{"id":10336,"date":"2025-09-09T10:33:59","date_gmt":"2025-09-09T08:33:59","guid":{"rendered":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/?p=10336"},"modified":"2025-09-10T13:42:30","modified_gmt":"2025-09-10T11:42:30","slug":"2025-ieji-lietuviu-liaudies-dainu-metai-ir-tradicijos-kurias-muziejus-perduoda-jaunimui","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/2025-ieji-lietuviu-liaudies-dainu-metai-ir-tradicijos-kurias-muziejus-perduoda-jaunimui\/","title":{"rendered":"2025-ieji \u2013 lietuvi\u0173 liaudies dain\u0173 metai ir tradicijos, kurias muziejus perduoda jaunimui"},"content":{"rendered":"\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

2025-ieji paskelbti Lietuvi\u0173 liaudies dain\u0173 metais. Taurag\u0117s kra\u0161to muziejaus \u201eSantaka\u201c padalinys Norkai\u010di\u0173 etnokult\u016bros centras nuolat puosel\u0117ja gyv\u0105j\u0105 liaudies dain\u0173 tradicij\u0105. \u010cia veikiantis folkloro ansamblis \u201eSaul\u0117kalnis\u201c ir tradicini\u0173 kankli\u0173 ansamblis \u201eKansnelis\u201c (abu vadovaujami Jolantos Ka\u017eukauskien\u0117s),<\/strong> rengia koncertus ir dalyvauja respublikiniuose konkursuose, o etnokult\u016bros centro organizuojamas kasmetinis vaik\u0173 ir jaunimo folkloro festivalis \u201ePyvelie \u017ealiuo\u201c skatina jaun\u0105j\u0105 kart\u0105 pa\u017einti, dainuoti ir myl\u0117ti liaudies dainas, u\u017etikrindamas, kad \u0161i tradicija gyvuot\u0173 ateityje.<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\"\"
Jolanta Ka\u017eukauskien\u0117<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Sen\u0173j\u0173 dain\u0173 prigimtis ir j\u0173 ry\u0161ys su gamta<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u017dmog\u0173, kaip ir pauk\u0161t\u012f, pa\u017einsi i\u0161 giesm\u0117s. Pastarasis \u017eodis daugiareik\u0161mis. Dz\u016bkuojan\u010dioje Lietuvos dalyje giesm\u0117mis vadinamos liaudies dainos, intuityviai jau\u010diant prigimtin\u0119 dainos, kaip ir kalbos, kilm\u0119 ir jos ry\u0161\u012f su sakralin\u0117mis apeigomis.<\/p>\n\n\n\n

XIX a. vokie\u010di\u0173 filosofas G.Hegelis atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f geografin\u0117s aplinkos ir gamtos \u012ftak\u0105 taut\u0173 b\u016bdui, m\u0105stymui, kult\u016brai ir istoriniam likimui. Kaln\u0173, lygum\u0173 ir stepi\u0173, paj\u016brio, \u0161alto ar kar\u0161to klimato gyventoj\u0173 papro\u010dius ir charakteri\u0173 skirtumus i\u0161 dalies suformuoja j\u0173 gyvenamoji aplinka ir b\u016btinyb\u0117 prie jos prisitaikyti. Liaudies dainos yra viena i\u0161 tautos kult\u016bros savirai\u0161kos form\u0173, tod\u0117l jose ry\u0161kiai atsispindi tautos dvasios savyb\u0117s. Pasak lietuvi\u0173 filosofo A.Maceinos, liaudies daina yra tautos dvasios i\u0161rai\u0161ka.<\/p>\n\n\n\n

Giesm\u0117mis vadinamos senosios apeigin\u0117s liaudies dainos yra ne tik \u017eodin\u0117s, bet ir muzikin\u0117s k\u016brybos rezultatas. Jos talpina savyje poezijos, muzikos, da\u017enai ir choreografijos (\u0161okio, judesio) men\u0173 rai\u0161kos formas. D\u0117l to j\u0173 poveikis toks stiprus.<\/p>\n\n\n\n

Prigimtin\u0119 liaudies dain\u0173 kilm\u0117s id\u0117j\u0105, kuri\u0105 pasteb\u0117jo romantizmo epochos ra\u0161ytojai ir filosofai, papildo dabartini\u0173 mokslo sri\u010di\u0173 \u2013 muzikologijos, folkloristikos, etnologijos, mitologijos \u2013 tyrin\u0117jimai ir i\u0161vados. Net ir nedidel\u0117je Lietuvos teritorijoje i\u0161siskiria Klaip\u0117dos kra\u0161to \u017euvinink\u0173, \u017eemai\u010di\u0173 bei auk\u0161tai\u010di\u0173 sen\u0173j\u0173 dain\u0173 motyvai, melodijos, atlikimo b\u016bdas. Nors Lietuva yra \u0161alia j\u016bros, did\u017eiajai daliai gyventoj\u0173, i\u0161skyrus paj\u016brio ruo\u017e\u0105, b\u016bdingi mi\u0161k\u0173, upi\u0173 ir pelki\u0173 gamtin\u0117s aplinkos suformuoti charakterio bruo\u017eai. Liaudies dainos i\u0161rei\u0161kia m\u016bs\u0173 prot\u0117vi\u0173 sen\u0105j\u0105 pasaul\u0117jaut\u0105, kurios kertiniai stulpai yra archainio m\u0105stymo bruo\u017eai: stiprus ry\u0161ys su gamta, bendruomeninio gyvenimo nuostatos ir didelis emocinis jautrumas. Kiekvienoje lietuvi\u0173 liaudies dainoje pasirei\u0161kia kuris nors min\u0117tas bruo\u017eas, o da\u017eniausiai visi trys: \u017emogaus ir gamtos paralel\u0117, artim\u0173j\u0173 santykiai, \u012fvair\u016bs jausmai. Pasak poeto M.Martinai\u010dio, da\u017eniausiai lietuviai i\u0161dainuoja tai, kas skauda: na\u0161lai\u010dio ir piemen\u0117lio vargus, sunki\u0105 kareivio dali\u0105, nuotakos i\u0161lyd\u0117jim\u0105 i\u0161 t\u0117v\u0173 nam\u0173 ir pan. Dvasinio skausmo, kan\u010dios, vargo, r\u016bpes\u010dio i\u0161siliejimas melodinga poezija priartina dain\u0105 prie maldos \u2013 tai nuo\u0161irdus atsiv\u0117rimas auk\u0161tesnei j\u0117gai, ne tik i\u0161sisakymas, bet ir pagalbos pra\u0161ymas. M\u016bs\u0173 senoliai \u017eodyje \u201egiesm\u0117\u201c \u012f\u017evelg\u0117 pirmin\u0119 prasm\u0119 \u2013 \u201egeisti\u201c, t. y. \u201enor\u0117ti\u201c, \u201etrok\u0161ti\u201c, \u201emelsti\u201c. I\u0161giedotas maldavimas, noras, ypa\u010d agrarini\u0173 ir kalendorini\u0173 \u0161ven\u010di\u0173 metu, buvo sakralus veiksmas, tur\u0117j\u0119s ai\u0161kiai sustiprinti kolektyv\u0105 ir kiekvien\u0105 jo nar\u012f asmeni\u0161kai. Tod\u0117l liaudies dain\u0173 dainavimas buvo nat\u016brali \u017emogaus kult\u016brinio gyvenimo forma, turinti didel\u0119 \u012ftak\u0105 jo psichologiniam stabilumui. \u0160iuo po\u017ei\u016briu lietuvi\u0173 liaudies dainose kaip niekur kitur pasirei\u0161kia senosios prigimtin\u0117s ir krik\u0161\u010dioni\u0161kosios pasaul\u0117jautos pana\u0161umas. D\u0117l to Lietuvoje gausu liaudi\u0161kos kilm\u0117s ba\u017enytini\u0173 bei laidotuvi\u0173 giesmi\u0173, kurias, kaip ir dainas, maitina tas pats \u017emogaus k\u016brybin\u0117s dvasios \u0161altinis.<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Jaunimo \u012f(si)traukimas \u012f tradicij\u0173 puosel\u0117jim\u0105<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Taurag\u0117s kra\u0161to muziejaus \u201eSantaka\u201c Norkai\u010di\u0173 etnokult\u016bros centre vadovaujamas meno vadov\u0117s Jolantos Ka\u017eukauskien\u0117s gyvuoja folkloro ansamblis \u201eSaul\u0117kalnis\u201c, peln\u0119s pripa\u017einim\u0105 ne tik rajono, bet ir respublikiniuose konkursuose bei tradicini\u0173 kankli\u0173 ansamblis \u201eKansnelis\u201c. Ten pat rengiamas kasmetinis vaik\u0173 ir jaunimo folkloro festivalis \u201ePyvelie \u017ealiuo\u201c, gaivinantis liaudies dainas nuo pat ma\u017e\u0173 dien\u0173, sutraukiantis daugyb\u0119 dalyvi\u0173 ne tik i\u0161 Lietuvos, bet ir i\u0161 kaimynini\u0173 valstybi\u0173 (Latvijos, Lenkijos). Jei nuo ma\u017eens vaikas gird\u0117s ir bus mokomas dainuoti liaudies dainas, \u0161i tradicija dar gyvuos ilgus am\u017eius. Prie to prisideda mokytojai, kult\u016bros darbuotojai, \u017einoma, ir patys moksleiviai. Filosofas Antanas Maceina liaudies dainas vadino tautos dvasios i\u0161rai\u0161ka, kvie\u010dianti bendrystei ir susitelkimui vardan t\u0117vyn\u0117s ir jos \u017emoni\u0173.<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Straipsn\u012f pareng\u0117 muziejinink\u0117 \u2013 etnograf\u0117 Viliut\u0117 Ru\u017einskait\u0117<\/strong>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

2025-ieji paskelbti Lietuvi\u0173 liaudies dain\u0173 metais. Taurag\u0117s kra\u0161to muziejaus \u201eSantaka\u201c padalinys Norkai\u010di\u0173 etnokult\u016bros centras nuolat puosel\u0117ja gyv\u0105j\u0105 liaudies dain\u0173 tradicij\u0105. \u010cia veikiantis folkloro ansamblis \u201eSaul\u0117kalnis\u201c ir tradicini\u0173 kankli\u0173 ansamblis \u201eKansnelis\u201c (abu vadovaujami Jolantos Ka\u017eukauskien\u0117s), rengia koncertus ir dalyvauja respublikiniuose konkursuose, o etnokult\u016bros centro organizuojamas kasmetinis vaik\u0173 ir jaunimo folkloro festivalis \u201ePyvelie \u017ealiuo\u201c skatina jaun\u0105j\u0105 kart\u0105 […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":10337,"comment_status":"closed","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"ngg_post_thumbnail":0},"categories":[7,8,13],"tags":[],"translation":{"provider":"WPGlobus","version":"2.8.9","language":"de","enabled_languages":["lt","de","pl","lv","en","uk","ru"],"languages":{"lt":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"de":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"pl":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"lv":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"en":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"uk":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"ru":{"title":false,"content":false,"excerpt":false}}},"acf":[],"uagb_featured_image_src":{"full":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/09\/Saulekanis-scaled.jpg",2560,789,false],"thumbnail":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/09\/Saulekanis-300x300.jpg",300,300,true],"medium":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/09\/Saulekanis-500x154.jpg",500,154,true],"medium_large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/09\/Saulekanis-768x237.jpg",768,237,true],"large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/09\/Saulekanis-1024x315.jpg",1024,315,true],"1536x1536":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/09\/Saulekanis-1536x473.jpg",1536,473,true],"2048x2048":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/09\/Saulekanis-2048x631.jpg",2048,631,true],"thumbnail-normal":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/09\/Saulekanis-700x700.jpg",700,700,true]},"uagb_author_info":{"display_name":"Redaktorius","author_link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/author\/redaktorius\/"},"uagb_comment_info":0,"uagb_excerpt":"2025-ieji paskelbti Lietuvi\u0173 liaudies dain\u0173 metais. Taurag\u0117s kra\u0161to muziejaus \u201eSantaka\u201c padalinys Norkai\u010di\u0173 etnokult\u016bros centras nuolat puosel\u0117ja gyv\u0105j\u0105 liaudies dain\u0173 tradicij\u0105. \u010cia veikiantis folkloro ansamblis \u201eSaul\u0117kalnis\u201c ir tradicini\u0173 kankli\u0173 ansamblis \u201eKansnelis\u201c (abu vadovaujami Jolantos Ka\u017eukauskien\u0117s), rengia koncertus ir dalyvauja respublikiniuose konkursuose, o etnokult\u016bros centro organizuojamas kasmetinis vaik\u0173 ir jaunimo folkloro festivalis \u201ePyvelie \u017ealiuo\u201c skatina jaun\u0105j\u0105 kart\u0105…","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10336"}],"collection":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10336"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10336\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":10360,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10336\/revisions\/10360"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/media\/10337"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10336"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10336"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10336"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}