{"id":2441,"date":"2021-08-17T10:08:20","date_gmt":"2021-08-17T08:08:20","guid":{"rendered":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/?post_type=naujienos&#038;p=2441"},"modified":"2021-08-17T10:09:06","modified_gmt":"2021-08-17T08:09:06","slug":"lrt-lt-straipsnis-apie-tremties-ir-rezistencijos-muzieju-ir-ten-saugomas-siurpa-keliancias-taurages-istorijos-paslaptis","status":"publish","type":"naujienos","link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/naujienos\/lrt-lt-straipsnis-apie-tremties-ir-rezistencijos-muzieju-ir-ten-saugomas-siurpa-keliancias-taurages-istorijos-paslaptis\/","title":{"rendered":"LRT.LT straipsnis apie Tremties ir rezistencijos muziej\u0173 ir ten saugomas \u0161iurp\u0105 kelian\u010dias Taurag\u0117s istorijos paslaptis"},"content":{"rendered":"\n<p><strong>Patricija Kilminavi\u010dien\u0117, LRT.lt<\/strong>  <\/p>\n\n\n\n<p>Buvusioje NKVD b\u016bstin\u0117je Taurag\u0117je \u012fsik\u016br\u0119 tremtini\u0173 ir politini\u0173 kan\u010di\u0173 namai, dabar jau pervadinti tiesiog Tremties ir rezistencijos muziejumi, gali papasakoti toki\u0173 istorij\u0173, kad oda pa\u0161iurpt\u0173 ir plaukai piestu pasistot\u0173. \u010cia kal\u0117j\u0119 partizanai ir niekuo d\u0117ti \u017emon\u0117s susid\u016br\u0117 su ne\u012fsivaizduojamu \u017eiaurumu ir ant\u017emogi\u0161kumu. I\u0161tv\u0117r\u0119 sunkiai pakeliamus tardymus ir ilgus tremties metus Sibire, \u012f Taurag\u0119 gr\u012f\u017e\u0119 \u017emon\u0117s suve\u017e\u0117 \u010dia visus savo prisiminimus \u2013 ir skausm\u0105, ir netektis, ir vilt\u012f.<\/p>\n\n\n\n<p><em>Jau tre\u010dius metus i\u0161 eil\u0117s portalo LRT.lt \u017eurnalistai ir fotografai vasar\u0105 i\u0161keliauja \u012f \u017eurnalistin\u0119 ekspedicij\u0105 \u201eAplink Lietuv\u0105\u201c. \u0160iose \u012fdomiose kelion\u0117se atrandama unikali\u0173 \u017emoni\u0173 ir i\u0161skirtini\u0173 j\u0173 istorij\u0173, k\u016brybi\u0161k\u0173 versl\u0173 ir auk\u0161tyn kojomis apverst\u0173 gyvenim\u0173, \u012fsp\u016bding\u0173 muziej\u0173 ir gamtos perl\u0173. Visomis \u0161iomis istorijomis dalijam\u0117s su skaitytojais LRT.lt portale! \u017dinote viet\u0105 ar \u017emones, kuriuos tur\u0117t\u0173 aplankyti m\u016bs\u0173 komanda? Ra\u0161ykite pasi\u016blymus el. pa\u0161to adresu pasidalink@lrt.lt!<\/em><\/p>\n\n\n\n<p><strong>Kan\u010di\u0173 namai virto muziejumi<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Kaip LRT.lt pasakojo Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejinink\u0117 Au\u0161ra Norvilien\u0117, tauragi\u0161kiai \u0161i\u0105 viet\u0105 vadina \u0160ubertine. Tarpukariu, 1936 metais, Taurag\u0117je gyveno vokietis pavarde \u0160ubertas. Jis ir pasistat\u0117 nam\u0105, kuris v\u0117liau virto kal\u0117jimu. Jo l\u016bkestis buvo vir\u0161utiniuose auk\u0161tuose gyventi su \u0161eima, o apa\u010dioje tur\u0117jo b\u016bti \u012fkurtos jo dirbtuv\u0117s, vyras nor\u0117jo ten gaminti baldus, o tam reik\u0117jo nema\u017eai vietos.<\/p>\n\n\n\n<p>Ta\u010diau, at\u0117jus karui ir antrajai soviet\u0173 okupacijai, \u0160ubertas su \u0161eima pasitrauk\u0117 \u012f Vokietij\u0105. Vis d\u0117lto pavadinimas namui prilipo visam laikui \u2013 net ir dabar vietiniai tauragi\u0161kiai niekaip kitaip \u0161io namo nevadina, tik \u0160ubertine.<\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image\"><img src=\"https:\/\/www.lrt.lt\/img\/2021\/08\/06\/1026600-386708-756x425.jpg\" alt=\"Tremties ir rezistencijos muziejus\" title=\"Tremties ir rezistencijos muziejus\"\/><figcaption>Tremties ir rezistencijos muziejus \/ E. Bla\u017eevi\u010d\/LRT<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<p>Sovietams \u0161is namas pasirod\u0117 labai patogus, tod\u0117l pasisavino j\u012f ir \u012fk\u016br\u0117 NKVD kal\u0117jim\u0105. Vir\u0161utiniai auk\u0161tai buvo skirti tardymams, o r\u016bsyje \u2013 kameros. Nuo 1944 iki 1954 pastatas tarnavo patiems baisiausiems tikslams.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201e\u017dmon\u0117s, kurie \u010dia buvo kalinami, kankinami, i\u0161tremti \u012f Sibir\u0105, ten atlaik\u0117 visas negandas, sugr\u012f\u017eo \u012f Lietuv\u0105, \u012f Taurag\u0119 ir prisiek\u0117 \u012fkurti \u010dia muziej\u0173. Muziejus \u010dia buvo \u012fkurtas 1997 metais\u201c, \u2013 pasakojo A. Norvilien\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Tremtyje laik\u0117si \u012fsikib\u0119 religijos ir lietuvyb\u0117s<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Muziejuje galima pamatyti, k\u0105 politiniai tremtiniai, sugr\u012f\u017e\u0119 i\u0161 at\u0161iauraus Sibiro, parsive\u017e\u0117 namo. Muziejinink\u0117 atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad itin daug eksponat\u0173 yra susij\u0119 su religija.<\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image\"><img src=\"https:\/\/www.lrt.lt\/img\/2021\/08\/06\/1026592-933706-756x425.jpg\" alt=\"Tremties ir rezistencijos muziejus\" title=\"Tremties ir rezistencijos muziejus\"\/><figcaption>Tremties ir rezistencijos muziejus \/ E. Bla\u017eevi\u010d\/LRT nuotr.<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<p>\u201eM\u016bs\u0173 \u017emon\u0117s buvo tikintys. Kry\u017eiai, nutrintos maldaknyg\u0117s, savo j\u0117gomis padaryti smilkintuvai i\u0161 konserv\u0173 d\u0117\u017eu\u010di\u0173, rankomis pagamintas tabernakulis, kuriame laikydavo \u0161vent\u0105 komunij\u0105. I\u0161 metalo netgi i\u0161lieti \u0161vent\u0173j\u0173 paveikslai, med\u017eio dro\u017einiai. Tai tikrai ai\u0161kiai rodo, kad malda, tik\u0117jimas m\u016bs\u0173 \u017emon\u0117ms dav\u0117 didel\u0119 stipryb\u0119\u201c, \u2013 d\u0117st\u0117 A. Norvilien\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p>\u012e Sibir\u0105 i\u0161tremtiems tautie\u010diams nek\u0105 ma\u017eiau buvo svarbi meil\u0117 Lietuvai \u2013 parsive\u017etuose eksponatuose gausu \u0161alies simboli\u0173. \u017dmon\u0117s pie\u0161davo Lietuvos kunigaik\u0161\u010dius, slap\u010dia u\u017eantyje saugodavo trispalv\u0119, siuvin\u0117davo servet\u0117les \u017euvies a\u0161akomis, ant kuri\u0173 pavaizduotas Gedimino bok\u0161tas, Vytis ir kiti svarb\u016bs simboliai. Tiesa, tarp parsive\u017et\u0173 daikt\u0173 taip pat galima rasti politini\u0173 kalini\u0173 numeri\u0173.<\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image\"><img src=\"https:\/\/www.lrt.lt\/img\/2021\/08\/06\/1026599-251667-756x425.jpg\" alt=\"Tremties ir rezistencijos muziejus\" title=\"Tremties ir rezistencijos muziejus\"\/><figcaption>Tremties ir rezistencijos muziejus \/ E. Bla\u017eevi\u010d\/LRT nuotr.<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<p><strong>\u017dymiausias Taurag\u0117s partizanas, tur\u0117j\u0119s li\u016bto dr\u0105s\u0105 ir \u0161ird\u012f<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Pats \u017eymiausias Taurag\u0117s kra\u0161to partizanas \u2013 Leonas Laurinskas \u2013 muziejuje turi savo atskir\u0105 garb\u0117s kampel\u012f. Kaip pasakojo A. Norvilien\u0117, jis, b\u016bdamas 19 met\u0173, u\u017esira\u0161\u0117 \u012f partizan\u0173 gretas ir pasirinko Li\u016bto slapyvard\u012f. O jis li\u016btas buvo ne tik pagal i\u0161vaizd\u0105, savo ilgus gra\u017eius plaukus, bet ir charakter\u012f.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eJis tur\u0117jo ir li\u016bto \u0161ird\u012f, ir li\u016bto dr\u0105s\u0105. Kov\u0117si ne vienoje kovoje, buvo su\u017eeistas \u012f koj\u0105, d\u0117l to liko luo\u0161as visam gyvenimui. Surastas po egle, kur i\u0161buvo ilgai be s\u0105mon\u0117s, galiausiai i\u0161sikapst\u0117, pagijo. D\u0117l savo nenurimstan\u010dio charakterio Taurag\u0117s enkav\u0117dist\u0173 buvo labiausiai gaudomas. I\u0161 mamos jie buvo ir karv\u0119 at\u0117m\u0119, kad j\u012f grei\u010diau parklupdyt\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p>Galiausiai j\u012f \u012fviliojo \u012f pasal\u0105. Su\u017eeistas jis prarado ry\u0161\u012f su savo b\u016briu, buvusiais draugais, nor\u0117jo u\u017emegzti kontakt\u0105 su partizanais. Kaip \u017einoma, tuo laikotarpiu strib\u0173 tikrai netr\u016bko. Pasinaudoj\u0119 ta silpnumo akimirka, kad jis ne\u017einojo, kas jie tokie, stribai prisistat\u0117 kaip kitos apygardos partizanai, pasi\u016bl\u0117 susitikti su j\u0173 vadu atitinkamoje vietoje. Jis at\u0117j\u0119s to vado nerado, sak\u0117, kad laukia kitoje vietoje. Bet j\u012f pavai\u0161ino saldainiais, kurie buvo paveikti cheminiu preparatu \u201eNeptun 12\u201c. Tai tokie migdomieji. Jais pasivai\u0161in\u0119s jis u\u017emigo, o kai pabudo, pajuto, kad rankos ir kojos supan\u010diotos spygliuota viela\u201c, \u2013 kalb\u0117jo A. Novilien\u0117.<\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image\"><img src=\"https:\/\/www.lrt.lt\/img\/2021\/08\/06\/1026631-34593-756x425.jpg\" alt=\"Au\u0161ra Norvilien\u0117\" title=\"Au\u0161ra Norvilien\u0117\"\/><figcaption>Au\u0161ra Norvilien\u0117 \/ E. Bla\u017eevi\u010d\/LRT nuotr.<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<p>Ji teig\u0117, kad partizanas buvo kankintas, gavo ir si\u016blym\u0105 bendradarbiauti, ta\u010diau jo atsisak\u0119s buvo i\u0161tremtas \u012f Sibir\u0105. Galiausiai i\u0161 jo sugr\u012f\u017e\u0119s L. Laurinskas v\u0117l \u012fsiliejo \u012f disident\u0173 gretas ir vis tiek nenurimo, kad ir kiek kan\u010di\u0173 teko patirti. 1988 metais jis atvyko \u012f Vilni\u0173, kur buvo minima Bir\u017eelio 14-oji, Tr\u0117mim\u0173 diena. I\u0161 Taurag\u0117s jis atsive\u017e\u0117 pasisi\u016bt\u0105 Lietuvos trispalv\u0119 ir j\u0105 i\u0161k\u0117l\u0117 prie Katedros.<\/p>\n\n\n\n<p>Jo paties \u017eod\u017eiais remiantis, kai \u017emon\u0117s pamat\u0117 i\u0161kelt\u0105 trispalv\u0119, puol\u0117 j\u0105 bu\u010diuoti, verkti i\u0161 d\u017eiaugsmo \u2013 L. Laurinskas buvo bene pirmasis, i\u0161dr\u012fs\u0119s vie\u0161ai i\u0161kelti \u0161alies v\u0117liav\u0105. \u201e\u017dinoma, jis buvo suimtas vadinam\u0173j\u0173 milicinink\u0173, bet jau buvo 1988 metai, Gorba\u010diovo laikai, bir\u017eelio 3 dien\u0105 \u012fkurtas S\u0105j\u016bdis, tai j\u012f t\u0105 pat\u012f vakar\u0105 ir paleido\u201c, \u2013 teig\u0117 muziejinink\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p>Devyniolikos met\u0173 tap\u0119s partizanu L. Laurinskas nugyveno i\u0161ties \u012fdom\u0173 ir spalving\u0105 gyvenim\u0105. Jis sulauk\u0117 ir nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo, dalyvavo 1991-\u0173j\u0173 sausio 13-osios kovoje. U\u017e tai buvo prezidento Valdo Adamkaus apdovanotas Vy\u010dio Kry\u017eiaus tre\u010diojo laipsnio ordinu ir vardiniu ginklu. Apskritai partizanas u\u017e savo veikl\u0105 buvo \u012fvertintas ne vienu apdovanojimu. Jis mir\u0117 2013 metais.<\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image\"><img src=\"https:\/\/www.lrt.lt\/img\/2021\/08\/06\/1026606-735309-756x425.jpg\" alt=\"Tremties ir rezistencijos muziejus\" title=\"Tremties ir rezistencijos muziejus\"\/><figcaption>Tremties ir rezistencijos muziejus \/ E. Bla\u017eevi\u010d\/LRT nuotr.<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<p><strong>I\u0161 skudur\u0173 suaud\u0117 tautin\u012f kostium\u0105<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Dar vienas \u012fdomus eksponatas Tremties ir rezistencijos muziejuje \u2013 tautinis kostiumas. Kuo jis ypatingas? Kostiumas priklaus\u0117 Tverijon\u0173 \u0161eimai, su trimis vaikais i\u0161tremtai \u012f Sibir\u0105 de\u0161im\u010diai met\u0173. Anot A. Norvilien\u0117s, \u0161eimos galvos \u2013 t\u0117vas ir motina \u2013 buvo i\u0161ties k\u016brybingi \u017emon\u0117s.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eSibire jau tada mama vaikus puo\u0161\u0117 tautiniais r\u016bbais. Dukt\u0117 Genovait\u0117 susi\u017ead\u0117jo, tod\u0117l mama sugalvojo jai vestuvi\u0173 proga sukurpti \u012fsp\u016bding\u0105 kostium\u0105. Genovait\u0117 su mama eidavo valyti traukini\u0173 vagon\u0173 vyrams skirtais skudurais. Tai juos moterys pasi\u0117musios i\u0161siardydavo, o mama i\u0161 t\u0173 si\u016bl\u0173 suausdavo juosteles ir jas gra\u017eiai susiuvusi suk\u016br\u0117 dukrai tuoktuvi\u0173 kostium\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>Su juo Genovait\u0117 tek\u0117jo 1957 metais. Kai jau paleido juos i\u0161 Sibiro, \u0161\u012f kostium\u0105 parsive\u017e\u0117 \u012f Taurag\u0119 ir padovanojo muziejui. Tai \u0161iam kostiumui daugiau met\u0173 negu mums\u201c, \u2013 pasakojo pa\u0161nekov\u0117.<\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image\"><img src=\"https:\/\/www.lrt.lt\/img\/2021\/08\/06\/1026616-490184-756x425.jpg\" alt=\"Tremties ir rezistencijos muziejus\" title=\"Tremties ir rezistencijos muziejus\"\/><figcaption>Tremties ir rezistencijos muziejus \/ E. Bla\u017eevi\u010d\/LRT nuotr.<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<p><strong>Tokio nu\u017emon\u0117jimo netur\u0117jo net pats Hitleris<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Kaip ji teig\u0117 LRT.lt, i\u0161 tremtini\u0173 istorij\u0173 galima i\u0161girsti, kad ir pa\u010di\u0173 rus\u0173 kareivi\u0173 b\u016bta \u012fvairi\u0173. Vieni buvo labai \u017eiaur\u016bs, ne\u017emoni\u0161ki. \u201eYra istorija, kuri\u0105 pasakojo tauragi\u0161kis. Jis buvo i\u0161tremtas \u012f Magadan\u0105. &lt;&#8230;&gt; Buvo ve\u017eamas du m\u0117nesius traukiniu, paskui \u2013 bar\u017ea. Ir dar dvi paras jie buvo ve\u017eami sunkve\u017eimiais, \u012f priekab\u0105 tur\u0117jo sulipti, kiek tik telpa \u017emoni\u0173. Sulipo jie kaip silk\u0117s statin\u0117je. Ir buvo komanda \u201es\u0117sti\u201c. O kaip s\u0117sti, jeigu n\u0117ra vietos? Tai ir s\u0117do: kas kam ant peties, kam ant keli\u0173. Ir taip juos ve\u017e\u0117 dvi paras.<\/p>\n\n\n\n<p>Kareiviai sustodavo d\u0117l savo gamtini\u0173 reikal\u0173 ar pavalgyti, o jiems pakilti neleido. Tai tauragi\u0161kis ir atsimena, kad tas dvi paras jie buvo priversti visus gamtinius reikalus daryti ant peties, ant keli\u0173. Sak\u0117, kad tokio nu\u017emon\u0117jimo netur\u0117jo net pats Hitleris\u201c, \u2013 d\u0117st\u0117 A. Norvilien\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p>Ta\u010diau kita moteris pasakojo, kad kai jau at\u0117jo j\u0173 ve\u017eti \u012f Sibir\u0105 rus\u0173 kariai, patys pasi\u016bl\u0117 pasipjauti kiaul\u0119, pasis\u016bdyti ir ve\u017etis vis\u0105 statin\u0119, pasiimti kelis mai\u0161us bulvi\u0173, jeigu yra j\u0117g\u0173 dirbti, leido pasiimti ir \u012franki\u0173 medienai apdirbti.<\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image\"><img src=\"https:\/\/www.lrt.lt\/img\/2021\/08\/06\/1026605-810064-756x425.jpg\" alt=\"Tremties ir rezistencijos muziejus\" title=\"Tremties ir rezistencijos muziejus\"\/><figcaption>Tremties ir rezistencijos muziejus \/ E. Bla\u017eevi\u010d\/LRT nuotr.<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<p>\u201eJie pasid\u0117jo \u0161autuvus, pad\u0117jo t\u0105 m\u0117s\u0105 sus\u016bdyti ir \u012f statin\u0119 sud\u0117ti, \u012fkelti \u012f vagon\u0105. Jame jie v\u0117liau ir s\u0117d\u0117jo ant tos statin\u0117s. I\u0161 prad\u017ei\u0173 norma buvo tik 10 kilogram\u0173 \u017emogui, bet sak\u0117 nebijoti, nes niekas nesvers t\u0173 mai\u0161\u0173. Tai \u0161it\u0173 \u017emoni\u0173 prisiminimai neigia kit\u0173 prisiminimus. Ir sak\u0117 tie rus\u0173 kareiviai: \u201eNebijokit, ne mirti va\u017eiuojat, o gyventi.\u201c J\u0173 \u0161eima buvo i\u0161tremta \u012f Zymos miest\u0105 Irkutske, tai gegu\u017e\u0117s m\u0117nes\u012f nuvyk\u0119 jie prad\u0117jo statytis nam\u0105, o ruden\u012f jau jame apsigyveno. Ten \u017eem\u0117 gera, derli\u0173 po kelis kartus per metus nuimdavo. Jos vyras ir mokslus baig\u0117. \u0160tai kaip i\u0161siskyr\u0117 likimai\u201c, \u2013 kalb\u0117jo muziejinink\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Kalinius kankindavo vis\u0105 nakt\u012f<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Nusileidus \u012f r\u016bs\u012f, muziejaus lankytojus pasitinka gana tikrovi\u0161kai atrodantis NKVD tardytojo manekenas, su sve\u010diais kalbantis lietuvi\u0161kai \u2013 \u010dia galima i\u0161bandyti savo kailiu, k\u0105 tur\u0117jo patirti tardomi kaliniai.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eKoki\u0105 \u010dia v\u0117l \u0161iuk\u0161l\u0119 atvedei? Na, prieik. Vardas? T\u0117vo vardas? Gimimo metai? Kur gim\u0119s? Ai\u0161kiai kalb\u0117k! Kod\u0117l esi \u010dia?\u201c \u2013 pris\u0117dus prie\u0161ais netikr\u0105 enkav\u0117dist\u0105, \u0161is prabyla \u0161iurpiu ir grie\u017etu balsu. O lempa taip spigina \u012f akis, kad aplink nieko nesimato.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eDar kart\u0105 gra\u017eiuoju pra\u0161au, nuo\u0161ird\u017eiai papasakok apie savo nusikaltimus taryb\u0173 vald\u017eiai. Galb\u016bt tau su\u0161velnins bausm\u0119. Ar pa\u017e\u012fsti Petr\u0105? Kaip nepa\u017e\u012fsti? Meluoji! Kas sveikinosi prie ba\u017eny\u010dios altoriaus per apeigas? Pamir\u0161ai? Tuoj atmint\u012f atgaivinsiu\u201c, \u2013 tardym\u0105 t\u0119sia netikras enkav\u0117distas.<\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image\"><img src=\"https:\/\/www.lrt.lt\/img\/2021\/08\/06\/1026618-440010-756x425.jpg\" alt=\"Tremties ir rezistencijos muziejus\" title=\"Tremties ir rezistencijos muziejus\"\/><figcaption>Tremties ir rezistencijos muziejus \/ E. Bla\u017eevi\u010d\/LRT nuotr.<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<p>Tiesa, \u0161itoks tardymas atrodo gana \u0161velniai. Kaip pasakojo A. Norvilien\u0117, \u0160ubertin\u0117s sienos mat\u0117 i\u0161ties siaubing\u0173 dalyk\u0173. Joje tardymus atliko tikr\u0173 tikriausi patologiniai budeliai, kurie jaut\u0117 malonum\u0105 \u017emones kankindami.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eJie buvo ruo\u0161ti Rusijoje. Labai da\u017enai b\u016bdavo vert\u0117jai, nes ne visi lietuviai suprato rus\u0173 kalba. Kad ir kaip b\u016bt\u0173 gaila, ir lietuviai vert\u0117jai prisid\u0117davo prie \u0161i\u0173 kankinim\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p>Kankinimai daugiausia vykdavo nakt\u012f, kai \u017emogus silpniausias. At\u0117j\u0119 prie kameros \u0161aukdavo: \u201eKas \u010dia i\u0161 raid\u0117s B?\u201c Jie pasisakydavo, kieno pavard\u0117s i\u0161 B raid\u0117s, ir jau tada reikiam\u0105 \u017emog\u0173 vesdavo pas tardytoj\u0105. Tardytojai keisdavosi. Nuo 22\u201323 valandos prasid\u0117davo tardymai ir trukdavo iki pat ryto, 5\u20136 valandos. O tas \u017emogus mu\u0161amas tur\u0117jo atlaikyti vis\u0105 nakt\u012f\u201c, \u2013 kalb\u0117jo muziejinink\u0117.<\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image\"><img src=\"https:\/\/www.lrt.lt\/img\/2021\/08\/06\/1026620-948534-756x425.jpg\" alt=\"Tremties ir rezistencijos muziejus\" title=\"Tremties ir rezistencijos muziejus\"\/><figcaption>Tremties ir rezistencijos muziejus \/ E. Bla\u017eevi\u010d\/LRT nuotr.<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<p><strong>L\u016b\u017edavo kaulai, k\u016bnai b\u016bdavo draskomi \u012f skutus<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>\u017dmon\u0117s kalb\u0117jo, kad tardymams budeliai tur\u0117jo speciali\u0105 metalin\u0119 d\u0117\u017e\u0119, \u012f j\u0105 ki\u0161davo nuteistuosius, da\u017eniausiai vyrus. D\u0117\u017e\u0117je laikydavo kalin\u012f por\u0105 valand\u0173, spausdami dangt\u012f i\u0161 vir\u0161aus. Spaudimas b\u016bdavo toks stiprus, kad l\u016b\u017edavo kaulai.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eTokia neva nekalta kankinimo priemon\u0117 \u2013 ki\u0161davo adatas po panag\u0117mis. \u012e tarpdur\u012f \u012fki\u0161davo pir\u0161tus ir i\u0161 vis\u0173 j\u0117g\u0173 trenkdavo durimis. Pro langel\u012f i\u0161ki\u0161davo k\u016bn\u0105 \u012f lauk\u0105, o ten jo laukdavo \u0161unys. Komanda \u201efas\u201c vilk\u0161uniams ir k\u016bnas b\u016bdavo draskomas \u012f skutus.<\/p>\n\n\n\n<p>N\u0117 vienam \u010dia kalin\u010diajam neb\u016bdavo kerpami plaukai. Nei moterims, nei vyrams. Kad b\u016bt\u0173 lengviau paimti galv\u0105 ir trankyti j\u0105 \u012f sien\u0105. Vienas \u017emogus savo prisiminimuose yra u\u017era\u0161\u0119s, kad laiptai b\u016bdavo kruvini. Po tardym\u0173 kai kuriuos \u017emones, kurie j\u0117g\u0173 nebetur\u0117jo, reik\u0117davo atitempti \u012f kamer\u0105. Ant laipt\u0173 yra mat\u0119 ir pus\u0119 kiau\u0161o nupl\u0117\u0161t\u0105 \u2013 galvos od\u0105 su plaukais. Viena moteris pasakojo, kad kai jos seser\u012f paleido po pusme\u010dio i\u0161 \u0160ubertin\u0117s, jos nepa\u017eino, nes plaukai buvo supelij\u0119, pilni uteli\u0173, r\u016bbai \u2013 tik skarmalai ant k\u016bno, o pats k\u016bnas nus\u0117tas m\u0117lyn\u0117mis\u201c, \u2013 d\u0117st\u0117 A. Norvilien\u0117.<\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image is-resized\"><img loading=\"lazy\" src=\"https:\/\/www.lrt.lt\/img\/2021\/08\/06\/1026611-196048-756x425.jpg\" alt=\"Tremties ir rezistencijos muziejus\" width=\"580\" height=\"386\" title=\"Tremties ir rezistencijos muziejus\"\/><figcaption>Tremties ir rezistencijos muziejus \/ E. Bla\u017eevi\u010d\/LRT nuotr.<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<p>Enkav\u0117distai aukas neretai u\u017edau\u017eydavo iki mirties. Nesakydavo artimiesiems, kad ateit\u0173 pasiimti k\u016bno \u2013 nukankintus kalinius papras\u010diausiai i\u0161ne\u0161davo \u012f kiemel\u012f ir u\u017ekasdavo \u012f bendr\u0105 duob\u0119 arba ve\u017edavo \u012f Taurag\u0117je esant\u012f mi\u0161k\u0105. Kiti teig\u0117, kad k\u016bnus supjaustydavo gabalais ir su\u0161erdavo \u0161unims.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201ePasakojo, kad vienas m\u0117go prie bat\u0173 prisikaustyti ka\u017ekoki\u0105 metalin\u0119 plok\u0161tel\u0119 ir taip spirti, kad i\u0161pl\u0117\u0161davo m\u0117sos gabal\u0105. Nor\u0117jo suteikti kuo daugiau skausmo\u201c, \u2013 tvirtino muziejinink\u0117. Li\u016bdna ir tai, kad \u012f kal\u0117jim\u0105 atve\u017edavo ne tik partizan\u0173, bet ir visi\u0161kai niekuo d\u0117t\u0173 \u017emoni\u0173, kartais \u012fsk\u0173st\u0173 papras\u010diausiai d\u0117l pavydo. Nors nieko ne\u017einodavo ir niekaip nenusi\u017eeng\u0119, taip baisiai kankinami kaliniai prisipa\u017eindavo d\u0117l bet koki\u0173 nusikaltim\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eD\u0117l to labai da\u017enai partizanai bunkeryje paskutin\u0119 kulk\u0105, paskutin\u0119 granat\u0105 pasilikdavo sau. Garbingai mir\u010diai\u201c, \u2013 tikino pa\u0161nekov\u0117.<\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image\"><img src=\"https:\/\/www.lrt.lt\/img\/2021\/08\/06\/1026614-985943-756x425.jpg\" alt=\"Tremties ir rezistencijos muziejus\" title=\"Tremties ir rezistencijos muziejus\"\/><figcaption>Tremties ir rezistencijos muziejus \/ E. Bla\u017eevi\u010d\/LRT nuotr.<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<p><strong>\u201eGyvi po \u017eeme\u201c<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Muziejus turi \u012frengt\u0105 ir bunker\u012f \u2013 tikrovi\u0161k\u0105 partizan\u0173 gyvenimo po \u017eeme pavyzd\u012f. Kaip teig\u0117 A. Norvilien\u0117, standartinis bunkerio dydis siek\u0117 6 kvadratinius metrus. Tokioje ma\u017eoje ir dr\u0117gnoje patalpoje lietuvi\u0173 kasdienyb\u0117 buvo nesaldi.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eGyvi po \u017eeme. \u010cia j\u0173 kova buvo ne su automatu rankose, o pasiprie\u0161inimas i\u0161laukiant, stiprinant \u017emoni\u0173 dvasi\u0105. Nestoti \u012f kol\u016bkius, nepasiduoti apatijai, prie\u0161intis okupacijai, soviet\u0173 vald\u017eiai. Jeigu b\u016bdavo galimyb\u0117, da\u017enai tur\u0117davo radij\u0105. Klausydavosi \u201eAmerikos balso\u201c. O gal, kol jie \u010dia s\u0117di, jau amerikie\u010diai ateina \u012f pagalb\u0105 ir vaduoja m\u016bs\u0173 \u0161al\u012f i\u0161 sovietini\u0173 vilk\u0173\u201c, \u2013 kalb\u0117jo muziejinink\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p>Vie\u0161umoje gana ai\u0161kiai matydavosi, kurie \u017emon\u0117s gyveno bunkeryje. Veidai i\u0161bal\u0119, i\u0161purt\u0119, daugelis gyvendami po \u017eeme ir s\u0105narius susigadindavo. Tais laikais orai Lietuvoje buvo gerokai lietingesni nei \u0161iandien, ruduo ir \u017eiema pasitikdavo at\u0161iauriai ir su gausiais krituliais.<\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image\"><img src=\"https:\/\/www.lrt.lt\/img\/2021\/08\/06\/1026624-641975-756x425.jpg\" alt=\"Tremties ir rezistencijos muziejus\" title=\"Tremties ir rezistencijos muziejus\"\/><figcaption>Tremties ir rezistencijos muziejus \/ E. Bla\u017eevi\u010d\/LRT nuotr.<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<p>Lau\u017e\u0173 u\u017ekurti partizanai nelabai gal\u0117jo, nes kitaip d\u016bmai b\u016bt\u0173 gal\u0117j\u0119 i\u0161duoti bunker\u012f. Nuo nepakeliamos dr\u0117gm\u0117s b\u016bdavo paveikti ir kv\u0117pavimo takai, tad gera sveikata dauguma ilgainiui pasigirti jau nebegal\u0117davo. O jeigu jau surasdavo bunker\u012f, turint\u012f tik vien\u0105 \u012f\u0117jim\u0105 ir i\u0161\u0117jim\u0105, neretai partizanai pasirinkdavo mirt\u012f. Kai stribams b\u016bdavo reikalingi gyvi partizanai, jei pasisekdavo, jie tyliai pris\u0117lindavo prie bunkerio ir \u012fmesdavo granat\u0105 su migdomaisiais.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Nukankinti kaliniai vis\u0105 dien\u0105 tur\u0117davo s\u0117d\u0117ti<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Buvusiame kal\u0117jime taip pat i\u0161liko viena kamera i\u0161 t\u0173 laik\u0173. Jos visos buvo nedidel\u0117s. Ten s\u0117d\u0117j\u0119 \u017emon\u0117s pasakojo, kad kamera da\u017eniausiai b\u016bdavo dviej\u0173 metr\u0173 plo\u010dio ir keturi\u0173 ilgio. D\u0117\u017e\u0117 gamtiniams reikalams u\u017edengiama tik skuduru, tad galima numanyti, kad tokioje ma\u017eoje patalpoje kvapas i\u0161ties tvyrojo nekoks.<\/p>\n\n\n\n<p>Vis d\u0117lto daliai tos d\u0117\u017e\u0117s n\u0117 nereik\u0117jo. Rytais \u0160ubertin\u0117s gyventojus, kaip teig\u0117 A. Norvilien\u0117, de\u0161im\u010diai minu\u010di\u0173 i\u0161vesdavo \u012f kiemel\u012f pasivaik\u0161\u010dioti, tad jie gal\u0117davo ir \u012f i\u0161viet\u0119 nueiti.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eKameroje vis\u0105 laik\u0105 degdavo lemput\u0117. Ji buvo su specialia viela, kad jos nesudau\u017eyt\u0173 ir ven\u0173 nepersipjaut\u0173. Nuteistiesiems i\u0161 drabu\u017ei\u0173 i\u0161imdavo sagas, gumas i\u0161 kelni\u0173 i\u0161traukdavo, kad galo sau nepasidaryt\u0173. Pro dur\u0173 langel\u012f vis\u0105 laik\u0105 steb\u0117davo pri\u017ei\u016br\u0117tojai, ar kaliniai dien\u0105 neguli ant gulto. Kaip min\u0117jau, pagrindiniai tardymai vykdavo nakt\u012f, o paskui partempdavo k\u016bn\u0105 \u012f kamer\u0105. Ai\u0161ku, tas \u017emogus, atlaik\u0119s vis\u0105 nakt\u012f, nori tik gul\u0117ti. Bet pagal \u0160ubartin\u0117s \u012fstatymus dien\u0105 ant gulto gul\u0117ti draud\u017eiama, galima tik s\u0117d\u0117ti veidu \u012f langel\u012f\u201c, \u2013 pasakojo muziejinink\u0117. Jeigu k\u0105 nors pamatydavo gulint\u012f, i\u0161kart \u012fki\u0161davo \u012f karcer\u012f trims paroms.<\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image\"><img src=\"https:\/\/www.lrt.lt\/img\/2021\/08\/06\/1026627-56705-756x425.jpg\" alt=\"Tremties ir rezistencijos muziejus\" title=\"Tremties ir rezistencijos muziejus\"\/><figcaption>Tremties ir rezistencijos muziejus \/ E. Bla\u017eevi\u010d\/LRT nuotr.<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<p>Kaliniams duodavo bendr\u0105 duben\u012f, i\u0161 kurio jie tur\u0117davo valgyti pusry\u010dius, pietus ir vakarien\u0119. Jeigu vienoje kameroje u\u017edaryti 7 \u017emon\u0117s ir jiems duodavo vien\u0105 l\u0117k\u0161t\u0119 sriubos, kaip prie jos visiems prieiti ir pavalgyti? Neapsikent\u0119 kaliniai pasiskund\u0117 \u012fstaigos kapitonui, paskelb\u0117 bado streik\u0105 ir i\u0161sireikalavo kiekvienam po molin\u012f duben\u012f, kad gal\u0117t\u0173 normaliai pavalgyti.<\/p>\n\n\n\n<p>\u017dinoma, maistas irgi ne pats \u012fmantriausias b\u016bdavo. Pusry\u010diams jie gaudavo 150 gram\u0173 duonos, pietums \u2013 puslitr\u012f sriubos ir 200 gram\u0173 duonos. Da\u017enai ta sriuba b\u016bdavo prar\u016bgusi ir su kirm\u0117l\u0117mis. O vakarui irgi gaudavo dar vien\u0105 duonos riek\u0119. Kaip pasakojo \u0160ubertin\u0117je kal\u0117j\u0119 asmenys, net ir pati duona buvo r\u016bg\u0161ti, neskani.<\/p>\n\n\n\n<p>Tiesa, jie gaudavo siuntinius i\u0161 draug\u0173, artim\u0173j\u0173, jais dalydavosi su visais kameros gyventojais. Ta\u010diau toki\u0105 privilegij\u0105 tur\u0117jo ne visi \u2013 tie, kurie nenor\u0117davo bendradarbiauti, siuntini\u0173 nesulaukdavo.<\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image\"><img src=\"https:\/\/www.lrt.lt\/img\/2021\/08\/06\/1026628-366075-756x425.jpg\" alt=\"Tremties ir rezistencijos muziejus\" title=\"Tremties ir rezistencijos muziejus\"\/><figcaption>Tremties ir rezistencijos muziejus \/ E. Bla\u017eevi\u010d\/LRT nuotr.<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<p><strong>\u012evyko pab\u0117gimas, d\u0117l kurio, kaip manoma, kalta meil\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>\u201e1946 met\u0173 bir\u017eelio m\u0117nes\u012f \u0160ubertin\u0117je \u012fvyko pab\u0117gimas. Tuo metu kal\u0117jo 23 kaliniai. Tarp j\u0173 buvo ir mergina. Pab\u0117gimo versijos yra dvi. Viena versija sako, kad \u0161\u012f pab\u0117gim\u0105 organizavo K\u0119stu\u010dio apygardos partizanai, papirk\u0119 enkav\u0117dist\u0105 Andrej\u0173 Gorba\u010diov\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>Kita versija yra tokia, kad tas enkav\u0117distas \u012fsi\u017ei\u016br\u0117jo kartu su partizanais kalin\u010di\u0105 mergin\u0105. Manoma, kad jis atrakino vis\u0173 kamer\u0173 duris ir su visais kaliniais i\u0161b\u0117go \u012f kiemel\u012f. Jis tuomet buvo aptvertas 6 metr\u0173 lentine tvora, o vir\u0161uje \u2013 dar ir spygliuota viela.<\/p>\n\n\n\n<p>Matyt, Gorba\u010diovas buvo pasiruo\u0161\u0119s kop\u0117\u010dias ar ka\u017ekok\u012f kitok\u012f b\u016bd\u0105 tai tvorai \u012fveikti. Faktas tas, kad visi pab\u0117go \u012f mi\u0161k\u0105, Gorba\u010diovas \u2013 taip pat. Bet enkav\u0117distams negarb\u0117, tod\u0117l jie paleido ant\u012f, kad tai buvo planas, kaip Gorba\u010diov\u0105 infiltruoti \u012f partizan\u0173 gretas. D\u0117l to tas pab\u0117gimas neva buvo sure\u017eisuotas. Bet partizanai Gorba\u010diov\u0105 nu\u0161ov\u0117. Kaip ten buvo i\u0161 tikr\u0173j\u0173, mes ne\u017einome, bet pab\u0117gimas tikrai \u012fvyko\u201c, \u2013 pasakojo A. Norvilien\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p>Nuoroda \u012f straipsn\u012f portalo LRT.lt puslapyje: <\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"https:\/\/www.lrt.lt\/naujienos\/kultura\/12\/1464264\/buves-nkvd-kalejimas-taurageje-mena-siurpa-keliancias-egzekucijas-kaulu-luziai-talzymas-iki-mirties-ir-kunu-laidojimas-kieme?utm_medium=Social&amp;utm_source=Facebook&amp;fbclid=IwAR0smG-sQVMp8ru2kyAWj9tQ7iZCis1-fBiYwf1IjXjNVUass4MOhHRpyd8#Echobox=1629004096\">https:\/\/www.lrt.lt\/naujienos\/kultura\/12\/1464264\/buves-nkvd-kalejimas-taurageje-mena-siurpa-keliancias-egzekucijas-kaulu-luziai-talzymas-iki-mirties-ir-kunu-laidojimas-kieme?utm_medium=Social&amp;utm_source=Facebook&amp;fbclid=IwAR0smG-sQVMp8ru2kyAWj9tQ7iZCis1-fBiYwf1IjXjNVUass4MOhHRpyd8#Echobox=1629004096<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Patricija Kilminavi\u010dien\u0117, LRT.lt Buvusioje NKVD b\u016bstin\u0117je Taurag\u0117je \u012fsik\u016br\u0119 tremtini\u0173 ir politini\u0173 kan\u010di\u0173 namai, dabar jau pervadinti tiesiog Tremties ir rezistencijos muziejumi, gali papasakoti toki\u0173 istorij\u0173, kad oda pa\u0161iurpt\u0173 ir plaukai piestu pasistot\u0173. \u010cia kal\u0117j\u0119 partizanai ir niekuo d\u0117ti \u017emon\u0117s susid\u016br\u0117 su ne\u012fsivaizduojamu \u017eiaurumu ir ant\u017emogi\u0161kumu. I\u0161tv\u0117r\u0119 sunkiai pakeliamus tardymus ir ilgus tremties metus Sibire, \u012f [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":2442,"parent":0,"template":"","meta":{"ngg_post_thumbnail":0},"naujienos-category":[],"translation":{"provider":"WPGlobus","version":"2.8.9","language":"de","enabled_languages":["lt","de","pl","lv","en","uk","ru"],"languages":{"lt":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"de":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"pl":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"lv":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"en":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"uk":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"ru":{"title":false,"content":false,"excerpt":false}}},"acf":[],"uagb_featured_image_src":{"full":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/08\/1026624-641975-1287x836-1.jpg",1254,836,false],"thumbnail":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/08\/1026624-641975-1287x836-1-300x300.jpg",300,300,true],"medium":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/08\/1026624-641975-1287x836-1-500x333.jpg",500,333,true],"medium_large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/08\/1026624-641975-1287x836-1-768x512.jpg",768,512,true],"large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/08\/1026624-641975-1287x836-1-1024x683.jpg",1024,683,true],"1536x1536":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/08\/1026624-641975-1287x836-1.jpg",1254,836,false],"2048x2048":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/08\/1026624-641975-1287x836-1.jpg",1254,836,false],"thumbnail-normal":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/08\/1026624-641975-1287x836-1-700x700.jpg",700,700,true]},"uagb_author_info":{"display_name":"Redaktorius","author_link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/author\/redaktorius\/"},"uagb_comment_info":0,"uagb_excerpt":"Patricija Kilminavi\u010dien\u0117, LRT.lt Buvusioje NKVD b\u016bstin\u0117je Taurag\u0117je \u012fsik\u016br\u0119 tremtini\u0173 ir politini\u0173 kan\u010di\u0173 namai, dabar jau pervadinti tiesiog Tremties ir rezistencijos muziejumi, gali papasakoti toki\u0173 istorij\u0173, kad oda pa\u0161iurpt\u0173 ir plaukai piestu pasistot\u0173. \u010cia kal\u0117j\u0119 partizanai ir niekuo d\u0117ti \u017emon\u0117s susid\u016br\u0117 su ne\u012fsivaizduojamu \u017eiaurumu ir ant\u017emogi\u0161kumu. I\u0161tv\u0117r\u0119 sunkiai pakeliamus tardymus ir ilgus tremties metus Sibire, \u012f&hellip;","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/naujienos\/2441"}],"collection":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/naujienos"}],"about":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/types\/naujienos"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/naujienos\/2441\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2446,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/naujienos\/2441\/revisions\/2446"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2442"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2441"}],"wp:term":[{"taxonomy":"naujienos-category","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/de\/wp-json\/wp\/v2\/naujienos-category?post=2441"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}