmadieniais neapleisdavo šv. Mišių ir už tai turėdavo darbe daug nemalonumų. Gydytojai iš anksto pareiškė, jei velionis bus laidojamas su bažnyčia, tai jie nenešią karsto. Gydytoja Butkienė pridūrė, jog Vykdomojo komiteto pareigūnas griežtai uždraudęs visiems gydytojams dalyvauti laidotuvėse. Prie kapo duobės kun. Puzaras pakvietė medikus tarti atsisveikinimo žodį, tačiau nė vienas gydytojas neišdrįso kalbėti.
Tauragės kapinėse išaugo naujas kapas, papuoštas paprastu mediniu kryžiumi, kuris dar ilgai primins gerą gydytoją, patriotą lietuvį ir pavyzdingą kataliką a.a. Mečislovą Laužecką.
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos 55 numeryje išleistame 1982 m. lapkričio 1 d. aprašoma, kaip tikintieji tauragiškiai gindami kunigą pasipriešino sovietiniams pareigūnams:
1982 m. rugpiūčio 20 d. 10 vai. Tauragės bažnyčios vikaras kun. Antanas Beniušis buvo kviečiamas atvykti į prokuratūrą.
Rugpiūčio 20 d. rytą į bažnyčią rinkosi žmonės. Trumpai pasimeldus, maždaug 200 žmonių minia su kun. Antanu Beniušiu patraukė prokuratūron. Milicijos pareigūnai, pastebėję artėjančią minią ir kunigą, sunerimo.
Atvykusieji netilpo patalpose, dalis liko kieme. Vykdomojo komiteto pirmininkės pavaduotoja R. Ulbienė pakvietė kun. Antaną Beniušį užeiti pas prokurorą. Žmonės pareiškė norą eiti kartu su kunigu, o kun. A. Beniušis vienas eiti pas prokurorą atsisakė. Teko ieškoti salės, tačiau ir ji buvo per maža visiems sutalpinti, todėl nemaža dalis susirinkusių vėl liko už durų. Pavaduotoja R. Ulbienė bandė iš salės išprašyti susirinkusį jaunimą, tačiau niekas nesijudino iš vietų.
Savo kalboje pavaduotoja R. Ulbienė išreiškė nepasitenkinimą šių metų žemaičių Kalvarijos atlaidų metu kun. A. Beniušio sakytais pamokslais. Tikintiesiems kalbėti nebuvo leista.
Iš prokuratūros tauragiečiai kunigą parlydėjo į bažnyčią. Čia kun. Antanas Beniušis padėkojo visiems už parodytą širdies gerumą, kartu prašydamas nestokoti jos ir tiems, kurie dega neapykanta, ir juos, kaip šiandieną jį, palydėti malda ir auka.
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos 57 numeryje, išleistame 1983 m. balandžio 3 d., žinia apie vagystę iš bažnyčios:
Tauragė, 1982 m. gruodžio mėn. iš 8 į 9 naktį buvo įsilaužta į zakristiją, pavogtas garso stiprintuvas. Piktadariai padarė nuostolių už 350 rublių.
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos 59 numeryje išleistame 1983 m. rugpjūčio 15 d., rašoma:
Adakavas I, 1983 m. gegužės 27 d. Adakavo parapijos klebonas kun. Valentinas Šikšnys buvo iškviestas pas rajono prokurorą Remeiką (kabinete buvo ir Tauragės rajono saugumo viršininkas). Prokuroras Remeika padavė kun. V. Šikšniui susipažinti su raštišku įspėjimu dėl nepilnamečių religinio mokymo. Kunigui V. Šikšniui buvo pagrasinta BK (baudžiamojo kodekso) 143 straipsniu.
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos 61 numeryje išleistame1984 m. sausio 6 d. aprašoma:
Pagramantis, 1983 m. rugpjūčio 15 d. Pagramančio bažnyčioje jau antri metai kaip vyko permaldavimo — atsiteisimo pamaldos už švč. Sakramento išniekinimą. Dar gerokai prieš iškilmes Tauragės rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoja buvo išsikvietusi Pagramančio bažnyčios komiteto pirmininką pasirašyti, jog prižada, kad Tauragės vikarui kun. A. Beniušiui nebus leista sakyti pamokslo.
Permaldavimo pamaldų pradžioje buvo atkalbėta dvi dalys rožančiaus už kunigus kalinius — Alfonsą Svarinską ir Sigitą Tamkevičių. Trečią rožančiaus dalį tikintieji kalbėjo procesijos būdu eidami keliais nuo šventoriaus vartų iki didžiojo altoriaus. Procesija užtruko maždaug 45 minutes, dalyvavo nemažai jaunimo ir vaikų. Po to 17 vai. buvo atlaikytos šv. Mišios. Pamokslo metu Tauragės dekanas kun. Puzaras ragino tikinčiuosius uoliai atlikinėti pareigas, ginti savo teises, tėvams religiškai auklėti savo vaikus, daugiau melstis vieniems už kitus. Po šv. Mišių šventoriuje įvyko permaldavimo procesija su švč. Sakramentu. Pamaldos buvo užbaigtos giesme „Marija, Marija”.
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos 64 numeryje, išleistame 1984 m. spalio 7 d., žinios iš Skaudvilės:
Skaudvilė, 1984 m. birželio 8 d. Skaudvilės bažnyčioje po pamaldų klebonas kun. Jonas Kauneckas pasakė katechetinį pamokslą apie išpažintį, pamokslo metu, priėjęs prie klausyklos, parodė vaikams, kaip atlikti išpažintį, ir tai buvo palaikyta nusikaltimu.
Po pamokslo į zakristiją, neva bažnyčios apšildymo tikslu, prisistatė Tauragės rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoja Ulbienė, vykdomojo komiteto sekretorė Karosienė ir vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Jancevičienė ir pakvietė kun. J. Kaunecką atvykti į vykdomąjį komitetą.
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos 67 numeryje, išleistame 1985 m. liepos 16 d., įdėtas Batakių R. Katalikų religinės bendruomenės komiteto pareiškimas Tauragės rajono Vykdomojo komiteto pirmininkui ir nuorašai Religinių reikalų tarybos įgaliotiniui P. Anilioniui ir Telšių vyskupijos apaštaliniam administratoriui Vyskupui Antanui Vaičiui:
1985 m. kovo 15 d. nusiuntėm Jums pareiškimą, prašydami leisti pristatyti prie Batakių R. Katalikų parapijos varpinės priestatą, kad tikintieji turėtų bent pakenčiamas sąlygas dalyvauti pamaldose, bet, deja, iki šiol negavome atsakymo. Todėl pakartotinai primename, kad jau 15 metų neturime tinkamų patalpų pamaldoms. Dažnai, ypač per šventes ir laidotuves, esame priversti per pamaldas būti lauke lyjant, pučiant vėjams ir šaltyje. Juk meldžiamės varpinėje, kurios vidaus plotas tik 25 m!
Girdime, kad rajono vadovai argumentuoja, esą stinga statybinių medžiagų. Tai nesąmonė! Pirma, mums iš valstybinių statybų fondo medžiagų nereikės, o jei ir reikėtų, tai tiesiog nulis, palyginus su Tauragės rajono statybų mastu. Antra, mums pakaks medžiagų, kurios laisvai parduodamos statybinių medžiagų sandėliuose.
Prašome ir reikalaujame nedelsiant aiškiai raštu atsakyti į mūsų 1985 m. kovo 16 d. pareiškimą. Per 10 dienų nesulaukę atsakymo mes kreipsimės į aukštesnes valdžios instancijas.
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos 68 numeryje, išleistame 1985 m. spalio 16 d., paskelbta tokia žinia:
Skaudvilė, 1985 m. rugsėjo 8 d. į Skaudvilės bažnyčią, kurioje buvo švenčiami Kryžiaus išaukštinimo atlaidai, atvyko Telšių vyskupas J. E. Antanas Vaičius. Rajono valdžios potvarkiu, Skaudvilės vidurinės mokyklos mokiniams, kad jie negalėtų dalyvauti vyskupo sutikime, sekmadienį Sumos metu buvo organizuojamos privalomos bėgimo varžybos — krosas. Varžybose dalyvavo maždaug pusė visų mokinių. Po atlaidų kai kurie mokytojai lankė tikinčiųjų vaikų tėvus ir juos barė, kam leido savo vaikus į bažnyčią, o ne į varžybas.
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos 69 numeryje, išleistame 1986 m. sausio 10 d., rašoma:
Skaudvilė, 1985 m. kovo 4 d. Skaudvilės vidurinės mokyklos direktorius Bružas, pavaduotoja Beiškienė, mokytojai, — Jancevičius, Jancevičienė, Eituvienė, — tardė mokinius, mažesniuosius tiesiog virkdė, kam jie vasario 24 d. dalyvavo gyvojo Rožančiaus perdavime Tauragėje. Kai kuriems mokiniams buvo sumažintas elgesio pažymys.
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos 72 numeris, išleistas 1986-gruodžio 8 d., jame rašoma:
Adakavas I, 1985 m. gruodžio 9 d. grupė tikinčiųjų iš Adakavo dalyvavo savo buvusio klebono kun. Valentino Šikšnio mirties metinėse Nevarėnuose (Telšių rajonas). Po kelių dienų buvo išaiškinti visi, dalyvavusieji kunigo metinėse: nebuvę darbe ar mokykloje privalėjo aiškintis — rašyti pasiaiškinimus, tą dieną sirgusiųjų buvo tikrinamos ligos istorijos poliklinikoje; kaip ir prieš metus pas žmones važinėjo valdžios pareigūnai. “Uolumu” tardant, gąsdinant ir šantažuojant, pasižymėjo kolūkio “Tarybinis kelias” partijos sekretorius Budrikis, pirmininkas Kulpavičius, profsąjungos pirmininkas Jankevičius, Skaudvilės apylinkės pirmininkas Mikašauskas, Adakavo aštuonmetės mokyklos direktorė Bajorūnienė, senelių internato direktorius Dikšas.
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos 75 numeryje, išleistame 1987 m. lapkričio 1 d., išspausdinta tokia žinia:
Skaudvilė, 1987 m. rugpjūčio 5 d. į LDT (liaudies deputatų tarybos) Tauragės rajono vykdomąjį komitetą buvo iškviestas Skaudvilės parapijos klebonas kun. Jonas Kauneckas. Jam buvo pateiktas RRT (religinių reikalų tarybos – bažnyčios kontrolę vykdžiusios institucijos – Red.) įgaliotinio Petro Anilionio įspėjimas dėl š. m. Žemaičių Kalvarijos atlaiduose pasakytų pamokslų. Kun. J. Kauneckas kaltinamas sakęs nereliginio turinio pamokslus, kurstęs žemaičių užsispyrimą nesilaikyti religinių kultų nuostatų. įspėjime nurodyta, kad tai jau šeštas įspėjimas ir ateityje bus imtasi griežtesnių priemonių. Kun. J. Kauneckas raštu paaiškino, kad įspėjimas neteisingas, nes jis savo pamoksluose apie jokius įstatymus, tuo labiau jų nesilaikymą, nėra kalbėjęs.
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos 77 numeris, išleistas 1988 gegužės 5 d., likus mėnesiui iki Sąjūdžio įkūrimo taip rašė apie mūsų miestą:
Tauragė, 1988 m. kovo m. 21 d. į Tauragės kino teatrą susitikimui su RRT įgaliotiniu Petru Anilioniu buvo sukviesti rajono parapijų komitetų nariai. Susitikimo pradžioje buvo demonstruojamas filmas “Katalikai Tarybų Sąjungoje”. P. Anilionis, komentuodamas rodytą filmą, įtikinėjo: “Nors religija nesuderinama su komunistine morale, bet kulto laisvė Sąjungoje tikintiesiems pilnai užtikrinta.” Tik esą blogai, kad kunigai, įgaliotinio vadinami ekstremistais, blogai tą laisvę panaudoja, kaip pvz. nurodė 1987 m. Žemaičių Kalvarijoje Marijos atlaidų metu kun. Jono Kaunecko pasakytus tris pamokslus, kuriuose, anot P. Anilionio, kunigas nieko nekalbėjęs apie Mariją, o tik kurstęs tikinčiuosius nepriimti komunistinės ideologijos. ‘Tokiems kunigams nebus leidžiama sakyti pamokslų Žemaičių Kalvarijoje ir kituose didžiuosiuose atlaiduose. O jei kun. J. Kauneckas toliau nesiliaus sakęs tokio turinio pamokslus, bus uždaryta ir Skaudvilės bažnyčia. Skaudvilės bažnyčios komitetas privalo sudrausti kun. J. Kaunecką ir neleisti jam sakyti antitarybinių pamokslų”, — reikalavo ir įtikinėjo P. Anilionis.
Viena iš salėje buvusių moterų paklausė lektorių: “Jei jau tokia pilna religijos laisvė, tai kodėl mokytojai negali viešai lankyti bažnyčios ir dalyvauti pamaldose?” “Ar ne perdaug uoli esi? Jei nori sužinoti, nueik ir pasiteirauk švietimo skyriuje,” — atšovė įpykęs įgaliotinis. Panašiai buvo atsakinėjama į visus tikinčiųjų pateiktus klausimus.
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos paskutiniame 81 numeryje išleistame 1989 m. kovo 19 d. pateikiama paskutinė informacija iš Tauragės rajono bei pirmoji ir vienintelė iš Žygaičių:
Žygaičiai, Pokario metais iš Žygaičių katalikų parapijos valdžia atėmė kleboniją, vėliau joje buvo įrengta ambulatorija. Šiuo metu baigiama statyti nauja ambulatorija. Žygaičių parapijos klebonas kun. V. Šlevas gyvena avariniame name, tačiau rajono valdžia pradžioje kategoriškai atsisakė grąžinti parapijai neteisėtai iš jos atimtą kleboniją, mat senojoje klebonijoje planavo įrengti kirpyklą.
Vis tik gruodžio 5 d. rajono valdžia, dar kartą apsvarsčiusi padėtį, senąją kleboniją grąžino parapijai.
Skaitant Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikoje paskelbtas žinias apie sovietmečiu Tauragėje vykdytą tikinčiųjų persekiojimą, prisimenu žodžius kuriuos pasakė profesorius Vyrautas Landsbergis 1991 m. sausio 13 – ąją, kad ,,didžiausia tamsa būna prieš aušrą“. Aš tai pajaučiau, skaitydamas Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką. Manau, tai pajaus ir šio straipsnio skaitytojai.
Jau daugiau kaip tris dešimtis metų džiaugiamės laisve. Turime ją branginti, nes ji buvo taip sunkiai iškovota. Būti pasiruošus, jeigu reikės, mūsų laisvę apginti.
Raimondas Matemaitis
