![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/03\/Vokieciu-kariniai-daliniai-gina-Kubanes-placdarma-1943-1024x726.jpg\")
Lietuvoje<\/strong><\/p>\n\n\n\n Vermachto paj\u0117gos Lietuvoje jau trauk\u0117si. Raseiniuose dar buvo \u012ftvirtintos vokie\u010di\u0173 pozicijos, ta\u010diau spalio 7 d. prasid\u0117jo didelis soviet\u0173 puolimas palei vis\u0105 front\u0105 \u2013 tikslas: atskirti Kur\u0161\u0105 nuo Rytpr\u016bsi\u0173. Vokie\u010di\u0173 linija greitai l\u016b\u017eo. Atskiros dalys pasidav\u0117, bet Loro dalinys kovojo toliau. Situacija buvo kritin\u0117: vokie\u010diai nebetur\u0117jo nei aviacijos, nei pab\u016bkl\u0173, o atsitraukian\u010dias kolonas nuolat naikino soviet\u0173 artilerija. Vadovavimas buvo visi\u0161kai sutrik\u0119s. Loras prisimena: \u201eStaiga m\u016bs\u0173 artilerija gavo amunicijos ir \u0117m\u0117 \u0161audyti \u012f m\u016bs\u0173 sektori\u0173\u2026 taip m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 ugnis patvirtino, kad m\u016bs\u0173 pozicija jau laikoma prie\u0161o u\u017enugariu\u201c. Apie 60 likusi\u0173 kari\u0173 suprato: jei liks \u2013 bus apsupti ir sunaikinti. Nuspr\u0119sta prasiver\u017eti. Pirmiausia buvo i\u0161si\u0173sta \u017evalgybin\u0117 grup\u0117 \u2013 bet j\u0105 pasitiko ar\u0161\u016bs soviet\u0173 \u0161\u016bviai. Loro teigimu, nei vienas negr\u012f\u017eo. Buvo nuspr\u0119sta bandyti praeiti nepasteb\u0117tiems pami\u0161ke, persiskirstant ma\u017eomis grup\u0117mis. Taip Loras atsid\u016br\u0117 penketo kari\u0173 grup\u0117je. Kaip pamena, jie slapta \u0117jo pro laukus ir mi\u0161kus link vakar\u0173, o tolumoje nerimo patrank\u0173 gaudesys, tank\u0173 dard\u0117jimas ir sunki\u0173 ma\u0161in\u0173 riaumojimas.<\/p>\n\n\n\n Kariai keliavo naktimis, o dienomis slapst\u0117si atokusiuose \u016bkinink\u0173 svirnuose. J\u0173 laimei, lietuviai su vokie\u010diais bendravo mieliau nei su rusais, nes soviet\u0173 vald\u017eios gr\u012f\u017eimas jiems rei\u0161k\u0117 represijas. Tod\u0117l gyventojai apr\u016bpindavo juos maisto atsargomis \u2013 da\u017eniausiai duonos gabal\u0117liu ir stikline pieno. Grup\u0117 tur\u0117jo b\u016bti itin atsargi, nes kra\u0161t\u0105 jau buvo u\u017e\u0117musi Raudonoji armija, o jos sunkve\u017eimius reguliariai gal\u0117jai matyti kelyje.<\/p>\n\n\n\n Po trij\u0173 savai\u010di\u0173 tokio slapstymosi vienas \u016bkininkas, Steponas Gajauskas, pasikviet\u0117 juos \u012f namus ir atved\u0117 voki\u0161kai kalbant\u012f student\u0105, kuris jiems paai\u0161kino bendr\u0105 pad\u0117t\u012f: Raudonoji armija jau buvo pa\u017eengusi iki Klaip\u0117dos ir stov\u0117jo prie Rytpr\u016bsi\u0173 sienos. \u0160ans\u0173 nepasteb\u0117tiems pereiti Nemun\u0105 ir gr\u012f\u017eti \u012f t\u0117vyn\u0119 beveik neliko. Studentas patar\u0117 toliau sl\u0117ptis pas \u016bkininkus, kol praeis \u017eiema ir situacija taps ai\u0161kesn\u0117. Svarstyta ir pasiduoti, bet baim\u0117 buvo stipresn\u0117. Viskas, k\u0105 kariai buvo gird\u0117j\u0119 apie soviet\u0173 elges\u012f su belaisviais, k\u0117l\u0117 siaub\u0105. J\u0173 manymu, i\u0161 soviet\u0173 nelaisv\u0117s karo metu niekas negr\u012f\u017edavo, skland\u0117 gandai, kai sugautus \u017eiauriai kankindavo \u2013 i\u0161durdavo akis, nupjaudavo lie\u017euvius ir lytinius organus.<\/p>\n\n\n\n \u0160ios baim\u0117s tur\u0117jo pagrind\u0105. Dabar \u017einoma, kad toki\u0173 svetimoje \u0161alyje likusi\u0173 vokie\u010di\u0173 kari\u0173 buvo keli t\u016bkstan\u010diai, ta\u010diau tik ma\u017ea dalis sugeb\u0117jo i\u0161vengti Raudonosios armijos ir gr\u012f\u017eti namo. Ta\u010diau gr\u012f\u017eimas dar nerei\u0161k\u0117 laisv\u0117s. S\u0105jungininkams laim\u0117jus kar\u0105, apie 11 milijon\u0173 vokie\u010di\u0173 kari\u0173 tapo belaisviais, i\u0161 kuri\u0173 ma\u017edaug 3 milijonai buvo soviet\u0173 okupuotoje teritorijoje. J\u0173 likimas visi\u0161kai priklaus\u0117 nuo \u0161alies, kurioje buvo paimti \u012f nelaisv\u0119. JAV ir Did\u017eiojoje Britanijoje belaisviai u\u017e nedidel\u012f atlyginim\u0105 dirbo fermose ir gamyklose; j\u0173 santykiai su vietiniais buvo palank\u016bs ir dauguma buvo paleisti 1948\u20131949 m. Soviet\u0173 S\u0105jungoje i\u0161 belaisvi\u0173 namo negr\u012f\u017eo ma\u017edaug tre\u010ddalis.<\/p>\n\n\n\n \u017dinant \u0161\u012f istorin\u012f fon\u0105 suprantama, kod\u0117l Loro grup\u0117 nusprend\u0117 i\u0161siskirsti, o jis pats pasilikti pas \u016bkininkus. Bet ar i\u0161 ties\u0173 \u012fmanoma buvo vis\u0105 \u017eiem\u0105 s\u0117linti netoli prie\u0161o linijos, slapstantis svetimuose namuose? Kiek teis\u016bs buvo tie, kurie abejojo \u2013 netrukus teko patirti pa\u010diam Adalbertui Lorui.<\/p>\n\n\n\n Pas Stepon\u0105 Gajausk\u0105<\/strong><\/p>\n\n\n\n M\u016bs\u0173 veik\u0117jui prasid\u0117jo keistas, pavojingas ir iki tol nepa\u017eintas gyvenimo etapas. Jis pasteb\u0117jo, kad Lietuva labai skyr\u0117si nuo Vokietijos. \u010cia kiekvienas valstietis gyveno savo \u017eem\u0117je, o laukai driek\u0117si tiesiai prie nam\u0173, tod\u0117l sodybos da\u017enai stov\u0117jo viena nuo kitos nutolusios. Gyvenimo s\u0105lygos buvo gerokai kuklesn\u0117s: u\u017emiestyje ir kaimuose nebuvo nei elektros, nei vandentiekio \u2013 vanduo buvo gaunamas tik i\u0161 rankinio \u0161ulinio. Visi namai buvo mediniai ir dengti \u0161iaudais.<\/p>\n\n\n\n Loras atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f ir \u012f nam\u0173 statybos ypatumus. Stepono Gajausko sodyba buvo padalinta \u012f keturias patalpas: svetain\u0119, virtuv\u0119, sand\u0117liuk\u0105 ir kepykl\u0105, kurioje kepama duona. T\u0117vai su dviem dukromis miegojo svetain\u0117je, o du s\u016bn\u016bs \u2013 vienoje lovoje virtuv\u0117je. Krosnis taip pat \u0161ild\u0117 svetain\u0119, tod\u0117l jos buvo \u012frengiamos taip, kad eit\u0173 i\u0161ilgai svetain\u0117s sienos, kuri tarnavo kaip pertvara. Grindys i\u0161 lent\u0173 buvo tik svetain\u0117je, kitose patalpose jos buvo molin\u0117s.<\/p>\n\n\n\n Pirm\u0105 savait\u0119 Lorui leido miegoti sand\u0117lyje. Tai greitai tapo pavojinga, NKVD prad\u0117jo ie\u0161koti \u017emoni\u0173, vokie\u010di\u0173 okupacijos metu tarnavusi\u0173 policijoje ar vald\u017eios \u012fstaigose, taip pat nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu dirbusi\u0173 valstyb\u0117s tarnyboje. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties Loras dienomis slapst\u0117si kl\u0117tyje, o maist\u0105 jam ne\u0161davo vaikai. Vakarais leisdavo \u012feiti \u012f namus. Svarbiausia buvo atsikratyti uniformos. Su tuo \u016bkininkas pad\u0117ti negal\u0117jo \u2013 jo drabu\u017eiai Lorui buvo per dideli, o berniuk\u0173 \u2013 per ma\u017ei. Po keli\u0173 dien\u0173 pasirod\u0117 kaimynas, kuris pasi\u016bl\u0117 mainais \u012f karin\u012f pistolet\u0105 suteikti civilinius drabu\u017eius. Loro pad\u0117tyje civilinis apdaras buvo svarbesnis u\u017e ginkl\u0105, nes jei kas j\u012f b\u016bt\u0173 pamat\u0119, i\u0161kart gal\u0117jo atpa\u017einti ir i\u0161duoti.<\/p>\n\n\n\n Sand\u0117lyje buvo \u012frengta sl\u0117ptuv\u0117. Ji susid\u0117jo i\u0161 dviej\u0173 pertvar\u0173: tikrosios (krosnies pus\u0117je), ir imituotos (sand\u0117lio pus\u0117je). Kadangi sand\u0117lio sienos buvo i\u0161tisai apklijuotos senais laikra\u0161\u010di\u0173 lapais, imituota siena visi\u0161kai nei\u0161siskyr\u0117. Norint patekti \u012f sl\u0117ptuv\u0119, reik\u0117jo kopti kop\u0117\u010diomis i\u0161 prie\u0161kambario \u012f pal\u0117p\u0119, kur pak\u0117lus tris grind\u0173 lentas atsiver\u0117 slaptas kambariukas. \u010cia tarp dviej\u0173 sien\u0173, ma\u017edaug 70 cm atstumu viena nuo kitos, buvo sukaupta keli \u0161imtai kilogram\u0173 gr\u016bd\u0173, tam atvejui, jei sovietai konfiskuoti maist\u0105. \u010cia Loras ir praleisdavo naktis.<\/p>\n\n\n\n Ta\u010diau 1945 m. vasario 4 d. Steponas Gajauskas jau lietuvi\u0161k\u0105 vard\u0105 pri\u0117musiam Lorui prane\u0161\u0117: \u201eJurgi, jei nori pasilikti pas mane, turi ateityje laikytis ma\u017edaug u\u017e pus\u0117s kilometro nuo nam\u0173, bulvi\u0173 lysv\u0117je. Vaikai atne\u0161 tau maisto.\u201c \u016akininkas nerimavo d\u0117l vis did\u0117jan\u010dios gr\u0117sm\u0117s \u2013 NKVD nuolat vykd\u0117 kratas visame rajone. Galb\u016bt jis taip pat bijojo, kad pas j\u012f ie\u0161kos kaimyno, kuriam buvo parduotas pistoletas. Lorui nebuvo kito pasirinkimo: \u0161alis buvo svetima, kalbos jis beveik nesuprato, o eiti \u2013 nebuvo kur.<\/p>\n\n\n\n Sl\u0117ptuv\u0117 bulvi\u0173 lauke<\/strong><\/p>\n\n\n\n Pamat\u0119s savo b\u016bsimus \u201enamus\u201c, Loras i\u0161sigando. Tai buvo apvali duob\u0117, u\u017edengta apvaliais med\u017ei\u0173 kamienais, ant kuri\u0173 glaud\u0117si \u0161iaud\u0173 sluoksnis ir \u017eem\u0117. Priekyje liko tik siaura \u012f\u0117jimo anga. Viduje nebuvo vietos net kojoms i\u0161tiesti, tod\u0117l kastuvu jis dar pramu\u0161\u0117 skyl\u0119 sienoje. Steponas su vaikais tada gr\u012f\u017eo namo. Jo \u017eod\u017eiais tariant: \u201eNegal\u0117jau sau leisti m\u0105styti, kitaip tikriausiai b\u016b\u010diau i\u0161prot\u0117j\u0119s. Tarsi kurmis pasisl\u0117piau \u017eem\u0117je\u201c.<\/p>\n\n\n\n Kit\u0105 dien\u0105, sutemus, netoliese pasigirdo \u017eingsniai, stipriai j\u012f i\u0161g\u0105sdindami \u2013 ta\u010diau tai buvo tik \u016bkininko dukros, Stas\u0117 ir Elena. Jos atne\u0161\u0117 pieni\u0161kos sriubos ir gabal\u0117l\u012f duonos, palauk\u0117, kol pavalgys, o tada pasi\u0117m\u0117 indel\u012f ir i\u0161kart patrauk\u0117 namo. Net vaikai \u017einojo, kad negali niekuo i\u0161siduoti ir bijojo artintis prie sl\u0117ptuv\u0117s.<\/p>\n\n\n\n Po keli\u0173 dien\u0173 kiti \u016bkininko s\u016bn\u016bs, Juozapas ir Jonas, atne\u0161\u0117 maisto. Kartu jie \u012fki\u0161o \u012f duob\u0119 ir kar\u0161t\u0105 plyt\u0105 \u2013 kad vokietis gal\u0117t\u0173 pasi\u0161ildyti kojas. Siaura erdv\u0117 trukd\u0117 jud\u0117ti: galima buvo tik gul\u0117ti, nes s\u0117dint \u0161alta siena remdavosi \u012f nug\u0105r\u0105. Tr\u016bko pa\u010di\u0173 elementariausi\u0173 patogum\u0173 \u2013 tie patys drabu\u017eiai, tie patys apatiniai, praustis teko tirpstan\u010dio sniego balose, o gamtinius reikalus daryti naktimis toliau nuo sl\u0117ptuv\u0117s ar dienos metu \u2013 skardin\u0117je, olos viduje.<\/p>\n\n\n\n Neu\u017eilgo j\u012f aplank\u0117 jau matytas voki\u0161kai kalbantis studentas. Jis jam paskolino lietuvi\u0173-vokie\u010di\u0173 \u017eodyn\u0105, kuriuo Loras gal\u0117jo naudotis mokydamasis lietuvi\u0173 kalb\u0105. Kasdien jis i\u0161mokdavo apie 20 \u017eod\u017ei\u0173, bet mokytis gal\u0117jo tik geru oru, kai buvo pakankamai \u0161viesu. Jis teigia, kad su kai kuriais \u017eod\u017eiais nutikdavo taip, kad nebeatsimindavo j\u0173 voki\u0161ko atitikmens, jei mintyse jau \u012fsis\u0105monindavo lietuvi\u0161k\u0105 variant\u0105.<\/p>\n\n\n\n Loras prisimena, kad \u0161is gyvenimo neapibr\u0117\u017etumas buvo sunkiai pakeliamas. Kiekviena diena atrod\u0117 lyg paskutin\u0117 \u2013 be jokios ateities perspektyvos. Da\u017enai akyse kaup\u0117si a\u0161aros, nes tai nebuvo vaik\u0173 \u017eaid\u017eiamos sl\u0117pyn\u0117s. Mintys sukosi apie karo atne\u0161tas negandas, metus fronte bei namus t\u0117vyn\u0117je.<\/p>\n\n\n\n I\u0161siskyrimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n 1945 m. gegu\u017e\u0117s 9 d. Vokietija galutinai pasidav\u0117, ta\u010diau Lietuvoje likusiam vokie\u010di\u0173 kariui niekas nepasikeit\u0117 \u2013 jis ir toliau tur\u0117jo sl\u0117ptis nuo soviet\u0173, o ateitis tapo dar neai\u0161kesn\u0117. Po\u017eemin\u0117 sl\u0117ptuv\u0117 vis labiau keldavo r\u016bpes\u010di\u0173, nes tirpstant sniegui vanduo prad\u0117jo varv\u0117ti vidun. Tuo metu \u016bkininkas Steponas Gajauskas mi\u0161ke prisirinko medienos ir egl\u0117s \u0161ak\u0173. \u0160alia tvarto sukrov\u0117 did\u017eiul\u0119 kr\u016bv\u0105. Parod\u0117 \u012f j\u0105 ir paai\u0161kino: \u201eJurgi, \u010dia tau paruo\u0161iau sl\u0117ptuv\u0119.\u201c Ta\u010diau ir \u0161i skyl\u0117 buvo itin \u0161alta, nes po \u0161akomis vis dar laik\u0117si ma\u017edaug 10 cm storio ledas. Steponas buvo pad\u0117j\u0119s ant jo lentas, bet \u0161altis vis tiek prasiskverb\u0117. Dienas Loras prival\u0117jo leisti po \u0161ak\u0173 kr\u016bva, o nakt\u012f, \u012fsitikin\u0119s, kad Gajausk\u0173 \u0161eima miega, slapta i\u0161smukdavo \u012f tvart\u0105 gul\u0117ti ant \u0161ilto \u0161ieno.<\/p>\n\n\n\n Velykos buvo \u0161altos, lijo vis\u0105 dien\u0105, tod\u0117l jam buvo leista pasilikti namuose. Kad apsaugot\u0173 j\u012f ir \u0161eim\u0105, vaikai tur\u0117jo vis\u0105 dien\u0105 stov\u0117ti prie lango ir steb\u0117ti, ar kas nors neateina. Ta\u010diau s\u0117km\u0117s banga netrukus nusl\u016bgo. Vakare Steponas jam atvirai pasak\u0117, kad penkis m\u0117nesius teik\u0117 jam prieglobst\u012f ir taip suk\u0117l\u0117 didel\u012f pavoj\u0173 savo \u0161eimai: \u201eJurgi, i\u0161laisvink mus i\u0161 \u0161i\u0173 baimi\u0173 ir rask prieglobst\u012f pas kit\u0105 \u016bkinink\u0105!\u201c<\/p>\n\n\n\n Atsisveikin\u0119s ir i\u0161klaus\u0119s nuorod\u0173, Adalbertas Loras \u017eingsniavo naktimi nurodyta kryptimi, kol galiausiai i\u0161vydo nupasakot\u0105 sodyb\u0105. Bet k\u0105 daryti, jei \u017emon\u0117s jo nepriims?<\/p>\n\n\n\n Pas Kudinskus<\/strong><\/p>\n\n\n\n Duris atidar\u0117 moteris, o netrukus pasirod\u0117 ir jos vyras. Su\u017einoj\u0119, kad prie\u0161 duris stovi vokietis, abu prad\u017eioje nusteb\u0119 greit tapo draugi\u0161ki ir \u012fsileido j\u012f \u012f vid\u0173. Kambaryje j\u012f pasitiko visa \u0161eimyna \u2013 keturi vyrai ir dvi moterys. Jam leido apsistoti ir miegoti su jauniausiu s\u016bnumi Jonu ant \u0161ieno. Greitai paai\u0161k\u0117jo, kod\u0117l Jonas naktis leisdavo tvarte: jis slapst\u0117si nuo sovietin\u0117s mobilizacijos.<\/p>\n\n\n\n Istori\u0161kai soviet\u0173 mobilizacija Lietuvoje prasid\u0117jo 1944 m. Daugelis jaunuoli\u0173 i\u0161vengdavo \u0161aukim\u0173 slapstydamiesi arba stodami \u012f partizanin\u0173 gretas. Mobilizuoti vyrai, prastai apmokyti ir su sugedusiais ginklais, da\u017enai b\u016bdavo siun\u010diami \u012f pa\u010dias pavojingiausias fronto vietas. Daugelis \u017e\u016bdavo nuo bado ir lig\u0173, o atsitraukim\u0105 m\u016b\u0161iuose neretai stabdydavo vadinamieji u\u017etveriamieji b\u016briai.<\/p>\n\n\n\n Adalbertas Loras pad\u0117jo naujiesiems \u0161eimininkams \u016bkio darbuose. Vien\u0105 dien\u0105, ganykloje kirpdamas med\u017eius, jis staiga i\u0161girdo \u0161auksm\u0105: \u201eMilicija ateina!\u201c. B\u0117gdamas kartu su Jonu, netrukus i\u0161girdo u\u017enugaryje grie\u017et\u0105 komand\u0105: \u201eStoi, stoi!\u201c \u012e reikalavim\u0105 neatsak\u0119, jie b\u0117go toliau. \u0160\u016bviai pl\u0117\u0161\u0117 \u017eem\u0119 \u0161alia koj\u0173, bet, laimei, nepataik\u0117. Tris dienas jis kent\u0117jo alk\u012f, slapstydamasis ne\u017einomo \u016bkininko kluone. Tik ketvirt\u0105 dien\u0105 i\u0161dr\u012fso gr\u012f\u017eti pas Kudinsk\u0173 \u0161eim\u0105 \u2013 atrod\u0117, kad pavojus nurimo.<\/p>\n\n\n\n Pasirodo, vadinamuosius milicininkus buvo be galo sunku atpa\u017einti \u2013 jie vilk\u0117jo civilinius drabu\u017eius, ta\u010diau ne\u0161iojosi rusi\u0161kus \u0161autuvus. Tai da\u017enai buvo vietiniai lietuviai, tarnav\u0119 soviet\u0173 vald\u017eios strukt\u016brose. Jie buvo ypa\u010d pavojingi, nes gerai pa\u017einojo apylinkes, kalb\u0105 ir lengvai su\u017einodavo, k\u0105 vietiniai \u0161neka tarpusavyje. Tod\u0117l vietos gyventojai j\u0173 bijojo ypa\u010d stipriai \u2013 neretai labiau nei atvykusi\u0173 soviet\u0173 ar NKVD pareig\u016bn\u0173.<\/p>\n\n\n\n Vien\u0105 popiet\u0119, dirbdamas prie kr\u016bm\u0173, Loras u\u017e nugaros i\u0161girdo neai\u0161k\u0173 murm\u0117jim\u0105. Ma\u017edaug dvide\u0161imties metr\u0173 atstumu pra\u0117jo trys rus\u0173 kariai su automatais. Per nug\u0105r\u0105 nub\u0117go \u0161iurpas, bet suvald\u0119s nervus, jis ramiai nu\u0117jo \u017eemyn pakalne prie\u0161inga kryptimi, ketindamas pasisl\u0117pti griovyje. Ta\u010diau ma\u017edaug u\u017e 150 metr\u0173 prie tvenkinio s\u0117d\u0117jo apie de\u0161imt\u2013dvylika r\u016bs\u0173, kurie \u012f j\u012f nekreip\u0117 d\u0117mesio. Netur\u0117damas kitos i\u0161eities, jis l\u0117tai \u017eingsniavo toliau. Atsitraukdamas jis pasiek\u0117 Stepono Gajausko sodyb\u0105. Vos ten atsid\u016br\u0117, po pusvalandio pasirod\u0117 kiti rusai. Loras skubiai \u012flindo \u012f sen\u0105 sl\u0117ptuv\u0119 tarp sien\u0173. Laimei, rusai jo neie\u0161kojo \u2013 jie at\u0117jo tik d\u0117l tabako ir maisto. Pasirodo, tai buvo min\u0173 paie\u0161kos grup\u0117, kuri persp\u0117jo \u016bkininkus, kad mat\u0117 \u201ebandit\u0105\u201c (taip sovietai vadino Lietuvos partizanus).<\/p>\n\n\n\n Po \u0161io \u012fvykio vienas Kudinsk\u0173 s\u016bn\u0173 jam papasakojo, kad Lietuvoje slepiasi nema\u017eai lietuvi\u0173, vengian\u010di\u0173 NKVD. Jie susivienij\u0119 \u012f vadinam\u0105j\u0105 \u201e\u017dali\u0105j\u0105 armij\u0105\u201c \u2013 mi\u0161kuose besislapstan\u010dius ginkluotus vyrus: \u201eJurgi, prisijunk prie \u0161ios armijos, juk am\u017einai taip negyvensi, paimk v\u0117l ginkl\u0105 \u012f rankas!\u201c Ta\u010diau mintis v\u0117l griebtis ginklo j\u012f g\u0105sdino. Po savait\u0117s nakt\u012f pas juos at\u0117jo nedidel\u0117s partizan\u0173 grup\u0117s vadas. Jis taip pat band\u0117 \u012ftikinti, kad geriau eiti su partizanais nei sl\u0117ptis pas valstie\u010dius ir kelti jiems gr\u0117sm\u0119. Vadas net atne\u0161\u0117 voki\u0161k\u0105 \u0161autuv\u0105, kur\u012f Loras nenoriai pa\u0117m\u0117 \u012f rankas. Po ilg\u0173 svyravim\u0173 jis nusprend\u0117 palikti \u016bkinink\u0173 prieglobst\u012f ir stoti \u012f partizan\u0173 kariuomen\u0119. Atsisveikin\u0119s, v\u0117l i\u0161\u0117jo \u012f tamsi\u0105 nakt\u012f \u2013 tik \u0161\u012f kart\u0105 ne vienas, o lydimas partizan\u0173 vado.<\/p>\n\n\n\n Partizano Antano Suginto grup\u0117je<\/strong><\/p>\n\n\n\n Partizan\u0173 grup\u0117s vadas buvo Antanas Sugintas. Loras steb\u0117josi, kaip \u0161is \u017emogus be vargo orientuodavosi tamsoje, \u017einojo kiekvien\u0105 keli\u0105 ir takel\u012f. Ne veltui nepriklausomos Lietuvos laikais Antanas buvo dirb\u0119s policijoje, tod\u0117l puikiai pa\u017einojo ne tik kra\u0161t\u0105, bet ir vietos \u017emones. Savait\u0119 jie klajojo nuo sodybos prie sodybos, kol pasiek\u0117 namus, kuriuose, anot Antano, sl\u0117p\u0117si Loro likimo brolis \u2013 vokie\u010di\u0173 kareivis. J\u012f netruko \u012ftikinti prisid\u0117ti prie partizan\u0173. Netrukus prie grup\u0117s prisijung\u0117 dar du lietuviai, tarp j\u0173 \u2013 Leonas Laurinskas, v\u0117liau tap\u0119s viena ry\u0161kiausi\u0173 partizaninio pasiprie\u0161inimo fig\u016br\u0173 Taurag\u0117s kra\u0161te. I\u0161gyven\u0119s partizanines kovas, po 1990 m. jis svariai prisid\u0117jo prie atkurtos Lietuvos kra\u0161to apsaugos stiprinimo.<\/p>\n\n\n\n Tuo metu NKVD ir milicijos patruliavimas vis da\u017en\u0117jo. \u016akininkai buvo grie\u017etai kontroliuojami, tod\u0117l dienomis slapstytis pas juos tapo itin pavojinga. Kadangi pinig\u0173 kaime beveik nebuvo, mokes\u010dius reik\u0117jo mok\u0117ti nat\u016bra \u2013 gr\u016bdais, m\u0117sa, sviestu. Jie buvo skai\u010diuojami pagal deklaruot\u0105 galvij\u0173 skai\u010di\u0173, tad \u016bkininkai slapta laikydavo daugiau gyvuli\u0173, ta\u010diau prival\u0117jo b\u016bti itin atsarg\u016bs. \u0160iomis s\u0105lygomis Antano vadovaujama partizan\u0173 grup\u0117 gyveno tarsi klajokliai \u2013 kiekvien\u0105 nakt\u012f nakvodavo pas skirtingus \u017emones. Tai buvo b\u016btina: i\u0161davyst\u0117s atveju jie tur\u0117jo b\u016bti kuo toliau.<\/p>\n\n\n\n Vien\u0105 dien\u0105 jie sutiko vokie\u010di\u0173 kareiv\u012f, atkeliavus\u012f i\u0161 Latvijos. Iki gimtin\u0117s jam buvo lik\u0119 vos apie 70 kilometr\u0173, ir jis buvo pasiry\u017e\u0119s juos \u012fveikti, nors partizanai persp\u0117jo, kad d\u0117l tanki\u0173 soviet\u0173 paj\u0117g\u0173 Rytpr\u016bsiuose \u0161ans\u0173 beveik n\u0117ra. Jo likimas liko ne\u017einomas, ta\u010diau \u0161i pa\u017eintis v\u0117liau labai pravert\u0117 Adalbertui Lorui, kuris \u012fsid\u0117m\u0117jo visas pokalbio detales.<\/p>\n\n\n\n Vien\u0105 nakt\u012f grup\u0117 u\u017esuko \u012f tuos pa\u010dius Kudinsk\u0173 namus, kuriuose Loras buvo slapst\u0119sis anks\u010diau. Paai\u0161k\u0117jo, kad Kudinskas buvo Antano d\u0117d\u0117. Staiga prad\u0117jo loti \u0161uo. \u0160eimininkas skubiai i\u0161\u0117jo patikrinti, manydamas, kad gr\u012f\u017eta pas kaimyn\u0105 i\u0161\u0117j\u0119s s\u016bnus. Ta\u010diau durims atsiv\u0117rus, viskas \u012fvyko \u017eaibi\u0161kai. Kudinskas apsisuko ant kulno ir su\u0161nab\u017ed\u0117jo: \u201eAntanai, NKVD \u012feina\u201c.Antanas u\u017etais\u0117 automat\u0105, visi u\u017e\u0117m\u0117 gynybines pozicijas. Sprukti nebuvo kur \u2013 liko vienintelis \u0161ansas: netik\u0117tas i\u0161puolis. Sovietams triuk\u0161mingai \u012fsiver\u017eus, pirmasis NKVD vyras krito nuo koncentruot\u0173 \u0161\u016bvi\u0173. Likusieji akimirkai sustingo. Antanas koja i\u0161dau\u017e\u0117 lang\u0105, ir visi i\u0161\u0161oko laukan, sprukdami skirtingomis kryptimis. Sovietai \u0161aud\u0117 paskui, bet po pus\u0117s kilometro persekiojim\u0105 nutrauk\u0117.<\/p>\n\n\n\n Kit\u0105 dien\u0105 Loras kelyje pamat\u0117 arkli\u0173 traukiam\u0105 ve\u017eim\u0105, u\u017e jo \u2013 kelis \u017emones ir kelet\u0105 kareivi\u0173. Tai buvo Kudinsk\u0173 \u0161eima. Tie, kurie nakt\u012f priglaud\u0117 partizanus, dabar buvo varomi \u012f tremt\u012f \u2013 Rusijos darbo stovyklas. V\u0117liau Loras su\u017einojo, kad NKVD tuomet at\u0117jo ne partizan\u0173, o ie\u0161koti Kudinsk\u0173 s\u016bnaus Jono, kuris slapst\u0117si nuo sovietin\u0117s mobilizacijos.<\/p>\n\n\n\n Nuo tada dienomis grup\u0117 slapst\u0117si tik mi\u0161kuose, o naktimis s\u0117lindavo prie sodyb\u0173. Maisto visur gaudavo, ta\u010diau, kaip ra\u0161\u0117 Loras, \u201e\u017emon\u0117s, suprantama, visada labai bijojo ir tod\u0117l mieliau matydavo mus i\u0161einan\u010dius nei ateinan\u010dius\u201c. Po susi\u0161audymo persekiojimas dar sustipr\u0117jo. Milicija paskelb\u0117 50 t\u016bkstan\u010di\u0173 rubli\u0173 premij\u0105 u\u017e Antano Suginto grup\u0117s sunaikinim\u0105 \u2013 tai buvo mil\u017eini\u0161ka suma, turint omenyje, kad vidutinis atlyginimas siek\u0117 vos apie 100 rubli\u0173 per m\u0117nes\u012f. Tai skatino i\u0161davystes, o i\u0161tikimus r\u0117m\u0117jus g\u0105sdino nu\u0161aut\u0173 partizan\u0173 k\u016bnai, i\u0161m\u0117tyti milicijos kiemuose.<\/p>\n\n\n\n Art\u0117jant \u017eiemai, grup\u0117 nusprend\u0117 mi\u0161ke pasistatyti slapt\u0105 trobel\u0119, kurioje gal\u0117t\u0173 per\u017eiemoti. Antanas kreip\u0117si \u012f savo pusbrol\u012f Pran\u0105 Maselsk\u012f, kuris tur\u0117jo pad\u0117ti \u012fgyvendinti \u0161\u012f plan\u0105. Naktimis jie gabeno lentas \u012f mi\u0161k\u0105 ir pastat\u0117 nedidel\u0119 \u2013 vos 2 \u00d7 3 metr\u0173 \u2013 trobel\u0119. Baigus darbus nuspr\u0119sta savaitei pasisl\u0117pti pas \u016bkininkus, nes statyb\u0173 metu buvo daug triuk\u0161mo, ir apie sl\u0117ptuv\u0119 gal\u0117jo su\u017einoti NKVD. Atsargumas pasiteisino. Sugr\u012f\u017e\u0119 jie rado trobel\u0119 sudegint\u0105 iki pamat\u0173. Pranas pasakojo, kad mi\u0161k\u0105 \u0161lav\u0117 apie 300 soviet\u0173 kari\u0173 \u2013 pamat\u0119 statin\u012f, jie j\u012f ap\u0161aud\u0117 kulkosvaid\u017eiais ir padeg\u0117.<\/p>\n\n\n\n Art\u0117jant Kal\u0117doms, r\u016bpes\u010diai augo kartu su sniegu \u2013 p\u0117dsakai gal\u0117jo i\u0161duoti bet kok\u012f judes\u012f. Antanas dar\u0117si vis nervingesnis. Kart\u0105 nakt\u012f jis staiga pa\u0161oko, puol\u0117 vien\u0105 bendra\u017eyg\u012f ir band\u0117 j\u012f pasmaugti. Lorui \u012fsiki\u0161us, Antanas atsigavo, atsipra\u0161\u0117 ir paai\u0161kino, kad j\u012f buvo u\u017eklup\u0119s siaubingas ko\u0161maras. Nepaisant to, Loras ra\u0161\u0117, jog Antanas jiems buvo tarsi t\u0117vas \u2013 dvigubai vyresnis, besir\u016bpinantis visais reikalais, ypa\u010d maistu.<\/p>\n\n\n\n 1945 m. Nauj\u0173j\u0173 met\u0173 i\u0161vakar\u0117se Antanas li\u016bdnai atsistojo ir prane\u0161\u0117, kad grup\u0117 turi i\u0161siskirstyti. Jis surinko ginklus ir burbtel\u0117jo: \u201eJums geriau b\u016bti be ginkl\u0173, jei rusai jus pagaus\u201c. Loras buvo sugniu\u017edytas, ta\u010diau vienas \u016bkininkas pasak\u0117, kad \u0161i\u0105 nakt\u012f jis gali pasilikti pas j\u012f. Su \u0161ia naujametine naktimi baig\u0117si dar vienas Adalberto Loro gyvenimo etapas.<\/p>\n\n\n\n Genio grup\u0117je<\/strong> <\/p>\n\n\n\n Adalbertas Loras nu\u017eygiavo kelet\u0105 kilometr\u0173, kol pasiek\u0117 kit\u0105 kaim\u0105, ir kelis m\u0117nesius slapst\u0117si pas skirtingus \u017emones. Vien\u0105 vakar\u0105 pas \u016bkininkus at\u0117jo partizanai ir pasi\u016bl\u0117 jam eiti kartu. Loras sutiko \u2013 kaip pats prisimena, vienatv\u0117 ir nuolatin\u0117 baim\u0117 ilgainiui tapo nepakeliama. J\u012f sl\u0117g\u0117 ne tik prie\u0161\u0173 persekiojimas, bet ir nuolatinis klajojimas vienumoje, pra\u0161ant prieglobs\u010dio.<\/p>\n\n\n\n Partizan\u0173 stovykloje jis sutiko dar kelet\u0105 vyr\u0173 ir moter\u0173. Visi tur\u0117jo slapyvard\u017eius ir vieni kitus pa\u017einojo tik pagal juos. J\u0173 dalinio pavadinimas buvo \u201eGenys\u201c. Loras ra\u0161\u0117, kad visi mi\u0161ko broliai buvo patyr\u0119 sunkias kan\u010dias ir nuo\u0161ird\u017eiai nekent\u0117 sovietin\u0117s prievartos. Jie buvo tvirtai apsisprend\u0119 gyvi nepasiduoti \u2013 ir daugeliu atvej\u0173 taip ir nutikdavo. Net jei kas nors b\u016bt\u0173 suimtas, jis neb\u016bt\u0173 gal\u0117j\u0119s i\u0161duoti tikr\u0173j\u0173 bendra\u017eygi\u0173 vard\u0173.<\/p>\n\n\n\n V\u0117liau Loras i\u0161girdo \u0161okiruojan\u010di\u0105 \u017eini\u0105. Pranas Maselskis \u2013 Antano Suginto giminaitis, kuris 1945 m. ruden\u012f ve\u017e\u0117 lentas \u012f mi\u0161k\u0105 trobel\u0117s statybai \u2013 vakarien\u0117s metu nu\u0161ov\u0117 Antan\u0105 ir u\u017e tai gavo 10 t\u016bkstan\u010di\u0173 rubli\u0173 premij\u0105. Nors Genio grup\u0117je Pranas buvo laikomas nepatikimu, niekas nesitik\u0117jo, kad jis taip atvirai pereis \u012f soviet\u0173 pus\u0119.<\/p>\n\n\n\n Tuomet tapo ai\u0161ki ir anks\u010diau m\u012fslinga trobel\u0117s i\u0161davyst\u0117 \u2013 b\u016btent Pranas nuved\u0117 NKVD prie sl\u0117ptuv\u0117s. Tik d\u0117l Antano apdairumo grup\u0117 tuomet i\u0161veng\u0117 su\u0117mimo. Vidin\u0117 i\u0161davyst\u0117 partizanams buvo mirtinas pavojus, tod\u0117l ne tik ker\u0161tas, bet ir savisauga vert\u0117 imtis grie\u017et\u0173 priemoni\u0173. Kiekvienas, svarst\u0119s i\u0161duoti ar pasipelnyti i\u0161 partizano galvos, tur\u0117jo \u017einoti, kad rizikuoja savo gyvybe. Tod\u0117l vien\u0105 vakar\u0105 viena i\u0161 Genio grupi\u0173 apsupo Prano nam\u0105 ir j\u012f nu\u0161ov\u0117.<\/p>\n\n\n\n Kart\u0105, art\u0117jant rytui, apie dvide\u0161imt partizan\u0173 apsistojo pas pa\u017e\u012fstam\u0105 \u016bkinink\u0105. Vidurdien\u012f sargybiniai suk\u0117l\u0117 pavojaus signal\u0105 \u2013 kaimo keliu va\u017eiavo NKVD sunkve\u017eimiai, kariai krat\u0117 sodybas vien\u0105 po kitos. Iki mi\u0161ko buvo apie kilometras, tod\u0117l trauktis per atvir\u0105 lauk\u0105 nebuvo jokios galimyb\u0117s. Partizanai u\u017e\u0117m\u0117 gynybines pozicijas.<\/p>\n\n\n\n Loras prisimena: \u201eGerai ginkluoti trimis kulkosvaid\u017eiais, greita\u0161aud\u017eiais ginklais ir rankin\u0117mis granatomis, mes nesame bej\u0117giai, ta\u010diau m\u016bs\u0173 \u0161irdys plaka iki gerkl\u0117s, m\u016bs\u0173 galas at\u0117jo, nes soviet\u0173 yra daugiau nei 200 vyr\u0173. Pirmiausia mes lauk\u0117me. NKVD kruop\u0161\u010diai kre\u010dia nam\u0105 po namo. Mes ruo\u0161iam\u0117s mir\u010diai. \u016akininkas ir \u016bkinink\u0117 garsiai meld\u017eiasi ir verkia. Bet \u2013 o stebuklas! \u2013 po pusvaland\u017eio kariai su\u0161aukia: \u201eNKVD jau m\u016bs\u0173 laukia!\u201c Tada kariai sulipa \u012f sunkve\u017eimius ir i\u0161va\u017eiuoja.\u201c Kod\u0117l b\u016btent \u0161i sodyba liko nepatikrinta, taip ir liko neai\u0161ku.<\/p>\n\n\n\n Genio grup\u0117 da\u017enai vykd\u0117 reidus \u012f kol\u016bkius, siekdama papildyti maisto atsargas. 1947 m. pavasar\u012f jie konfiskavo ve\u017eim\u0105, ta\u010diau nakt\u012f nesp\u0117jo nutolti, tod\u0117l apsistojo pas vien\u0105 \u016bkinink\u0105. Au\u0161tant pakilo tir\u0161tas r\u016bkas, matomumas smarkiai suma\u017e\u0117jo. Staiga sargybinis pasteb\u0117jo r\u016bke judan\u010dias fig\u016bras \u2013 NKVD band\u0117 apsupti sodyb\u0105. Viskas \u012fvyko akimirksniu. Partizanai paleido kelias \u0161\u016bvi\u0173 serijas ir spruko. Loras nesp\u0117jo net apsiauti bat\u0173 \u2013 b\u0117go tik su kojin\u0117mis, ginkl\u0105 kietai suspaud\u0119s rankose.<\/p>\n\n\n\n Loras ra\u0161\u0117, kad toks gyvenimas buvo nepakeliamai sunkus. Lietuviai bendra\u017eygiai kent\u0117jo savo t\u0117vyn\u0117je, gal\u0117jo bent trumpam pamatyti artimuosius, o jis pats jau kelerius metus netur\u0117jo jokio ry\u0161io su \u0161eima. Partizanai jam pad\u0117jo. Nor\u0117damas perduoti \u017eini\u0105 namo, Loras para\u0161\u0117 lai\u0161k\u0105 kaip anoniminis siunt\u0117jas. Vienas \u012f turg\u0173 vyk\u0119s \u016bkininkas buvo papra\u0161ytas nupirkti pa\u0161to \u017eenkl\u0105 ir \u012fmesti lai\u0161k\u0105 \u012f d\u0117\u017eut\u0119. Lai\u0161kas buvo adresuotas vietiniam komunistui \u2013 jam grasinta, kad, gav\u0119s lai\u0161k\u0105 i\u0161 Vokietijos, jis tur\u0117s j\u012f saugoti iki partizan\u0173 atvykimo. Ne\u017einodamas, kada tai nutiks, jis negal\u0117jo kviesti NKVD.<\/p>\n\n\n\n Nuolatin\u0117 \u012ftampa sekino visus. Kart\u0105, ramiai s\u0117dint grupei, vienas bendra\u017eygis staiga nukreip\u0117 \u012f Lor\u0105 pistolet\u0105, keik\u0117 vokie\u010dius ir grasino j\u012f nu\u0161auti. \u0160okiruotas Loras traukdamasis paslydo ant ledo, o \u012ft\u016b\u017eus\u012f vyr\u0105 sulaik\u0117 kiti partizanai. Kritimo metu Loras smarkiai susi\u017ealojo de\u0161in\u0117s rankos s\u0105nar\u012f \u2013 ranka tapo beveik nevaldoma, skausmas buvo nepakeliamas. Medicinin\u0117s pagalbos suteikti nebuvo kam. Net gydytojas, bijodamas represij\u0173, atsisak\u0117 pad\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n Kod\u0117l \u0161is vyras u\u017epuol\u0117 Lor\u0105, niekas nesuprato. Visi buvo sukr\u0117sti \u2013 jis jau metus buvo lygiateisis partizan\u0173 grup\u0117s narys. Su\u017ealota ranka nebeleido jam kovoti, tod\u0117l buvo nutarta, kad geriausia jam laikinai slapstytis pas patikimus \u016bkininkus, kol su\u017eeidimas sugis, o u\u017epuolikas buvo i\u0161si\u0173stas veikti \u012f kit\u0105 partizan\u0173 grup\u0119. Li\u016bdnas Loras paliko bendrij\u0105, kurioje visi vieni kitais r\u016bpinosi. Atsisveikindami bendra\u017eygiai link\u0117jo jam greito pasveikimo ir skubaus sugr\u012f\u017eimo \u012f Genio gretas.<\/p>\n\n\n\n Pas Rimgailas<\/strong><\/p>\n\n\n\n Adalbertas Loras pasiek\u0117 pa\u017e\u012fstamos Rimgail\u0173 \u0161eimos sodyb\u0105. Jie j\u012f pri\u0117m\u0117 nuo\u0161ird\u017eiai ir net ragino pasilikti ilgiau. Ta\u010diau \u0161\u012f geranori\u0161kum\u0105 temd\u0117 skaudi netektis. Dar tuomet, kai Loras trauk\u0117si nuo fronto ir slapst\u0117si pas Stepon\u0105 Gajausk\u0105, jis savo karin\u012f pistolet\u0105 buvo i\u0161main\u0119s \u012f civilinius drabu\u017eius. Ginkl\u0105 \u012fsigijo Rimgail\u0173 s\u016bnus Paulius, veng\u0119s \u0161aukimo \u012f Raudon\u0105j\u0105 armij\u0105. Jis ilg\u0105 laik\u0105 slapst\u0117si, kol galiausiai, b\u0117gdamas nuo NKVD, buvo su\u017eeistas ir kit\u0105 dien\u0105 mir\u0117. Teigiama, kad Paulius buvo labai m\u0117gstamas kaimelyje, o jo mirtis dar labiau pakurst\u0117 \u017emoni\u0173 neapykant\u0105 soviet\u0173 vald\u017eiai.<\/p>\n\n\n\n Rimgail\u0173 namelis stov\u0117jo ant nedidel\u0117s kalvos, i\u0161 kurios gerai mat\u0117si apylink\u0117s. Ta\u010diau ir i\u0161 kaimyno virtuv\u0117s lango buvo galima steb\u0117ti, kas ateina ir i\u0161eina i\u0161 sodybos. Tod\u0117l dienomis Loras sl\u0117pdavosi kl\u0117tyje, kur jo niekas nemat\u0117. Maist\u0105 jam ne\u0161davo ma\u017eais duben\u0117liais, pasl\u0117ptais kibire, skirtame kiaul\u0117ms \u0161erti, kad kaimynai, su kuriais \u0161eima nebendravo, nieko ne\u012ftart\u0173.<\/p>\n\n\n\n Kitame \u016bkiniame pastate buvo laikomos durp\u0117s. Kazimieras, jauniausias \u016bkininko s\u016bnus, gars\u0117jo i\u0161radingumu ir nusprend\u0117 ten \u012frengti dar vien\u0105 sl\u0117ptuv\u0119 \u2013 ypa\u010d tod\u0117l, kad kl\u0117tyje, d\u0117l \u016bkini\u0173 darb\u0173, \u0161iaud\u0173 ir \u0161ieno nuolat ma\u017e\u0117jo. I\u0161 tvirt\u0173 sij\u0173 ir stor\u0173 lent\u0173 jis sukonstravo ma\u017e\u0105, ma\u017edaug 70 cm auk\u0161\u010dio ir plo\u010dio, 2 metr\u0173 ilgio sl\u0117ptuv\u0119 \u2013 tiek, kad joje gal\u0117t\u0173 gul\u0117ti \u017emogus. Baig\u0119s darbus, Kazimieras j\u0105 v\u0117l u\u017evert\u0117 durp\u0117mis, palikdamas tik siaur\u0105 ang\u0105. Prie \u012f\u0117jimo supyl\u0117 \u0161iaud\u0173 kr\u016bv\u0105 \u2013 i\u0161 i\u0161or\u0117s niekas neb\u016bt\u0173 gal\u0117j\u0119s \u012ftarti, kad \u010dia slepiasi \u017emogus. <\/p>\n\n\n\n Tur\u0117ti kelias sl\u0117ptuves buvo b\u016btina. Jei NKVD u\u017eklupt\u0173 netik\u0117tai, likt\u0173 bent menka galimyb\u0117 pasprukti. Vien\u0105 kart\u0105 taip ir nutiko, kai Loras buvo lauke, galvij\u0173 ganykloje. U\u017e ma\u017edaug 300 metr\u0173 stov\u0117jo \u016bkininko brolio sodyba, su kuria \u0161eima nesutar\u0117. Staiga \u016bkininko \u017emona i\u0161girdo i\u0161 ten sklindant\u012f lojim\u0105 ir pro lang\u0105 pamat\u0117 NKVD pareig\u016bnus. Ji tuojau pat nub\u0117go \u012f ganykl\u0105 ir liep\u0117 Lorui eiti kartu.<\/p>\n\n\n\n U\u017e ma\u017edaug 150 metr\u0173, ant nedidel\u0117s kalvel\u0117s prie bulvi\u0173 kr\u016bvos, gul\u0117jo nedidel\u0117 \u0161iaud\u0173 kr\u016bva. Moteris nust\u016bm\u0117 \u0161iaudus, pak\u0117l\u0117 pasl\u0117pt\u0105 dangt\u012f ir parod\u0117 \u012f \u017eemyn vedan\u010dias kop\u0117\u010dias. Lorui nusileidus, anga buvo v\u0117l u\u017eversta, ir jis atsid\u016br\u0117 visi\u0161koje tamsoje. \u016akinink\u0117 sugr\u012f\u017eo tik tada, kai sovietai jau buvo pasitrauk\u0119.<\/p>\n\n\n\n Derliaus pj\u016bties metu Loras labai nor\u0117jo pad\u0117ti \u016bkio darbuose, tod\u0117l kelet\u0105 savai\u010di\u0173 teko apsimesti tarnaite. Jis ra\u0161\u0117: \u201eValstiet\u0117s suknel\u0117 man tiko gerai, ant galvos d\u0117v\u0117jau \u012fprast\u0105 tautin\u0119 skarel\u0119, av\u0117jau \u012fprastas medines klumpes \u2013 kaip ir visi kiti, tod\u0117l mane gal\u0117jo laikyti vietine. \u017dinoma, tur\u0117jau vengti, kad svetimi \u017emon\u0117s neprieit\u0173 per arti, nes mano kalb\u0117jimo maniera i\u0161kart sukelt\u0173 \u012ftarim\u0105. Sud\u0117tinga buvo apsiskusti \u2013 moteris su barzda neatrodo \u012ftikinamai\u201c. <\/p>\n\n\n\n Kazimieras buvo \u012freng\u0119s ir dar vien\u0105 sl\u0117ptuv\u0119 \u2013 \u0161\u012f kart\u0105 virtuv\u0117je. Po Lietuvi\u0173 nam\u0173 grindimis da\u017enai b\u016bdavo bulvi\u0173 r\u016bsiai. \u0160alia tokio r\u016bsio jis i\u0161kas\u0117 apie 180 cm gylio duob\u0119, ma\u017edaug 60 cm plo\u010dio ir ilgio, i\u0161klojo j\u0105 lentomis, u\u017eb\u0117r\u0117 moliu ir kruop\u0161\u010diai i\u0161lygino. Norint \u012f j\u0105 patekti, reik\u0117davo nusileisti \u012f r\u016bs\u012f, atsigulti ir nustumus egl\u0117s r\u0105st\u0105 \u012fslysti \u012f pa\u010di\u0105 sl\u0117ptuv\u0119. Kritin\u0117je situacijoje \u0161i sl\u0117ptuv\u0117 pasiteisino.<\/p>\n\n\n\n Vien\u0105 popiet\u0119 Loras atsitiktinai buvo virtuv\u0117je, kai staiga prie sodybos pasirod\u0117 penki NKVD vyrai. Pab\u0117gti nebuvo jokios galimyb\u0117s \u2013 teko nusileisti \u012f sl\u0117ptuv\u0119. Netrukus rusai \u012fsiver\u017e\u0117 \u012f namus, visk\u0105 kruop\u0161\u010diai ap\u017ei\u016br\u0117jo, \u012fskaitant pal\u0117p\u0119, o paskui atsis\u0117do ant krosnies suolelio ir, kaip \u012fprasta, papra\u0161\u0117 tabako bei pieno. Vienas i\u0161 j\u0173 nuolat barbeno lazda \u012f molines grindis \u2013 tiesiai po juo buvo pasisl\u0117p\u0119s Loras. Jis prisimena, kad tarp jo ir ruso buvo tik apie 30 cm molio ir kiekvienas lazdos sm\u016bgis trenkdavo \u012f jo pervargusi\u0105 nerv\u0173 sistem\u0105. \u0160i kan\u010dia truko pusantros valandos.<\/p>\n\n\n\n \u0160i patirtis paskatino \u012frengti dar vien\u0105 sl\u0117ptuv\u0119 \u2013 \u0161\u012f kart\u0105 \u0161ieno kluone. Pasiekti j\u0105 buvo galima tik u\u017esikopus ant kluono viduje esan\u010dios tvorel\u0117s ir prasilinkus tris metrus per gr\u016bd\u0173 varpas po medin\u0117mis lubomis. Vos tik sl\u0117ptuv\u0117 buvo baigta, \u012f sodyb\u0105 \u012fsibrov\u0117 sovietai. Per lent\u0173 ply\u0161ius Loras i\u0161vydo de\u0161imt\u012f kari\u0173, \u017eygiuojan\u010di\u0173 tiesiai link kl\u0117ties. Jie tur\u0117jo su savimi \u0161un\u012f, tad pab\u0117gti beveik nebuvo galimybi\u0173, juo labiau, kad vienintel\u0117 laisva kryptis buvo pelk\u0117ta. Vienas NKVD vyras i\u0161sitrauk\u0117 lapel\u012f ir rusi\u0161kai paklaus\u0117 \u016bkinink\u0117s pavard\u0117s. Tada dav\u0117 \u012fsakym\u0105 visk\u0105 nuodugniai ap\u017ei\u016br\u0117ti. Lor\u0105 ap\u0117m\u0117 \u0161altas prakaitas \u2013 jis jau galvojo, kad jo pabaiga arti.<\/p>\n\n\n\n Kai prie \u012f\u0117jimo \u012f kl\u0117t\u012f pasigirdo balsai, Loras jau laik\u0117 savo Vokietijos armijos pistolet\u0105 u\u017etaisyt\u0105, parengt\u0105 \u0161auti \u012f pirm\u0105 pasirod\u017eiusi\u0105 galv\u0105. Viskas kab\u0117jo ant plauko. Staiga balsai nutilo, ir rusai atsitrauk\u0117. Po pusvaland\u017eio grup\u0117 v\u0117l susirinko kieme. \u012evyko trumpas pasitarimas, kurio metu vadas nurod\u0117 visk\u0105 patikrinti dar kart\u0105, nes \u010dia \u201etikrai turi b\u016bti banditas\u201c. Paie\u0161ka prasid\u0117jo i\u0161 naujo. Netrukus v\u0117l ka\u017ekas su\u0161lam\u0117jo prie \u012f\u0117jimo, ta\u010diau \u0161\u012f kart\u0105 karys pasitrauk\u0117 grei\u010diau. Gauja v\u0117l susib\u016br\u0117 kieme, o po to pa\u0117m\u0117 \u0161un\u012f ir pajud\u0117jo tolyn.<\/p>\n\n\n\n Loras prisimena, kad verk\u0117 ir d\u0117kojo Dievui u\u017e antr\u0105 gyvyb\u0119. Jei jis b\u016bt\u0173 nu\u0161ov\u0119s rus\u0105, NKVD b\u016bt\u0173 padeg\u0119 sodyb\u0105 ir ap\u0161aud\u0119 sl\u0117ptuv\u0119, o valstie\u010di\u0173 \u0161eimos likimas b\u016bt\u0173 buv\u0119s nema\u017eiau tragi\u0161kas.<\/p>\n\n\n\n Pas Emilij\u0105 Laugalien\u0119<\/strong><\/p>\n\n\n\n B\u0117go dienos. \u0160iltuoju met\u0173 laiku Loras slapst\u0117si mi\u0161ke palapin\u0117je, o \u0161altuoju laikotarpiu glaud\u0117si kluone, kuris taip pat buvo labai \u0161altas. Rimgailos sugalvojo i\u0161eit\u012f. Netoli kaimo gyveno labai skurdi, a\u0161tuoniasde\u0161imtmet\u0117 vieni\u0161a senut\u0117. D\u0117l jos pad\u0117ties okupantai vargu ar gal\u0117jo \u012ftarti, kad ji slepia partizan\u0105 \u2013 j\u0173 pagrindiniai taikiniai buvo vadinamosios \u201ebuo\u017e\u0117s\u201c, turtingesni valstie\u010diai. NKVD grei\u010diausiai net neit\u0173 tikrinti jos nam\u0173, o Loras gal\u0117t\u0173 \u0161iltai apsistoti ir toliau gauti maisto i\u0161 Rimgail\u0173. Ir i\u0161 ties\u0173, v\u0117liau paai\u0161k\u0117jo, kad Emilijos Laugalien\u0117s namas niekada nebuvo tikrintas soviet\u0173 saugumo.<\/p>\n\n\n\n Emilija tur\u0117jo tik vien\u0105 pastat\u0105, stovint\u012f dauboje. I\u0161 jo nesimat\u0117 aplinkos, ta\u010diau ir kiti nemat\u0117, kas vyksta jos kieme. Dienomis Loras steng\u0117si b\u016bti lauke, pasisl\u0117p\u0119s tarp kr\u016bm\u0173, o naktimis ateidavo \u012f nam\u0105 pernakvoti. Kart\u0105 jam kilo mintis pasidaryti sl\u0117ptuv\u0119, ta\u010diau tam reik\u0117jo Emilijos sutikimo. Ji argumentavo: \u201eJei NKVD tave randa su sl\u0117ptuve, man bus blogiau, nei jei jie rast\u0173 tik tave ir jokios sl\u0117ptuv\u0117s neb\u016bt\u0173. Tuomet a\u0161 dar gal\u0117siu pasiteisinti.\u201c Po atkakli\u0173 \u012ftikinim\u0173 ji vis d\u0117lto leido prad\u0117ti darbus. Sl\u0117ptuv\u0117 buvo nedidel\u0117 duob\u0117 po grindimis koridoriaus gale, u\u017edengta lentomis ir durp\u0117mis. \u012e j\u0105 buvo patenkama per \u017eem\u0105 skyl\u0119 sienoje, o i\u0161 i\u0161or\u0117s viskas atrod\u0117 kaip paprasta durpi\u0173 kr\u016bva.<\/p>\n\n\n\n Loras taip pat buvo gird\u0117j\u0119s, kad netoliese gyvena voki\u0161kos kilm\u0117s \u0161eima. Juos i\u0161laik\u0117 s\u016bnus Petras Kaupaitis, dirb\u0119s batsiuvu. Jis juos aplank\u0117 \u2013 nors voki\u0161kai jie jau nebekalb\u0117jo, pri\u0117m\u0117 Lor\u0105 \u0161iltai. Ten jis net praleido Kal\u0117das ir susipa\u017eino su jo giminai\u010diais.<\/p>\n\n\n\n Sausio pabaigoje v\u0117l prireik\u0117 Petro pagalbos \u2013 reik\u0117jo sutaisyti batus. Buvo vakaras, kai Loras at\u0117jo \u012f j\u0173 namus, ta\u010diau Petras patar\u0117 sugr\u012f\u017eti kit\u0105 ryt\u0105. Loras dvejojo, manydamas, kad tai pernelyg rizikinga, ta\u010diau Petras j\u012f \u012ftikino, jog dabar viskas ramu. Emilija, tai i\u0161girdusi, persp\u0117jo Lor\u0105 dienomis niekur neiti, ta\u010diau jis jaut\u0117si saugus.<\/p>\n\n\n\n Namuose tuo metu buvo tik Petras, jo sena motina ir dvylikametis s\u016bnus, tur\u0117j\u0119s steb\u0117ti, ar kas nors neart\u0117ja. Deja, Loras ne\u017einojo, kad Petras Kaupaitis jau buvo apsisprend\u0119s stoti \u012f sovietin\u0119 milicij\u0105. Po pusvaland\u017eio vaikas su\u0161uko: \u201eAtva\u017eiuoja rusai!\u201c NKVD nam\u0105 apsupo. Loras i\u0161b\u0117go pro galines duris, kai pasigirdo pirmieji \u0161\u016bviai. Nub\u0117gus apie 150 metr\u0173, kulka kliud\u0117 blauzd\u0105. Adrenalinas neleido sustoti, ta\u010diau netrukus kair\u0117je pus\u0117je pasirod\u0117 \u0161e\u0161i rus\u0173 kariai su automatais. \u0160\u016bviai kliud\u0117 de\u0161in\u012f \u0161on\u0105, ir Loras krito ant \u017eem\u0117s. Pasimet\u0119s jis dar band\u0117 atsikelti, kai prie jo pri\u0161oko vienas rusas ir trenk\u0117 su buo\u017ee \u012f kakt\u0105.<\/p>\n\n\n\n Straipsnio autorius: Imantas Tamo\u0161auskas<\/p>\n\n\n\n Tai pirmoji straipsnio dalis. Antroji dalis bus publikuota v\u0117liau<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Siekiant stiprinti kolektyvin\u0119 gynyb\u0105, 2025 m. Lietuvoje buvo dislokuota Vokietijos kariuomen\u0117s 45-oji \u0161arvuotoji brigada, kuri netrukus pasieks pilnus kovinius paj\u0117gumus.\u00a0\u0160ie \u012fvykiai neju\u010diomis gr\u0105\u017eina mintis prie laik\u0173, kai Lietuva ginklu kovojo u\u017e savo nepriklausomyb\u0119. Galb\u016bt neatsitiktinai, b\u016btent t\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 pabaigoje i\u0161 kolegos sulaukiau voki\u0161kai para\u0161ytos knygos, kuri\u0105 jis pasi\u016bl\u0117 i\u0161versti. Paai\u0161k\u0117jo, kad tai \u2013\u00a0vokie\u010di\u0173 kario […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":11529,"comment_status":"closed","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"ngg_post_thumbnail":0},"categories":[9,7,13],"tags":[],"translation":{"provider":"WPGlobus","version":"2.8.9","language":"de","enabled_languages":["lt","de","pl","lv","en","uk","ru"],"languages":{"lt":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"de":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"pl":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"lv":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"en":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"uk":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"ru":{"title":false,"content":false,"excerpt":false}}},"acf":[],"uagb_featured_image_src":{"full":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/03\/Adalbertas-Loras-su-karine-uniforma-scaled.jpg",1661,2560,false],"thumbnail":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/03\/Adalbertas-Loras-su-karine-uniforma-300x300.jpg",300,300,true],"medium":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/03\/Adalbertas-Loras-su-karine-uniforma-324x500.jpg",324,500,true],"medium_large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/03\/Adalbertas-Loras-su-karine-uniforma-768x1184.jpg",768,1184,true],"large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/03\/Adalbertas-Loras-su-karine-uniforma-664x1024.jpg",664,1024,true],"1536x1536":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/03\/Adalbertas-Loras-su-karine-uniforma-997x1536.jpg",997,1536,true],"2048x2048":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/03\/Adalbertas-Loras-su-karine-uniforma-1329x2048.jpg",1329,2048,true],"thumbnail-normal":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/03\/Adalbertas-Loras-su-karine-uniforma-700x700.jpg",700,700,true]},"uagb_author_info":{"display_name":"Redaktorius","author_link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/author\/redaktorius\/"},"uagb_comment_info":0,"uagb_excerpt":"Siekiant stiprinti kolektyvin\u0119 gynyb\u0105, 2025 m. Lietuvoje buvo dislokuota Vokietijos kariuomen\u0117s 45-oji \u0161arvuotoji brigada, kuri netrukus pasieks pilnus kovinius paj\u0117gumus.\u00a0\u0160ie \u012fvykiai neju\u010diomis gr\u0105\u017eina mintis prie laik\u0173, kai Lietuva ginklu kovojo u\u017e savo nepriklausomyb\u0119. Galb\u016bt neatsitiktinai, b\u016btent t\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 pabaigoje i\u0161 kolegos sulaukiau voki\u0161kai para\u0161ytos knygos, kuri\u0105 jis pasi\u016bl\u0117 i\u0161versti. Paai\u0161k\u0117jo, kad tai \u2013\u00a0vokie\u010di\u0173 kario…","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11525"}],"collection":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11525"}],"version-history":[{"count":13,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11525\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":11547,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11525\/revisions\/11547"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/media\/11529"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11525"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11525"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11525"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/03\/Kestucio-apygardos-partizanai-klupo-antras-is-kaires-Leonas-Laurinsas-Liutas-1024x646.jpeg\")
![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/03\/Genio-grupe-per-viduri-guli-Adalbertas-Loras.png\")
![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/03\/Adalbertas-Loras-su-karine-uniforma-664x1024.jpg\")
![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/03\/Po-akmenu-kruva-irengto-bunkerio-pavyzdys.-Gintautas-Velius-Dalius-Zygelis-POKARIO-LIETUVOS-PARTIZANU-BUNKERIAI-1.png\")