{"id":8116,"date":"2024-07-30T13:13:32","date_gmt":"2024-07-30T11:13:32","guid":{"rendered":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/?p=8116"},"modified":"2024-09-19T13:48:24","modified_gmt":"2024-09-19T11:48:24","slug":"lauksargiu-baznycios-istorija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/lauksargiu-baznycios-istorija\/","title":{"rendered":"Lauksargi\u0173 ba\u017eny\u010dios istorija"},"content":{"rendered":"\n

Nors autoriaus knyga Lauksargiai. Ma\u017eosios Lietuvos dalis<\/em> i\u0161leista visai neseniai \u2013 tik 2023 m. spal\u012f, ta\u010diau nuo to laiko pavyko rasti dar nema\u017eai \u012fdomi\u0173 \u017eini\u0173 apie Lauksargi\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105, kurios \u012f min\u0117t\u0105 knyg\u0105 nepateko. \u010cia skelbiama gerokai papildyta ba\u017eny\u010dios istorija ir visi faktai, kuriuos iki \u0161iol pavyko rasti.<\/p>\n\n\n\n

Ilg\u0105 laik\u0105 Lauksargiai priklaus\u0117 Til\u017e\u0117s apskri\u010diai, sav\u0173 maldos nam\u0173 netur\u0117jo, tad iki XIX a. vidurio lauksargi\u0161kiai lank\u0117 Vilky\u0161ki\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105. 1830\u20131833 m. nutiesus plent\u0105 i\u0161 Lauksargi\u0173 \u012f Til\u017e\u0119 ir prad\u0117jus augti gyvenvietei i\u0161kilo b\u016btinyb\u0117 statyti ba\u017eny\u010di\u0105. 1836 m. sudaromas komitetas savaranki\u0161kai parapijai steigti. Sukaupus l\u0117\u0161\u0173 1854 m. nuperkama 11 marg\u0173 (apie 2,5 ha) \u017eem\u0117s kunigo namui statyti. Sklyp\u0105 ba\u017eny\u010diai statyti padovanojo Lauksargi\u0173 dvaro savininkas Johann Samuel Habedanck. 1864 m. \u012fk\u016brus Lauksargi\u0173 parapij\u0105, i\u0161 prad\u017ei\u0173 kaip Vilky\u0161ki\u0173 ba\u017eny\u010dios filij\u0105, atsiun\u010diamas diakonas Adolfas Ansaitis. Jis glaud\u0117si laikinuose namuose, kuriuose vykdavo ir pamaldos. Ba\u017eny\u010dios projektavimo ir statybos darbai \u012fstrigo dvide\u0161im\u010diai met\u0173. Tik 1887 m., kaip u\u017era\u0161yta kertiniame ba\u017eny\u010dios akmenyje, statybos darbai u\u017ebaigti ir spalio 6 d. ba\u017eny\u010dia pa\u0161ventinta. I\u0161 pagrindinio \u012f\u0117jimo laiptai veda \u012f k\u016brus, varp\u0173 bei vargon\u0173 patalpas. Vargonai, pritr\u016bkus l\u0117\u0161\u0173, \u012fsigyti v\u0117liau. Altoriuje buvo Paskutin\u0117s vakarien\u0117s<\/em> paveikslas. Evangelik\u0173 liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dia i\u0161 raudon\u0173 plyt\u0173, sta\u010diakampio plano, pagrindiniame fasade \u2013 \u017eemesnis prienavis. Kaip b\u016bdinga liuteron\u0173 maldos namams, interjeras labai sant\u016brus, nors dar ir gerokai nukent\u0117j\u0119s sovietiniu pokariu. \u012esp\u016bdingai atrodo medin\u0117 stogo perdanga. Pirmasis bok\u0161tas, kaip ir visa ba\u017eny\u010dia, buvo dengtas \u010derp\u0117mis.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Lauksargi\u0173 ba\u017eny\u010dia apie 1900 m. Atviruko fragmentas. I\u0161: \u0160iaur\u0117s Skalva. Keliautojo po Pag\u0117gi\u0173 kra\u0161t\u0105 \u017einynas, p. 171<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Kaip ra\u0161oma 2019 m. pasirod\u017eiusioje Rimanto Gu\u010do knygoje Lietuvos paminkliniai vargonai: apsauga, prie\u017ei\u016bra, restauravimas<\/em>, pirmieji Lauksargi\u0173 ba\u017eny\u010dios vargonai pagaminti 1888 m., ta\u010diau sunaikinti Rusijai puolant miestel\u012f 1914 m. pabaigoje. Gamintojas August Terletzki (1829\u20131901). Vargondirbyst\u0117s pagrind\u0173 i\u0161moko pas t\u0117v\u0105 Joachim, v\u0117liau mok\u0117si pas Johann Rohn. Apie 1850 m. gr\u012f\u017eo pas t\u0117v\u0105, nes gavo rimt\u0173 u\u017esakym\u0173. 1857 m. persik\u0117l\u0117 \u012f Elbing\u0105, kur kartu su broliu Max \u012fk\u016br\u0117 dirbtuv\u0119 ir 15 met\u0173 dirbo drauge, \u012fmon\u0117 vadinosi Gebr\u00fcder August und Max Terletzki <\/em>arba Br\u00fcder Terletzki<\/em>. Suk\u016br\u0117 vargonus Dovil\u0173 1862 m., Saug\u0173 1858 m., Vy\u017ei\u0173 1862 m. ba\u017eny\u010dioms. V\u0117liau, broliui Max persik\u0117lus \u012f Karaliau\u010di\u0173, dirbo vienas, \u012fmon\u0117 vadinosi August Terletzki<\/em>. 1892 ar 1893 m. A. Terletzkio \u012fmon\u0117je prad\u0117jo dirbti buv\u0119s jo mokinys Eduard Wittek, kuris po A. Terletzki mirties \u012fmon\u0119 per\u0117m\u0117. Nuo to laiko ji vadinosi Orgelbauanstalt A. Terletzki, Inh. Ed. Wittek, Elbing<\/em>.1<\/sup><\/a><\/p>\n\n\n\n

\"\"
Rus\u0173 sugriauta Lauksargi\u0173 ba\u017eny\u010dia 1915 m. Otto F\u00fclleborn spaustuv\u0117, Til\u017e\u0117. Taurag\u0117s kra\u0161to muziejus. TKM F 421<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Ba\u017eny\u010dios bok\u0161t\u0105 1914 m. ruden\u012f buvo susprogdinusi Rusijos kariuomen\u0117, kuri, kaip min\u0117ta, suniokojo ir vargonus, altori\u0173. 1924 m. bok\u0161tas atstatytas, ta\u010diau kitoks nei buvo. Senose nuotraukose matome, kad pirmasis bok\u0161tas tur\u0117jo du \u0161laitus ir i\u0161siki\u0161us\u012f fronton\u0105 su dviem dekoratyviniais bok\u0161teliais pa\u010dioje vir\u0161\u016bn\u0117je, o trikamp\u0117s formos bok\u0161to centre i\u0161 plyt\u0173 padarytas \u012fdub\u0119s kry\u017eiaus \u017eenklas. Po karo atstatant bok\u0161t\u0105 langeli\u0173 poros suprojektuotos ar\u010diau viena kitos, o ant vir\u0161aus u\u017ekelta bok\u0161to smail\u0117, kuri i\u0161 vis\u0173 keturi\u0173 pusi\u0173 apkalta skarda ir reikalavo ma\u017eiau prie\u017ei\u016bros. Pirmojo pasaulinio karo metu i\u0161leista nema\u017eai atviruk\u0173, kuriose matoma apgriauta Lauksargi\u0173 ba\u017eny\u010dia. Juose matome, kad erdv\u0117je prie\u0161ais \u012f\u0117jim\u0105 karo metu sulaidoti \u017euv\u0119 kariai. V\u0117liau jie perlaidoti u\u017e ba\u017eny\u010dios.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Rus\u0173 sugriauta Lauksargi\u0173 ba\u017eny\u010dia 1915 m. Eduard Pawlowski spaustuv\u0117, Til\u017e\u0117. Taurag\u0117s kra\u0161to muziejus. TKM F 646<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Atstatant bok\u0161t\u0105, teko gaminti ir naujus vargonus. Jie pastatyti 1922 m., o gamintojas Bruno Goebel \u017einomas kaip geras vargon\u0173 meistras Ryt\u0173 Pr\u016bsijoje ir Lietuvoje.<\/p>\n\n\n\n

Apie Bruno Goebel (1860-10-06 Landsbergas, Silezija \u2013 1944-10-20 Rapotinas, Sudetai) karjer\u0105 \u017einoma nema\u017eai. Min\u0117to R. Gu\u010do tyrim\u0173 duomenimis, gim\u0117 jis kataliki\u0161koje i\u0161 Bohemijos atkilusioje \u0161eimoje. Nuo 15 met\u0173 mok\u0117si vargondirbyst\u0117s ir dirbo pas Anton Czopka Rozenberge (Silezija), v\u0117liau \u2013 \u012fmon\u0117je Schlag und S\u00f6hne<\/em> Silezijoje. V\u0117liau pas Johann Heinrich Koulen Strasb\u016bre. J. H. Koulen nuo 1884 m. dirbo pneumatinius vargonus su savos konstrukcijos oro skirstymo d\u0117\u017e\u0117mis. 1886 m. B. Goebel dirbo pas Goll Liucernoje ir Kuhn prie Ciuricho (\u0160veicarija). Tuo metu susipa\u017eino su Andreas ir Gottfried Silbermann vargonais. 1890 m. dirbo pas Steinmeyer Etingene, o nuo 1892 m. \u2013 Josef Angster dirbtuv\u0117je P\u00e9\u010de (vok. F\u00fcnfkirchen, Vengrija) dirbo gamybos vadovu, \u010dia pad\u0117jo \u012fdiegti pneumatik\u0105. 1894 m. \u012fsik\u016br\u0117 Rytpr\u016bsiuose, Vormedyt\u0117je (vok. Wormditt, lenk. Orneta), kur per\u0117m\u0117 sen\u0173 tradicij\u0173 Johann Rohn dirbtuv\u0119. Dirbo vien tik pneumatinius vargonus. 1898 m. Bruno per\u0117m\u0117 Max Terletzki (1834-1903) dirbtuv\u0119 Karaliau\u010diuje. Ant vargon\u0173 voki\u0161kai buvo ra\u0161oma Orgelbauanstalt Max Terletzki Nachfolger, Inhaber Bruno Goebel<\/em>. 1908 m. B. Goebel persik\u0117l\u0117 \u012f naujas patalpas Karaliau\u010diaus priemiestyje Kalthofe ir toliau dirbo vien savo vardu \u2013 jo \u012fmon\u0117 vadinosi Orgelbauanstalt Bruno Goebel<\/em>. Tai buvo stambi ir auk\u0161tos kvalifikacijos \u012fmon\u0117, joje dirbo apie 40 darbuotoj\u0173. Per metus pastatydavo keliolika vargon\u0173. \u0160ioje \u012fmon\u0117je buvo dirbamos beveik visos vargon\u0173 dalys, tik klaviat\u016bras, lie\u017euv\u0117linius, o kartais l\u016bpinius vamzd\u017eius pirkdavo i\u0161 kit\u0173. Nuo 1932 m. \u012fmon\u0117 vadinosi Bruno Goebel S\u00f6hne<\/em>. 1944 m. ji buvo subombarduota ir darb\u0105 nutrauk\u0117. 1898\u20131944 m. B. Goebel \u012fmon\u0117 pastat\u0117 apie 300 vargon\u0173, i\u0161 j\u0173 apie 45 dabartin\u0117je Lietuvos teritorijoje.2<\/sup><\/a><\/p>\n\n\n\n

\"\"
Lauksargi\u0173 ba\u017eny\u010dia 1939 m. baland\u012f. Gobhardt fotoatelj\u0117, \u012esrutis. Taurag\u0117s kra\u0161to muziejus. TKM F 438<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Kaip 1997 m. knygoje Ma\u017eosios Lietuvos Ba\u017eny\u010dia XVI\u2013XX am\u017eiuje<\/em> ra\u0161o Albertas Ju\u0161ka, \u012fsik\u016brus Lauksargi\u0173 parapijai bendruomen\u0117je buvo 2200 nari\u0173, i\u0161 j\u0173 lietuvinink\u0173 \u2013 1600, 1902 m. i\u0161 2070 parapijie\u010di\u0173 lietuvinink\u0173 buvo 1420. Tarpukario metais parapija ma\u017e\u0117jo: 1926 m. parapijie\u010di\u0173 buvo 2000, 1936 m. \u2013 1864. Be min\u0117to diakono A. Ansai\u010dio, dirbusio nuo 1864 iki 1870 m., ten kunigavo \u0161ie dvasininkai: Anton Gustav Liaudien (1871\u20131876), Julius Theodor Dengel (1877\u20131878), Emil Alexander N\u00f6tzel (1879\u20131887), August Vangehr (1887\u20131888), Heinrich Eduard K\u00fcsel (1889\u20131894), Wilhelm Viktor Liaudien (1895\u20131905), Ernst Albert Paulus Harner (1906\u20131917), Walter Matt Emil Braun (1918\u20131921), Jurgis Pod\u017eius (Georg Podszius<\/em>) (1922\u20131925), Hermannas Sarg\u016bnas (1926\u20131929), Johann Orendt (1930\u20131935), Walter Grops (1935\u20131937) ir Ansas Kilius (1937\u20131944 m.).3<\/sup><\/a><\/sup><\/p>\n\n\n\n

Papro\u010diai apra\u0161yti Lauksargi\u0173 kra\u0161to mokytojo Jono Bickos prisiminimuose. Iki XX a. mokyklose svarbiausiomis laikytos tikybos pamokos. Pamaldum\u0105 ugdyti buvo reikalaujama ne tik per tikybos, bet ir per kitas pamokas, tod\u0117l, pavyzd\u017eiui, skaitymo knygose buvo gausu med\u017eiagos apie Dievo malon\u0119, dain\u0173 rinkiniuose \u2013 giesmi\u0173. Rytpr\u016bsi\u0173 \u017emon\u0117s buvo labai religingi. Nepasitenkindami tik ba\u017eny\u010diose girdimais pamokslais, rinkdavosi vieni pas kitus \u012f vadinamuosius surinkimus, kur gabus kalb\u0117tojas, surinkimininkas, sakytojas apsakydavo Dievo \u017eod\u012f. Toks buvo ir Jono Bickos t\u0117vas Martynas.
Kiekvienas vietinis gyventojas vyras tur\u0117davo cilinder\u012f<\/em> (skryb\u0117l\u0119) ir frak\u0105 bei kit\u0173 aksesuar\u0173. Jais apsirengdavo per i\u0161kilmes, eidami \u012f vestuves ar laidotuves. Turtingieji, o toki\u0173 ten buvo nema\u017eai, va\u017eiuodavo \u012f ba\u017eny\u010di\u0105 arba \u0161iaip \u012f i\u0161kilmes i\u0161taigingose karietose su gra\u017eiais arkliais, blizgan\u010diais pakinktais, apreng\u0119 ku\u010der\u012f<\/em> (ve\u017eik\u0105) \u012fsp\u016bdingais drabu\u017eiais. Smulk\u016bs b\u016brai tokio bingtumo<\/em> (turto) pademonstruoti negal\u0117davo, ta\u010diau, J. Bickos atsiminimais, pas da\u017en\u0105 \u0161i\u0161ioni\u0161k\u012f<\/em> pasireik\u0161davo polinkis pabr\u0117\u017eti voki\u0161k\u0105 i\u0161didum\u0105 ir \u017eeminti lietuvi\u0173 kult\u016br\u0105.4<\/sup><\/a><\/sup><\/p>\n\n\n\n

Pa\u017eymint \u0161eimynines \u0161ventes, kitus pamin\u0117jimus reik\u0117davo mok\u0117ti ba\u017eny\u010diai. U\u017e krik\u0161t\u0105, santuok\u0105 kunigui mok\u0117davo 3\u20135 Lt, kal\u0117dojan\u010diam kunigui \u012fpildavo pus\u0119 ar net centner\u012f gr\u016bd\u0173, pus\u0119 centnerio bulvi\u0173, duodavo ir pinigais. Kunig\u0105 ar klebon\u0105 visada vai\u0161indavo, daugiausia kiau\u0161iniene, arbata. Vargonininkui ir ve\u017e\u0117jui stalas b\u016bdavo padengtas atskirai. Ba\u017eny\u010diose pamaldos vyko 10\u201312 val. \u2013 voki\u0161kai, nuo 12 iki 14 val. \u2013 lietuvi\u0161kai.5<\/sup><\/a><\/sup><\/p>\n\n\n\n

Namas Parko g. 5, buvo pirmoji ba\u017eny\u010dios klebonija.<\/p>\n\n\n\n

Kitaip nei daugelis Ryt\u0173 Pr\u016bsijos ba\u017eny\u010di\u0173, pra\u016b\u017eus Antrajam pasauliniam karui ji liko sveika, bet nusiaubta. Sunaikintas altorius, suolai, vargonai, vidaus interjeras ir ba\u017eny\u010dia paversta arklid\u0117mis. Bendruomen\u0117 kantoriaus P\u0117terio (arba Petro) Knispelio pastangomis atgim\u0117 1947 m. Be jo, pamaldas ten laik\u0117 Taurag\u0117s parapijos kunigas Jonas Viktoras Kalvanas, kiti dvasininkai. Priimti sovietin\u0117s vald\u017eios diktuojamas pastoracin\u0117s veiklos s\u0105lygas parapija buvo priversta 1948 m., kai liepos 31 d. j\u0105 \u012fregistravo Religini\u0173 kult\u0173 reikal\u0173 tarybos \u012fgaliotinio \u012fstaiga. Tuometin\u0117je jos taryboje buvo Romas Mikutavi\u010dius, Eduardas Einikis, Erichas Preik\u0161aitis, Andrius Martinaitis ir kiti. Sunkiomis s\u0105lygomis bendruomen\u0117 sugeb\u0117jo i\u0161likti, savo maldos namus i\u0161saugoti.<\/p>\n\n\n\n

Apie Petr\u0105 Knispel\u012f \u017einome daugiau d\u0117ka Ma\u017eosios Lietuvos liuteron\u0173 kunig\u0173 tyr\u0117jo K\u0119stu\u010dio Puloko straipsnio. Gim\u0117 1900 m. kovo 16 d. Jurgio ir An\u0117s (g. Jonu\u0161aityt\u0117s) Knispeli\u0173 \u0161eimoje, augo ir mok\u0117si Taurag\u0117je. 1924 m. liepos 15 d. Taurag\u0117s evangelik\u0173 liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dioje ved\u0117 na\u0161l\u0119 Elzbiet\u0105 Mikelaitien\u0119 (g. Lingaityt\u0119), ilgame\u010dio Bataki\u0173 evangelik\u0173 liuteron\u0173 parapijos tarybos pirmininko Juozo Lingai\u010dio seser\u012f. Aktyviai dalyvavo ba\u017eny\u010dios gyvenime. 1941 m. prad\u017eioje i\u0161 soviet\u0173 okupuotos Lietuvos \u201erepatrijavo\u201c \u012f Vokietij\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Po Antrojo pasaulinio karo gr\u012f\u017edamas \u012f Lietuv\u0105, Petras Knispelis nei\u0161veng\u0117 soviet\u0173 represij\u0173 \u2013 pateko \u201ei\u0161tyrimui\u201c \u012f Sibir\u0105. Galiausiai gr\u012f\u017e\u0119s \u012f Taurag\u0119, \u0117m\u0117 r\u016bpintis Lauksargi\u0173 evangelik\u0173 liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dios i\u0161saugojimu.<\/p>\n\n\n\n

Gav\u0119s Lietuvos evangelik\u0173 liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dios kunigo senjoro Eriko Leijerio (1906\u20131951) vadovaujamos Konsistorijos \u012fgaliojimus, kantorius P. Knispelis 1947 m. bir\u017eelio 30 d. i\u0161 Taurag\u0117s persikraust\u0117 \u012f Lauksargius, \u010dia pad\u0117jo telkti po karo likusius parapijie\u010dius. Kadangi soviet\u0173 nacionalizuotoje klebonijoje vald\u017eia apgyvendino \u012f Klaip\u0117dos kra\u0161t\u0105 atkeltus naujakurius kol\u016bkie\u010dius, gyventi teko varganame \u0161alia ba\u017eny\u010dios \u012frengtame b\u016bste.<\/p>\n\n\n\n

Kantoriaus ir seni\u016bn\u0173 Ericho (Jono?) Preik\u0161ai\u010dio bei Andriaus Martinai\u010dio atkaklumo d\u0117ka susitelkusi Lauksargi\u0173 evangelik\u0173 liuteron\u0173 parapija 1947 m. liepos 20 d. atgavo savo ba\u017eny\u010di\u0105, o 1948 m. liepos 31 d. buvo Religini\u0173 kult\u0173 reikal\u0173 tarybos \u012fgaliotinio \u012fstaigos oficialiai \u012fregistruota, \u017einoma, primetant jai sovietin\u0117s vald\u017eios diktuojamas pastoracin\u0117s veiklos s\u0105lygas. Norint i\u0161laikyti atgaut\u0105j\u0105 ba\u017eny\u010di\u0105, reik\u0117jo vald\u017eiai mok\u0117ti didelius mokes\u010dius. Kantorius Petras Knispelis lank\u0117 parapijie\u010dius ir, nepaisydamas sovietini\u0173 \u012fstatym\u0173, draudusi\u0173 toki\u0105 veikl\u0105, rinko l\u0117\u0161as ba\u017eny\u010dios i\u0161laikymui. Lauksargi\u0173 evangelik\u0173 liuteron\u0173 parapijai savo ba\u017eny\u010dios pastat\u0105 pavyko i\u0161saugoti per vis\u0105 soviet\u0173 okupacijos laikotarp\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Anot tyr\u0117jo K\u0119stu\u010dio Puloko, 1948 m. rugs\u0117jo 19 d. oficialiai \u012fregistravus Ramu\u010di\u0173 (dabar \u0160ilut\u0117s r.) evangelik\u0173 liuteron\u0173 parapij\u0105, iki 1951 m. j\u0105 reguliariai lank\u0117 kantorius P. Knispelis i\u0161 Lauksargi\u0173. 1953 m. tapo diakonu, nuo 1957 m. lapkri\u010dio 12 d. aptarnavo ir \u0160v\u0117k\u0161nos evangelik\u0173 liuteron\u0173 parapij\u0105, o nuo 1962 m. rudens \u2013 rugpj\u016b\u010dio 9 d. \u017euvus kunigui Arvydui Bried\u017eiui (1907\u20131962) \u2013 dar ir Skirsnemun\u0117s-\u017dvyri\u0173 evangelik\u0173 liuteron\u0173 parapij\u0105. Iki 1964 m. Petras Knispelis \u012f\u0161ventintas kunigu diakonu. 1967 m. rugpj\u016b\u010dio 27 d., \u0161ven\u010diant \u0160v\u0117k\u0161nos evangelik\u0173 liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dios 100 met\u0173 jubiliej\u0173, kunigas senjoras Vilhelmas \u017danas Burkevi\u010dius (1885\u20131971), dalyvaujant kunigams Jonui Kalvanui (1914\u20131995) ir Jonui Armonai\u010diui (1929\u20131990), ordinavo Petr\u0105 Knispel\u012f kunigu. 1970 m. rugpj\u016b\u010dio 23 d. Taurag\u0117je \u012fvykusiame antrajame pokariniame Lietuvos evangelik\u0173 liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dios Sinode kunigas i\u0161rinktas Konsistorijos revizijos komisijos pirmininku, 1976 m. bir\u017eelio 20 d. LELB III Sinode perrinktas antrai kadencijai.<\/p>\n\n\n\n

Aktyvi\u0105 dvasin\u0119 tarnyst\u0119 kunigas Petras Knispelis vykd\u0117 iki 1987 m., kol leido sveikata. Sulauk\u0119s devyniasde\u0161imties, mir\u0117 1990 m. liepos 19 d. Lauksargiuose. Palaidotas Taurag\u0117s evangelik\u0173 liuteron\u0173 Joni\u0161k\u0117s kapin\u0117se \u0161alia \u017emonos Elzbietos Knispelien\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Jei kas dom\u0117t\u0173si giliau, keletas nuotrauk\u0173 i\u0161 kunigo gyvenimo saugoma Ma\u017eosios Lietuvos istorijos muziejuje Klaip\u0117doje. I\u0161 \u0161io laikme\u010dio Taurag\u0117s kra\u0161to muziejuje saugomas altoriuje kab\u0117j\u0119s nukry\u017eiuotojo paveikslas, v\u0117liau ilgus metus ba\u017eny\u010dioje laikytas nepalankiomis s\u0105lygomis. Kunigas Edikas \u0160ul\u010das paveiksl\u0105 muziejui perdav\u0117 2017 m. Apvalytas ir sutvarkytas dabar jis saugiai stovi muziejaus fonduose (inv. nr. D 17).<\/p>\n\n\n\n

Ilgus metus ba\u017eny\u010dios ra\u0161tvede dirbo lauksargi\u0161k\u0117 Lena Man\u010dait\u0117\u2013Kl\u0117tkien\u0117. Po Nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo kunigavo Ridas Tamulis. Dabar ten pamaldas laiko kunigas Edikas \u0160ulcas, o parapijie\u010di\u0173 priskai\u010diuojama apie 160. 2014\u20132022 m. ba\u017eny\u010dia i\u0161 pagrind\u0173 suremontuota. Martyno Jankaus muziejaus r\u016bpes\u010diu 2019 m. sukurtas ba\u017eny\u010dios virtualus trimatis modelis (autorius Aurimas \u0160irvys).<\/p>\n\n\n\n

Ryt\u0173 Pr\u016bsijoje precizin\u0117s niveliacijos matavimai buvo vykdomi kas por\u0105 kilometr\u0173 \u012fvairiose vietose padarius stacionari\u0173 reperi\u0173. Jie metalini\u0173 kai\u0161\u010di\u0173 pavidalu buvo sukalami \u012f akmeninius pakel\u0117s stulpelius, m\u016brini\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173 sienas, kai kuri\u0173 valstybini\u0173 pastat\u0173 sienas (mokyklas, keli\u0173 pri\u017ei\u016br\u0117toj\u0173 namus). \u0160alia Mikyt\u0173\u2013Nemirsetos kelio buvo padaryta apie 100, o \u0161alia Til\u017e\u0117s\u2013Lauksargi\u0173 plento \u2013 16 reperi\u0173. Vienas j\u0173 i\u0161liko ant kairiosios Lauksargi\u0173 ba\u017eny\u010dios sienos. J\u0173 pastat\u0173 sienose, tiltuose ir pralaidose buvo Verdain\u0117je, Vy\u017eiuose, Saugose (i\u0161liko), Priekul\u0117je, Klaip\u0117dos \u0160v. Jono ba\u017eny\u010dioje ir kitur.<\/p>\n\n\n\n

U\u017e ba\u017eny\u010dios palaidoti Pirmojo pasaulinio karo 1914\u20131915 m. \u017euv\u0119 Vokietijos ir Rusijos kariai bei pastatyti standartiniai betoniniai kry\u017eiai su \u012fra\u0161ais. Kapin\u0117ms buvo paskirtas sta\u010diakampio plano plotas. Jo trijose kra\u0161tin\u0117se tvarkingai i\u0161rikiuotos kareivi\u0161k\u0173 kry\u017ei\u0173 eil\u0117s, \u0161iaurrytin\u0117 kra\u0161tin\u0117 (vartai nuo ba\u017eny\u010dios \u0161ventoriaus pus\u0117s) liko tu\u0161\u010dia. I\u0161 viso yra 33 antkapiniai kry\u017eiai su \u012fra\u0161ais. 2004 m. kapines sutvark\u0117 Vokietijos rezervo kariai, pastat\u0119 ir medin\u012f kry\u017ei\u0173.<\/p>\n\n\n\n

1<\/a>Gu\u010das R., Lietuvos paminkliniai vargonai: apsauga, prie\u017ei\u016bra, restauravimas, Vilnius, 2019, p. 185;<\/p>\n\n\n\n

2<\/a>Gu\u010das R., Lietuvos paminkliniai vargonai: apsauga, prie\u017ei\u016bra, restauravimas, Vilnius, 2019, p. 134\u2013135;<\/p>\n\n\n\n

3<\/a>Ju\u0161ka A., Ma\u017eosios Lietuvos Ba\u017eny\u010dia XVI\u2013XX am\u017eiuje, Klaip\u0117da, 1997, p. 395\u2013396;<\/p>\n\n\n\n

4<\/a>Luko\u0161evi\u010dien\u0117 B., Ma\u017erimas E., Mockien\u0117 I., Ma\u017eosios Lietuvos atspind\u017eiai Taurag\u0117s kra\u0161te. Jonas Bicka, \u0160iauliai, 2013, p. 35;<\/p>\n\n\n\n

5<\/a>Ma\u017erimas E., Ma\u017eosios Lietuvos kult\u016bros atspind\u017eiai Taurag\u0117s kra\u0161te. Parube\u017eys, Taurag\u0117, 2014, p. 42;<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Darius Kiniulis<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Straipsnis originaliai paskelbtas laikra\u0161tyje \u201eTaurag\u0117s kurjeris\u201c 2024 m. liepos 9 d. Nr. 50.<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\"\"
Projektas \u201eTauro ragas. Nuo Tauroggeno iki Taurag\u0117s\u201c. Projekt\u0105 i\u0161 dalies finansuoja Medij\u0173 r\u0117mimo fondas. Paramos suma 9000 Eur.<\/figcaption><\/figure><\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Nors autoriaus knyga Lauksargiai. Ma\u017eosios Lietuvos dalis i\u0161leista visai neseniai \u2013 tik 2023 m. spal\u012f, ta\u010diau nuo to laiko pavyko rasti dar nema\u017eai \u012fdomi\u0173 \u017eini\u0173 apie Lauksargi\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105, kurios \u012f min\u0117t\u0105 knyg\u0105 nepateko. \u010cia skelbiama gerokai papildyta ba\u017eny\u010dios istorija ir visi faktai, kuriuos iki \u0161iol pavyko rasti. Ilg\u0105 laik\u0105 Lauksargiai priklaus\u0117 Til\u017e\u0117s apskri\u010diai, sav\u0173 maldos […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":8118,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"ngg_post_thumbnail":0},"categories":[7,13],"tags":[197,191,194,193,195,196,190,141,33,34,35,127,128],"translation":{"provider":"WPGlobus","version":"2.8.9","language":"de","enabled_languages":["lt","de","pl","lv","en","uk","ru"],"languages":{"lt":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"de":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"pl":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"lv":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"en":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"uk":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"ru":{"title":false,"content":false,"excerpt":false}}},"acf":[],"uagb_featured_image_src":{"full":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/07\/2.-Rusu-apgriauta-Lauksargiu-baznycia-1915-1-scaled.jpg",1646,2560,false],"thumbnail":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/07\/2.-Rusu-apgriauta-Lauksargiu-baznycia-1915-1-300x300.jpg",300,300,true],"medium":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/07\/2.-Rusu-apgriauta-Lauksargiu-baznycia-1915-1-321x500.jpg",321,500,true],"medium_large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/07\/2.-Rusu-apgriauta-Lauksargiu-baznycia-1915-1-768x1195.jpg",768,1195,true],"large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/07\/2.-Rusu-apgriauta-Lauksargiu-baznycia-1915-1-658x1024.jpg",658,1024,true],"1536x1536":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/07\/2.-Rusu-apgriauta-Lauksargiu-baznycia-1915-1-987x1536.jpg",987,1536,true],"2048x2048":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/07\/2.-Rusu-apgriauta-Lauksargiu-baznycia-1915-1-1317x2048.jpg",1317,2048,true],"thumbnail-normal":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/07\/2.-Rusu-apgriauta-Lauksargiu-baznycia-1915-1-700x700.jpg",700,700,true]},"uagb_author_info":{"display_name":"Redaktorius","author_link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/author\/redaktorius\/"},"uagb_comment_info":0,"uagb_excerpt":"Nors autoriaus knyga Lauksargiai. Ma\u017eosios Lietuvos dalis i\u0161leista visai neseniai \u2013 tik 2023 m. spal\u012f, ta\u010diau nuo to laiko pavyko rasti dar nema\u017eai \u012fdomi\u0173 \u017eini\u0173 apie Lauksargi\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105, kurios \u012f min\u0117t\u0105 knyg\u0105 nepateko. \u010cia skelbiama gerokai papildyta ba\u017eny\u010dios istorija ir visi faktai, kuriuos iki \u0161iol pavyko rasti. Ilg\u0105 laik\u0105 Lauksargiai priklaus\u0117 Til\u017e\u0117s apskri\u010diai, sav\u0173 maldos…","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8116"}],"collection":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8116"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8116\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":8401,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8116\/revisions\/8401"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8118"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8116"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8116"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8116"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}