Antanina Liorentaitė – pirmasis šuolis parašiutu Tauragėje

Antanina Liorentaitė gimė 1906 m. lapkričio 11 d. Šakių apskrityje, Žvirgždaičiuose. Susidomėti aviacija ją paskatino brolis Jonas – Lietuvos karo aviacijos pulkininkas leitenantas, kuris kartą pakvietė sesę paskraidyti virš Kauno. 1931 m. ji pareiškė norą stoti į civilinės aviacijos kursus. Anais laikais į moteris, bandančias siekti karjeros daug kas žiūrėjo skeptiškai: kai kurie stebėjosi, kiti juokdavosi, net vienas jos instruktorius, mėgęs išgerti vyras sakydavo: „Bobos, ko čia lendate į aerodromą, puodus mazgoti jums tinka, ne čia”. Pareigūnas už dažną girtumą greitu metu buvo atleistas, o Liorentaitė 1933 m. gavo civilinės lakūnės licenziją ir tapo pirmąja moterimi lakūne ne vien Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.

Tačiau tokius kursus ne kiekvienas galėjo atlaikyti. Buvo nustatyta, kad būsimiems lakūnams reikia bent 80 skrydžių lėktuvu su instuktoriumi. Dėl mažo lėktuvų ir instruktorių skaičiaus teko prisitaikyti prie nepatogių sąlygų. Pvz. skraidyti naktį, nes tada jau buvo atsilaisvinę lėktuvai ir tam buvo palankus ramus oras. Taigi, Liorentaitė keldavosi naktį, pėstute nueidavo 5 km. iki aviacijos būstinės ir antrą valandą nakties pradėdavo skrydį. Baigusi praktiką, be miego, iškart skubėdavo į darbą pašte.

Viename interviu paklausta apie įspūdžius iš pirmo skrydžio be instruktoriaus, ji sakė: „Žinau, kad pakilau, paskraidžiau ir vėl nusileidau. Nieko ypatinga neįvyko. Bijoti? Aš niekada nebijau. Tiesa, vieną kartą truputį bijojau. Ne užsimušti, o sukulti mašiną. 1933 m. vasarą iš eilės du kartu per mano kaltę buvo apgedus mašina. Kažkaip pakilau kartą ir nukritau. Mašiną apdaužiau, bet pati likau visai sveika. Tuojau po to vėl skraidžiau. Kažkaip atsitiko, kad ir vėl nukritau. Vėl apdaužiau mašiną ir vėl likau sveika.“

Kaip Liorentaitė susijusi su Taurage? 1936-ųjų birželio 7-ąją Tauragėje Aviacijos dieną ji padarė savo pirmąjį šuolį parašiutu ir visam laikui į istoriją įsirašė kaip pirmoji šalyje parašiutininkė. Iki tol, nebuvo atlikęs joks vyras ir jokia moteris. „Pati šokau per aeroklubo šventę. Man niekas nepasiūlė, bet ten pati pasiprašiau to šokimo. Tauragėj nieko ypatingo, tik krentant žemyn vėjas ne pagal apskaičiavimą buvo, tai jeigu būčiau nepatraukus virvutės, būčiau į Jūrą įkritus, upelis ten Jūra.“

Tuomet Lietuvos aeroklubo žurnalas „Lietuvos sparnai“ rašė: „Nusistebėjimą žiūrovams sukėlė panelė lakūnė Antanina Liorentaitė, iššokdama iš lėktuvo su parašiutu. Pradžioje žiūrovai net nenorėjo patikėti, kad tą drąsų žygį atliko moteris. Tačiau tauragiškiai netrukus įsitikino, kad tai tikrai moters žygis ir karštai sveikino pirmąją Lietuvos moterį, iššokusią parašiutu.“

Liorentaitė puikiai pritapo prie vyriškos kompanijos. Po šuolio parašiutu ji prisiminė, kad nuvyko į Tauragę pas bičiulio tėvus. Ten juos pavaišino skaniais pusryčiais, po šventės bičiulio mama pridėjo sumuštinių ir „ant drąsos” pusbonkę „baltosios”. Grįžtant iš Tauragės jie su nykščiu atsimatavo, kas kiek gali išgerti.

1939 A. Liorentaitė buvo perkelta dirbti į atgautąją sostinę Vilnių ir jos skrydžiai nutrūko. 1944, vengdama tremties dėl brolio, A. Liorentaitė pasitraukė iš Lietuvos į Vokietiją, o 1949 atvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, apsigyveno Čikagoje.  Mirė 2003 m. vasario 4 d.

Straipsnio autorius: istorikas-etnografas Imantas Tamošauskas, 2021

Lakūnė A. Liorentaitė aerodrome prie lėktuvo. 1937 m. (Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.)