Paskutinė žiemos diena…

Pažvelgus į Facebook‘ą, ima baltas pavydas: kolegos gamtininkai iš Klaipėdos krašto dalijasi artėjančio (o gal jau atėjusio?) pavasario nuotraukomis. Nemuno delta džiugina stebėtojus gausiais žąsų ir pempių būriais, ten praskrenda eurazinės  cyplės ir smailiauodegės antys, yra užfiksuotos parskridusios gervės ir netgi kai kur stebina ankstyvų gandrų pasirodymai…  O kaip gi mūsų krašte? Ar dar toli tas ilgai lauktas pavasaris?

Varnėnai jau čia, lizdaviečių dar neieško, skrenda būriais, bet jau greitai pamatysime juos savo sodybose prie kruopščiai, su meile pagamintų namelių – inkilų. Vieversiai gieda, dangus jau ne toks tylus, kaip žiemą. Prieš porą dienų, vos prašvitus, iš miego pažadino kovų kranksėjimas. Labai gaila, bet šitie pavasario pranašai nemėgstami Tauragėje. Kovai peri kolonijomis, dideliais būriais. Anksčiau jie buvo apsigyvenę prie geležinkelio stoties, Kultūros rūmų, dar keliose Tauragės vietose, bet tie medžiai buvo nukirsti, o kitur vėliau tiesiog buvo naikinami patys kovų lizdai, ir dabar Tauragė kovams tik tarpinis taškas – pailsėti prieš skrendant toliau, į labiau svetingus kraštus.

Norisi nueiti prie vandens. Vanduo tvenkiniuose dar užšalęs, bet parskridusios gulbės giesmininkės jau iš anksto pasirinko lizdavietės teritoriją. Jos tupi ant ledo ir kantriai laukia kol jis ištirps.

Gulbės garsiai klykauja, pranešdamos gentainiams, kad šita teritorija jau užimta.  Kartais joms nusibosta tupėti ir jos nusprendžia pamankštinti kojas, bet vis dėl to toli nuo pasirinktos vietos nesitraukia, nenuskrenda.

Bet be šių artėjančio pavasario ženklų buvo ir ne toks džiuginantis radinys.

Sunku pasakyti kas nutiko šiai lapei. Žaizdos ant kūno rodo, kad čia jau buvo pasidarbavę maitėdos, greičiausiai krankliai, bet mirties priežastis neaiški.

Taigi, pavasaris jau čia, šalia. Ir ne tik kalendorinis, bet ir realus. Lauksim naujienų iš gamtos pasaulio!

Aleksandras Naryškin

Tauragės krašto muziejus „Santaka“