{"id":11878,"date":"2026-06-10T09:05:20","date_gmt":"2026-06-10T07:05:20","guid":{"rendered":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/?p=11878"},"modified":"2026-06-10T09:50:02","modified_gmt":"2026-06-10T07:50:02","slug":"lietuvos-spauda-1940-m-okupacijos-isvakarese","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/lietuvos-spauda-1940-m-okupacijos-isvakarese\/","title":{"rendered":"Lietuvos spauda 1940 m. okupacijos i\u0161vakar\u0117se"},"content":{"rendered":"\r\n

\u012e\u017eanga<\/strong><\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

            1940 m. bir\u017eelio 15 d. minima kaip viena skaud\u017eiausi\u0173 dat\u0173 Lietuvos istorijoje \u2013 t\u0105 dien\u0105 Soviet\u0173 S\u0105junga okupavo Lietuv\u0105, o rugpj\u016b\u010dio 3 d. galutinai \u012fjung\u0117 \u012f savo sud\u0117t\u012f. Nors \u0161iandien gerai \u017einome, kokios pasekm\u0117s sek\u0117 \u2013 represijos, tr\u0117mimai ir totalitarin\u0117 sistema, \u2013 kur kas re\u010diau susim\u0105stoma, kokiomis nuotaikomis gyventa iki \u0161ios lemtingos dienos.<\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

            \u0160iame tekste ap\u017evelgiama, k\u0105 tarpukario Lietuvos laikra\u0161\u010diai ra\u0161\u0117 apie \u0161alies politin\u0119 pad\u0117t\u012f likus kelioms savait\u0117ms iki 1940 m. bir\u017eelio 15-osios.<\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

Politinis kontekstas<\/strong><\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

            Galima teigti, kad Lietuvos likimas i\u0161 esm\u0117s buvo nulemtas dar 1939 m. rugpj\u016b\u010dio 23 d., kai buvo pasira\u0161ytas Molotovo\u2013Ribentropo paktas su slaptaisiais protokolais, kuriais pasidalinta Ryt\u0173 Europa. Papildomi susitarimai rugpj\u016b\u010dio 28 d. numat\u0117, kad Lietuva patenka \u012f Soviet\u0173 S\u0105jungos \u012ftakos sfer\u0105.<\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

\"\"\r\n
Slaptas papildomas protokolas prie Vokietijos ir SSRS 1939 m. rugs\u0117jo 28 d. draugyst\u0117s ir sienos sutarties. Kopija (Lietuvos centrinis valstyb\u0117s archyvas, f. 1742, ap. 1, b. 28, l. 5)<\/em><\/figcaption>\r\n<\/figure>\r\n\r\n\r\n\r\n

 <\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

 <\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

            Netrukus, 1939 m. spalio 10 d., Lietuva buvo priversta pasira\u0161yti vadinam\u0105j\u0105 Savitarpio pagalbos sutart\u012f, pagal kuri\u0105 \u0161alies teritorijoje buvo \u012fkurdintos soviet\u0173 karin\u0117s baz\u0117s, o Lietuvai gr\u0105\u017eintas Vilnius. Nors oficialia okupacijos prad\u017eia laikoma 1940 m. bir\u017eelio 15 d., jau iki tol pasira\u0161yta Savitarpio pagalbos sutartis prad\u0117jo negr\u012f\u017etamus procesus Lietuvos vie\u0161ojoje erdv\u0117je.<\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

            Vartant spaud\u0105, susidaro \u012fsp\u016bdis, kad valstyb\u0117 ir visuomen\u0117 toliau gyveno \u012fprastu ritmu, tarsi esmini\u0173 poky\u010di\u0173 neb\u016bt\u0173 \u012fvyk\u0119, nors realiai Lietuvos suverenitetas jau buvo stipriai apribotas.<\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

\"\"\r\n
J. Urb\u0161ys pasira\u0161o Lietuvos\u2013SSRS savitarpio pagalbos sutart\u012f (1939 10 10. Maskva)<\/em><\/figcaption>\r\n<\/figure>\r\n\r\n\r\n\r\n

 <\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

 <\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

Molotovo nota<\/strong><\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

            Vienas svarbiausi\u0173 \u012fvyki\u0173, kuris tur\u0117jo kelti visuomenei nerim\u0105, \u012fvyko 1940 m. gegu\u017e\u0117s 29 d. nakt\u012f. SSRS u\u017esienio reikal\u0173 liaudies komisaras Via\u010deslavas Molotovas Lietuvos vyriausybei \u012fteik\u0117 not\u0105, kurioje kaltino Lietuv\u0105 Soviet\u0173 S\u0105jungos kari\u0173 grobimu. Vis d\u0117lto \u0161is \u012fvykis Lietuvos spaudoje nebuvo i\u0161skirtinai akcentuojamas. Pavyzd\u017eiui, laikra\u0161tis \u201eXX am\u017eius\u201c apie j\u012f u\u017esimin\u0117 tik ketvirtame puslapyje, o \u201eLietuvos \u017einios\u201c \u2013 paskutiniame, dvyliktame puslapyje (tiesa, pastarasis pagal laikra\u0161\u010dio strukt\u016br\u0105 buvo laikomas ne ma\u017eiau svarbus nei pirmasis), ta\u010diau \u017einut\u0117s nesureik\u0161mino.<\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

\"\"\r\n
I\u0161karpa i\u0161 dienra\u0161\u010dio \u201eXX am\u017eius\u201c (1940 06 31)<\/em><\/figcaption>\r\n<\/figure>\r\n\r\n\r\n\r\n

 <\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

 <\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

            Tuo tarpu \u201eLietuvos aidas\u201c \u0161i\u0105 situacij\u0105 interpretavo kaip diplomatin\u012f nesusipratim\u0105. Valstybi\u0173 santykiai buvo lyginami su ger\u0173 kaimyn\u0173 santykiais, kuriuose kartais irgi kyla nesutarim\u0173. Nors buvo kalbama apie b\u016btinyb\u0119 grie\u017etai bausti kaltininkus, pati kaltinim\u0173 esm\u0117 nebuvo kvestionuojama. Soviet\u0173 S\u0105junga vadinta \u201ebroli\u0161ka valstybe\u201c, o Lietuvos pilie\u010diams priminta pareiga i\u0161laikyti neutralum\u0105. Tokia retorika leid\u017eia manyti, kad spaudoje buvo kuriama ramyb\u0117s ir kontroliuojamos situacijos iliuzija.<\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

\"\"\r\n
I\u0161karpa i\u0161 valstybinio laikra\u0161\u010dio \u201eLietuvos aidas\u201c (1940 06 31)<\/em><\/figcaption>\r\n<\/figure>\r\n\r\n\r\n\r\n

 <\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

 <\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

Absurdi\u0161ki kaltinimai<\/strong><\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

            SSRS pateikta istorija apie dingusius karius \u0161iandien skamba akivaizd\u017eiai ne\u012ftikinamai. Spaudoje buvo publikuoti konkret\u016bs pasakojimai, pavyzd\u017eiui, apie kar\u012f \u0160movgonec\u0105, kuris es\u0105 gegu\u017e\u0117s 18 d. dingo, o po savait\u0117s gr\u012f\u017eo ir teig\u0117 buv\u0119s pagrobtas, laikytas r\u016bsyje be maisto ir vandens, tardytas ir v\u0117liau paleistas. Pana\u0161iai apra\u0161yta ir kito kario, Pisarevo, istorija \u2013 neva jis buvo pagrobtas \u0161e\u0161i\u0173 asmen\u0173, laikytas u\u017edarytas, ta\u010diau sugeb\u0117jo pab\u0117gti per vandentiekio vamzd\u012f.<\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

            \u0160iandien tokie pasakojimai atrodo absurdi\u0161ki: klausim\u0173 kelia tiek ilgas kari\u0173 i\u0161gyvenimas be maisto ir vandens, tiek tariamas pagrob\u0117j\u0173 sprendimas paleisti liudinink\u0105, tiek vieno j\u0173 sugeb\u0117jimas pab\u0117gti per vamzd\u012f. Ta\u010diau tuo metu Lietuvos spaudoje \u0161ios istorijos nebuvo kriti\u0161kai vertinamos \u2013 jos buvo pateikiamos kaip oficial\u016bs prane\u0161imai arba su\u0161velninamos iki \u201enesusipratim\u0173\u201c lygmens. Tokia laikysena tik sustiprina \u012fsp\u016bd\u012f, kad Lietuvos spauda tuo metu neveik\u0117 kaip nepriklausoma institucija.<\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

            Visai kitaip \u0161ias istorijas vertino i\u0161eivijos spauda. Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose leistas laikra\u0161tis \u201eVienyb\u0117\u201c 1940 m. liepos 3 d. straipsnyje \u201eLabai ploni kareiviai\u201c atvirai \u0161aip\u0117si, ironizuodamas, kad badav\u0119s karys \u201e[\u2026] tiek susitrauk\u0117, kad lyg pipiras, lengvai gal\u0117jo i\u0161lysti per vandentiekio vamzd\u012f, nors jis buvo tik rankov\u0117s didumo\u201c. \u0160is kontrastas rodo, kad informacijos vertinimas labai priklaus\u0117 nuo politin\u0117s aplinkos. Saugiai jaut\u0119sti leidini\u0173 redaktoriai u\u017esienyje, informacij\u0105 gal\u0117jo vertinti objektyviai, kai Lietuvoje veikta SSRS spaudimo s\u0105lygomis.<\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

            Molotovo parei\u0161kime min\u0117tas ir dar vienas atvejis \u2013 kario Gad\u017eibalo Butajevo dingimas. SSRS teig\u0117, kad Lietuvos institucijos dezertyravus\u012f kar\u012f nu\u017eud\u0117, ta\u010diau tai pateik\u0117 kaip savi\u017eudyb\u0119. Neva lietuviai teig\u0117, kad mirtinas \u0161\u016bvis buvo paleistas \u012f burn\u0105, o Molotovo versijoje kulka es\u0105 pataik\u0117 \u012f kr\u016btin\u0117s srit\u012f. Klausimas, kod\u0117l Lietuvos atstovai taip akivaizd\u017eiai b\u016bt\u0173 band\u0119 apgauti soviet\u0173 tarnybas, spaudoje nebuvo analizuojamas.<\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

            \u012edomi\u0173 \u012f\u017evalg\u0173 pateik\u0117 tuometinis Vilniaus apygardos kriminalin\u0117s policijos vadovo pavaduotojas Aleksandras Mauragis. Savo prisiminimuose jis ra\u0161\u0117, kad \u012fvykio vietoje dalyvav\u0119 soviet\u0173 pareig\u016bnai demonstravo ne\u012fprast\u0105 elges\u012f \u2013 pavyzd\u017eiui, vienas prokuroras plika ranka pa\u0117m\u0117 ginkl\u0105, taip galimai sunaikindamas pir\u0161t\u0173 atspaudus. Atlikus skrodim\u0105, kuriame dalyvavo ir soviet\u0173 gydytojai, buvo konstatuota savi\u017eudyb\u0117, ta\u010diau \u0161i i\u0161vada Molotovo parei\u0161kime buvo ignoruota.<\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

\u201eViskas kontroliuojama\u201c<\/strong><\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

            Bir\u017eelio prad\u017eioje Lietuvos spaudoje toliau dominavo raminanti ir atsargi retorika. Nors po Molotovo notos situacija tarptautin\u0117je arenoje dar\u0117si vis labiau \u012ftempta, laikra\u0161\u010diuose nebuvo jau\u010diama nei atviros kriz\u0117s nuotaikos, nei persp\u0117jim\u0173 visuomenei apie galim\u0105 pavoj\u0173 valstybei. Prie\u0161ingai \u2013 buvo kuriamas \u012fsp\u016bdis, kad diplomatiniai nesutarimai yra kontroliuojami, o Lietuvos ir Soviet\u0173 S\u0105jungos santykiai i\u0161 esm\u0117s i\u0161lieka stabil\u016bs.<\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

            1940 m. gegu\u017e\u0117s 31 d. \u201eXX am\u017eius\u201c i\u0161spausdino trump\u0105 \u017einut\u0119 \u201eEstija realiai vertina savo santykius su S. S\u0105junga\u201c, kurioje buvo u\u017esiminta, kad pana\u0161i\u0173 priekai\u0161t\u0173 i\u0161 Soviet\u0173 S\u0105jungos sulauk\u0117 ir Estija. Straipsnyje teigta, kad est\u0173 vald\u017eia kaltino \u201eneatsakingus ir nesusiorientavusius elementus\u201c, taip netiesiogiai pripa\u017eindama soviet\u0173 mestus kaltinimus. Tame pa\u010diame laikra\u0161tyje v\u0117l kartota mintis, kad i\u0161siai\u0161kinus nesusipratimus santykiai su Soviet\u0173 S\u0105junga \u201etradici\u0161kai bus draugi\u0161ki\u201c.<\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

            Pana\u0161ios nuotaikos vyravo ir kituose leidiniuose. \u201eLietuvos \u017einios\u201c Molotovo not\u0105 interpretavo kaip persp\u0117jim\u0105 tiems Lietuvos gyventojams, kurie es\u0105 m\u0117gina kenkti Lietuvos ir Soviet\u0173 S\u0105jungos santykiams. Tuo tarpu bir\u017eelio 1 d. pasirod\u017eiusiame straipsnyje \u201e\u017dod\u017eio drausm\u0117\u201c buvo kritikuojami gandus skleid\u017eiantys \u017emon\u0117s, j\u0173 elges\u012f vadinant \u201e\u017eod\u017ei\u0173 ir min\u010di\u0173 padau\u017ei\u0161kumu\u201c bei \u201e\u0161e\u0161tosios kolonos\u201c veikla. Nors straipsnyje konkre\u010diai ne\u012fvardyta, apie kokius gandus kalbama, galima numanyti, kad dalyje visuomen\u0117s jau buvo jau\u010diamas nerimas d\u0117l valstyb\u0117s ateities.<\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

            Kartu spaudoje nuolat kartota Soviet\u0173 S\u0105jungai palanki retorika. Skaitytojams buvo pasakojama apie SSRS pastangas i\u0161saugoti taik\u0105 Balkanuose, jos diplomatinius laim\u0117jimus ir kult\u016brinius pasiekimus. Soviet\u0173 S\u0105junga da\u017enai vaizduota kaip stabilum\u0105 Europoje palaikanti j\u0117ga, o Lietuvoje dislokuotos soviet\u0173 \u012fgulos pristatytos ne kaip gr\u0117sm\u0117, bet kaip saugumo ir tarpusavio pasitik\u0117jimo garantas.<\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

            Tok\u012f ton\u0105 sustiprino ir nuolatiniai prane\u0161imai apie Lietuvos diplomat\u0173 bei politik\u0173 vizitus \u012f Maskv\u0105. Bir\u017eelio prad\u017eioje laikra\u0161\u010diai nuolat informavo apie ministro pirmininko Antano Merkio, u\u017esienio reikal\u0173 ministro Juozo Urb\u0161io, pasiuntinio Maskvoje Lado Natkevi\u010diaus ir kit\u0173 pareig\u016bn\u0173 keliones bei susitikimus Soviet\u0173 S\u0105jungoje. Ta\u010diau \u0161ios naujienos da\u017eniausiai buvo pateikiamos trumpai, be platesni\u0173 komentar\u0173 ar kriti\u0161kesni\u0173 \u012f\u017evalg\u0173. Skaitytojui buvo sudaromas \u012fsp\u016bdis, kad vyksta \u012fprastos diplomatin\u0117s konsultacijos, skirtos i\u0161spr\u0119sti \u201elaikin\u0105 nesusipratim\u0105\u201c.<\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

            Kai kuriuose straipsniuose net buvo pabr\u0117\u017eiama Lietuvos ir Soviet\u0173 S\u0105jungos draugyst\u0117. \u201eXX am\u017eius\u201c ra\u0161\u0117 apie istori\u0161kai gerus abiej\u0173 \u0161ali\u0173 santykius, teigdamas, kad sovietini\u0173 \u012fgul\u0173 buvimas Lietuvoje tik sustiprino tarpusavio pasitik\u0117jim\u0105. Tuo pat metu u\u017esiminta apie \u201epiktus gandus\u201c skleid\u017eian\u010dius asmenis, kurie es\u0105 siekia kenkti \u0161iems santykiams. Tokios fraz\u0117s leid\u017eia manyti, kad visuomen\u0117je vis d\u0117lto egzistavo nuog\u0105stavim\u0173, nors oficialioji spauda juos steng\u0117si marginalizuoti.<\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

            I\u0161 bendro konteksto kiek i\u0161siskyr\u0117 bir\u017eelio 6 d. \u201eXX am\u017eiuje\u201c publikuotas straipsnis \u201eBaltijos valstyb\u0117s kovoja u\u017e savo likim\u0105\u201c. Jame apra\u0161ytame Baltijos \u0161ali\u0173 teisinink\u0173 susitikime buvo u\u017esiminta apie chaoti\u0161k\u0105 tarptautin\u0119 pad\u0117t\u012f ir ma\u017e\u0173j\u0173 valstybi\u0173 priklausomyb\u0119 nuo did\u017ei\u0173j\u0173 valstybi\u0173 sprendim\u0173. Vis d\u0117lto ir \u0161iame tekste nebuvo tiesiogiai kalbama apie galim\u0105 Soviet\u0173 S\u0105jungos gr\u0117sm\u0119 \u2013 veikiau abstrak\u010diai raginta stiprinti Baltijos taut\u0173 vienyb\u0119 ir pasitik\u0117ti tarptautine teise.<\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

Autoritarin\u0117 informacin\u0117 erdv\u0117<\/strong><\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

            Paskutin\u0117mis nepriklausomyb\u0117s dienomis spaudoje ry\u0161k\u0117jo ir autoritarinei valstybei b\u016bdingas prezidento Antano Smetonos auk\u0161tinimas. \u201eLietuvos aide\u201c Prezidentas vadintas \u201eTautos Vadu\u201c, akcentuotas jo budrumas, i\u0161mintis ir geb\u0117jimas i\u0161saugoti Lietuv\u0105 nuo karo. Bir\u017eelio 13 d., minint Smetonos vardines, spaudoje pasirod\u0117 sveikinimai ir patriotiniai tekstai, kuriuose reik\u0161ta viltis, kad Prezidentas ir toliau u\u017etikrins Lietuvai \u201elaisv\u0105 ateit\u012f\u201c. Realyb\u0117je, vos po keli\u0173 dien\u0173 Soviet\u0173 S\u0105junga Lietuvai \u012fteik\u0117 ultimatum\u0105.<\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

\"\"\r\n
Prezidentas Antanas Smetona. Nacionalinio M. K. \u010ciurlionio dail\u0117s muziejaus nuotrauka<\/em><\/figcaption>\r\n<\/figure>\r\n\r\n\r\n\r\n

 <\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

 <\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

             \u017dvelgiant \u012f t\u0173 dien\u0173 populiari\u0105j\u0105 spaud\u0105 susidaro paradoksalus \u012fsp\u016bdis: tuo metu, kai valstyb\u0117s nepriklausomyb\u0117 fakti\u0161kai balansavo ant i\u0161likimo ribos, vie\u0161ojoje erdv\u0117je dominavo ramyb\u0117s, pasitik\u0117jimo ir kontrol\u0117s atmosfera. Spauda ne tik veng\u0117 atvirai kalb\u0117ti apie galim\u0105 okupacij\u0105, bet da\u017enai net kartojo Soviet\u0173 S\u0105jungai palanki\u0105 retorik\u0105.<\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

Okupuoti, bet dar neinformuoti<\/strong><\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

           1940 m. bir\u017eelio 15 d. Lietuvos spauda vis dar gyveno ankstesn\u0117mis nuotaikomis. Dien\u0105 prie\u0161 tai, Vokietijos kariuomen\u0117 \u012f\u017eeng\u0117 \u012f Pary\u017ei\u0173, tod\u0117l daug d\u0117mesio laikra\u0161\u010diai skyr\u0117 b\u016btent vakar\u0173 frontui. Tuo metu Soviet\u0173 S\u0105junga jau buvo \u012fteikusi Lietuvai ultimatum\u0105, ta\u010diau dalis laikra\u0161\u010di\u0173 apie lemtingus \u012fvykius dar nesp\u0117jo arba negal\u0117jo informuoti.<\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

            \u201eLietuvos aidas\u201c bir\u017eelio 15 d. numeryje apie okupacij\u0105 dar neprane\u0161\u0117. Prie\u0161ingai \u2013 straipsnyje \u201eRealyb\u0117s\u201c buvo pabr\u0117\u017eiama Soviet\u0173 S\u0105jungos ir Baltijos valstybi\u0173 sutar\u010di\u0173 svarba taikai i\u0161laikyti. Jame teigta, kad savitarpio pagalbos sutartys su Soviet\u0173 S\u0105junga \u201edar daugiau konsolidavo m\u016bs\u0173 pad\u0117t\u012f, sustiprindamos m\u016bs\u0173 valstybi\u0173 nepriklausomyb\u0117s ir bendros taikos laid\u0105\u201c. \u0160iandien tokie teiginiai skamba ironi\u0161kai \u2013 tuo metu, kai laikra\u0161tyje buvo kalbama apie taik\u0105 ir nepriklausomyb\u0117s stiprinim\u0105, Lietuvos valstyb\u0117 jau buvo fakti\u0161kai okupuota.<\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

\"\"\r\n
J. Urb\u0161io telegrama (Lietuvos centrinis valstyb\u0117s archyvas, f. 383, ap. 7, b. 2259, l. 16\u201317)<\/em><\/figcaption>\r\n<\/figure>\r\n\r\n\r\n\r\n

 <\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

 <\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

            Pana\u0161ios nuotaikos vyravo ir kituose leidiniuose. \u201eLietuvos \u017einios\u201c bir\u017eelio 15 d. apskritai nepaskelb\u0117 joki\u0173 \u017eini\u0173 apie Soviet\u0173 S\u0105jungos ultimatum\u0105 ar jos kariuomen\u0117s \u012f\u017eengim\u0105. Tuo tarpu \u201eXX am\u017eius\u201c paskelb\u0117 straipsn\u012f \u201eTaika besid\u017eiaugiant\u201c, kuriame d\u017eiaugtasi, kad Lietuva i\u0161veng\u0117 karo ir es\u0105 pasirinko teising\u0105 neutralumo keli\u0105. Straipsnyje Soviet\u0173 S\u0105junga vaizduota kaip taikos siekianti valstyb\u0117, nors nutyl\u0117ta, kad ji pati buvo okupavusi dal\u012f Lenkijos ir u\u017epuolusi Suomij\u0105. Skaitytojai buvo raginami i\u0161laikyti drausm\u0119, pasitik\u0117ti valstyb\u0117s politika ir neabejoti pasirinktu keliu.<\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

            Apie ultimatum\u0105 ir nauj\u0105j\u0105 situacij\u0105 pla\u010diau prad\u0117ta ra\u0161yti tik bir\u017eelio 16 d. \u201eLietuvos aidas\u201c pirmame puslapyje paskelb\u0117 prane\u0161im\u0105 \u201eVis\u0173 Lietuvos Respublikos pilie\u010di\u0173 ir gyventoj\u0173 \u017einiai\u201c, kuriame trumpai pristatytos Soviet\u0173 S\u0105jungos ultimatumo s\u0105lygos: reikalavimas teisti vidaus reikal\u0173 ministr\u0105 Kaz\u012f Sku\u010d\u0105 bei Valstyb\u0117s saugumo departamento direktori\u0173 Augustin\u0105 Povilait\u012f, sudaryti nauj\u0105 vyriausyb\u0119 ir \u012fsileisti papildomus soviet\u0173 kariuomen\u0117s dalinius. Taip pat informuota, kad Lietuvos vyriausyb\u0117 ultimatum\u0105 pri\u0117m\u0117.<\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

            Vis d\u0117lto net ir po ultimatumo pri\u0117mimo spaudos tonas i\u0161liko sant\u016brus ir raminantis. Straipsnyje \u201eRimties ir darbo\u201c buvo pripa\u017e\u012fstama, kad valstyb\u0117 atsid\u016br\u0117 sud\u0117tingoje pad\u0117tyje, ta\u010diau ir v\u0117l kartota mintis apie tradici\u0161kai draugi\u0161kus Lietuvos ir Soviet\u0173 S\u0105jungos santykius. Soviet\u0173 kaltinimai toliau ai\u0161kinti kaip pavieni\u0173 asmen\u0173 veiklos pasekm\u0117 ar nesusipratimas. Skaitytojai raginti i\u0161likti ram\u016bs ir t\u0119sti kasdien\u012f gyvenim\u0105.<\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

            Tame pa\u010diame laikra\u0161tyje perspausdintas ir soviet\u0173 naujien\u0173 agent\u016bros TASS prane\u0161imas, kuriame Lietuva kaltinta soviet\u0173 kari\u0173 grobimu, tarpusavio pagalbos sutarties pa\u017eeidimais bei prie\u0161i\u0161ka politika Soviet\u0173 S\u0105jungos at\u017evilgiu. Greta publikuotas Lietuvos vald\u017eios parei\u0161kimas ai\u0161kino, kad papildom\u0173 sovietini\u0173 dalini\u0173 \u012fvedimas es\u0105s b\u016btinas ir netur\u0117t\u0173 kelti nerimo gyventojams.<\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

            Spaudoje buvo skelbiami ir oficial\u016bs nurodymai draugi\u0161kai sutikti \u012f Lietuv\u0105 \u012f\u017eengian\u010dius soviet\u0173 karius. Perspausdintame generolo Vinco Vitkausko \u012fsakyme kariuomenei ir visuomenei liepta vengti incident\u0173 bei palaikyti tvark\u0105. Tuo pat metu likusi laikra\u0161\u010di\u0173 dalis atrod\u0117 beveik nepasikeitusi \u2013 greta prane\u0161im\u0173 apie ultimatum\u0105 toliau publikuotos vietin\u0117s naujienos, u\u017esienio karo ap\u017evalgos ir \u012fprastas kasdienis turinys.<\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

\"\"\r\n
Raudonosios armijos daliniai per\u017eengia Lietuvos Respublikos sien\u0105. 1940 m. bir\u017eelio 15 d. (Lietuvos centrinis valstyb\u0117s archyvas, P-45730)<\/em><\/figcaption>\r\n<\/figure>\r\n\r\n\r\n\r\n

 <\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

 <\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

            Bir\u017eelio 17 d. spaudoje jau atsispind\u0117jo pirmieji politiniai poky\u010diai. \u201eLietuvos aidas\u201c prane\u0161\u0117, kad Prezidentas Antanas Smetona pasitrauk\u0117 \u012f u\u017esien\u012f, o jo pasitraukimas laikomas atsistatydinimu. Prezidento pareigas per\u0117m\u0117 Antanas Merkys. Kartu paskelbti Kauno komendanto \u012fsakymai d\u0117l komendanto valandos, ginkl\u0173 kontrol\u0117s ir jud\u0117jimo ribojim\u0173.<\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

            Ta\u010diau net ir \u0161iomis aplinkyb\u0117mis oficialioji retorika beveik nesikeit\u0117. Merkio kalboje soviet\u0173 kariuomen\u0117 toliau vadinta draugi\u0161ka, o skaitytojai raminti, kad i\u0161 esm\u0117s \u201eniekas nepasikeis\u201c, tik Lietuvoje bus daugiau sovietini\u0173 dalini\u0173. \u201eXX am\u017eius\u201c taip pat kartojo pana\u0161ias mintis \u2013 naujieji kariuomen\u0117s daliniai es\u0105 reikalingi Lietuvos saugumui u\u017etikrinti, o visuomen\u0117 raginta i\u0161laikyti rimt\u012f ir drausm\u0119.<\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

            I\u0161 bendro tono kiek i\u0161siskyr\u0117 \u201eLietuvos \u017einios\u201c, kurios bir\u017eelio 17 d. jau itin kriti\u0161kai ra\u0161\u0117 apie i\u0161 \u0161alies pasitraukus\u012f Antan\u0105 Smeton\u0105, teigdamos, kad jo politika ilgus metus buvo nukreipta prie\u0161 tautos interesus. Ta\u010diau net ir \u0161iame laikra\u0161tyje pagrindin\u0117 \u017einia visuomenei i\u0161liko pana\u0161i \u2013 pad\u0117tis turi b\u016bti priimta ramiai, vengiant bet kokio pasiprie\u0161inimo ar neramum\u0173.<\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

            Visai kitok\u012f Lietuvos \u012fvyki\u0173 vaizd\u0105 pateik\u0117 i\u0161eivijos spauda. Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose leistas laikra\u0161tis \u201eDraugas\u201c jau 1940 m. bir\u017eelio 17 d. pirmame puslapyje didel\u0117mis raid\u0117mis skelb\u0117: \u201eRusija okupavo Lietuv\u0105\u201c. Tuo metu, kai dalis Lietuvos laikra\u0161\u010di\u0173 dar ra\u0161\u0117 apie draugi\u0161kus soviet\u0173 kariuomen\u0117s jud\u0117jimus ir ragino visuomen\u0119 i\u0161laikyti rimt\u012f, i\u0161eivijos spauda situacij\u0105 vertino daug atviriau ir dramati\u0161kiau. \u201eDrauge\u201c Lietuva lyginta su nauju kapu taut\u0173 kapin\u0117se, pla\u010diai apra\u0161ytos lietuvi\u0173 i\u0161eivijos rezoliucijos bei protestai ginant Lietuvos nepriklausomyb\u0119. Pana\u0161\u016bs raginimai ginti Lietuv\u0105 apra\u0161yti ir kitame i\u0161eivi\u0173 laikra\u0161tyje \u201eVienyb\u0117\u201c.<\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

\"\"\r\n
Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 lietuvi\u0173 dienra\u0161\u010dio Draugas 1940 06 17 numerio pirmasis puslapis<\/figcaption>\r\n<\/figure>\r\n\r\n\r\n\r\n

 <\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

 <\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

            Tuo tarpu Lietuvoje leista spauda net ir po okupacijos prad\u017eios dar kur\u012f laik\u0105 i\u0161laik\u0117 raminant\u012f ton\u0105, kalb\u0117jo apie draugi\u0161kus santykius su Soviet\u0173 S\u0105junga ir veng\u0117 tiesiogiai \u012fvardyti \u012fvykusi\u0105 okupacij\u0105. Dalis laikra\u0161\u010di\u0173 toliau buvo leid\u017eiami iki pat 1940 m. rugpj\u016b\u010dio 1 d. Vieni redaktoriai ir \u017eurnalistai pasitrauk\u0117 \u012f Vakarus, kiti band\u0117 prisitaikyti prie naujos santvarkos, o dalis tapo sovietini\u0173 represij\u0173 aukomis.<\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

I\u0161vados<\/strong><\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

            Po 1940 m. bir\u017eelio 15 d. Lietuva spar\u010diai prarado likusius nepriklausomyb\u0117s atributus. Buvo suformuota nauja vald\u017eia, prasid\u0117jo valstyb\u0117s sovietizacija, o netrukus sek\u0117 represijos, tr\u0117mimai ir kiti okupacinio re\u017eimo nusikaltimai. Ta\u010diau \u017evelgiant \u012f paskutini\u0173 savai\u010di\u0173 Lietuvos spaud\u0105 matyti, kad pati okupacija visuomen\u0119 pasitiko ne atviros panikos ar kovingumo, bet naivios ramyb\u0117s atmosferoje.<\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

            Tokiai spaudos laikysenai \u012ftakos tur\u0117jo ne viena prie\u017eastis. Po 1939 m. Savitarpio pagalbos sutarties Lietuvoje jau buvo dislokuotos soviet\u0173 karin\u0117s \u012fgulos, tod\u0117l valstyb\u0117s galimyb\u0117s laisvai formuoti u\u017esienio politik\u0105 ir vie\u0161\u0105j\u0105 erdv\u0119 buvo gerokai apribotos. Autoritarin\u0117je Antano Smetonos sistemoje spauda taip pat buvo linkusi palaikyti oficiali\u0105 vald\u017eios pozicij\u0105 ir vengti atviresn\u0117s kritikos. Be to, dalis visuomen\u0117s ir politik\u0173 galb\u016bt tik\u0117josi, kad santykius su Soviet\u0173 S\u0105junga dar pavyks i\u0161spr\u0119sti diplomatin\u0117mis priemon\u0117mis.<\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

            Tod\u0117l paskutin\u0117mis nepriklausomos Lietuvos savait\u0117mis spaudoje dominavo ne pasirengimas galimai okupacijai, o raginimai i\u0161laikyti rimt\u012f, pasitik\u0117ti vald\u017eia ir tik\u0117ti draugi\u0161kais santykiais su Soviet\u0173 S\u0105junga. \u0160iandien tai atrodo paradoksalu, ta\u010diau b\u016btent tokioje informacin\u0117je aplinkoje Lietuva pasitiko vien\u0105 skaud\u017eiausi\u0173 savo istorijos \u012fvyki\u0173.<\/p>\r\n\r\n\r\n\r\n

Straipsn\u012f pareng\u0117: Imantas Tamo\u0161auskas<\/p>\r\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u012e\u017eanga             1940 m. bir\u017eelio 15 d. minima kaip viena skaud\u017eiausi\u0173 dat\u0173 Lietuvos istorijoje \u2013 t\u0105 dien\u0105 Soviet\u0173 S\u0105junga okupavo Lietuv\u0105, o rugpj\u016b\u010dio 3 d. galutinai \u012fjung\u0117 \u012f savo sud\u0117t\u012f. Nors \u0161iandien gerai \u017einome, kokios pasekm\u0117s sek\u0117 \u2013 represijos, tr\u0117mimai ir totalitarin\u0117 sistema, \u2013 kur kas re\u010diau susim\u0105stoma, kokiomis nuotaikomis […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":11892,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"ngg_post_thumbnail":0},"categories":[7,13],"tags":[],"translation":{"provider":"WPGlobus","version":"2.8.9","language":"de","enabled_languages":["lt","de","pl","lv","en","uk","ru"],"languages":{"lt":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"de":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"pl":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"lv":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"en":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"uk":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"ru":{"title":false,"content":false,"excerpt":false}}},"acf":[],"uagb_featured_image_src":{"full":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/RAUDONOSIOS-ARMIJOS-DALINIAI-PERZENGIA-LIETUVOS-RESPUBLIKOS-SIENA.-1940-m.-birzelio-15-d.-Lietuvos-centrinis-valstybes-archyvas-P-45730-1.jpg",1024,693,false],"thumbnail":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/RAUDONOSIOS-ARMIJOS-DALINIAI-PERZENGIA-LIETUVOS-RESPUBLIKOS-SIENA.-1940-m.-birzelio-15-d.-Lietuvos-centrinis-valstybes-archyvas-P-45730-1-300x300.jpg",300,300,true],"medium":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/RAUDONOSIOS-ARMIJOS-DALINIAI-PERZENGIA-LIETUVOS-RESPUBLIKOS-SIENA.-1940-m.-birzelio-15-d.-Lietuvos-centrinis-valstybes-archyvas-P-45730-1-500x338.jpg",500,338,true],"medium_large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/RAUDONOSIOS-ARMIJOS-DALINIAI-PERZENGIA-LIETUVOS-RESPUBLIKOS-SIENA.-1940-m.-birzelio-15-d.-Lietuvos-centrinis-valstybes-archyvas-P-45730-1-768x520.jpg",768,520,true],"large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/RAUDONOSIOS-ARMIJOS-DALINIAI-PERZENGIA-LIETUVOS-RESPUBLIKOS-SIENA.-1940-m.-birzelio-15-d.-Lietuvos-centrinis-valstybes-archyvas-P-45730-1.jpg",1024,693,false],"1536x1536":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/RAUDONOSIOS-ARMIJOS-DALINIAI-PERZENGIA-LIETUVOS-RESPUBLIKOS-SIENA.-1940-m.-birzelio-15-d.-Lietuvos-centrinis-valstybes-archyvas-P-45730-1.jpg",1024,693,false],"2048x2048":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/RAUDONOSIOS-ARMIJOS-DALINIAI-PERZENGIA-LIETUVOS-RESPUBLIKOS-SIENA.-1940-m.-birzelio-15-d.-Lietuvos-centrinis-valstybes-archyvas-P-45730-1.jpg",1024,693,false],"thumbnail-normal":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/RAUDONOSIOS-ARMIJOS-DALINIAI-PERZENGIA-LIETUVOS-RESPUBLIKOS-SIENA.-1940-m.-birzelio-15-d.-Lietuvos-centrinis-valstybes-archyvas-P-45730-1-700x693.jpg",700,693,true]},"uagb_author_info":{"display_name":"Redaktorius","author_link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/author\/redaktorius\/"},"uagb_comment_info":0,"uagb_excerpt":"\u012e\u017eanga             1940 m. bir\u017eelio 15 d. minima kaip viena skaud\u017eiausi\u0173 dat\u0173 Lietuvos istorijoje \u2013 t\u0105 dien\u0105 Soviet\u0173 S\u0105junga okupavo Lietuv\u0105, o rugpj\u016b\u010dio 3 d. galutinai \u012fjung\u0117 \u012f savo sud\u0117t\u012f. Nors \u0161iandien gerai \u017einome, kokios pasekm\u0117s sek\u0117 \u2013 represijos, tr\u0117mimai ir totalitarin\u0117 sistema, \u2013 kur kas re\u010diau susim\u0105stoma, kokiomis nuotaikomis…","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11878"}],"collection":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11878"}],"version-history":[{"count":7,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11878\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":11895,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11878\/revisions\/11895"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/media\/11892"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11878"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11878"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11878"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}