Moksle \u012fprasta tiriamus objektus d\u0117lioti \u012f lentyn\u0117les, tod\u0117l nuo VI a. jau kalbama apie i\u0161 Nemuno \u017eemupio kult\u016bros i\u0161sivys\u010diusi\u0105, istorinius laikus pasiekusi\u0105 skalvi\u0173 gent\u012f. \u012e praeities gelmes kasdamiesi dar giliau, matome, kad toji Nemuno \u017eemupio kult\u016bra atsiranda I a. antroje pus\u0117je, kai labai retai apgyventas, mi\u0161kais apaugusias girias u\u017eima i\u0161 svetur atklyd\u0119 \u017emon\u0117s. Kapinyn\u0173 pagaus\u0117jimas I a. ir po jo sekusiais am\u017eiais – akivaizdus. Be kit\u0173, \u010dia itin i\u0161siskiria turtingi, tam laikui dideli bei geriausiai i\u0161tirti Dauglaukio (Taurag\u0117s r.) ir Barz\u016bn\u0173 (Pag\u0117gi\u0173 sav.) kapinynai, pad\u0117j\u0119 geriau suvokti kra\u0161to prie\u0161istor\u0119. Vartant archeologin\u0119 literat\u016br\u0105, susidaro \u012fsp\u016bdis, kad visos \u017einios apie Skalv\u0105 prasideda tik nuo Kristaus gimimo. Gal iki m\u016bs\u0173 eros: bronzos ir v\u0117lyvajame akmens am\u017eiuje \u010dia niekas negyveno?<\/p>\n\n\n\n
\u017dinios apie pa\u010di\u0105 \u017eiliausi\u0105 senov\u0119 kiek pagaus\u0117jo d\u0117l per paskutin\u012f de\u0161imtmet\u012f atlikt\u0173 archeologini\u0173 tyrim\u0173 ir d\u0117l anks\u010diau Lietuvos mokslinink\u0173 u\u017emir\u0161t\u0173\/nenaudot\u0173 straipsni\u0173, para\u0161yt\u0173 Rytpr\u016bsi\u0173 archeolog\u0173 vokie\u010di\u0173. Kalbant apie Skalv\u0105, bronzos am\u017eiaus laikotarp\u012f siekian\u010di\u0173 daikt\u0173 rasta Bendiklaukyje (Bendiglauken<\/em>), Lump\u0117nuose, Strazduose, Trakininkuose, Laugaliuose (Laugallen<\/em>), Rambyne, Til\u017e\u0117je, \u0160eidi\u0161kiuose (Scheidischken-Barvenkov<\/em>) ir \u0160ilin\u0117je. Kai kuriuose i\u0161 j\u0173, Rytpr\u016bsi\u0173 archeologinio atlaso sudarytojo Emil Hollack teigimu, rasta ankstyvojo ir v\u0117lyvojo bronzos am\u017eiaus dirbini\u0173.iii<\/sup><\/a><\/sup> Tiesa, jau tada min\u0117tos Laugali\u0173, Rambyno ir \u0160eidi\u0161ki\u0173 vietov\u0117s buvo \u017einomos tik i\u0161 XIX a. pr. pamin\u0117jim\u0173, tod\u0117l negalime b\u016bti visi\u0161kai tikri d\u0117l vis\u0173 objekt\u0173 datavimo pagr\u012fstumo. 1968 m. \u0161alia Pag\u0117gi\u0173 esan\u010dioje melioruotoje pelk\u0117je rastas bronzinis Nortik\u0117n\u0173 tipo kirvisiv<\/sup><\/a><\/sup> (1 pav.<\/strong>) – galb\u016bt tuo metu paplitusio aukojimo vandenyje \u012frodymas \u0161iame regione. Dar du bronziniai kirveliai, tik jau \u012fmovinio tipo, rasti Rambyno kalne ir Gudgaliuose (Gudgallen-Gudkovo; <\/em>prie pat Ragain\u0117s) tarpukariu (2-3 pav.<\/strong>).v<\/sup><\/a><\/sup> Jie atsid\u016br\u0117 Karaliau\u010diaus muziejuje, kur po karo dingo. Turimais duomenimis, daugiau bronzini\u0173 kirveli\u0173 Skalvoje nebuvo rasta. Pasak Algirdo Girininko, abu \u0161ie tipai m\u016bs\u0173 kra\u0161tuose buvo gaminami v\u0117lyvajame bronzos ir ankstyvajame metal\u0173 laikotarpyje (apie 900-100 m. pr. Kr.).vi<\/sup><\/a><\/sup><\/p>\n\n\n\n Strazd\u0173 (Pag\u0117gi\u0173 sav.) kapinyne 1998-2000 m. rasti du sudeginti kapai urnose (4 pav.)<\/strong>, datuojami I t\u016bkst. pr. Kr. vid.vii<\/sup><\/a><\/sup> Naudvario kapinynas (Jurbarko r., Vie\u0161vil\u0117s sen.), tirtas 2001-2005 m., datuojamas I t\u016bkst. pr. Kr.viii<\/sup><\/a><\/sup> (5-6 pav.)<\/strong>, o gretimai rastoje gyvenviet\u0117je, tirtoje 2009 m., rastas net mezolito laikotarpio titnaginis str\u0117l\u0117s antgalis (7 pav.)<\/strong>.ix<\/sup><\/a><\/sup> Ties Vie\u0161vile ir Smalininkais, kitoje Nemuno pus\u0117je yra kaimai: Luobeliai (Lobellen-Tu\u0161ino<\/em>) ir Naujieji Lub\u0117nai (Neu Lub\u00f6nen-Zelenodolje<\/em>). Apie 1932 m. archeologas Carl Engel greta min\u0117t\u0173 kaim\u0173 i\u0161tyr\u0117 kapus urnose be \u012fkapi\u0173 ir datavo juos III-IV a. bei V a.x<\/sup><\/a><\/sup> Visgi, per \u0161imtmet\u012f sukaupta vietin\u0117 ir aplinkini\u0173 region\u0173 med\u017eiaga leist\u0173 teigti, kad pastarieji palaidojimai datuotini dar iki m\u016bs\u0173 eros, bronzos am\u017eiuje. Taip mano ir skalvi\u0173 kapinynus tyrusi archeolog\u0117 Justina Stankevi\u010di\u016bt\u0117, sulyginusi C. Engel tirt\u0105 med\u017eiag\u0105 su gan neseniai tirtais Strazduose ir Naudvaryje bei padariusi \u012ftikinam\u0105 i\u0161vad\u0105, kad bronzos am\u017eiuje regiono \u017emon\u0117s po mirties buvo laidojami sudeginti urnose be \u012fkapi\u0173.xi<\/sup><\/a><\/sup> \u010cia norisi trumpam sugr\u012f\u017eti \u012f m\u016bs\u0173 laikus ir retori\u0161kai paklausti, ar tikrai laidojimas kolumbariumuose – nauja mada, neb\u016bdinga m\u016bs\u0173 kra\u0161tams?<\/p>\n\n\n\n Nors pavardinta nema\u017eai ankstyviausi\u0173j\u0173 kapinyn\u0173, ta\u010diau iki \u0161iandien muziejuose saugom\u0173 radini\u0173 rastume itin nedaug. Skalvos regione taip pat kartais randama akmenini\u0173 kirvi\u0173, ta\u010diau kra\u0161te daugiausiai j\u0173 sukaup\u0119s turi ir eksponuoja tik Taurag\u0117s kra\u0161to muziejus. Archeologai pagal formas juos skirsto \u012f skirtingas grupes ir datuoja skirtingai. Daugiausia muziejuje saugoma balti\u0161k\u0173j\u0173 akmenini\u0173 kirvi\u0173, datuotin\u0173 1450-900 m. pr. Kr. Datavimas atliktas remiantis A. Girininko bronzos am\u017eiaus chronologija, kuri\u0105 jis sudar\u0117 pagal geriausiai Lietuvoje ir greta jos tirtus objektus bei radini\u0173 radiokarboninius datavimus.xii<\/sup><\/a><\/sup> Taip pat, min\u0117tame muziejuje saugomi keli laiviniai akmeniniai kirviai (1800-1450 m. pr. Kr.) ir akmeniniai kapliai (1800-1450 m. pr. Kr.). Kad ir kaip keistai tai skamb\u0117t\u0173, radiniai jau ne akmens, o bronzos am\u017eiaus reliktas. Min\u0117ti eksponatai patenka \u012f viduriniojo bronzos am\u017eiaus kategorij\u0105. Svarbu suvokti, kad tuometini\u0173 \u017emoni\u0173 gyvenime papro\u010diai ir technologijos kito l\u0117tai, \u0161imtme\u010diais, tod\u0117l ir i\u0161mokus naudoti bronz\u0105, ji dar ilgai buvo per daug brangi arba nepatvari, kad pakeist\u0173 akmen\u012f, kaul\u0105 ir med\u012f. Blogai tai, kad visi tie kirveliai muziejuje atsid\u016br\u0117 ne\u017einant radimo vietos. Keblum\u0173 kelia, kad XIX a. tarp turting\u0173 dvarinink\u0173 kilo mada rinkti senienas, kurias jie neretai pirkdavo i\u0161 daiktus radusi\u0173 valstie\u010di\u0173. Visais laikais b\u016bta suk\u010di\u0173, tod\u0117l valstie\u010diai greitai \u012fsigudrino akmeninius dirbinius padirbin\u0117ti. \u0160iandien nustatyti kuris radinys tikras gali b\u016bti labai sunku, o da\u017enai – net ne\u012fmanoma. Tenka pripa\u017einti, kad min\u0117ti radiniai yra gra\u017e\u016bs eksponatai, ta\u010diau mokslui naudos suteikia tik tiriant apdirbimo technologijas.<\/p>\n\n\n\n Nemuno vingyje, tarp Ragain\u0117s ir Bit\u0117n\u0173, yra senvaginis e\u017eeras, nuo seno vadinamas Merguva. Ties \u0161iuo vandens telkiniu Nemunas itin spar\u010diai ne\u0161a nuos\u0117das. Siekiant, kad ruo\u017eas b\u016bt\u0173 tinkamas laivybai, j\u012f retkar\u010diais gilina atplukdyta \u017eemsiurb\u0117, \u012f krant\u0105 i\u0161metanti daug \u017eemi\u0173. Rambyno regioninio parko vyr. specialistas Dr\u0105sutis Brazauskas, nuolat ap\u017ei\u016bri \u0161ias \u017eemi\u0173 kr\u016bvas. Per kelet\u0105 met\u0173 sukaupta nema\u017eai keramikos \u0161uki\u0173, keli prie\u0161kariniai kam\u0161teliai su Ragain\u0117s ir Til\u017e\u0117s alaus darykl\u0173 u\u017era\u0161ais, gintaro dirbinys bei itin \u012fdomios kaul\u0173 liekanos.<\/p>\n\n\n\n Absoliuti dauguma j\u0173 – gyvuli\u0173 kaulai: dantys, ment\u0117s, kaukol\u0117s, koj\u0173 kaul\u0173 liekanos. D\u0117l ilgo buvimo vandenyje ar durp\u0117se, jie \u012fgav\u0119 itin juod\u0105 spalv\u0105. Kaip teigia prof. dr. Rimantas Jankauskas, tamsi spalva atsiranda d\u0117l durp\u0117se esan\u010di\u0173 tanin\u0173. D\u0117l labai r\u016bg\u0161\u010dios terp\u0117s, i\u0161tirpsta hidroksiapatitas, tod\u0117l kaulai sukiet\u0117ja d\u017ei\u016bdami.xiii<\/sup><\/a><\/sup><\/p>\n\n\n\n Ta\u010diau intriguoja \u017emogaus gamintas kaulinis kabliukas, \u012fgav\u0119s lygiai toki\u0105 pa\u010di\u0105 juod\u0105 spalv\u0105 (8 pav.<\/strong>). Ie\u0161kant analogij\u0173, beveik nelieka abejoni\u0173, jog tai neolitin\u0117s Narvos kult\u016bros \u017emogaus gamintas me\u0161ker\u0117s kabliukas. Tiksliau – nul\u016b\u017eusi jo liekana. Narvosxiv<\/sup><\/a><\/sup> kult\u016bra gyvavo nuo ankstyvojo neolito (akmens am\u017eius) iki ankstyvojo bronzos am\u017eiaus pabaigos bei ap\u0117m\u0117 gan didel\u0119 teritorij\u0105 Ryt\u0173 Baltijos regione. Nema\u017eai toki\u0173 kabliuk\u0173 rasta Kretuono 1B gyvenviet\u0117je (\u0160ven\u010dioni\u0173 r.)xv<\/sup><\/a><\/sup>. Apskritai, \u0161ios kult\u016bros gyvenvie\u010di\u0173 rasta tik piet\u0173, ryt\u0173 ir \u0161iaur\u0117s vakar\u0173 Lietuvoje. Nemuno \u017eemupyje ir pla\u010diame plote aplink j\u012f toki\u0173 archeologini\u0173 vietovi\u0173 mokslininkai nerado. Tad kaip min\u0117tas kabliukas \u010dia pateko? Per t\u016bkstantme\u010dius jis, kaip ir kiti ties Merguva rasti daiktai, i\u0161 durping\u0173 sluoksni\u0173 gal\u0117jo b\u016bti atplukdytas upi\u0173 ir upeli\u0173 srovi\u0173. Tod\u0117l kabliukas yra vertingas kaip dar vienas Narvos kult\u016bros \u012frodymas, bet jokiu b\u016bdu ne\u012frodo Rambyno apylink\u0117se buvus \u0161ios kult\u016bros gyvenvie\u010di\u0173. Lygiai taip pat, kaip ten pat rasto, sp\u0117jamai kaulinio adiklio dalis (9 pav.<\/strong>), lyginant su Soki\u0161ki\u0173 ir Nark\u016bn\u0173 piliakalniuose rastais – galb\u016bt v\u0117lyvojo bronzos am\u017eiaus \u017emoni\u0173 palikimas.xvi<\/sup><\/a><\/sup> Jei ne palankios konservacin\u0117s s\u0105lygos, \u0161ie kauliniai dirbiniai, kaip ir kiti kaulai, per t\u016bkstantme\u010dius b\u016bt\u0173 suir\u0119.<\/p>\n\n\n\n <\/a> Vertingas radinys – i\u0161ilgai perskeltas gintarinis vamzdinis karolis (10 pav.<\/strong>). Tik\u0117tina, jog tai irgi v\u0117lyvojo neolito arba bronzos am\u017eiaus reliktas, kadangi v\u0117lesniame gele\u017eies am\u017eiuje m\u016bs\u0173 prot\u0117viai gamino kitokios formos karolius, o ir gintar\u0105 da\u017eniau naudojo kaip main\u0173 objekt\u0105 su Romos imperija ir kitais kaimynais. Ta\u010diau kadangi radinys atplukdytas, n\u0117ra joki\u0173 garantij\u0173, kad karolis – ne \u0161i\u0173 laik\u0173 pamestas gaminys. Lik\u0119 radiniai yra gerokai v\u0117lyvesni, tad nusikelkime bent jau \u012f keturiais t\u016bkstantme\u010diais v\u0117lesnius laikus.<\/p>\n\n\n\n Autorius yra d\u0117kingas Til\u017e\u0117s miesto muziejaus kolektyvui u\u017e pasitik\u0117jim\u0105 ir dar 2014 m. parodytus, fonduose saugomus, niekur neskelbtus archeologinius radinius. \u010cia lankantis d\u017eiugina d\u0117mesys lietuvybei, daiktai i\u0161 senojo miesto – gatvi\u0173 pavadinim\u0173 lentel\u0117s, parduotuvi\u0173 i\u0161kabos (pavyzd\u017eiui bat\u0173 Salamander<\/em>), buities, prabangos daiktai, knygos, nuotraukos ir did\u017eiulis, per vis\u0105 sien\u0105 pakabintas senosios Til\u017e\u0117s \u017eem\u0117lapis.<\/p>\n\n\n\n Min\u0117tame \u017eem\u0117lapyje (11 pav.<\/strong>) d\u0117mes\u012f patraukia Til\u017e\u0117s rytuose esantis priemies\u010dio rajonas – Til\u017e\u0117s Pr\u016bsai (Tilsit Preussen<\/em>). \u0160iandien \u0161io kvartalo centru eina Timiryazeva<\/em> gatv\u0117, vedanti tiesiai \u012f Ragain\u0119 (Neman<\/em>).<\/p>\n\n\n\n Pirm\u0105kart priemiestis ra\u0161ytiniuose \u0161altiniuose paminimas dar XVI a. Tik tuomet iki pat XVIII a. pab. jis vadinosi Senaisiais Pr\u016bsais (Alt Preussen<\/em>). XVI a. jau buvo laikas, kai karai su Teuton\u0173 ordinu nugrimzdo \u012f praeit\u012f, siena su Did\u017ei\u0105ja Lietuva nusistov\u0117jo, o nusiaubtus kra\u0161tus apgyveno balt\u0173 gentys: \u017eemai\u010diai, auk\u0161tai\u010diai, s\u016bduviai, kurie ir suformavo lietuvinink\u0173 etnin\u0119 grup\u0119. Ta\u010diau \u0161alia \u0161i\u0173 naujakuri\u0173 gyveno ir kita – daug ma\u017eesn\u0117 \u017emoni\u0173 grup\u0117 – vietiniai pr\u016bsai, kuri\u0173 prot\u0117viai buvo kil\u0119 i\u0161 daugyb\u0117s skirting\u0173 vakar\u0173 balt\u0173 gen\u010di\u0173. XVI a. pr\u016bs\u0173 kalba buvo i\u0161stumta i\u0161 vie\u0161ojo gyvenimo ir spar\u010diai nyko. Sembos pusiasalyje ir Karaliau\u010diuje greitai plito vokie\u010di\u0173 kalba, pietuose – Moz\u016brijoje – be vokie\u010di\u0173 dar ir lenk\u0173 (\u0161i dalis did\u017ei\u0105ja dalimi dabar ir priklauso Lenkijai), o rytin\u0117je Pr\u016bsijos dalyje – Nadruvos ir Skalvos \u017eem\u0117se pr\u016bs\u0173 kalb\u0105 pakeit\u0117 lietuvi\u0173. Manoma, kad paskutiniai pr\u016bsi\u0161kai mok\u0117j\u0119 \u017emon\u0117s i\u0161mir\u0117 did\u017eiojo maro metu XVIII a. prad\u017eioje.<\/p>\n\n\n\n Ta\u010diau kas buvo skalviai? Lietuviai jie ar pr\u016bsai? Nors kalbinis palikimas liko tik asmenvard\u017eiuose ir vietovard\u017eiuose, laikomasi nuomon\u0117s, kad jie buvo patys lietuvi\u0161kiausi pr\u016bsai, tarpin\u0117 grandis, kaip ir jotvingi\u0173 gentis, gal\u0117j\u0119 suprasti tiek vakar\u0173, tiek ryt\u0173 balt\u0173 kalbas.<\/p>\n\n\n\n Gr\u012f\u017ekime prie Sen\u0173j\u0173 Pr\u016bs\u0173 Til\u017e\u0117s priemies\u010dio. Kaip min\u0117ta, XVI a. atsik\u0117lusieji naujakuriai, greitai sudar\u0119 lietuvinink\u0173 etnin\u0119 grup\u0119, skyr\u0117 save nuo vietini\u0173 skalvi\u0173, kuri\u0173, nors ir daug i\u0161\u017eudyta, i\u0161tremta per karus su vokie\u010diais, dar, matyt, koks t\u016bkstantis gyveno Til\u017e\u0117s ir Ragain\u0117s apylink\u0117se. Tuometiniai \u017emon\u0117s, skirdami \u0161iuos senuosius gyventojus, juos vadino pr\u016bsais, o j\u0173 gyvenamus priemies\u010dius – Til\u017e\u0117s Pr\u016bsais ir Ragain\u0117s Pr\u016bsais (Ragnit Preussen<\/em>).xvii<\/sup><\/a><\/sup><\/p>\n\n\n\n Lankantis Til\u017e\u0117s muziejuje mums buvo parodyti neseniai rasti, niekur dar neapra\u0161yti skalvi\u0173 bei j\u0173 prie\u0161inink\u0173 Kry\u017eiuo\u010di\u0173 ordino papuo\u0161alai, darbo \u012frankiai ir ginklai. Archeologijos mokslui \u017einoma, kad Til\u017e\u0117s, Rambyno, \u0160ereiklaukio, Ragain\u0117s apylink\u0117se yra daugiausia skalvi\u0173 archeologijos paminkl\u0173 – \u010dia akivaizd\u017eiai buvo Skalvos centras. Ta\u010diau vis tiek \u012fdomu tai, kad mokslinink\u0173 pagal ra\u0161ytinius \u0161altinius tirtas Til\u017e\u0117s Pr\u016bs\u0173 priemiestis dabar jau ir archeologi\u0161kai \u012frodomas, kaip skalvi\u0173 gyventa vieta.<\/p>\n\n\n\n Kaip \u017einia, beveik baigtas naujas tiltas ir aplinkkelis, kuris apjuosia Til\u017e\u0119 i\u0161 ryt\u0173. Bet ar daug kas \u017eino, kad aplinkkelis i\u0161 pagrindinio Til\u017e\u0117s-Ragain\u0117s kelio pasuka b\u016btent prie Paskalvi\u0173 (Dubki<\/em>) kaimo.<\/p>\n\n\n\n B\u016btent \u0161ioje vietoje tiesiant nauj\u0105j\u012f keli\u0105 rasta bronzini\u0173 \u017eirg\u0173 kaman\u0173 dir\u017eams skirt\u0173 dekoratyvini\u0173 knied\u017ei\u0173, keturi \u017eirg\u0173 dekoratyviniai \u017evangu\u010diai, dir\u017eo sagtis, keturios skardin\u0117s ir pasagin\u0117 seg\u0117, \u0161iferinis verpstukas ir puodo \u0161uk\u0117 (12 pav.)<\/strong>. Taip pat rastas gele\u017einis pla\u010diaa\u0161menis kirvis, arbaleto str\u0117l\u0117s antgalis, trys peiliai, pjautuvas ir nenustatytos paskirties gele\u017ein\u0117s liekanos. Arbaleto str\u0117l\u0117s antgalis ir skardin\u0117s seg\u0117s i\u0161duoda, jog tai neabejotinai pats v\u0117lyviausias kar\u0173 su Kry\u017eiuo\u010di\u0173 ordinu laikotarpis XIV – XV a. Tai yra itin reik\u0161mingi radiniai, kadangi \u0161io laikotarpio archeologini\u0173 vietovi\u0173 Skalvoje itin ma\u017eai: Li\u017eiuose (Taurag\u0117s r.) ir tame pa\u010diame Til\u017e\u0117s mieste prie Spitr\u0117s tvenkinio (Splitter<\/em>; \u0161iandien \u010dia vakarin\u0117 miesto dalis, kuria eina pagrindin\u0117 \u010cialiaeva<\/em> g.).<\/p>\n\n\n\n Ta\u010diau tai dar ne viskas. Min\u0117toje Timiryazeva<\/em> g., kuri eina per jau aptart\u0105 Til\u017e\u0117s Pr\u016bs\u0173 priemiest\u012f, rasti du ploni bronziniai \u017eiedai, vienas storasienis \u017eiedas, pasagin\u0117 seg\u0117 kanopiniais galais ir plok\u0161\u010dia \u017eiedin\u0117 seg\u0117 su ne\u012fskaitomu \u012fra\u0161u. Pastaroji ne\u012fprasta Skalvai ir byloja jau apie krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 Kry\u017eiuo\u010di\u0173 ordino valdom\u0105 pasaul\u012f. \u012era\u0161ui \u0161ifruoti pagalbos pra\u0161yta archeologo prof. habil. dr. Vlado \u017dulkaus. Jo teigimu, \u012fra\u0161ai ant segi\u0173 b\u016bna religinio pob\u016bd\u017eio – da\u017eniausiai sutinkami \u201eAve Maria<\/em>\u201c arba pana\u0161iai. Vakar\u0173 Europoje tokios seg\u0117s gamintos dar nuo Romos laik\u0173. Baltijos valstyb\u0117se randamos Kry\u017eiuo\u010di\u0173 ordino pilyse ir miestuose. Datuotos gali b\u016bti nuo XIII iki XVI a. Yra sutinkamos ir krik\u0161\u010dioni\u0161kuose kapinynuose, paprastai XV-XVII a.<\/p>\n\n\n\n Dar keletas \u012fsp\u016bding\u0173 radini\u0173 m\u016bs\u0173 dienas pasiek\u0117 i\u0161 Til\u017e\u0117s piliaviet\u0117s, kuri kadaise stov\u0117jo Nemuno ir Til\u017eel\u0117s santakoje vietoj u\u017ekariautos skalvi\u0173 pilies ir vadinosi Schalauner Haus <\/em>(dabartin\u0117s Bazarnaja<\/em> g. gale, kuri gan gerai matoma Lietuvos pus\u0117je stovint greta karalien\u0117s Luiz\u0117s tilto)<\/em>. \u010cia rasti dar du \u017eirgo papuo\u0161alai – bronziniai \u017evangu\u010diai, \u017eiedas plat\u0117jan\u010diu viduriu, dviej\u0173 tekstil\u0117s gamybos \u012franki\u0173 – tikriausiai v\u0105\u0161eli\u0173 liekanos. Be \u0161i\u0173 skalvi\u0173 kapinynams b\u016bding\u0173 daikt\u0173, muziejuje atsid\u016br\u0117 ir \u0161iame regione \u0161iaip jau ne\u012fprast\u0173 radini\u0173. Vienas j\u0173 – ornamentuotas bronzinis, ma\u017edaug 7 cm skersmens ir 0,5 cm storio apskritimas. Gali b\u016bti, jog tai stalo \u017eaidimo \u017eetonas. Bei to paties tipo, kaip ir min\u0117ta Timiryazev<\/em>a<\/em> g. rasta plok\u0161\u010dia \u017eiedin\u0117 seg\u0117 su \u012fra\u0161u. Tokios b\u016bdingos Lietuvos paj\u016bryje, krik\u0161\u010dionyb\u0119 pri\u0117musi\u0173 kur\u0161i\u0173 kapuose (Klaip\u0117dos piliaviet\u0117je, Palangoje, \u0160ventojoje). I\u0161 Til\u017e\u0117s prie\u0161pilio po 1553 m. i\u0161keldinti skalviai dav\u0117 prad\u017ei\u0105 po 1945 m. pra\u016b\u017eusio karo i\u0161nykusiam Pr\u016bseli\u0173 kaimui (Prussellen; <\/em>Pag\u0117gi\u0173 sav.). Pastarojo viet\u0105 labai lengva atsekti. Jis buvo vos u\u017e 500 m \u012f pietus nuo \u0160akinink\u0173 k.<\/p>\n\n\n\n Vederaiti\u0161ki\u0173 (Timofeevo<\/em>) k., kuris priklauso Lazdyn\u0173 (Krasnoznamensk<\/em>) r. ir yra \u012fsik\u016br\u0119s kairiajame \u0160e\u0161up\u0117s krante, rasta bronzin\u0117 \u017eiedin\u0117 seg\u0117, pasagin\u0117 seg\u0117 aguoniniais galais ir du \u017eiedai. Tokie pat radiniai sutinkami netoliese, u\u017e 10 km kitame Nemuno krante esan\u010diame Vie\u0161vil\u0117s kapinyne ir datuojami X-XI a.<\/p>\n\n\n\n Lietuvos archeolog\u0173 apibendrinamojo pob\u016bd\u017eio darbai i\u0161leid\u017eiami retai. Pastebima tendencija, kad knygose pateikiamuose \u017eem\u0117lapiuose da\u017eniausiai \u017eymimos tik vietov\u0117s, esan\u010dios dabartin\u0117je Lietuvos teritorijoje. Jei i\u0161dr\u012fstama kartografuoti kaimynini\u0173 \u0161ali\u0173 med\u017eiag\u0105, tai Skalvos teritorija, \u0161iandien perpus padalyta valstybin\u0117s sienos, gan da\u017enai – it balta d\u0117m\u0117. Tai ypa\u010d pasakytina apie pietin\u0119 teritorijos dal\u012f, esan\u010di\u0105 Kaliningrado srityje. Po karo rus\u0173 mokslininkai tyr\u0117 Sembos pusiasal\u012f, ta\u010diau lik\u0119 regionai liko u\u017emir\u0161ti. \u0160iuo straipsniu nor\u0117ta paskelbti ir \u012f bendr\u0105 kontekst\u0105 \u012fvesti naujausius atradimus, kurie reik\u0161mingai papildo radini\u0173 s\u0105ra\u0161us, senuosius vokie\u010di\u0173 archeolog\u0173 tyrimus, praple\u010dia \u017einom\u0173 senov\u0117s gyvenvie\u010di\u0173 ir kapinyn\u0173 tinkl\u0105 bei leid\u017eia geriau pa\u017einti seniausi\u0173 kra\u0161to gyventoj\u0173 praeit\u012f. Ypa\u010d opi problema – bronzos am\u017eius, kuris iki \u0161iol kra\u0161to tyrin\u0117toj\u0173 b\u016bdavo apeinamas. Surink\u0119 i\u0161barstyt\u0105 med\u017eiag\u0105, \u0161\u012f t\u0105 jau galime pasakyti.<\/p>\n\n\n\n Darius KINIULIS, archeologas<\/strong><\/p>\n\n\n\n Literat\u016bra:<\/p>\n\n\n\n i<\/a>\u0002<\/sup> \u0160im\u0117nas V., Etnokult\u016briniai procesai Vakar\u0173 Lietuvoje pirmojo m\u016bs\u0173 eros t\u016bkstantme\u010dio viduryje. Vilnius, 2006a, p. 20, 23, 42-52, 73;<\/p>\n\n\n\n ii<\/a>\u0002<\/sup> Stankevi\u010di\u016bt\u0117 J., Nemuno \u017eemupio srities raida I-VIII a. Vilnius, 2012 (bakalauro darbas);<\/p>\n\n\n\n Stankevi\u010di\u016bt\u0117 J., Nemuno \u017eemupio sritis I-XII a. Vilnius, 2014 (magistro darbas);<\/p>\n\n\n\n Kiniulis D., Skalva I-XIII a. ir ry\u0161iai su Lamata. Vilnius, 2013 (bakalauro darbas);<\/p>\n\n\n\n Kiniulis D., Archeologinio paveldo pritaikymas turizmui ir pa\u017einimo sklaida: teoriniai modeliai, praktin\u0117s galimyb\u0117s. Skalvos regiono atvejis. 2015 (magistro darbas);<\/p>\n\n\n\n iii<\/a>\u0002<\/sup> Hollack E., Erl\u00e4uterungen zur vorgeschichtlichen \u00dcbersichtskarte von Ostpreu\u00dfen, Glogau-Berlin, 1908;<\/p>\n\n\n\n iv<\/a>\u0002<\/sup> Prieiga internete: <http:\/\/www.europeana.eu\/portal\/record\/2020705\/DR_14094.html> [\u017ei\u016br\u0117ta 2016-03-24];<\/p>\n\n\n\n v<\/a>\u0002<\/sup> Engel C., Anhang: Materialsammlung \/\/ Vorgeschichte der altpreussischen St\u00e4mme, K\u00f6nigsberg, 1935, Tafel 118A;<\/p>\n\n\n\n vi<\/a>\u0002<\/sup> Girininkas A., Lietuvos archeologija. 2t. Ankstyvasis metal\u0173 laikotarpis, Klaip\u0117da, 2013;<\/p>\n\n\n\n vii<\/a>\u0002<\/sup> Tamulynas L., Strazd\u0173 (Je\u010di\u0161ki\u0173) kapinynas \/\/ ATL 2000 metais, Vilnius, 2002, p. 105-106;<\/p>\n\n\n\n viii<\/a>\u0002<\/sup> \u0160iaulinskas R., Naudvario kapinynas \/\/ ATL 2005 metais, Vilnius, 2006a, p. 121-123;<\/p>\n\n\n\n Tamulynas L., Naudvario kapinynas \/\/ ATL 2001 metais, Vilnius, 2002, p. 132-133;<\/p>\n\n\n\n ix<\/a>\u0002<\/sup> \u0160iaulinskas R., Naudvario senov\u0117s gyvenviet\u0117 \/\/ ATL 2009, Vilnius, 2010, p. 26-29;<\/p>\n\n\n\n x<\/a>\u0002<\/sup> Engel C., Die Urnenfunde von Lobellen und Neu-Lub\u00f6nen, Kr. Tilsit-Ragnit \/\/ Zeitschrift der Altertumsgesellschaft Insterburg. Heft 22, Insterburg, 1939, p. 21-27;<\/p>\n\n\n\n xi<\/a>\u0002<\/sup> Stankevi\u010di\u016bt\u0117 J., Nemuno \u017eemupio sritis I-XII a. Vilnius, 2014, p. 54 (magistro darbas);<\/p>\n\n\n\n xii<\/a>\u0002<\/sup> Girininkas A., Lietuvos archeologija. 2t. Ankstyvasis metal\u0173 laikotarpis, Klaip\u0117da, 2013, p. 30-37;<\/p>\n\n\n\n xiii<\/a>\u0002<\/sup> Jankauskas R., Organin\u0117s kilm\u0117s archeologiniai radiniai \/\/ Archeologini\u0173 radini\u0173 konservavimas. 1 knyga, Vilnius, 2014, p. 316;<\/p>\n\n\n\n xiv<\/a>\u0002<\/sup> Narva – miestas \u0161iaur\u0117s ryt\u0173 Estijoje;<\/p>\n\n\n\n xv<\/a>\u0002<\/sup> Girininkas A., Lietuvos archeologija. 1 t. Akmens am\u017eius, Vilnius, 2009, p. 152-154;<\/p>\n\n\n\n xvi<\/a>\u0002<\/sup> Girininkas A., Lietuvos archeologija. 2t. Ankstyvasis metal\u0173 laikotarpis, Klaip\u0117da, 2013, p. 179;<\/p>\n\n\n\n
\n <\/a>\n\t \n <\/div> \n\n