{"id":10068,"date":"2025-08-04T15:48:43","date_gmt":"2025-08-04T13:48:43","guid":{"rendered":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/?p=10068"},"modified":"2025-08-04T15:49:12","modified_gmt":"2025-08-04T13:49:12","slug":"skalviu-palikimas-taurages-apylinkese-greizenai-kreivenai-vidgiriai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/skalviu-palikimas-taurages-apylinkese-greizenai-kreivenai-vidgiriai\/","title":{"rendered":"Skalvi\u0173 palikimas Taurag\u0117s apylink\u0117se: Grei\u017e\u0117nai, Kreiv\u0117nai, Vidgiriai"},"content":{"rendered":"\n

T\u0119siame pasakojim\u0105 apie netoli Taurag\u0117s esan\u010dius senov\u0117s kapinynus, kuriuos paliko skalviai. Kas jie tokie buvo, \u201eTaurag\u0117s \u017eini\u0173\u201c skaitytojai gali su\u017einoti skaitydami pirm\u0105j\u012f \u0161ios serijos straipsn\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Grei\u017e\u0117n\u0173 kapinynas<\/h2>\n\n\n\n

200 m \u012f \u0161iaur\u0119 nuo Oplankio yra kapinynas, kur\u012f dar 1897\u20131898 m. tyr\u0117 <\/a>balt\u0173 proistor\u0117s tyrin\u0117tojas, Karaliau\u010diaus universiteto profesorius, Lietuvi\u0173 mokslo draugijos garb\u0117s narys Adalbertas Becenbergeris (Adalbert Bezzenberger, 1851\u20131922). Tuokart jis rado 16 griautini\u0173 ir 1-\u0105 degintin\u012f kap\u0105. Rastas \u012fkapes: ietigalius, kovos peil\u012f, storagales apyrankes, lankines ilgakojes seges, antkakles, gintaro karolius bei dirbinius mokslininkas datavo IV\u2013VII a. Radiniai perduoti Karaliau\u010diaus muziejui ir per kar\u0105 tikriausiai sunaikinti.<\/p>\n\n\n\n

1990\u20131991 m. vykusi\u0173 tyrim\u0173 metu tyr\u0117jas Arvydas Asadauskas (1964\u20132014) rado dar vien\u0105, 18-aj\u012f moters kap\u0105. Vir\u0161ugalvyje rastas v\u0117rinys, susidedantis i\u0161 sidabrinio kibir\u0117lio formos kabu\u010dio ir emal\u0117s bei gintaro karoli\u0173. V\u0117rin\u012f u\u017ebaig\u0117 sidabrinis dviej\u0173 dali\u0173 k\u016bgio formos kabutis. Moters kakl\u0105 puo\u0161\u0117 v\u0117rinys i\u0161 alavuot\u0173 \u012fvij\u0173 ir m\u0117lyno stiklo karoliuk\u0173 ir \u017ealvarin\u0117 sidabruota \u017eieduotoji antkakl\u0117 su kilpele ir kabliuku. Kr\u016btin\u0117s srityje rastos 2 \u017ealvarin\u0117s lankin\u0117s seg\u0117s trikamp\u0117mis kojel\u0117mis. Rankas puo\u0161\u0117 2 \u017ealvarin\u0117s storagal\u0117s apyrank\u0117s. Segi\u0173 u\u017ekabos prilituotos prie kojeli\u0173, grei\u010diausiai naudojant alav\u0105 arba nenustatytos kilm\u0117s klijus. Dauglaukio, Vidgiri\u0173 kapinynuose aptiktuose radiniuose taip pat pasteb\u0117ta litavimo technologija.<\/p>\n\n\n\n

Prie kai kuri\u0173 kap\u0173 rastos akmen\u0173 konstrukcijos, kurios gal\u0117jo \u017eym\u0117ti kapo viet\u0105 arba buvo kapo sud\u0117tin\u0117 dalis. Netoli jo atidengta keturiolika 100 cm skersmens lau\u017eavie\u010di\u0173. Jos sudar\u0117 viening\u0105 sistem\u0105, o keliose aptikta lipdytin\u0117s keramikos lygiu ir grubl\u0117tu pavir\u0161iumi \u0161uki\u0173. Vienoje \u2013 pauk\u0161\u010di\u0173 kaul\u0173 ir bebro dant\u0173, kitoje \u2013 akmeninis gal\u0105stuvas. A. Asadauskas dar\u0117 prielaid\u0105, kad lau\u017eaviet\u0117s yra ankstyvesn\u0117s u\u017e kapinyn\u0105.[1]<\/a><\/p>\n\n\n\n

\"\"
Grei\u017e\u0117n\u0173 kap. 6 Kovos peilis, \u012fvijinis \u017eiedas, lankin\u0117 seg\u0117, saugomi Berlyno valstybiniame muziejuje i\u0161 Karaliau\u010diaus muziejaus<\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n

<\/a>Oplankio senov\u0117s gyvenviet\u0117<\/h2>\n\n\n\n

Taurag\u0117s kra\u0161to muziejuje eksponuojamas ietigalis ir kiaurara\u0161t\u0117 seg\u0117, abu metalo ie\u0161kikliu atsitiktinai rasti 1997 m. archeologo Valdemaro \u0160im\u0117no. 1998 m. Eugenijaus Jovai\u0161os vykdyt\u0173 \u017evalgym\u0173 metu surastas emalio karolis. Jis raudonas, su m\u0117lynomis akut\u0117mis. Tyrim\u0173 apimtis buvo per ma\u017ea, tad mokslininkai nesiry\u017eo tvirtinti, jog greta dabartinio Oplankio tikrai b\u016bta senesn\u0117s gyvenviet\u0117s, o gal net dar vieno kapinyno. Radiniai rasti ant kalvos, pie\u010diau Oplankio dvaro, palei pagrindin\u012f keli\u0105, ir datuoti I\u2013III a. Muziejuje saugomas ir Oplankyje rastas \u012fmovinis kirvis bei \u017eiedas, ta\u010diau ataskaitoje jie neminimi. Galb\u016bt jie rasti kitoje kaimo vietoje arba v\u0117liau.[2]<\/a><\/p>\n\n\n\n

\"\"
Radiniai, rasti Oplankyje. Taurag\u0117s kra\u0161to muziejus. Mindaugas \u010cerneckas<\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n

<\/a>Auk\u0161tvilki\u0173 kapinynas<\/h2>\n\n\n\n

Apie \u0161\u012f kapinyn\u0105, deja, i\u0161lik\u0119 labai nedaug duomen\u0173. 1927 m. rastas VII\u2013VIII a. kario su \u017eirgu kapas, daug \u017ealvarini\u0173 (minimos kry\u017ein\u0117s seg\u0117s) ir gele\u017eini\u0173 dirbini\u0173, gintaro karoli\u0173. Radiniai nei\u0161liko. Griau\u010diai buv\u0119 apjuosti akmen\u0173 ratu.[3]<\/a><\/p>\n\n\n\n

\u0160iandien jis nesaugomas ir tiksli vieta ne\u017einoma. Minima, kad Auk\u0161tvilkiuose, \u012f \u0161iaur\u0117s vakarus nuo kaimo, senoje \u017evyrduob\u0117je atkasti masiniai, be jokios tvarkos suverst\u0173 \u017emoni\u0173 kaulai. Jonas Bicka ir vietiniai nutar\u0117, kad tai XVIII a. maro metu mirusi\u0173j\u0173 liekanos. Pasak jo, t\u0105 viet\u0105 \u017emon\u0117s anks\u010diau smerties<\/em> kalnu vadino. I\u0161 \u0161i\u0173 \u017eini\u0173 darytina i\u0161vada, kad kapinynas jau tada buvo gerokai apardytas ir vietiniams \u017einomas.[4]<\/a><\/p>\n\n\n\n

Taurag\u0117s kra\u0161to muziejuje saugoma 2020 m. perduota pasagin\u0117 seg\u0117 su \u017eal\u010di\u0173 galvomis, rasta Auk\u0161tvilkiuose. Pagal pateik\u0117jo nurodytas koordinates, ji rasta visai \u0161alia sunaikinto kapinyno.<\/p>\n\n\n\n

<\/a>Kreiv\u0117n\u0173 kapinynas<\/h2>\n\n\n\n

U\u017e 1,5 km \u012f vakarus nuo \u0161iandieninio Kreiv\u0117n\u0173 kaimo, jau Pag\u0117gi\u0173 savivaldyb\u0117je, yra V\u2013XII a. datuotas Kreiv\u0117n\u0173 kapinynas. I\u0161 viso ten aptikti net 76 kapai, o radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Kadangi kapinynas, kaip ir daugelis, buvo daug met\u0173 ariamas, ten m\u0117t\u0117si radiniai. I\u0161 dirvos Valdemaras \u0160im\u0117nas, tyr\u0119s kapinyn\u0105 1987 ir 1996\u20131998 m., surinko dvia\u0161meni\u0173 kalavij\u0173, kovos peili\u0173, ietigali\u0173, \u017e\u0105sl\u0173, lankini\u0173 ilgakoj\u0173, \u017eieduot\u0173j\u0173, aguonini\u0173, plok\u0161telini\u0173, pasagini\u0173 segi\u0173, apyranki\u0173 kanopiniais galais, \u017ealvarini\u0173 karoli\u0173 ir pakabu\u010di\u0173, vytini\u0173 antkakli\u0173 fragment\u0173 ir kitko.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Kreiv\u0117nuose atsitiktinai rasta pasagin\u0117 seg\u0117 su \u017eal\u010di\u0173 galvomis. Taurag\u0117s kra\u0161to muziejus. Mindaugas \u010cerneckas<\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n

Kapinyne laidota keliais auk\u0161tais. Seniausi V\u2013VIII a. griautiniai kapai koncentravosi vakarin\u0117je kapinyno dalyje. 1-ajame vaiko kape rasta lankin\u0117 ilgakoj\u0117 seg\u0117, apyrank\u0117 su i\u0161kilia trikampe briauna, du \u012fvijiniai \u017eiedai, gintarinis karolis ir \u012fvij\u0117l\u0117. Ant \u017eied\u0173 i\u0161liko u\u017esikonservavusios ber\u017eo to\u0161ies. VI a. moter\u0173 kapuose rasta kibir\u0117lio formos kabu\u010di\u0173 apgalviui. Ai\u0161ki to meto vyr\u0173 ir moter\u0173 kap\u0173 prie\u0161inga orientacija. Vyrai laidoti galva \u012f \u0161iaur\u0119, \u0161iaur\u0117s rytus, o moterys \u2013 \u012f pietus, pietry\u010dius. \u012ekap\u0117s pana\u0161ios \u012f kiek ankstyvesnio Vidgiri\u0173 kapinyno palaidojimus, ta\u010diau kuklesn\u0117s. Ypa\u010d turtingi VII\u2013VIII a. moter\u0173 kapai. I\u0161skirtin\u0117s kaulin\u0117s \u017ealvariu puo\u0161tos \u0161ukos i\u0161 18-ojo kapo. Rastas net j\u0173 \u017ealvarinis d\u0117klas. Moters galv\u016bgalyje rastas \u017ealvarinis smeigtukas, ant kaklo \u2013 vytin\u0117 antkakl\u0117, ant kr\u016btin\u0117s gul\u0117jo dvi ilgakoj\u0117s masyvios seg\u0117s, ant rank\u0173 u\u017emautos dvi apyrank\u0117s kanopiniais galais. Ant pir\u0161t\u0173 ir kaip prid\u0117tin\u0117s \u012fkap\u0117s surasti net septyni \u012fvijiniai \u017eiedai. \u012ed\u0117tas ir peilis, \u017ealvarinis ir m\u0117lyno stiklo karolis, dail\u016bs kvarcinis ir gintarinis verpstukai. 19-asis moters kapas labai pana\u0161us, tik jo galv\u016bgalis suardytas. Prie liemens rastas sud\u0117tingas i\u0161 sta\u010diakampi\u0173 plok\u0161teli\u0173 sudarytas papuo\u0161alas.[5]<\/a><\/p>\n\n\n\n

Nuo VIII a. prad\u0117ta mirusiuosius deginti. \u012ekap\u0117s juose i\u0161d\u0117stomos anatomine tvarka, kaip ir griautiniame kape, ta\u010diau dirbiniai nesiskyr\u0117 nuo ankstyvesni\u0173 kap\u0173. Da\u017enai aptikta su \u017eirgu susijusi\u0173 \u012fkapi\u0173 ar pati \u017eirgo auka. V\u0117lesni IX\u2013X a. degintiniai kapai \u2013 didel\u0117se ovaliose negiliose duob\u0117se, \u012fkap\u0117s buvo sulau\u017eomos. V\u0117lyviausi X\u2013XII a. kapai \u012frengti nedidel\u0117se duobut\u0117se. Degintiniai kaulai, i\u0161rinkti i\u0161 lau\u017eo, supilti \u012f kr\u016bvel\u0119 ir apd\u0117ti sulau\u017eytomis \u012fkap\u0117mis.[6]<\/a><\/p>\n\n\n\n

Taurag\u0117s kra\u0161to muziejuje eksponuojamos dvi pasagin\u0117s seg\u0117s kanopiniais ir gyvuliniais galais, rastos netoli \u0161io kapinyno.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Kreiv\u0117nuose atsitiktinai rasta pasagin\u0117 seg\u0117 plat\u0117jan\u010diais galais. Taurag\u0117s kra\u0161to muziejus. Darius Kiniulis<\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n

<\/a>Vidgiri\u0173 kapinynas<\/h2>\n\n\n\n

Pag\u0117gi\u0173 savivaldyb\u0117je, u\u017e 1,9 km nuo Lauksargi\u0173 seni\u016bnijos ribos, yra archeologijos mokslui puikiai \u017einomas i\u0161skirtinis Vidgiri\u0173 kapinynas. J\u012f 1986\u20131988, 1994, 1996\u20131998 m. tyr\u0117 archeologas Valdemaras \u0160im\u0117nas. Dalis radini\u0173 nukeliavo \u012f Ma\u017eosios Lietuvos istorijos muziej\u0173, dalis \u2013 \u012f Lietuvos nacionalin\u012f muziej\u0173. Rasti 63 kapai, datuoti V a. pab.\u2013VI a. Vienos duob\u0117s pailgos, kitos apvalios \u2013 nevienalaik\u0117s. Kai kuri\u0173 vyr\u0173 kap\u0173 duob\u0117s ovalios arba su i\u0161 \u017eem\u0117s suformuotais laipteliais. \u0160ie kapai patys turtingiausi ir juose rasti dirbiniai \u2013 visi sidabriniai bei sidabru puo\u0161ti. Kai kuriuose kapuose pasteb\u0117tos medini\u0173 karst\u0173 \u017eym\u0117s. \u0160iaurin\u0117je kapinyno dalyje daugiau laidoti vaikai. Moterys ir vaikai daugiausia laidoti prie\u0161ingomis kryptimis. Daugiausia kap\u0173 orientuota piet\u0173-\u0161iaur\u0117s kryptimi, nema\u017eai \u0161iaur\u0117s-vakar\u0173 kryptimi, \u0161iek tiek \u2013 pietvakari\u0173 kryptimi. Vyrai ir berniukai \u2013 \u012f \u0161iaur\u0119, \u0161iaur\u0117s vakarus, moterys ir mergait\u0117s \u2013 \u012f pietus, pietry\u010dius. Nustatyta, kad kai kurie kapai perdengia vieni kitus, ta\u010diau chronologinis skirtumas labai nedidelis. Dauguma kap\u0173 neturtingi, su ma\u017eai \u012fkapi\u0173, ta\u010diau aptikti turting\u0173j\u0173 kapai suteik\u0117 daug \u012fdomios ir net naujos med\u017eiagos Lietuvos archeologijos mokslui. Vyr\u0173 kapuose vyrauja ginklai ir raitelio \u012fkap\u0117s. Tai ietigaliai, kovos peiliai, durklai, pentinai. I\u0161 papuo\u0161al\u0173 pasitaiko gele\u017ein\u0117s seg\u0117s, \u017ealvariniai \u012fvijiniai \u017eiedai ir gintaro karoli\u0173 apvaros. Turtingesni\u0173 b\u016bta moter\u0173 kap\u0173. Rasta apeigini\u0173 duobi\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Dalyje moter\u0173 kap\u0173 rasta \u012fsp\u016bding\u0173 gintarini\u0173 papuo\u0161al\u0173. 11-ajame kape aptiktas karoli\u0173 v\u0117rinys, suvertas i\u0161 penki\u0173 dvigubo nupjauto k\u016bgio formos karoli\u0173. Galvos ir kaklo papuo\u0161al\u0173 savitumu bei gintaro karoli\u0173 kiekiu i\u0161siskiria 21-asis moters kapas. Ant galvos mirusiajai, matyt, buvo u\u017emauta audeklo kepurait\u0117 su nedidele \u017ealvarine \u012fvija vir\u0161ugalvyje, ant kurios u\u017ed\u0117tas apgalvis, susidedantis i\u0161 trij\u0173 eili\u0173 ant virvut\u0117s suvert\u0173 \u017ealvarini\u0173 \u012fvij\u0173 ir vieno gintaro karoliuko. Pana\u0161i \u012f apgalv\u012f ir kakl\u0105 puo\u0161usi apvara. Ji taip pat susideda i\u0161 \u017ealvarini\u0173 \u012fvij\u0117li\u0173, ma\u017e\u0173 m\u0117lyno stiklo, gintaro ir rusvos spalvos ornamentuot\u0173 geltona emale karoliuk\u0173. Mirusiosios kr\u016btin\u0119 puo\u0161\u0117 dvi ilgakoj\u0117s seg\u0117s, o ant kr\u016btin\u0117s sud\u0117tas rankas, kaip ir daugelyje kit\u0173 moter\u0173 kap\u0173, puo\u0161\u0117 dvi \u017ealvarin\u0117s storagal\u0117s u\u017ekeistais galais apyrank\u0117s bei \u012fvijiniai \u017eiedai. Viename delne gul\u0117jo verpstuko formos gintaras[7]<\/a>, o kitame rastas v\u0117rinys, suvertas i\u0161 66 tekint\u0173 Basonijos tipo karoli\u0173. 22-ajame kape \u2013 karoli\u0173 v\u0117rinys, suvertas i\u0161 18 dvigubo nupjauto k\u016bgio ir tekint\u0173 Basonijos tipo karoli\u0173. Taip pat kapinyne rastas cilindro formos gintarinis verpstukas.[8]<\/a> 31-ajame kape aptiktas sveikas puodukas. Jis 8,5 cm auk\u0161\u010dio ir 8,3 cm skersmens ties peteliais, kurie labai profiliuoti. Puodel\u012f puo\u0161ia dvi simetri\u0161kos gnaibyt\u0173 stulpeli\u0173 grup\u0117s.[9]<\/a> 34-ajame kape mirusiosios delne rasta 15-os karoli\u0173 gintarin\u0117 apvara, ant pir\u0161to \u2013 \u012fvijinis \u017eiedas. 44-ajame moters kape rastas gra\u017eus ritinio formos verpstukas, puo\u0161tas ta\u0161ku\u010diais, zigzago ir lenktomis linijomis.[10]<\/a> 48-ajame kape rasta sidabrin\u0117 antkakl\u0117, sidabro cilindriuk\u0173 apgalvis, pora segi\u0173 \u017evaig\u017edine kojele, pora \u017ealvarini\u0173 storagali\u0173 apyranki\u0173. Jame buvo ir retesni\u0173 radini\u0173: \u012fvijinis \u017eiedas praplatinta vidurine dalimi, m\u0117lyno stiklo karoli\u0173 apvara ir ber\u017eo to\u0161ies d\u0117\u017eut\u0117, \u012f kuri\u0105 sud\u0117tos papildomos \u012fkap\u0117s: \u017eiedeliai, karoliukai, \u012fvij\u0117l\u0117s. Paskutinis surastas kapas kiek atokiau nuo kit\u0173 gali b\u016bti \u0161iek tiek ankstyvesnis, nes jame rasta antkakl\u0117 su kilpele ir kabliuku galuose, dvi storagal\u0117s apyrank\u0117s, gele\u017ein\u0117 ilgakoj\u0117 seg\u0117 ir gintaro karoli\u0173 apvara.[11]<\/a><\/p>\n\n\n\n

\"\"
Vidgri\u0173 kap. 94 \u012fkap\u0117s. Lietuvos nacionalinis muziejus. K\u0119stutis Sto\u0161kus<\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n

Neda\u017enas radinys \u2013 \u017eirg\u0173 \u012fkap\u0117s. 23-iajame, 32-ajame, 33-iajame, 36-ajame, 380-ajame kapuose rasti dvinariai \u017e\u0105slai, o 39-ajame \u2013 dar ir su grandimis galuose ir prilipusiais \u017eirgo dantimis, ten vyras palaidotas su dviem \u017eirg\u0173 galvomis, pad\u0117tomis kair\u0117je pus\u0117je ant specialaus laiptelio.[12]<\/a> 23-asis ir 30-asis kapai taipogi su dviem \u017eirg\u0173 galvomis, o 26-asis vyro kapas \u2013 su viena \u017eirgo galva. 23-\u010diojo kapo \u017eirgo kar\u010diai puo\u0161ti gintaro karoliais. \u0160iame kape rastas peilis buvo prikabintas prie puo\u0161nios, sidabro k\u016bgeliais ir sta\u010diakampe paauksuota plok\u0161tele puo\u0161tos perpet\u0117s, kurios kabutis \u2013 su sidabrine masyvia vietomis paauksuota t\u016bta. Perpet\u0117 buvo segama gele\u017eine ovaline sagtimi. \u0160iame kape b\u016bta ir daugiau sidabrini\u0173 papuo\u0161al\u0173: antkakl\u0117 u\u017ekeistais galais, ilgakoj\u0117 lankin\u0117 seg\u0117, storagal\u0117 apyrank\u0117, \u012fvijinis tordiruotas \u017eiedas, \u017ealvarin\u0117 ilgakoj\u0117 lankin\u0117 seg\u0117 bei \u012fvijinis \u017eiedas. 23-\u010diajame ir 26-ajame kapuose prie mirusi\u0173j\u0173 koj\u0173 rasti \u017ealvariniai pentinai su sidabro ir \u017ealvario plok\u0161tel\u0117mis puo\u0161tais dir\u017eeliais bei sagtel\u0117mis.[13]<\/a> 32-ajame ir 33-\u010diajame kapuose rasti neb\u016bdingi balt\u0173 kra\u0161tuose H formos \u017e\u0105slai, o min\u0117tame 32-ajame \u2013 dar ir vienintelis kapinyne viena\u0161menio kalavijo fragmentas. \u0160is kapas i\u0161siskyr\u0117 turtingumu. Be \u017eirgo aukos, H formos \u017e\u0105sl\u0173, dviej\u0173 ietigali\u0173 ir kalavijo, jame aptikti dar du kovos peiliai, \u017ealsvas stiklo karolis, sidabrin\u0117 paauksuota gyvuliniu ornamentu puo\u0161ta seg\u0117, dvi \u017ealvarin\u0117s ilgakoj\u0117s seg\u0117s su lieta u\u017ekaba, gele\u017einis dir\u017eo apkalas ir sidabrin\u0117 ovalo formos dir\u017eo sagtis. Su \u017eirgu susijusi \u012fkap\u0117 \u2013 dalgiai. Jie rasti 33-iajame ir 39-ajame kapuose. 33-iajame vyras palaidotas su \u017eirgo galva, pad\u0117ta kair\u0117je pus\u0117je ant specialaus laiptelio, ten dar buvo \u012fd\u0117ta sidabrin\u0117 tordiruota antkakl\u0117, sidabrin\u0117 ir dvi ilgakoj\u0117s seg\u0117s, trys \u012fvijiniai \u017eiedai bei gele\u017ein\u0117 dir\u017eo sagtel\u0117. 36-ajame vyro kape rastas pentinas su profiliuotu k\u016bgio formos spygliu. Vyras buvo palaidotas su dviem \u017eirg\u0173 galvomis, pad\u0117tomis kair\u0117je pus\u0117je ant specialaus laiptelio. Rastas ir \u012fvijinis apyuodegis su u\u017esikonservavusiais uodegos \u0161eriais viduje. Kapinyne rasta nema\u017eai ietigali\u0173, kovos peili\u0173.[14]<\/a><\/p>\n\n\n\n

Itin \u012fsp\u016bdingos ir da\u017enai Lietuvos archeologijai \u012fvairiuose leidiniuose iliustruoti naudojamos dvi lankin\u0117s seg\u0117s. 2-ojo vyro kapo seg\u0117s kojel\u0117 u\u017ebaigta gyv\u016bno galvute, o liemen\u0117lis ir kojel\u0117 dekoruoti C pavidalo riest\u0117mis. Vyras palaidotas su \u017eirgo galva, pad\u0117ta kair\u0117je pus\u0117je ant specialaus laiptelio. 30-ajame vyro kape rasta zoomorfin\u0117 lankin\u0117 seg\u0117, dekoruota Salino I stiliaus varianto ornamentika. Vyras taip pat palaidotas su \u017eirgo galva, pad\u0117ta kair\u0117je pus\u0117je ant specialaus laiptelio. \u0160iame kape taip pat rastos keturios kiek kuklesn\u0117s ir \u012fprastesn\u0117s lankin\u0117s seg\u0117s ilga kojele, lieta u\u017ekaba, masyvi antkakl\u0117 suvytais galais, su kilpele ir kabliuku, apyrank\u0117 stor\u0117jan\u010diais galais, 24 pagaliukai profiliuotomis galvut\u0117mis. I\u0161silaik\u0117 net \u0105\u017euolinio karsto liekanos.[15]<\/a> Atrodo, kad tokiame pa\u010diame karste palaidotas ir 23-iojo kapo vyras. Su 30-ajame kape palaidotu vyru giminyst\u0117s ry\u0161iais tikriausiai susijusi moteris i\u0161 29-ojo kapo. Mirusiajai ant galvos u\u017ed\u0117tas sidabrini\u0173 cilindriuk\u0173, u\u017epildyt\u0173 va\u0161ku, apgalvis, pakau\u0161io srityje \u2013 gele\u017einis virbo formos galvos apdangalo smeigtukas, puo\u0161tas m\u0117lyno stiklo karoliuk\u0173 kabu\u010diu, ant kaklo \u2013 sidabrin\u0117 priekyje dvigubu lankeliu antkakl\u0117, ant kr\u016btin\u0117s \u2013 2 sidabrin\u0117s storagal\u0117s apyrank\u0117s ir 2 \u012fvijiniai \u017eiedai, prie juostos \u2013 nedidelis peiliukas.[16]<\/a><\/p>\n\n\n\n

Vienintelis kapinyne degintinis 24-asis kapas rastas 200\u00d7120 cm dyd\u017eio duob\u0117je. Sudeginti kauliukai \u0161var\u016bs, supilti \u012f 25 cm skersmens kr\u016bvel\u0119 vakariniame kapo duob\u0117s pakra\u0161tyje. Prie jos gul\u0117jo, matyt, \u012f audin\u012f suvyniotos trys \u017ealvarin\u0117s ilgakoj\u0117s seg\u0117s bei \u017ealvarini\u0173 \u012fvij\u0173 ir gintaro karoli\u0173 apvara. Kitos vyrui b\u016bdingos \u012fkap\u0117s i\u0161d\u0117stytos anatomine tvarka: du ietigaliai prie \u201egalv\u016bgalio\u201c, kovos peilis ir gele\u017ein\u0117 dir\u017eo dagtis \u201eant juosmens\u201c, o \u012f kap\u0105 \u012fd\u0117ta \u017eirgo galva su dvinariais \u017e\u0105slais nasruose.[17]<\/a><\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Darius Kiniulis<\/p>\n\n\n\n

Straipsnis publikuotas 2025-05-27: Skalvi\u0173 palikimas Taurag\u0117s apylink\u0117se: Grei\u017e\u0117nai, Kreiv\u0117nai, Vidgiriai<\/a><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[1]<\/a>     Asadauskas A., Grei\u017e\u0117n\u0173 plok\u0161tinis kapinynas \/\/ Archeologiniai tyrin\u0117jimai Lietuvoje 1990 ir <\/em>1991 m., t. 1, Vilnius, 1992, p. 86\u2013<\/em>89;<\/p>\n\n\n\n

[2]<\/a>     \u017dvalgom\u0173j\u0173 tyrim\u0173 apra\u0161ymas saugomas Taurag\u0117s kra\u0161to muziejuje;<\/p>\n\n\n\n

[3]<\/a>     Auksztwilkiai. Senow\u0117s Kareiwio Kapas \/\/ Naujas Til\u017e\u0117s Keleiwis, 1927–<\/em>03–<\/em>16;<\/p>\n\n\n\n

[4]<\/a>     Luko\u0161evi\u010dien\u0117 B., Ma\u017erimas E., Mockien\u0117 I., Ma\u017eosios Lietuvos atspind\u017eiai Taurag\u0117s kra\u0161te. Jonas Bicka, \u0160iauliai, 2013, p. 42;<\/p>\n\n\n\n

[5]<\/a>     \u0160im\u0117nas V., Kreiv\u0117n\u0173 kapinyno tyrin\u0117jimai \/\/ Archeologiniai tyrin\u0117jimai Lietuvoje 1996 ir 1997 m., Vilnius, 1998, p. 214\u2013<\/em>215;<\/p>\n\n\n\n

[6]<\/a>     \u0160im\u0117nas V., Kreiv\u0117n\u0173 kapinyno tyrin\u0117jimai 1998 m. \/\/ Archeologiniai tyrin\u0117jimai Lietuvoje 1998 ir 1999 m., Vilnius, 2001, p. 276\u2013<\/em>278;<\/p>\n\n\n\n

[7]<\/a>     \u0160im\u0117nas V., Vidgiri\u0173 kapinynas \/\/ Archeologiniai tyrin\u0117jimai Lietuvoje 1988 ir 1989 m., Vilnius, 1990, p. 100\u2013<\/em>101;<\/p>\n\n\n\n

[8]<\/a>     Klaip\u0117dos (Memel) kra\u0161tas nuo i\u0161tak\u0173 iki XVII am\u017eiaus, Klaip\u0117da, 2018, p. 316\u2013<\/em>317;<\/p>\n\n\n\n

[9]<\/a>     \u0160im\u0117nas V., Vidgiri\u0173 kapinynas \/\/ Archeologiniai tyrin\u0117jimai Lietuvoje 1988 ir 1989 m., Vilnius, 1990, p. 100;<\/p>\n\n\n\n

[10]<\/a>   Klaip\u0117dos (Memel) kra\u0161tas nuo i\u0161tak\u0173 iki XVII am\u017eiaus, Klaip\u0117da, 2018, p. 381;<\/p>\n\n\n\n

[11]<\/a>   \u0160im\u0117nas V., Vidgiri\u0173 kapinyno tyrin\u0117jimai 1996\u2013<\/em>1997 metais \/\/ Archeologiniai tyrin\u0117jimai Lietuvoje 1996 ir 1997 m., Vilnius, 1998, p. 217\u2013<\/em>219;<\/p>\n\n\n\n

[12]<\/a>   Klaip\u0117dos (Memel) kra\u0161tas nuo i\u0161tak\u0173 iki XVII am\u017eiaus, Klaip\u0117da, 2018, p. 338\u2013<\/em>339;<\/p>\n\n\n\n

[13]<\/a>   \u0160im\u0117nas V., Vidgiri\u0173 kapinynas \/\/ Archeologiniai tyrin\u0117jimai Lietuvoje 1988 ir 1989 m., Vilnius, 1990, p. 102;<\/p>\n\n\n\n

[14]<\/a>   \u0160im\u0117nas V., Vidgiri\u0173 kapinyno tyrin\u0117jimai 1994 metais \/\/ Archeologiniai tyrin\u0117jimai Lietuvoje 1994 ir 1995 m., Vilnius, 1996, p. 124\u2013<\/em>127;<\/p>\n\n\n\n

[15]<\/a>   Klaip\u0117dos (Memel) kra\u0161tas nuo i\u0161tak\u0173 iki XVII am\u017eiaus, Klaip\u0117da, 2018, p. 345\u2013<\/em>346;<\/p>\n\n\n\n

[16]<\/a>   \u0160im\u0117nas V., Vidgiri\u0173 kapinynas \/\/ Archeologiniai tyrin\u0117jimai Lietuvoje 1988 ir 1989 m., Vilnius, 1990, p. 102;<\/p>\n\n\n\n

[17]<\/a>   \u0160im\u0117nas V., Vidgiri\u0173 kapinynas \/\/ Archeologiniai tyrin\u0117jimai Lietuvoje 1988 ir 1989 m., Vilnius, 1990, p. 101;<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

T\u0119siame pasakojim\u0105 apie netoli Taurag\u0117s esan\u010dius senov\u0117s kapinynus, kuriuos paliko skalviai. Kas jie tokie buvo, \u201eTaurag\u0117s \u017eini\u0173\u201c skaitytojai gali su\u017einoti skaitydami pirm\u0105j\u012f \u0161ios serijos straipsn\u012f. Grei\u017e\u0117n\u0173 kapinynas 200 m \u012f \u0161iaur\u0119 nuo Oplankio yra kapinynas, kur\u012f dar 1897\u20131898 m. tyr\u0117 balt\u0173 proistor\u0117s tyrin\u0117tojas, Karaliau\u010diaus universiteto profesorius, Lietuvi\u0173 mokslo draugijos garb\u0117s narys Adalbertas Becenbergeris (Adalbert Bezzenberger, […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":10073,"comment_status":"closed","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"ngg_post_thumbnail":0},"categories":[7,13],"tags":[268,28,129,59,92,136,269],"translation":{"provider":"WPGlobus","version":"2.8.9","language":"de","enabled_languages":["lt","de","pl","lv","en","uk","ru"],"languages":{"lt":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"de":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"pl":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"lv":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"en":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"uk":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"ru":{"title":false,"content":false,"excerpt":false}}},"acf":[],"uagb_featured_image_src":{"full":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/08\/Kreivenuose-atsitiktinai-rasta-pasagine-sege-su-zalciu-galvomis.-Taurages-krasto-muziejus.-Mindaugas-Cerneckas.jpeg",681,552,false],"thumbnail":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/08\/Kreivenuose-atsitiktinai-rasta-pasagine-sege-su-zalciu-galvomis.-Taurages-krasto-muziejus.-Mindaugas-Cerneckas-300x300.jpeg",300,300,true],"medium":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/08\/Kreivenuose-atsitiktinai-rasta-pasagine-sege-su-zalciu-galvomis.-Taurages-krasto-muziejus.-Mindaugas-Cerneckas-500x405.jpeg",500,405,true],"medium_large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/08\/Kreivenuose-atsitiktinai-rasta-pasagine-sege-su-zalciu-galvomis.-Taurages-krasto-muziejus.-Mindaugas-Cerneckas.jpeg",681,552,false],"large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/08\/Kreivenuose-atsitiktinai-rasta-pasagine-sege-su-zalciu-galvomis.-Taurages-krasto-muziejus.-Mindaugas-Cerneckas.jpeg",681,552,false],"1536x1536":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/08\/Kreivenuose-atsitiktinai-rasta-pasagine-sege-su-zalciu-galvomis.-Taurages-krasto-muziejus.-Mindaugas-Cerneckas.jpeg",681,552,false],"2048x2048":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/08\/Kreivenuose-atsitiktinai-rasta-pasagine-sege-su-zalciu-galvomis.-Taurages-krasto-muziejus.-Mindaugas-Cerneckas.jpeg",681,552,false],"thumbnail-normal":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/08\/Kreivenuose-atsitiktinai-rasta-pasagine-sege-su-zalciu-galvomis.-Taurages-krasto-muziejus.-Mindaugas-Cerneckas.jpeg",681,552,false]},"uagb_author_info":{"display_name":"Redaktorius","author_link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/author\/redaktorius\/"},"uagb_comment_info":0,"uagb_excerpt":"T\u0119siame pasakojim\u0105 apie netoli Taurag\u0117s esan\u010dius senov\u0117s kapinynus, kuriuos paliko skalviai. Kas jie tokie buvo, \u201eTaurag\u0117s \u017eini\u0173\u201c skaitytojai gali su\u017einoti skaitydami pirm\u0105j\u012f \u0161ios serijos straipsn\u012f. Grei\u017e\u0117n\u0173 kapinynas 200 m \u012f \u0161iaur\u0119 nuo Oplankio yra kapinynas, kur\u012f dar 1897\u20131898 m. tyr\u0117 balt\u0173 proistor\u0117s tyrin\u0117tojas, Karaliau\u010diaus universiteto profesorius, Lietuvi\u0173 mokslo draugijos garb\u0117s narys Adalbertas Becenbergeris (Adalbert Bezzenberger,…","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10068"}],"collection":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10068"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10068\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":10075,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10068\/revisions\/10075"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/media\/10073"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10068"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10068"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10068"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}