{"id":5942,"date":"2023-03-29T07:22:05","date_gmt":"2023-03-29T05:22:05","guid":{"rendered":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/?p=5942"},"modified":"2023-03-29T07:23:31","modified_gmt":"2023-03-29T05:23:31","slug":"nato-pokario-lietuvos-laisves-kovotoju-viltis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/nato-pokario-lietuvos-laisves-kovotoju-viltis\/","title":{"rendered":"NATO \u2013 pokario Lietuvos laisv\u0117s kovotoj\u0173 viltis"},"content":{"rendered":"\n

Kovo 29 dien\u0105 sukanka 19 met\u0173 kai 2004 m. kovo 29 d. Lietuva buvo priimta \u012f NATO \u2013 tapo stipriausio istorijoje demokrati\u0161k\u0173 kra\u0161t\u0173 gynybinio samb\u016brio nare. Pati NATO buvo \u012fkurta 1949 m. baland\u017eio 4 d. \u2013 prie\u0161 septyniasde\u0161imt ketverius metus. Benar\u0161ant archyvus internete pavyko surasti \u0160iaur\u0117s Atlanto sutarties organizacijai (taip lietuvi\u0161kai i\u0161si\u0161ifruoja NATO) skirt\u0105 m\u016bs\u0173 kra\u0161te veikusi\u0173 Lietuvos partizan\u0173 K\u0119stu\u010dio apygardos leisto leidinio ,,Laisv\u0117s varpas\u201c 2 (172) numeryje i\u0161leistame 1952 m. baland\u017eio 18 d. i\u0161spausdint\u0105 straipsn\u012f ,,\u0160iaur\u0117s Atlanto pakto sukaktis\u201c. \u0160is straipsnis nustebino savo \u012f\u017evalgumu, tarptautin\u0117s pad\u0117ties \u012fvertinimu ir viltimi, kad NATO ka\u017ekada garantuos Lietuvos ir kit\u0173 laisv\u0117s siekian\u010di\u0173\u00a0 Europos taut\u0173 siekius i\u0161sivaduoti i\u0161 sovietin\u0117s ,,blogio imperijos\u201c – ,,\u0160iaur\u0117s Atlanto S\u0105junga, < … > sudaro galing\u0105 veiksn\u012f kovoje u\u017e taut\u0173 laisv\u0119 ir apsisprendimo laisvai ir nepriklausomai gyventi teis\u0119. Reikia tik\u0117ti, kad \u0161ios j\u0117gos nuolat augs ir stipr\u0117s\u201c… .<\/em> Pateikiu vis\u0105 partizan\u0173 spaudoje skelbt\u0105 ir tik minimaliai redaguot\u0105 straipsn\u012f.<\/p>\n\n\n\n

\u0160IAUR\u0116S ATLANTO PAKTO SUKAKTIS<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201eBaland\u017eio 4 d. Vakaruose buvo minima trej\u0173 met\u0173 sukaktis nuo \u0160iaur\u0117s Atlanto S\u0105jungos \u012fk\u016brimo. \u0160ios sukakties proga trumpai ap\u017evelkime prie\u017eastis, kurios privert\u0117 \u0161i\u0105 s\u0105jung\u0105 susikurti, jos k\u016brim\u0105si ir nueit\u0105 keli\u0105.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Pasibaigus II-jam Pasauliniam karui, Soviet\u0173 S\u0105junga, pamir\u0161usi visus savo i\u0161kilmingus \u012fsipareigojimus ir pa\u017eadus, teikusius daug \u0161viesi\u0173 vil\u010di\u0173 visoms pra\u016b\u017eusio karo skaud\u017eiai paliestoms tautoms, kuriuos ji buvo davusi Vakar\u0173 valstyb\u0117ms, kad pastarosios i\u0161gelb\u0117t\u0173 nuo j\u0105 u\u017egriuvusios ir jai pra\u017e\u016bt\u012f bei sunaikinim\u0105 l\u0117musios Hitlerio karin\u0117s ma\u0161inos, amerikie\u010di\u0173 ginklais ginkluota ir j\u0173 konservais at\u0161erta, \u0117m\u0117 vis stipriau pl\u0117sti savo sienas \u012f vakarus ir rytus, vis naujas ir naujas \u0161alis ir valstybes pasiglem\u017edama < …> ir nuo vis\u0173 negerovi\u0173 bei i\u0161naudojim\u0173 apsaugojan\u010di\u0105 rank\u0105. N\u0117ra abejon\u0117s, kad \u0161is Kremliaus pl\u0117timasis \u0117m\u0117 betarpi\u0161kai gr\u0117sti ir did\u017eiosioms Europos valstyb\u0117ms, kaip antai, Pranc\u016bzijai, Anglijai ir kt., nes jau visa eil\u0117 Ryt\u0173 ir Vidurio Europos valstybi\u0173 buvo tapusios nepasotinamo komunizmo aukomis. Gi s\u0105lygos komunizmui tarpti ir plisti tuoj po karo buvo itin palankios. Europa, paskendusi atsik\u016brimo darbuose ir nusiraminusi nacistin\u0117s Vokietijos sunaikinimu, apie jok\u012f pavoj\u0173 negalvojo. Kremlius tai puikiai suprato ir \u0161it\u0105 prog\u0105 i\u0161naudojo, nes pavien\u0117s, viena nuo kitos atsiskyrusias ir ir jokiomis s\u0105jungomis nesijungian\u010dias valstybes, nesunku buvo u\u017eimti ir juose \u012fvesti savo diktato re\u017eim\u0105. Tik kada \u0161is likimas i\u0161tiko ir \u010cekoslovakij\u0105 (1948-02-25), tik tada Vakarai tarsi atsibudo ir jau ai\u0161kiai suprato, prie ko veda ir ko siekia Maskva, ir nutar\u0117 imtis veiksming\u0173 apsisaugojimo priemoni\u0173, siekiant, kad \u010cekoslovakija b\u016bt\u0173 paskutini\u0105ja auka Europoje. Ta\u010diau Maskva tiek buvo \u012fsigal\u0117jusi, kad su ja reik\u0117jo skaitytis kaip su stipria, mil\u017eini\u0161kus \u017emoni\u0173 rezervus turin\u010dia paj\u0117ga, ir vien tik diplomatine kova su ja kovoti nebuvo \u012fmanoma. Jei Sov. S\u0105junga iki karo prad\u017eios vald\u0117 170,5 milijono \u017emoni\u0173 ir 21 milijon\u0105 kvadratini\u0173 kilometr\u0173 \u017eem\u0117s plot\u0105, tai pokario metais jos valdomos \u017eem\u0117s plotas pasiek\u0117 36 milijonus kvad. kilometr\u0173, o \u017emoni\u0173 skai\u010dius padid\u0117jo daugiau nei keturis kartus. Tat \u0161tai koki\u0105 j\u0117g\u0105 Maskva i\u0161stat\u0117 prie\u0161 karui nesiruo\u0161ian\u010dius Vakarus.<\/em><\/p>\n\n\n\n

                      Vakarai, atsid\u016br\u0119 prie\u0161 jai statom\u0105 did\u017eiul\u0119, agresyvias u\u017ema\u010dias turin\u010di\u0105 karin\u0119 kominformo j\u0117g\u0105, \u0117m\u0117 energingai dirbti siekiant sukurti ir prie\u0161 pastatyti sav\u0105j\u0105 j\u0117g\u0105, kuri \u012fstengt\u0173 Maskvos kar\u0161t\u012f atv\u0117sinti. \u010cia vadovaujan\u010dio vaidmens \u0117m\u0117si Jungtin\u0117s Amerikos Valstyb\u0117s, \u010dia ir gim\u0117 1948 m. kovo 19 d. Vandenbergo vardu pavadinta rezoliucija, kuri buvo pagrindu kuriant \u0160iaur\u0117s Atlanto Pakto bendruomen\u0119. \u0160ios s\u0105jungos k\u016brimas buvo tolygu sm\u0117lio saujai bertai \u012f Kremliaus valdov\u0173 akis. Tod\u0117l nenuostabu, kad Maskva \u0117m\u0117 isteri\u0161kai r\u0117kti, protestuoti, \u0161vaistytis notomis, bet visa tai liko be atgarsio, o gal tai tik dar labiau paspartino \u0161\u012f darb\u0105. Reikia pasteb\u0117ti, kad ir Sov. S\u0105jungai buvo pasi\u016blyta \u012f \u0161i\u0105 s\u0105jung\u0105 \u012fsijungti lygiateisiu nariu, bet \u0161i, matydama, kad buvimas nariu \u0161ios s\u0105jungos, kietai sukaustys jos pl\u0117\u0161iki\u0161kus nasrus, nuo to atsisak\u0117. Ir taip 1949 m. baland\u017eio 4 d. buvo oficialiai \u012fkurtas \u0160iaur\u0117s Atlanto paktas, \u012f kur\u012f \u012fsijung\u0117 12 valstybi\u0173.<\/em><\/p>\n\n\n\n

                      Bet visa tai buvo dar tik popieriuje, visa reik\u0117jo sukurti, \u012fgyvendinti prakti\u0161kame gyvenime. Prasid\u0117jo intensyvus darbas, susidar\u0117 visa eil\u0117 nenumatyt\u0173 kli\u016b\u010di\u0173, bet visoms \u012f \u0161i\u0105 s\u0105jung\u0105 \u012feinan\u010dioms valstyb\u0117ms glaud\u017eiai bendradarbiaujant, visi sunkumai buvo nugal\u0117ti. Po kruop\u0161taus, daug pasiaukojan\u010dio darbo reikalavusio ruo\u0161imosi ir planavimo, pagaliau 1951 m. baland\u017eio 2 d. buvo \u012fkurta \u0160iaur\u0117s Atlanto Pakto armija, kuriuos vyriausiuoju vadu buvo paskirtas amerikietis gen. Eizenhaueris. Jo darbas formuojant \u0161i\u0105 armij\u0105 buvo itin sunkus, turint galvoje, kad reik\u0117jo dirbti ne\u012fprastose s\u0105lygose \u2013 su daugianacionaline kariuomene. Reik\u0117jo i\u0161sp\u0119sti daug paini\u0173 klausim\u0173, nes \u0161i\u0105 armij\u0105 sudar\u0117 atskiromis kalbomis kalb\u0117jusios, nevienodais ginklais ginkluotos ir kitoki\u0173 skirtingum\u0173 turin\u010dios karin\u0117s dalys. Be to \u0161i\u0105 vos gimusi\u0105 armij\u0105 tesudar\u0117 tik 15 divizij\u0173, kas palyginti su mil\u017eini\u0161ka soviet\u0173 armija, nuolat po ginklais laikan\u010dia 175 divizijas, tebuvo ne\u017eymi karin\u0117 paj\u0117ga, kuri vargu ar b\u016bt\u0173 gal\u0117jusi kiek ilgiau atsilaikyti komunistinio puolimo atveju. Tod\u0117l Vakarai neapsiribojo tuo kas pasiekta, bet ie\u0161kojo keli\u0173, kaip \u0161i\u0105 armij\u0105 dar labiau sustiprinti ir i\u0161pl\u0117sti, nes komunizmas savo politikos kurso \u2013 pl\u0117\u0161ti ir pavergin\u0117ti, n\u0117 neman\u0117 keisti.<\/em><\/p>\n\n\n\n

                      Svarb\u016bs nutarimai sustiprinti \u0160iaur\u0117s Atlanto S\u0105jungos armij\u0105 buvo priimti \u0161i\u0173 met\u0173 vasario 20 \u2013 25 dienomis Portugalijos sostin\u0117je Lisabonoje vykusioje eilin\u0117je \u0160iaur\u0117s Atlanto S\u0105jungos Tarybos sesijoje. Pagal \u0161iuos nutarimus konkre\u010diai numatoma, kad iki 1952 met\u0173 pabaigos gen. Eizenhauerio karin\u0117s vadovyb\u0117s \u017einioje bus 50 moderni\u0161kai ginkluot\u0173 ir gerai paruo\u0161t\u0173 divizij\u0173. Sesijoje taip pat buvo patvirtintos i\u0161laidos trej\u0173 met\u0173 karinei programai vykdyti. Tenka pridurti, kad vykusios sesijos metu \u012f \u0160iaur\u0117s Atlanto S\u0105jung\u0105 buvo priimtos dar dvi valstyb\u0117s, b\u016btent Graikija ir Turkija, kuri\u0173 karin\u0117s dalys \u012f \u0161i\u0173 50 divizij\u0173 sud\u0117t\u012f ne\u012fskaitytos. Tad \u0161iuo metu \u0160iaur\u0117s Atlanto S\u0105jung\u0105 sudaro 14 valstybi\u0173, ne\u017ei\u016brint \u012f tai, kad Maskva triuk\u0161mingais grasinimais ir kitokiomis priemon\u0117mis steng\u0117si sutrukdyti jai susikurti.<\/em><\/p>\n\n\n\n

                      Praeityje buv\u0119 did\u017eiausi sunkumai nugal\u0117ti ir pagaliau i\u0161 planavim\u0173 ir projekt\u0173 stadijos Vakarai per\u0117jo \u012f aktyv\u0173 veikim\u0105. Vos prie\u0161 vienerius metus prad\u0117ta formuoti armija, \u0161iandien i\u0161augo \u012f stipri\u0105 kariniu at\u017evilgiu j\u0117g\u0105. \u0160iaur\u0117s Atlanto S\u0105junga, tur\u0117dama 50 divizij\u0173 armij\u0105, sudaro galing\u0105 veiksn\u012f kovoje u\u017e taut\u0173 laisv\u0119 ir apsisprendimo laisvai ir nepriklausomai gyventi teis\u0119. Reikia tik\u0117ti, kad \u0161ios j\u0117gos nuolat augs ir stipr\u0117s, nors ir \u0161i\u0173 jau pilnai pakakt\u0173 sutramdyti komunistin\u012f agresyvaus pob\u016bd\u017eio apetit\u0105.\u201c<\/em><\/p>\n\n\n\n

Tekst\u0105 pareng\u0117 Tremties ir rezistencijos muziejaus ved\u0117jas Raimondas Matemaitis <\/p>\n\n\n\n

<\/div><\/div>\n\n\n\n
  • \"\"<\/figure><\/li>
  • \"\"<\/figure><\/li>
  • \"\"<\/figure><\/li>
  • \"\"<\/figure><\/li>
  • \"\"<\/figure><\/li><\/ul><\/figure>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Kovo 29 dien\u0105 sukanka 19 met\u0173 kai 2004 m. kovo 29 d. Lietuva buvo priimta \u012f NATO \u2013 tapo stipriausio istorijoje demokrati\u0161k\u0173 kra\u0161t\u0173 gynybinio samb\u016brio nare. Pati NATO buvo \u012fkurta 1949 m. baland\u017eio 4 d. \u2013 prie\u0161 septyniasde\u0161imt ketverius metus. Benar\u0161ant archyvus internete pavyko surasti \u0160iaur\u0117s Atlanto sutarties organizacijai (taip lietuvi\u0161kai i\u0161si\u0161ifruoja NATO) skirt\u0105 m\u016bs\u0173 […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":5943,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"ngg_post_thumbnail":0},"categories":[7,13],"tags":[],"translation":{"provider":"WPGlobus","version":"2.8.9","language":"de","enabled_languages":["lt","de","pl","lv","en","uk","ru"],"languages":{"lt":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"de":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"pl":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"lv":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"en":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"uk":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"ru":{"title":false,"content":false,"excerpt":false}}},"acf":[],"uagb_featured_image_src":{"full":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/03\/Laisves-varpas-2-171-1.jpg",778,1080,false],"thumbnail":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/03\/Laisves-varpas-2-171-1-300x300.jpg",300,300,true],"medium":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/03\/Laisves-varpas-2-171-1-360x500.jpg",360,500,true],"medium_large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/03\/Laisves-varpas-2-171-1-768x1066.jpg",768,1066,true],"large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/03\/Laisves-varpas-2-171-1-738x1024.jpg",738,1024,true],"1536x1536":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/03\/Laisves-varpas-2-171-1.jpg",778,1080,false],"2048x2048":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/03\/Laisves-varpas-2-171-1.jpg",778,1080,false],"thumbnail-normal":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/03\/Laisves-varpas-2-171-1-700x700.jpg",700,700,true]},"uagb_author_info":{"display_name":"Redaktorius","author_link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/author\/redaktorius\/"},"uagb_comment_info":0,"uagb_excerpt":"Kovo 29 dien\u0105 sukanka 19 met\u0173 kai 2004 m. kovo 29 d. Lietuva buvo priimta \u012f NATO \u2013 tapo stipriausio istorijoje demokrati\u0161k\u0173 kra\u0161t\u0173 gynybinio samb\u016brio nare. Pati NATO buvo \u012fkurta 1949 m. baland\u017eio 4 d. \u2013 prie\u0161 septyniasde\u0161imt ketverius metus. Benar\u0161ant archyvus internete pavyko surasti \u0160iaur\u0117s Atlanto sutarties organizacijai (taip lietuvi\u0161kai i\u0161si\u0161ifruoja NATO) skirt\u0105 m\u016bs\u0173…","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5942"}],"collection":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5942"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5942\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5951,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5942\/revisions\/5951"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5943"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5942"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5942"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5942"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}