{"id":8824,"date":"2024-12-16T15:22:44","date_gmt":"2024-12-16T13:22:44","guid":{"rendered":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/?p=8824"},"modified":"2024-12-17T09:19:23","modified_gmt":"2024-12-17T07:19:23","slug":"lauksargiu-istorija-trumpai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/lauksargiu-istorija-trumpai\/","title":{"rendered":"Lauksargi\u0173 istorija trumpai"},"content":{"rendered":"\n

Beveik prie\u0161 metus pasirod\u0117 autoriaus knyga \u201eLauksargiai \u2013 Ma\u017eosios Lietuvos dalis\u201c. I\u0161leista Klaip\u0117dos kra\u0161to sujungimo su Lietuva \u0161imtme\u010diui atminti, ji tapo ne vienerius metus kauptos med\u017eiagos kulminacija. Susidom\u0117jimas knyga buvo netik\u0117tai didelis, tad 400 knyg\u0173 tira\u017eas beveik baig\u0117si. Ta\u010diau gal dar liko \u017emoni\u0173, besidomin\u010di\u0173 kra\u0161to istorija, kurie nevart\u0117 knygos, bet nor\u0117t\u0173 su\u017einoti, apie k\u0105 joje pasakojama.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Lauksargiai \u2013 Ma\u017eosios Lietuvos dalis<\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n

Lauksargiai \u2013 ilgus \u0161imtme\u010dius buvusi Kry\u017eiuo\u010di\u0173 ordino, Pr\u016bsijos, o v\u0117liau Vokietijos teritorija. J\u0105 voki\u0161kai kalbantys, krik\u0161tu prisideng\u0119 atvyk\u0117liai u\u017ekariavo XIV a. Tai nuo seno skalvi\u0173 genties gyventos \u017eem\u0117s, kurie palaipsniui \u012fsiliejo \u012f lietuvi\u0173 taut\u0105 arba buvo asimiliuoti vokie\u010di\u0173. Pasibaigus XIV\u2013XV a. karams tarp Ordino ir Lietuvos, 1422 m. pasira\u0161yta Melno taikos sutartis, leidusi \u010dia ramiai gyventi ne tik senbuviams, bet ir naujai atvykstantiems. Taip didel\u0117je dalyje Ryt\u0173 Pr\u016bsijos daug \u0161imtme\u010di\u0173 gyvavo lietuvi\u0173 kult\u016bra. Lauksargi\u0173 apylink\u0117s, visada buvusios prie sienos su Lietuva, ilgai i\u0161liko lietuvi\u0161kos. Kaim\u0173, kalv\u0173, piliakalni\u0173, upeli\u0173 pavadinimai \u2013 lietuvi\u0161kos kilm\u0117s. Sparti germanizacija prasid\u0117jo XIX a. pab., kai Vokietijos \u017eem\u0117s suvienytos \u012f imperij\u0105. Da\u017enai seneliai mok\u0117jo tik lietuvi\u0173 kalb\u0105, j\u0173 vaikai \u2013 lietuvi\u0173 ir vokie\u010di\u0173, o vaikai \u2013 jau tik vokie\u010di\u0173. Jeigu \u0161eima neb\u016bdavo susiprat\u0119 patrioti\u0161ki lietuviai, j\u0173 palikuonys neretai nor\u0117davo kuo grei\u010diau asimiliuotis \u012f vokie\u010di\u0173 taut\u0105, u\u017emir\u0161ti lietuvyb\u0119. Toki\u0173 \u017emoni\u0173 lietuvi\u0161k\u0105 kilm\u0119 i\u0161duodavo tik lietuvi\u0161kos pavard\u0117s. Dar ir \u0161iandien Vokietijoje galime sutikti nema\u017eai \u017emoni\u0173, kilusi\u0173 i\u0161 Ryt\u0173 Pr\u016bsijos, ne\u0161iojan\u010di\u0173 lietuvi\u0161kos kilm\u0117s pavardes. Bet jas atskirti ir pavard\u017ei\u0173 primin\u0119 reik\u0161m\u0119 suprasti gali tik lietuvi\u0173 kalb\u0105 mokantys \u017emon\u0117s. Ryt\u0173 Pr\u016bsijoje lietuvi\u0173 gyventos \u017eem\u0117s vadintos Pr\u016bs\u0173 Lietuva arba tiesiog Lietuva, o v\u0117liau \u012fsigal\u0117jo kitas terminas \u2013 Ma\u017eoji Lietuva. Jis da\u017enai naudojamas knygoje ir yra vienas i\u0161 \u0161iandienin\u0117s Lietuvos etnografini\u0173 region\u0173. Knygoje apra\u0161yta dabartin\u0117 Lauksargi\u0173 seni\u016bnija su retomis i\u0161imtimis, palie\u010diant gretimas apylinkes. Seni\u016bnija \u0161iandien priklauso Taurag\u0117s rajonui.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Lauksargi\u0173 vaizdeliai apie 1910 m. gele\u017einkelio stotis, muitin\u0117, ba\u017eny\u010dia<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Pirmasis skyrius aptaria Nemuno \u017eemupio kult\u016br\u0105, gyvavusi\u0105 I\u2013VI a. bei jos \u017einomus kapinynus. I\u0161 j\u0173 v\u0117liau i\u0161sivyst\u0117 skalviai, \u017einomi i\u0161 ra\u0161ytini\u0173 \u0161altini\u0173 bei kov\u0173 su Kry\u017eiuo\u010di\u0173 ordinu. Aptariami ir j\u0173 v\u0117lyvi kapinynai. Kadangi Lauksargi\u0173 seni\u016bnijoje tirt\u0173 kapinyn\u0173 ma\u017eai, pasitelkiami aplinkiniai arti esantys i\u0161tirti kapinynai. Aptariamos \u0161ios archeologin\u0117s vietov\u0117s: Dauglaukio, Barz\u016bn\u0173, Grei\u017e\u0117n\u0173, Auk\u0161tvilki\u0173, Kreiv\u0117n\u0173, Vidgiri\u0173 kapinynai bei sp\u0117jama Oplankio senov\u0117s gyvenviet\u0117. Kai kurie j\u0173 jau XIX a. pab. sudomino vokie\u010di\u0173 tyr\u0117jus, o v\u0117liau ir Lietuvos archeologus.<\/p>\n\n\n\n

Lauksargi\u0173 seni\u016bnijoje yra du piliakalniai ir keletas kalv\u0173, gausiai apipint\u0173 padavimais. \u0160ie prad\u0117jo tyr\u0117jus dominti jau XIX a. pr. Padavimai u\u017era\u0161in\u0117ti lietuvi\u0173 ir vokie\u010di\u0173 kalbomis, v\u0117liau perdaryti, suliterat\u016brinti. Aptariami piliakalniai: Giland\u017ei\u0173 ir Grei\u017e\u0117n\u0173, kalvos: Gin\u010dai\u010di\u0173 \u0160ventkalnis ir Kal\u0117n\u0173 \u0160arkokalnis bei Vilkos upelis.<\/p>\n\n\n\n

Sekantis skyrius apra\u0161o, kaip gi keit\u0117si tarpvalstybin\u0117s sienos \u017eenklinimas Lietuvos-Pr\u016bsijos laikais bei sienos apsaugos grie\u017et\u0117jimas Vokietijos-Rusijos imperij\u0173 laikais. Pana\u0161i ir sekanti tema apie Lauksargi\u0173 niveliacin\u012f stulp\u0105, kuris ilgus metus laikytas sienos ribo\u017eenkliu.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Lauksargi\u0173\u2013Pliki\u0161k\u0117s per\u0117jimo punktas 1944 m. baland\u012f. Taurag\u0117s kra\u0161to muziejus. TKM<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Toliau ra\u0161oma apie Lauksargi\u0173 reik\u0161m\u0117s augim\u0105 XIX a. pr. nutiesus ties\u0173, modern\u0173 plent\u0105 i\u0161 Til\u017e\u0117s \u012f Taurag\u0119. B\u016btent tada ma\u017eytis Lauksargi\u0173 kaimelis i\u0161augo \u012f klestint\u012f miestel\u012f. Skyriuje aptariamas plentas, Napoleono kar\u0173 palikimas, pa\u0161to istorija, \u012fdomios istorijos apie specialias susirinkim\u0173 lazdas \u2013 kriv\u016bles, taip pat mi\u0161kuose ir su vilkais nutikusius tikrus \u012fvykius. Kaipgi be kontrabandos, kuri \u010dia tiesiog klest\u0117jo. Buvo ne\u0161amos ne tik abiejose valstyb\u0117se geid\u017eiamos prek\u0117s, bet ir Rusijos imperijoje u\u017edrausta spauda lietuvi\u0173 kalba. Daugiau d\u0117mesio skiriama Martynui Jankui \u2013 Ma\u017eosios Lietuvos spaustuvininkui, lietuvi\u0173 labai gerbiamam asmenis. Pasirodo, jis ir Lauksargi\u0173 apylink\u0117se tur\u0117jo daug ry\u0161i\u0173, o jo seneliai gali b\u016bti kil\u0119 i\u0161 gretim\u0173 Kal\u0117n\u0173 kaimo. Skyriuje apra\u0161oma ba\u017eny\u010dios, muitin\u0117s, dvar\u0173 istorija. Prisimenama lietuvyb\u0117, kai j\u0105 veik\u0117 voki\u0161kos \u012ftakos.<\/p>\n\n\n\n

Aptariami visi \u0161iandienin\u0117je seni\u016bnijoje esantys ir jau i\u0161nyk\u0119 kaimai. Apie tris kaimus: \u0160aki\u0173, Auk\u0161tvilki\u0173 ir Kal\u0117n\u0173 i\u0161samius straipsnius sutiko leisti skelbti kra\u0161to tyr\u0117jas dr. Martynas Purvinas.<\/p>\n\n\n\n

Prasid\u0117jus Pirmajam pasauliniam karui, kra\u0161to gyventojai patyr\u0117 daug nelaimi\u0173 ir nepritekli\u0173. Laukuose tarp Til\u017e\u0117s ir Taurag\u0117s ne kart\u0105 kov\u0117si, buvo su\u017eeisti ir \u017euvo daugyb\u0117 Vokietijos ir Rusijos imperij\u0173 kari\u0173, \u012fskaitant lietuvius. \u0160ias kovos i\u0161samiai apra\u0161omos \u0161iame skyriuje. Svarbus politinis-propagandinis gestas buvo staigus sugriautos Lauksargi\u0173 gele\u017einkelio stoties atstatymas ir Vokietijos generolo Paul von Hindenburg atvykimas. V\u0117lesn\u0119 kra\u0161to ir ypa\u010d Taurag\u0117s raid\u0105 nul\u0117m\u0117 karo metais nutiestas gele\u017einkelis.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Max Engelhardt dvira\u010di\u0173 parduotuv\u0117 ir mechanikos dirbtuv\u0117s 1903\u20131913 m. W. Zimmer Nachf. Herbert Oczeret, Til\u017e\u0117. Audriaus Razmaus kolekcija<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Vokietijai pralaim\u0117jus kar\u0105, dalis Ryt\u0173 Pr\u016bsijos \u2013 Klaip\u0117dos kra\u0161tas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir perduotas laikinai valdyti Pranc\u016bzijai su miglotu pa\u017eadu j\u012f prijungti prie Lietuvos. Atkurta Lietuvos valstyb\u0117, matydama, kad Klaip\u0117dos kra\u0161to prijungimas gal ir ne\u012fvykti, istorines lietuvi\u0173 \u017eemes bei itin svarb\u0173 Klaip\u0117dos uost\u0105 nutar\u0117 u\u017eimti kariniu \u012fsiver\u017eimu. Jis pavyko 1923 m. sausio 15 d., o po to per vykusias diplomatines kovas Klaip\u0117dos kra\u0161tas, taigi ir Lauksargiai, prijungti prie Lietuvos. Tiesa, autonomijos teis\u0117mis, kurios labai apsunkino v\u0117lesn\u012f valdym\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Visas sekantis skyrius apra\u0161o gyvenim\u0105 Lietuvos Respublikos laikais 1923-1939 m., kai buvo stengiamasi pl\u0117sti lietuvi\u0161kum\u0105, steigti lietuvi\u0161kas mokyklas, skatinti telktis lietuvi\u0173 \u016bkininkus, didinti jaunimo patrioti\u0161kum\u0105. Ta\u010diau tuo pa\u010diu metu Vokietijoje \u012fsigal\u0117jo nacionalsocializmas, kuris i\u0161plito ir Klaip\u0117dos kra\u0161te. Tai sudar\u0117 daug problem\u0173 ir kartais vert\u0117 jaustis lietuvius nesaugiai. Visa tai baig\u0117si tuo, kad Hitleris aneksavo kra\u0161t\u0105 ir prijung\u0117 prie Vokietijos. Ten \u0117m\u0117 d\u0117tis blogi dalykai, \u017emoni\u0173 \u017eudyn\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Greit po to, 1940 m. vasar\u0105 SSRS okupavo Lietuv\u0105. Soviet\u0173 kariai sugrie\u017etino pasienio kontrol\u0119, prad\u0117jo rengti \u012ftvirtinimus b\u016bsimam karui. Apie \u0161iuos baisumus i\u0161lik\u0119 prisiminim\u0173, u\u017era\u0161yt\u0173 knygoje.<\/p>\n\n\n\n

Atskiri skyriai apra\u0161o did\u017eiausi\u0105 apylink\u0117je Oplankio dvar\u0105 bei Kreiv\u0117n\u0173 v\u0117jo mal\u016bn\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Richard K\u00fcchlich vie\u0161butis, pasienis ir senoji muitin\u0117, J\u016bros pakrant\u0117, traukini\u0173 stotis, 1907 m. Otto Mauderode spaustuv\u0117, Til\u017e\u0117. Audriaus Razmaus kolekcija<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Prasid\u0117jus Antrajam pasauliniam karui, Vokietija \u016bkio darbams atsiunt\u0117 karo belaisvi\u0173: daugiausia Pranc\u016bzijos, taip pat Belgijos, Lenkijos kari\u0173. Istorija apie juos pateikiama atskirame skyriuje.<\/p>\n\n\n\n

1944 m. ruduo visi\u0161kai pakeit\u0117 Lauksargi\u0173 kra\u0161to gyventoj\u0173 ateit\u012f. Jiems teko evakuotis gilyn \u012f Vokietij\u0105, b\u0117gti nuo art\u0117jan\u010dios soviet\u0173 armijos. Kas nesp\u0117jo, patyr\u0117 \u017eudynes, prievartavimus ir pa\u017eeminim\u0105. Jau 1945 m. \u012f kra\u0161t\u0105 savo noru ir prievarta liepta keltis naujakuriams: lietuviams ir rusams. Jie u\u017e\u0117m\u0117 tu\u0161\u010dias likusias sodybas. Ma\u017ea dalis i\u0161vykusi\u0173 sen\u0173j\u0173 gyventoj\u0173 v\u0117liau gr\u012f\u017eo, bet daugumos namai jau buvo u\u017eimti ir jiems teko ie\u0161koti kit\u0173 nam\u0173. Gaus\u016bs pokario atvyk\u0117li\u0173 prisiminimai pirm\u0105kart skelbiami. Greitai po karo prad\u0117ti kurti sovietiniai kolchozai, kuriuos kaimie\u010diai prival\u0117jo dirbti.<\/p>\n\n\n\n

Atk\u016brus nepriklausomyb\u0119, Lauksargiai ir j\u0173 sodybos pagra\u017e\u0117jo. Ta\u010diau sunyko ir toliau nyksta senasis paveldas, nors \u017emon\u0117s vis labiau domisi praeitimi ir stengiasi puosel\u0117ti kra\u0161to i\u0161skirtinum\u0105. Knyga u\u017ebaigiama seni\u016bnijos kapini\u0173 apra\u0161ymais, kuriuos knygoje spausdinti sutiko leisti dr. Martynas Purvinas ir jo \u017emona Marija Purvinien\u0117. Jei domina kra\u0161to istorija, tur\u0117tum\u0117te paskub\u0117ti \u012fsigyti knyg\u0105 Taurag\u0117s kra\u0161to muziejuje, nes tira\u017eas baigia i\u0161tirpti.<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Darius Kiniulis<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Straipsnis publikuotas naujien\u0173 portale \u201eTaurag\u0117s \u017einios\u201c 2024-09-30:<\/p>\n\n\n\n

https:\/\/taurageszinios.lt\/naujiena\/lauksargiu-istorija-trumpai-20550<\/a><\/p>\n\n\n\n

\"mediju
Projektas \u201eTaurag\u0117s archyv\u0173 paslaptys\u201c. Projekt\u0105 i\u0161 dalies finansuoja Medij\u0173 r\u0117mimo fondas.<\/figcaption><\/figure><\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Beveik prie\u0161 metus pasirod\u0117 autoriaus knyga \u201eLauksargiai \u2013 Ma\u017eosios Lietuvos dalis\u201c. I\u0161leista Klaip\u0117dos kra\u0161to sujungimo su Lietuva \u0161imtme\u010diui atminti, ji tapo ne vienerius metus kauptos med\u017eiagos kulminacija. Susidom\u0117jimas knyga buvo netik\u0117tai didelis, tad 400 knyg\u0173 tira\u017eas beveik baig\u0117si. Ta\u010diau gal dar liko \u017emoni\u0173, besidomin\u010di\u0173 kra\u0161to istorija, kurie nevart\u0117 knygos, bet nor\u0117t\u0173 su\u017einoti, apie k\u0105 joje […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":8827,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"ngg_post_thumbnail":0},"categories":[7,13],"tags":[32,141,33],"translation":{"provider":"WPGlobus","version":"2.8.9","language":"de","enabled_languages":["lt","de","pl","lv","en","uk","ru"],"languages":{"lt":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"de":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"pl":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"lv":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"en":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"uk":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"ru":{"title":false,"content":false,"excerpt":false}}},"acf":[],"uagb_featured_image_src":{"full":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/Lauksargiu-vaizdeliai-apie-1910-m.-gelezinkelio-stotis-muitine-baznycia.jpg",1024,650,false],"thumbnail":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/Lauksargiu-vaizdeliai-apie-1910-m.-gelezinkelio-stotis-muitine-baznycia-300x300.jpg",300,300,true],"medium":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/Lauksargiu-vaizdeliai-apie-1910-m.-gelezinkelio-stotis-muitine-baznycia-500x317.jpg",500,317,true],"medium_large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/Lauksargiu-vaizdeliai-apie-1910-m.-gelezinkelio-stotis-muitine-baznycia-768x488.jpg",768,488,true],"large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/Lauksargiu-vaizdeliai-apie-1910-m.-gelezinkelio-stotis-muitine-baznycia.jpg",1024,650,false],"1536x1536":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/Lauksargiu-vaizdeliai-apie-1910-m.-gelezinkelio-stotis-muitine-baznycia.jpg",1024,650,false],"2048x2048":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/Lauksargiu-vaizdeliai-apie-1910-m.-gelezinkelio-stotis-muitine-baznycia.jpg",1024,650,false],"thumbnail-normal":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/Lauksargiu-vaizdeliai-apie-1910-m.-gelezinkelio-stotis-muitine-baznycia-700x650.jpg",700,650,true]},"uagb_author_info":{"display_name":"Redaktorius","author_link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/author\/redaktorius\/"},"uagb_comment_info":0,"uagb_excerpt":"Beveik prie\u0161 metus pasirod\u0117 autoriaus knyga \u201eLauksargiai \u2013 Ma\u017eosios Lietuvos dalis\u201c. I\u0161leista Klaip\u0117dos kra\u0161to sujungimo su Lietuva \u0161imtme\u010diui atminti, ji tapo ne vienerius metus kauptos med\u017eiagos kulminacija. Susidom\u0117jimas knyga buvo netik\u0117tai didelis, tad 400 knyg\u0173 tira\u017eas beveik baig\u0117si. Ta\u010diau gal dar liko \u017emoni\u0173, besidomin\u010di\u0173 kra\u0161to istorija, kurie nevart\u0117 knygos, bet nor\u0117t\u0173 su\u017einoti, apie k\u0105 joje…","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8824"}],"collection":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8824"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8824\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":8835,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8824\/revisions\/8835"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8827"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8824"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8824"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8824"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}