{"id":9096,"date":"2025-02-24T11:22:03","date_gmt":"2025-02-24T09:22:03","guid":{"rendered":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/?post_type=naujienos&p=9096"},"modified":"2025-02-24T11:42:56","modified_gmt":"2025-02-24T09:42:56","slug":"trys-karo-metai-ukrainos-pasipriesinimas-rusijos-agresijai","status":"publish","type":"naujienos","link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/naujienos\/trys-karo-metai-ukrainos-pasipriesinimas-rusijos-agresijai\/","title":{"rendered":"Trys karo metai: Ukrainos pasiprie\u0161inimas Rusijos agresijai"},"content":{"rendered":"\n
\"\"
Prorusi\u0161kas karys patruliuoja gatv\u0117je vykstant kovoms tarp Rusijos ir Ukrainos paj\u0117g\u0173 \u0161alia Azovstal metalurgijos gamyklos. 2022 baland\u017eio 12 d., piet\u0173 Mariupolis, Ukraina. Rusijos karas prie\u0161 Ukrain\u0105. FOTO: REUTERS \/ SCANPIX<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Lygiai prie\u0161 trejus metus \u2013 2022 m. vasario 24 d. ryt\u0105 pasaulis pakraupo i\u0161gird\u0119s, kad putinin\u0117<\/em> Rusija u\u017epuol\u0117 savo kaimyn\u0119 Ukrain\u0105. Prasid\u0117jo tokio masto karas, kokio Europa nemat\u0117 nuo pat Antrojo pasaulinio karo laik\u0173. Ta\u010diau Rusija prad\u0117jo karo veiksmus gerokai anks\u010diau. I\u0161 ties\u0173 Rusijos karin\u0117 agresija prie\u0161 Ukrain\u0105 prasid\u0117jo dar 2014 m. vasario m\u0117n., kai prorusi\u0161kas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovi\u010dius pab\u0117go i\u0161 \u0161alies. Pastarasis spaud\u017eiamas Rusijos 2013 m. lapkri\u010dio m\u0117n. Vilniuje atsisak\u0117 pasira\u0161yti Europos S\u0105jungos ir Ukrainos asociacijos sutart\u012f. Reaguodami \u012f tai proeuropieti\u0161kai nusiteik\u0119 ukrainie\u010diai susitelk\u0117 aik\u0161t\u0117je Kyjive (aik\u0161t\u0117 \u2013 maidan<\/em> ukr.), kur reikalavo, kad Ukraina sukt\u0173 \u012f Europos, o ne Rusijos pus\u0119. Tai gavo Euromaidano<\/em> pavadinim\u0105. Rusij\u0105 palaikiusi oficialioji Ukrainos vald\u017eia kelet\u0105 m\u0117nesi\u0173 \u017eiauriomis priemon\u0117mis band\u0117 numal\u0161inti pilie\u010di\u0173 pasiprie\u0161inim\u0105. 2014 m. vasario m\u0117nes\u012f vald\u017eios paj\u0117gos nu\u017eud\u0117 daugiau kaip \u0161imt\u0105 protestuotoj\u0173, ta\u010diau kit\u0173 tai nei\u0161g\u0105sdino, bet prie\u0161ingai \u2013 \u012fkv\u0117p\u0117 revoliuciniu b\u016bdu nuversti rusams parsidavusi\u0105 \u0161alies vadovyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Rusai 2014 m. vasario pabaigoje u\u017egrob\u0117 Ukrainos teritorijas \u2013 Krym\u0105 ir Sevastopol\u012f ir jas okupavo. Nuo kovo m\u0117nesio prisidengdami vietini\u0173 gyventoj\u0173 sukilimu Rusija prad\u0117jo kit\u0173 Ukrainos sri\u010di\u0173 \u2013 Donecko ir Lugansko u\u017egrobim\u0105 ir j\u0173 teritorijoje suk\u016br\u0117 fiktyvias valstybes \u2013 LLR ir DLR. Ukrainos kariuomen\u0117 ir i\u0161 savanori\u0173 suformuoti batalionai prad\u0117jo taip vadinam\u0105 antiteroristin\u0119 operacij\u0105, per kuri\u0105 iki 2014 m. rugpj\u016b\u010dio m\u0117n. i\u0161vadavo \u017eenkli\u0105 dal\u012f Lugansko ir Donecko sri\u010di\u0173. Rusai 2014 m. liepos m\u0117n. numu\u0161\u0117 keleivin\u012f Malaizijos avialinij\u0173 l\u0117ktuv\u0105 su 298 \u017emon\u0117mis, kurie visi \u017euvo. 2014 m. rugpj\u016b\u010dio m\u0117n. \u012f Ukrain\u0105 \u012fsiver\u017eusios Rusijos reguliariosios paj\u0117gos prie Ilovaisko sumu\u0161\u0117 ukrainie\u010dius. Vakar\u0173 \u0161alys (JAV, Vokietija ir Pranc\u016bzija) su Rusija pasira\u0161\u0117 paliaub\u0173 \u2013 vadinam\u0105 Minskas 1<\/em> susitarim\u0105, kurio Rusija nesilaik\u0117. Vykstant Ukrainos ir Rusijos kautyn\u0117ms prie Debalcev\u0117s 2015 m. sausio m\u0117n. Vakar\u0173 \u0161alys ir Rusija pasira\u0161\u0117 nauj\u0105 paliaub\u0173 susitarim\u0105 vadinam\u0105 Minskas 2<\/em>. Vienas i\u0161 didvyri\u0161kiausi\u0173 \u0161io karo veiksm\u0173 etapo epizod\u0173 \u2013 Donecko oro uosto gynyba, kuri ukrainie\u010diai gyn\u0117 nuo 2014 m. baland\u017eio iki 2015 m. sausio m\u0117n.<\/p>\n\n\n\n

Nuo 2015 m. vasario iki 2022 m. vasario m\u0117nesi\u0173 vyko pozicin\u0117s kautyn\u0117s Dombase (taip vadinamos Ukrainos Lugansko ir Donecko sritys). 2021 m. pavasar\u012f Rusija prad\u0117jo telkti \u017eenklias karines paj\u0117gas prie Ukrainos sien\u0173 prisidengdama kariniais mokymais. Jiems pasibaigus dalis paj\u0117g\u0173 buvo atitraukta, ta\u010diau sunkioji technika palikta. 2021 m. ruden\u012f Rusija v\u0117l prad\u0117jo telkti paj\u0117gas prie Ukrainos sienos. Vakar\u0173 \u0161alys band\u0117 der\u0117tis su Rusija, bet pastaroji pateik\u0117 ultimatum\u0105 \u2013 NATO turi sugr\u012f\u017eti prie 1997 m. sien\u0173 \u2013 tai reik\u0161t\u0173 pasitraukti i\u0161 Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, \u010cekijos, Slovakijos, Vengrijos, Rumunijos, Bulgarijos, Slov\u0117nijos, Kroatijos, Juodkalnijos, \u0160iaur\u0117s Makedonijos ir Albanijos. Su tuo Vakarai negal\u0117jo sutikti ir derybos nutr\u016bko.<\/p>\n\n\n\n

2022 m. vasario 24 d. Rusija paskelb\u0117 vykdanti taip vadinam\u0105 ,,speciali\u0105j\u0105 karin\u0119 operacij\u0105\u201c Ukrainoje. T\u0105 dien\u0105 Rusija prad\u0117jo atvir\u0105, plataus m\u0105sto agresij\u0105 prie\u0161 Ukrain\u0105, smog\u0117 Ukrainos miestams, oro uostams, strateginiams ir kariniams objektams raket\u0173 ir bomb\u0173 sm\u016bgius. \u012e Ukrainos teritorij\u0105 keliomis kryptimis (pietuose i\u0161 okupuoto Krymo Chersono ir Mariupolio miest\u0173 link, rytuose i\u0161 okupuot\u0173 Donecko ir Lugansko sri\u010di\u0173 teritorij\u0173, taip pat rytuose i\u0161 Rusijos teritorijos link Ukrainos miest\u0173 Charkivo ir Sum\u0173, \u0161iaur\u0117s rytuose i\u0161 Rusijos link \u010cernigovo ir \u0161iaur\u0117je i\u0161 Baltarusijos link Ukrainos sostin\u0117s Kyjivo. Rusai tik\u0117josi per kelet\u0105 dien\u0173 u\u017eimti Kyjiv\u0105 ir vis\u0105 Ukrain\u0105.)<\/p>\n\n\n\n

Ukrainie\u010diai maksimalias pastangas sutelk\u0117 sostin\u0117s Kyjivo gynybai. Sunaikino prie Kyjivo esan\u010dio Gostomelio oro uoste i\u0161silaipinus\u012f rus\u0173 desant\u0105. S\u0117kmingai naikino keliasde\u0161imt kilometr\u0173 Kyjivo link i\u0161sit\u0119susi\u0105 rus\u0173 karin\u0119 kolon\u0105. S\u0117kmingi ukrainie\u010di\u0173 veiksmai privert\u0117 rusus po pusantro m\u0117nesio \u012fnirting\u0173 kautyni\u0173 pasitraukti nuo Kyjivo, \u010cernigovo ir Sum\u0173. I\u0161 rus\u0173 i\u0161vaduotose vietov\u0117se rasti rus\u0173 vykdyto masinio civili\u0173 gyventoj\u0173 genocido vykdymo faktai (Bu\u010dia, Irpin\u0117).<\/p>\n\n\n\n

Kituose frontuose, ukrainie\u010diams taip s\u0117kmingai nesisek\u0117. Piet\u0173 kryptyje, rusai persik\u0117l\u0117 per Dniepr\u0105 ir u\u017e\u0117m\u0117 Ukrainos srities miest\u0105 Cherson\u0105 ir beveik vis\u0105 srit\u012f bei priart\u0117jo prie svarbaus uosto ir srities centro Mykolajivo. Kita rus\u0173 grupuot\u0117 apsiaut\u0117 Mariupolio miest\u0105. D\u0117l jo vyko kautyn\u0117s nuo 2022 m. kovo iki gegu\u017e\u0117s. Rusai barbari\u0161kai ap\u0161aud\u0117 ir bombardavo civili\u0173 gyventoj\u0173 namus, manoma, kad Mariupolio apsiausties metu \u017euvo keliasde\u0161imt t\u016bkstan\u010di\u0173 taiki\u0173 gyventoj\u0173. Ypa\u010d rezonansinis atvejis \u2013 Mariupolio dramos teatro subombardavimas, kurio r\u016bsiuose \u017euvo \u0161imtai civili\u0173 gyventoj\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Ukrainie\u010diai apgyn\u0117 antr\u0105 pagal didum\u0105 \u0161alies miest\u0105 Charkiv\u0105, neleido rus\u0173 desantui i\u0161silaipinti Odesoje. 2022 m. baland\u017eio m\u0117n. pasiek\u0117 didel\u0119 psichologin\u0119 pergal\u0119 \u2013 paskandino rus\u0173 Juodosios j\u016bros laivyno flagman\u0105 \u2013 kreiser\u012f ,,Maskva\u201c.<\/p>\n\n\n\n

Ukrainie\u010diams labai prad\u0117jo tr\u016bkti amunicijos ir ginkl\u0173. Vakar\u0173 \u0161alys reaguodamos \u012f Rusijos agresij\u0105 prie\u0161 suvereni\u0105 Ukrainos valstyb\u0119, \u0161iai prad\u0117jo teikti karin\u0119 param\u0105 palengva didindamos apimtis. Nors per 2022 m. vasar\u0105 rusai u\u017e\u0117m\u0117 vis\u0105 Lugansko (ukrainie\u010diai sukaust\u0117 didel\u0119 rus\u0173 kari\u0173 grupuot\u0119 kautyn\u0117se prie Severodonecko ir Lisi\u010diansko miest\u0173) bei didel\u0119 dal\u012f Donecko ir Charkivo sri\u010di\u0173, ta\u010diau fronto linij\u0105 ukrainie\u010diams 2022 m. rugpj\u016bt\u012f pavyko stabilizuoti, o t\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 rugs\u0117jo m\u0117n. pereiti \u012f kontrpuolim\u0105 Charkivo srityje, o spalio m\u0117n. Chersono srityje. Ukrainie\u010diai i\u0161vadavo vis\u0105 Charkivo srit\u012f ir dal\u012f Chersono srities iki Dniepro up\u0117s (su Chersono miestu). I\u0161vaduotame Charkivo srities Iziumo mieste atrastos masin\u0117s Ukrainos pilie\u010di\u0173 kapaviet\u0117s. Rusai 2022 m. rugs\u0117jo m\u0117n. prad\u0117jo dalin\u0119 mobilizacij\u0105, o nuo spalio m\u0117n. prad\u0117jo masi\u0161kai ap\u0161audyti Ukrainos energetikos objektus.<\/p>\n\n\n\n

Nuo 2022 m. rudens iki 2023 m. pavasario kautasi d\u0117l Bachmuto miesto Donecke. Kautyni\u0173 metu miestas buvo visi\u0161kai sugriautas. Miesto \u0161turme pla\u010diai dalyvavo priva\u010dios karin\u0117s bendrov\u0117s ,,Vagner\u201c kovotojai. 2023 met\u0173 vasaros prad\u017eioje Ukraina su naujai suformuotais kariniais daliniais ir naujai gauta ginkluote i\u0161 Vakar\u0173, paband\u0117 surengti naujus kontrpuolimus. Rusija i\u0161 anksto gavusi j\u0173 planus, susprogdino Dniepro up\u0117s Kachovkos hidroelektrin\u0117s u\u017etvank\u0105, buvo katastrofi\u0161kai u\u017etvindyti dideli sausumos plotus su gyvenviet\u0117mis, \u017euvo \u017emon\u0117s, buvo padaryta did\u017eiul\u0117 ekologin\u0117 \u017eala. Ukrainos paj\u0117gos pasiek\u0117 nedidelius teritorinius laim\u0117jimus Zapori\u017e\u0117s srityje ir aplink sugriaut\u0105 Bachmuto miest\u0105 Donecko srityje. Rusai prad\u0117jo masi\u0161kai ap\u0161audyti Ukrainos teritorij\u0105 i\u0161 Irano gautais dronais \u201e\u0161ahedais\u201c. Taip pat ir Ukraina prad\u0117jo dronais masi\u0161kai ap\u0161audyti Rusijos karinius objektus. Ukraina pasiek\u0117 pergal\u0119 Juodojoje j\u016broje: naudodama j\u016brinius dronus i\u0161st\u016bm\u0117 i\u0161 vakarin\u0117s j\u016bros dalies rus\u0173 laivus (dal\u012f j\u0173 nuskandino) ir taip nutrauk\u0117 savo uost\u0173 blokad\u0105.<\/p>\n\n\n\n

2023 m. ruden\u012f, JAV vidurio kadencijos rinkimuose Atstov\u0173 r\u016bmuose laim\u0117jus daugum\u0105 respublikonams, kelet\u0105 m\u0117nesi\u0173 nutr\u016bko Amerikos paramos teikimas. Tai labai apsunkino situacij\u0105 fronte, nes Ukrainai labai tr\u016bko amunicijos, o Europos s\u0105junginink\u0173 parama buvo nepakankama. 2023-2024 met\u0173 \u017eiem\u0105 buvo labai sunki Ukrainos situacija fronte. Nuo 2023 m. spalio iki 2024 m. vasario vyko kautyn\u0117s d\u0117l Donecko srityje esan\u010dio Avdijivkos miesto. Po jo u\u017e\u0117mimo rusai pajud\u0117jo keliasde\u0161imt kilometr\u0173 \u012f Ukrainos teritorij\u0105. Tik 2024 m. pavasar\u012f atnaujinus pagalbos teikim\u0105 i\u0161 JAV ir padidinus europin\u0119, v\u0117l pavyko stabilizuoti fronto linij\u0105 Donbase. Gegu\u017e\u0117s m\u0117n. rusai prad\u0117jo nauj\u0105 puolim\u0105 i\u0161 Rusijos Charkivo miesto kryptimi. Vasaros prad\u017eioje ukrainie\u010diai situacij\u0105 stabilizavo, o 2024 m. rugpj\u016b\u010dio m\u0117n. s\u0117kmingai \u012fsiver\u017e\u0117 \u012f Rusijos federacijos Kursko srit\u012f ir u\u017e\u0117m\u0117 nema\u017e\u0105 teritorij\u0105. Rusija, siekdama i\u0161stumti ukrainie\u010dius i\u0161 savo \u0161alies, permet\u0117 kariuomen\u0119 i\u0161 fronto Ukrainoje, ta\u010diau visi\u0161kai i\u0161stumti ukrainie\u010di\u0173 nepavyko. 2024 m. ruden\u012f prasid\u0117j\u0119s rus\u0173 puolimas 2025 m. \u017eiem\u0105 ukrainie\u010di\u0173 pastangomis buvo sul\u0117tintas, nors \u0161iuo metu fronte iniciatyv\u0105 vis dar turi Rusij\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Rusai viso \u0161io karo metu vykd\u0117 ir vykdo karo nusikaltimus: raketomis ir bombomis ap\u0161audo civilinius objektus Ukrainoje \u2013 ligonines, mokyklas, vaik\u0173 dar\u017eelius, socialin\u0117s globos \u012fstaigas, daugiabu\u010dius gyvenamuosius namus, prekybos centrus, taiki\u0173 gyventoj\u0173 susitelkimo vietas. Rusijos kariai neretai nu\u017eudo \u012f nelaisv\u0119 paimtus ukrainie\u010di\u0173 karius. Rusai labai \u017eiauriai elgiasi okupuotose Ukrainos teritorijose jiems nepakl\u016bstantiems Ukrainos pilie\u010diais \u2013 jiems neteikiama medicinin\u0117 pagalba, nemokamos socialin\u0117s i\u0161mokos ir pensijos, i\u0161 j\u0173 atimama nuosavyb\u0117. Ukrainie\u010diai suimami, kankinami, nu\u017eudomi. Vaikai grobiami ir prievarta i\u0161ve\u017eami \u012f Rusij\u0105, kur stengiamasi juos i\u0161dresiruoti tapti rusais.<\/p>\n\n\n\n

Pasaulio tvarka, kuri sukurta po Antrojo pasaulinio karo siekiant, kad daugiau tokio m\u0105sto karai nekilt\u0173, buvo paremta taisykl\u0117mis ir vertyb\u0117mis. Kur buvo \u012fdiegti sien\u0173 nelie\u010diamumo principai bei taut\u0173 apsisprendimo teis\u0117s gerbimas: ta tvarka Rusijos buvo sugriauta. Rusija neturi i\u0161 \u0161io nei\u0161provokuoto karine agresija \u012fvykdyto nusikaltimo i\u0161eiti nenubausta ir neatlyginusi Ukrainai ir demokratiniam pasauliui padarytos \u017ealos. Jeigu to nebus \u2013 Europos ir pasaulio laukt\u0173 li\u016bdna ateitis.<\/p>\n\n\n\n

Tekst\u0105 pareng\u0117 Tremties ir rezistencijos muziejaus vyr. muziejininkas Raimondas Matemaitis<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n