{"id":3772,"date":"2022-02-03T16:30:24","date_gmt":"2022-02-03T14:30:24","guid":{"rendered":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/?p=3772"},"modified":"2022-11-15T10:06:15","modified_gmt":"2022-11-15T08:06:15","slug":"lauksargiu-akmuo-ar-susigrazinsime-unikalu-kulturos-paveldo-objekta","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/lauksargiu-akmuo-ar-susigrazinsime-unikalu-kulturos-paveldo-objekta\/","title":{"rendered":"Lauksargi\u0173 akmuo: ar susigr\u0105\u017einsime unikal\u0173 kult\u016bros paveldo objekt\u0105"},"content":{"rendered":"\n

Gyvenimui b\u0117gant, dauguma nesureik\u0161miname nuver\u010diam\u0173, perstatom\u0173, u\u017edengiam\u0173 \u017emogaus kurt\u0173 konstrukcij\u0173, kurios mena tam tikr\u0105 laikmet\u012f. Labiau vertinti tai pradedame pra\u0117jus ne vienam de\u0161imtme\u010diui, kai senosios konkretaus laikme\u010dio praeities \u017eenkl\u0173 itin suma\u017e\u0117ja, ma\u017eai lieka gyv\u0173 tuos laikus ma\u010diusi\u0173 \u017emoni\u0173. Taip ir \u0161ios istorijos atveju. Baig\u0117si Antrasis pasaulinis karas, visai greta Taurag\u0117s buvusi Vokietijos teritorija \u2013 Ma\u017eoji Lietuva, nugrimzdo \u012f praeit\u012f ir domina tik pavienius istorijos myl\u0117tojus, kurie stengiasi i\u0161saugoti kra\u0161te dar esan\u010dius praeities reliktus.<\/p>\n\n\n\n

Kas tas Lauksargi\u0173 akmuo?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Edmundo Ma\u017erimo (1954-2019) straipsnyje \u201eGyvenimas prie valstybi\u0173 sienos\u201c, atspausdintame serijos \u201eLietuvos vals\u010diai\u201c leidinyje \u201eVie\u0161vil\u0117\u201c1<\/sup><\/a><\/sup>, p. 854 publikuota ta\u0161yto akmens fotonuotrauka, po kuria yra priera\u0161as \u201ePasienio stulpas Pliki\u0161k\u0117se. 1980 m. E. Ma\u017erimo nuotr.\u201c Joje matomas vientisas ta\u0161ytas ant postamento u\u017ed\u0117to kubo, vir\u0161uje u\u017esibaigian\u010dio piramide, formos akmuo. Ant vieno i\u0161 akmens \u0161on\u0173 matyti buv\u0119s u\u017era\u0161as i\u0161 keturi\u0173 eilu\u010di\u0173, kuri\u0173 tik ketvirtoji (apatin\u0117) gerai \u012fskaitoma. Joje i\u0161kalta data 1882. (1 pav.)<\/strong>. Min\u0117ta nuotrauka, kartu su dar keletu straipsnio ra\u0161ymo metu yra saugoma ilgamet\u0117je E. Ma\u017erimo darboviet\u0117je Kult\u016bros centro Kult\u016bros paveldo tarnyboje, nors planuojama j\u0105 naikinti, o specialist\u0105 priskirti tiesiogiai Taurag\u0117s r. sav. administracijai.<\/p>\n\n\n\n

Ai\u0161kintis vis\u0105 \u0161i\u0105 istorij\u0105 paskatino V\u0161\u012e \u201eArcheologijos centras\u201c vykdomas projektas \u201eMelno taikos sienos archeologiniai tyrimai ir pristatymas visuomenei\u201c. Archeologijos centro ir Taurag\u0117s kra\u0161to muziejaus \u201eSantaka\u201c specialistai, \u0161io straipsnio autoriai, bendromis pastangomis pam\u0117gino i\u0161siai\u0161kinti \u0161io akmens atsiradimo aplinkyb\u0117s bei paskirtis. Detektyvas pasirod\u0117 esantis pakankamai intriguojantis.<\/p>\n\n\n\n

I\u0161siai\u0161kinti tikr\u0105j\u0105 Pliki\u0161ki\u0173 akmens paskirt\u012f pad\u0117jo analogi\u0161ko ta\u0161yto akmens i\u0161 Nemirsetos (\u0161iauriausios Pr\u016bsijos karalyst\u0117s gyvenviet\u0117s, dabar priklausan\u010dios Palangos miestui) fotografija i\u0161 skaitmeninio Ryt\u0173 Pr\u016bsijos vaizd\u0173 archyvo www.bildarchiv-ostpreussen.de<\/a> (ID390). Joje pavaizduotas analogi\u0161kas akmuo, ant kurio matyti u\u017era\u0161as \u201eK\u00f6<\/em>nigliche Preussische Nivellement 1881\u201c. Prie fotografijos prid\u0117tas paai\u0161kinimas, kad tai \u201eniveliavimo kra\u0161tinis stulpas prie Rusijos sienos\u201c. Tiek ant Nemirsetos, tiek ant vadinamojo Pliki\u0161ki\u0173 akmens i\u0161kalti identi\u0161ki \u012fra\u0161ai, skiriasi tik datos. Tai leido sp\u0117ti, kad abu akmenys buvo skirti tam pa\u010diam tikslui. Klausimas \u2013 kokiam? Beje, ir Nemirsetos akmuo tarpvalstybini\u0173 sien\u0173 tyrin\u0117toj\u0173 buvo priskirtas b\u016btent tarpvalstybin\u0117s sienos \u017eenklams2<\/sup><\/a><\/sup>.<\/p>\n\n\n\n

Pagal min\u0117tus Nemirsetos ir Lauksargi\u0173 akmenyse i\u0161kaltus \u012fra\u0161us pavyko atsekti, kad jie \u2013 tai Pr\u016bsijos karalyst\u0117s teritorijos precizinio niveliavimo darb\u0173, vykdyt\u0173 XIX am\u017eiaus 8-ame ir 9-ame de\u0161imtme\u010diuose, dalis. \u0160i\u0173 darb\u0173 esm\u0117 buvo tiksli\u0173 matavim\u0173 pagalba nustatyti absoliutaus auk\u0161\u010dio vir\u0161 j\u016bros lygio atraminius ta\u0161kus (reperius). Absoliu\u010diu nuliu (0,000 m vir\u0161 j\u016bros lygio) laikomas sutartinis ta\u0161kas Amsterdame. Klaip\u0117dos kra\u0161te tokie matavimai buvo atliekami dviejose linijose: palei plent\u0105 Til\u017e\u0117-Lauksargiai (iki tuometin\u0117s sienos su Rusija) ir Mikytai \u2013 Nemirseta (iki tuometin\u0117s sienos su Rusija). Toki\u0173 matavim\u0173 ir j\u0173 atramini\u0173 ta\u0161k\u0173 sudarymas buvo reikalingas tiksli\u0173 topografini\u0173 \u017eem\u0117lapi\u0173 su tiksliais reljefo objekt\u0173 auk\u0161\u010diais parengimui. \u0160ioje vietoje, matyt, reikia papildomo paai\u0161kinimo, kad tuometin\u0117 Pr\u016bsijos karalyst\u0117s ir Rusijos imperijos siena \u0117jo per \u0161iandienines Pliki\u0161kes, kuri\u0173 pietin\u0117 dalis priklaus\u0117 Pr\u016bsijos Lauksargi\u0173 (Laugszargen) miesteliui. Tod\u0117l ir m\u016bs\u0173 aptariam\u0105 akmen\u012f teisingiau b\u016bt\u0173 vadinti Lauksargi\u0173 akmeniu.<\/p>\n\n\n\n

Precizin\u0117s niveliacijos matavimai buvo vykdomi kas por\u0105 kilometr\u0173 \u012fvairiose vietose padarius stacionari\u0173 reperi\u0173. Jie metalini\u0173 kai\u0161\u010di\u0173 pavidalu buvo sukalami \u012f akmeninius pakel\u0117s stulpelius, m\u016brini\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173 sienas, kai kuri\u0173 valstybini\u0173 pastat\u0173 sienas (mokyklas, keli\u0173 pri\u017ei\u016br\u0117toj\u0173 namus). \u0160alia Mikyt\u0173 \u2013 Nemirsetos kelio buvo padaryta apie 100, o \u0161alia Til\u017e\u0117s \u2013 Lauksargi\u0173 plento \u2013 16 reperi\u0173. Vienas j\u0173 i\u0161liko ant Lauksargi\u0173 ba\u017eny\u010dios. J\u0173 pastat\u0173 sienose, tiltuose ir pralaidose i\u0161lik\u0119 ir daugiau, bet ant dviej\u0173 rank\u0173 pir\u0161t\u0173 tikrai suskai\u010diuotume. Toks reperis (metalinis kai\u0161tis) matomas ir Nemirsetos akmens fotonuotraukoje, j\u012f galima \u012f\u017ei\u016br\u0117ti Pliki\u0161ki\u0173 (o teisingiau \u2013 Lauksargi\u0173) akmens fotografijose. B\u016btent \u0161io kai\u0161\u010dio vir\u0161aus auk\u0161tis vir\u0161 j\u016bros lygio ir buvo matuojamas geodeziniais metodais. 1896 m. i\u0161leistame min\u0117tos precizin\u0117s niveliacijos \u017einyne nurodomas Lauksargi\u0173 akmens reperio numeris yra 7874, \u043e 1888 m. i\u0161matuotas absoliutus auk\u0161tis vir\u0161 j\u016bros lygio \u2013 42,013 metro3<\/sup><\/a><\/sup>.<\/p>\n\n\n\n

Tiek Nemirsetos, tiek Lauksargi\u0173 niveliacini\u0173 reperi\u0173 akmenys vir\u0161 \u017eem\u0117s pavir\u0161iaus buvo i\u0161lind\u0119 apie 0,7 \u2013 0,8 metro, ta\u010diau did\u017eioji j\u0173 dalis buvo po \u017eeme. Tam, kad b\u016bt\u0173 i\u0161vengta reperi\u0173 i\u0161judinimo, juos reik\u0117jo \u012fstatyti \u012f stabilias konstrukcijas. Kra\u0161tiniai, \u0161alia Pr\u016bsijos sienos pastatyti niveliavimo linij\u0173 akmenys buvo standartizuoti, apra\u0161yti niveliavimo darb\u0173 \u017einyne4<\/sup><\/a><\/sup>. Pagaminti jie buvo irgi pagal nustatyt\u0105 standart\u0105. Jie buvo 1,8 m auk\u0161\u010dio, j\u0173 apatin\u0117s dalys apie 0,9 m \u012fkastos \u012f \u017eem\u0119. Toks akmuo sv\u0117r\u0117 apie 1 ton\u0105, tod\u0117l j\u012f i\u0161kasti ar bent pajudinti reik\u0117j\u043e nema\u017eai pastang\u0173 (2 pav.)<\/strong>.<\/p>\n\n\n\n

Lauksargi\u0173 niveliacinis reperis buvo svarbus ne tik Pr\u016bsijos karalyst\u0117s geodezijai. Nepriklausomoje Lietuvoje sudarant precizin\u0117s niveliacijos tinkl\u0105, per Lauksargi\u0173 reper\u012f jis buvo susietas su Vokietijos tinklu5<\/sup><\/a><\/sup>.<\/p>\n\n\n\n

\u012edomus ir bene seniausias dokumentas, kuriame vaizduojamas Lauksargi\u0173 akmuo saugomas Taurag\u0117s muziejuje. Tai unikali 1944 m. baland\u017eio m\u0117n. fotografija, daryta i\u0161 automobilio, buvusio u\u017e kelio u\u017etvaro, Lietuvos pus\u0117je. Joje matome Lauksargi\u0173-Pliki\u0161k\u0117s per\u0117jimo punkt\u0105, o Vokietijos pus\u0117je, greta medinio pastato, \u0161alia pakelto u\u017etvaro matomas ir m\u016bs\u0173 aptariamas akmeninis stulpas (3 pav.).<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u0160iandien i\u0161 buvusios Pr\u016bsijos karalyst\u0117s precizin\u0117s niveliacijos darb\u0173 XIX a. 40-ies kra\u0161tini\u0173 reperi\u0173 (Grenzpfeiler), stov\u0117jusi\u0173 prie tuometin\u0117s valstyb\u0117s sienos, i\u0161lik\u0119 14-a. Duomenys apie juos paskelbti https:\/\/de.wikipedia.org\/wiki\/Ur-Nivellement<\/a>. Turime nesunaikint\u0105 ir 15-t\u0105, tai yra \u0161iame straipsnyje aptart\u0105 Lauksargi\u0173 akmen\u012f, bet jis perkeltas \u012f priva\u010di\u0105 vald\u0105 Vidgiriuose, Pag\u0117gi\u0173 sav. ir visuomenei neprieinamas.<\/p>\n\n\n\n

Lauksargi\u0173 akmens dingimas, bandymai gr\u0105\u017einti \u012f pirmin\u0119 viet\u0105<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Savo pirmin\u0117je vietoje Lauksargi\u0173 akmuo i\u0161stov\u0117jo \u0161imt\u0105 met\u0173, t. y. iki pat XX a. 9-\u043e de\u0161imtme\u010dio, kai u\u017ekliuvo kelininkams, kurie akmen\u012f i\u0161 pirmin\u0117s vietos pa\u0161alino. \u012edomus faktas, kad 1980 m. kartografuojant Taurag\u0117s rajono kult\u016bros ir istorijos paminklus, Lauksargi\u0173 stulpas buvo \u012fra\u0161ytas \u012f kartografuot\u0173 objekt\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 ir pa\u017eym\u0117tas \u017eem\u0117tvarkos planuose kaip saugotinas objektas, bet tai jo neapsaugojo nuo kelinink\u0173 savival\u0117s. Beje, keli\u0173 remonto projektavimas neatsi\u017evelgiant \u012f kult\u016bros paveld\u0105, kra\u0161tovaizd\u012f, gyvenam\u0105j\u0105 aplink\u0105, kult\u016bros paveldo objekt\u0173 neprie\u017ei\u016bra ir pastangos kuo daugiau j\u0173 sunaikinti \u2013 \u012fr \u0161i\u0173 dien\u0173 Lietuvos keli\u0173 direkcijos veiklos vizitin\u0117 kortel\u0117. Tai rodo 2020-2021 m. vyk\u0119 Pag\u0117gi\u0173 savivaldyb\u0117s keli\u0173 rekonstravimai, kuri\u0173 metu buvo sunaikintas ne vienas senasis hidrotechninis \u012frenginys. Bet tai jau kita istorija.<\/p>\n\n\n\n

Susisiekus su ilgame\u010diu Taurag\u0117s rajono architektu, dabar jau garbaus am\u017eiaus Vincentu Paulausku, pavyko su\u017einoti nema\u017eai intriguojan\u010di\u0173 detali\u0173. Jo teigimu, stulpas buvo i\u0161kastas ir i\u0161rautas per kelio rekonstrukcij\u0105 XX a. 8-9 de\u0161. sand\u016broje. V\u0117liau pavyko rasti E. Ma\u017erimo \u012fra\u0161\u0105, bylojant\u012f, kad akmens pirmin\u0117je vietoje neliko b\u016btent 1982 m. Tuo metu vyko kelio platinimas ir nauji asfaltavimo darbai. Praplatintos \u0161alikel\u0117s, i\u0161kirstos pakel\u0117je stov\u0117jusios med\u017ei\u0173 al\u0117jos. Nuo Lauksargi\u0173 link Taurag\u0117s, jo teigimu, augo ber\u017eai, o buvusios Vokietijos pus\u0117je \u2013 uosiai. Buvusios tarpvalstybin\u0117s sienos ruo\u017ee tiek i\u0161 vienos, tiek i\u0161 kitos pus\u0117s kelias buvo gr\u012fstas akmenimis. Jis tur\u0117jo kelet\u0105 paskir\u010di\u0173: kad pasienio sargybinis lengviau i\u0161girst\u0173 va\u017eiuojant\u012f ve\u017eim\u0105 bei kad valstybi\u0173 sankirtoje nesusidaryt\u0173 sunkiai prava\u017eiuojamas purvynas. 1982 m. rekonstrukcijos metu \u0161alintos ir kitos kelio kli\u016btys, tarp j\u0173 pakliuvo ir Lauksargi\u0173 stulpas su niveliaciniu reperiu. Nepaisant to, kad jis buvo labai sunkus ir \u012fkastas giliai, Taurag\u0117s keli\u0173 valdybos vir\u0161ininkas Henrikas Krivickas nutar\u0117 kliuvin\u012f pa\u0161alinti. Min\u0117tasis vir\u0161ininkas, V. Paulausko teigimu, buvo atvyk\u0119s dirbti i\u0161 kit\u0173 kra\u0161t\u0173 ir apie vietos istorij\u0105 nieko nenuman\u0117. Obeliskas buvo nugabentas \u012f tolimesniame ruo\u017ee, tarp Mikyt\u0173 ir Panemun\u0117s vykdytus kelio remonto darbus. Ten visi\u0161kai sveik\u0105 obelisk\u0105 pamat\u0117 kelininkai. Dabartinio savininko teigimu, kurio kieme ir stovi \u0161is stulpas, kelininkai atvyko pas j\u012f valgyti \u0161a\u0161lyk\u0173 ir u\u017esimin\u0117 apie radin\u012f. Kavin\u0117s savininkas susidom\u0117jo radiniu ir sutar\u0117, kad jis b\u016bt\u0173 atgabentas \u012f \u0161a\u0161lykin\u0117s kiem\u0105. Stulpo nesu\u017ealodamas, jis \u0161iek tiek \u012fkas\u0117 stulp\u0105 \u012f \u017eem\u0119, padar\u0117 metalin\u012f karkas\u0105 ir ant jos u\u017ed\u0117jo reklam\u0105 \u201e\u0160a\u0161lykai\u201c. Matyt, u\u017eeiga prad\u0117jo veikti Nepriklausomyb\u0117s au\u0161roje (4 pav.)<\/strong>.<\/p>\n\n\n\n

Prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 b\u016bta pra\u0161ym\u0173 Lauksargi\u0173 akmen\u012f gr\u0105\u017einti \u012f viet\u0105, 2019 m. vasar\u0105 pas savinink\u0105 atvyko netgi Taurag\u0117s r. sav. specialist\u0173 delegacija su reikalavimu gr\u0105\u017einti stulp\u0105 jeigu ir ne \u012f autenti\u0161k\u0105 viet\u0105, tai bent eksponuoti vie\u0161oje vietoje. Sujudim\u0105 suk\u0117l\u0117 \u017einomas tauragi\u0161kis, Ma\u017eosios Lietuvos myl\u0117tojas Eligijus Valskis, ra\u0161tu kreip\u0119sis \u012f savivaldyb\u0119. Visgi sutarimo nepavyko rasti. Ir kurie teis\u016bs, kas dabar pasakys? Dabartinis savininkas i\u0161gelb\u0117jo obelisk\u0105 nuo pra\u017e\u016bties arba u\u017ekasimo, ta\u010diau kita vertus, visuomenei pristatyti pasienio istorij\u0105 b\u016bt\u0173 daug \u012ftaigiau, jeigu reperis atsidurt\u0173 pirmin\u0117je vietoje, ar bent Taurag\u0117s kra\u0161to muziejaus \u201eSantaka\u201c teritorijoje. \u201eTaurag\u0117s kurjerio\u201c laikra\u0161\u010dio skaitytojai jau gal\u0117jo matyti straipsn\u012f, jog 2021 m. kov\u0105 su\u017eibo viltis, kad atsirado dar vienas pana\u0161us ribo\u017eenklis i\u0161 Grie\u017epelki\u0173 kaimo atgabentas \u012f Norkai\u010dius \u2013 Taurag\u0117s priemies\u010dio sodyb\u0105. Sodybos savinink\u0173 teigimu, jis buvo rastas kasant tvenkin\u012f. \u0160is stulpas apvalus, i\u0161 vientiso akmens, apytiksliai 0,40 m plo\u010dio, 1,50 m auk\u0161\u010dio. Tik\u0117tina, kad tikrai gal\u0117jo b\u016bti naudojamas kaip kelio infrastrukt\u016bros dalis. I\u0161kelta mintis, kad tai gal\u0117j\u0119s b\u016bti apsauginis tilto konstrukcij\u0173 stulpas.<\/p>\n\n\n\n

Greta buvusios sienos i\u0161dygo paminklas sovietiniams pasienie\u010diams<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Nors tiesiogiai nesusij\u0119s, ta\u010diau \u012fdomi yra ir netoli buvusios sienos i\u0161dygusio paminklo sovietiniams pasienie\u010diams atsiradimo istorija. Architektas V. Paulauskas prisimena, kad at\u0117jo nurodymas i\u0161 vald\u017eios, jog reikia \u012fam\u017einti 1941 m. bir\u017eelio 22 d. kritusius soviet\u0173 pasienie\u010dius, o pinig\u0173 paminklui n\u0117ra. Tada buvo sugalvota panaudoti nuo naujos Taurag\u0117s u\u017etvankos likusias statybines med\u017eiagas \u2013 \u201eLarsen\u201c tipo \u0161puntus (spraustiniai poliai). Jie buvo trys, tad \u012fstatyti skirtingo auk\u0161\u010dio, viduriniajame i\u0161pjauta \u017evaig\u017ed\u0117 ir paminklas i\u0161\u0117jo visai \u012fsp\u016bdingas. Prie jo bir\u017eelio 22 d., o ypa\u010d spalio 10 d. atvykdavo buv\u0119 pasienie\u010diai (NKVD ir KGB pareig\u016bnai), j\u0173 \u0161eim\u0173 nariai ir tauragi\u0161kiai, pamin\u0117ti \u201ei\u0161vadavimo\u201c sukakties. Muziejuje saugoma ant plau\u0161o priklijuota nuotrauka, kurioje prie, kaip jau dabar \u017einome, niveliacini\u0173 matavim\u0173 reper\u012f saugojusio akmeninio stulpo nusifotografav\u0119 trys \u017emon\u0117s (5 pav.)<\/strong>. \u012era\u0161as skelbia: \u201eDu penktos u\u017ekardos pasienie\u010diai: Besalovas (antras i\u0161 kair\u0117s) ir Kotlerovas prie buvusio pasienio stulpo septintame kilometre prie plento Taurag\u0117 \u2013 Sovietskas\u201c. Nuotrauka neturi datos, bet tikriausiai daryta apie 1978-1982 m., kadangi stulpas dar savo vietoje, o antrame plane matomi prie paminklo pasienie\u010diams besib\u016briuojantys \u017emon\u0117s. Tik\u0117tina, kad nuotrauka pagaminta \u0161iandieninio Taurag\u0117s muziejaus pirmtakui \u2013 dviejuose pilies bok\u0161tuose prie politechnikumo veikusiam karin\u0117s \u0161lov\u0117s muziejui. Pirmas i\u0161 kair\u0117s \u2013 Taurag\u0117s AT\u012e Saugaus eismo in\u017einierius ir \u012fmon\u0117s LKP sekretorius Leonas Leikus, ilgametis autosporto teis\u0117jas. Viduryje \u2013 buv\u0119s soviet\u0173 pasienietis Besalovas Jakovas Nikolajevi\u010dius, po 1941-06-22 i\u0161ve\u017etas kaip belaisvis \u012f Dachau koncentracijos stovykl\u0105 ir Kotlerovas Grigorijus Semionovi\u010dius. I\u0161 visos pasienie\u010di\u0173 u\u017ekardos tik jie du liko gyvi. Joje paprastai tarnaudavo apie 40 \u0161auktini\u0173 ir kadrini\u0173 karinink\u0173. Tik\u0117tina, kad nuotrauka daryta gegu\u017e\u0117s 9 d. Paminklas nugriautas 2022 m. baland\u017eio 14 d. Jo vietoje 2023 m. Taurag\u0117s r. sav. planuoja pastatyti paminkl\u0105 Klaip\u0117dos kra\u0161to prijungimo prie Lietuvos 100-me\u010diui atminti, o galb\u016bt kartu ir Melno taikos 600-osioms metin\u0117ms atminti.<\/p>\n\n\n\n

Lauksargi\u0173 akmuo, kuris, kaip ir Nemirsetoje buv\u0119s analogi\u0161kas objektas buvo pastatytas ne tarpvalstybinei sienai \u017eym\u0117ti, o kaip topografiniams darbams skirto absoliutaus auk\u0161\u010dio vir\u0161 j\u016bros lygio reperio laikiklis. Lauksargi\u0173 akmuo \u0161iuo metu saugomas priva\u010diame sklype ir b\u016btina d\u0117ti visas pastangas, kad jis b\u016bt\u0173 pasiekiamas visuomenei, nes tai unikalus Pr\u016bsijos karalyst\u0117s geodezijos mokslo paminklas. \u0160iandien, galutinai i\u0161siai\u0161kinus akmens paskirt\u012f, jo atv\u0117rimas ir pristatymas visuomenei sukurt\u0173 papildom\u0105 turistin\u012f traukos objekt\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Linas TAMULYNAS, Darius KINIULIS<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Vilnius, Taurag\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Straipsnis pirmiausia pasirod\u0117 laikra\u0161tyje \u201eTaurag\u0117s kurjeris\u201c: https:\/\/kurjeris.lt\/naujienos\/lauksargiu-akmuo-ar-susigrazinsime-unikalu-kulturos-paveldo-objekta\/<\/a><\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

1<\/a> Ma\u017erimas E. Gyvenimas prie valstybi\u0173 sienos In: Vie\u0161vil\u0117. I dalis. Versm\u0117, Vilnius, 2020, p. 638-875<\/p>\n\n\n\n

2<\/a> Kumetaitis Z. Atkurtos Lietuvos sienos. S\u0117km\u0117s istorija. Vilniaus universiteto leidykla, Vilnius, 2020, p. 112.<\/p>\n\n\n\n

3<\/a> Die Nivellements-Ergebnisse der trigonometrischen Abtheilung der K\u00f6nigl. Preussischen Landes-Aufnahme. Heft I. Provinz Ostpreussen. Berlin 1896, p. 34<\/p>\n\n\n\n

4<\/a> Nivellements der trigonometrischen Abtheilung der Landesaufnahme. 8 Band. Berlin, 1894, \u0422afel VII.<\/p>\n\n\n\n

5<\/a> Kazakevi\u010dius V. Pirmieji kra\u0161to niveliacijos tinklai Lietuvoje. I\u0161: \u017dem\u0117tvarka ir melioracija. 1998 Nr. 3, p. 72-82.<\/p>\n\n\n\n

\"\"

Lauksargi\u0173 akmuo 1980 m. Edmundo Ma\u017erimo nuotrauka. Taurag\u0117s Kult\u016bros paveldo tarnybos archyvas<\/em><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"

Niveliacinio reperio akmens br\u0117\u017einys. I\u0161:<\/em> Nivellements der trigonometrischen Abtheilung der Landesaufnahme.<\/em> 8<\/em> Band. Berlin,<\/em> 1894, \u0422afel VII.<\/em>
<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
Lauksargi\u0173-Pliki\u0161k\u0117s per\u0117jimo punktas 1944 m. baland\u012f. Taurag\u0117s kra\u0161to muziejaus fondai<\/em><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
Lauksargi\u0173 akmuo Vidgiri\u0173 k. sodyboje. Lino Tamulyno nuotrauka<\/em><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
Lauksargi\u0173-Pliki\u0161k\u0117s sienos vieta apie 1980 m. Taurag\u0117s kra\u0161to muziejaus fondai<\/em><\/figcaption><\/figure>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Gyvenimui b\u0117gant, dauguma nesureik\u0161miname nuver\u010diam\u0173, perstatom\u0173, u\u017edengiam\u0173 \u017emogaus kurt\u0173 konstrukcij\u0173, kurios mena tam tikr\u0105 laikmet\u012f. Labiau vertinti tai pradedame pra\u0117jus ne vienam de\u0161imtme\u010diui, kai senosios konkretaus laikme\u010dio praeities \u017eenkl\u0173 itin suma\u017e\u0117ja, ma\u017eai lieka gyv\u0173 tuos laikus ma\u010diusi\u0173 \u017emoni\u0173. Taip ir \u0161ios istorijos atveju. Baig\u0117si Antrasis pasaulinis karas, visai greta Taurag\u0117s buvusi Vokietijos teritorija \u2013 Ma\u017eoji […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":3774,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"ngg_post_thumbnail":0},"categories":[7],"tags":[38,32,33,34,35,39,36,37,30,31,40],"translation":{"provider":"WPGlobus","version":"2.8.9","language":"de","enabled_languages":["lt","de","pl","lv","en","uk","ru"],"languages":{"lt":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"de":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"pl":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"lv":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"en":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"uk":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"ru":{"title":false,"content":false,"excerpt":false}}},"acf":[],"uagb_featured_image_src":{"full":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/02\/2.jpg",1360,1059,false],"thumbnail":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/02\/2-300x300.jpg",300,300,true],"medium":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/02\/2-500x389.jpg",500,389,true],"medium_large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/02\/2-768x598.jpg",768,598,true],"large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/02\/2-1024x797.jpg",1024,797,true],"1536x1536":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/02\/2.jpg",1360,1059,false],"2048x2048":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/02\/2.jpg",1360,1059,false],"thumbnail-normal":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/02\/2-700x700.jpg",700,700,true]},"uagb_author_info":{"display_name":"Redaktorius","author_link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/author\/redaktorius\/"},"uagb_comment_info":0,"uagb_excerpt":"Gyvenimui b\u0117gant, dauguma nesureik\u0161miname nuver\u010diam\u0173, perstatom\u0173, u\u017edengiam\u0173 \u017emogaus kurt\u0173 konstrukcij\u0173, kurios mena tam tikr\u0105 laikmet\u012f. Labiau vertinti tai pradedame pra\u0117jus ne vienam de\u0161imtme\u010diui, kai senosios konkretaus laikme\u010dio praeities \u017eenkl\u0173 itin suma\u017e\u0117ja, ma\u017eai lieka gyv\u0173 tuos laikus ma\u010diusi\u0173 \u017emoni\u0173. Taip ir \u0161ios istorijos atveju. Baig\u0117si Antrasis pasaulinis karas, visai greta Taurag\u0117s buvusi Vokietijos teritorija \u2013 Ma\u017eoji…","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3772"}],"collection":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3772"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3772\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":4249,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3772\/revisions\/4249"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3774"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3772"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3772"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3772"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}