Beveik baigtoje kurti Sąjūdžio ekspozicijoje susėdome pokalbiui su buvusiu Tauragės apskrities pašto viršininku, buvusiu Sąjūdžio tarybos pirmininko pavaduotoju, Viktoru Jokubaičiu. O pokalbio tema – „Sausio 13-ąją prisiminus“. Bet prieš nuklysdamas į sausio 13-osios įvykius, pirmiausiai gerb. Viktoras norėjo pasidžiaugti, jog jo mintis įkurti sąjūdžio kambarį-muziejų, pasiteisino ir rajono vadovų bei buvusio “Santakos” muziejaus direktoriaus R. Vaitkaus dėka, šis pasiūlymas tapo kūnu. Pasak pašnekovo, tai bus muziejus ir visiems tiems tauragiškiams, dalyvavusiems ir Sąjūdžio veikloje, ir tragiškuose sausio įvykiuose.
Grįžtant prie sausio 13-osios, gerb. Viktoras pamena, kad jis į Vilnių, kartu su kitais vyko jau sausio 11 dieną. Kaip šiandien pamena, kaip autobuse, moterys pakvietusios visus pasimelsti, sukalbėti rožančių. Šiurpas ėjo per kūną, nes tais laikais niekas nesimeldė garsiai. Prieš Vilnių buvo rekomenduota pasislėpti dokumentus. Dar kelyje sužinojo, jog jau užblokuota Vilniaus traukinių stotis. “Neslėpsiu, vykome su nerimu” – taip šiandien Viktoras Jokubaitis pamena tą kelionę. Na, o tos dienos įsimintiniausias ir ryškiausias įvykis – kaip viena iš tauragiškių moterų, dabar jau a.a. Šimkienė Ona, įsilipusi į medį mojavo Lietuvos trispalve. „Jedinstvininkai“ visaip bandė ją iš to medžio ištraukti, bet neleido susirinkusiųjų minia. Tą lemtingąją naktį, pašnekovui sostinėje neteko būti, bet, ne kartą vyko į naktinius budėjimus po tragiškųjų įvykių. Matė, kaip ant medinio stulpo buvo kalami kariniai bilietai, sovietiniai pasai, sovietiniai ženkliukai, apdovanojimai. Dar ir šiandien jaučia tą begalinį žmonių susitelkimą, neapsakomą jėgą, vienybę. Susirinkusią liaudį labai palaikė dvasiškiai – kunigo R. Grigo mišios, A. Svarinsko pamokslai bei Aukščiausios Tarybos pirmininko, profesoriaus V. Landsbergio įkvepiančios kalbos. Bendra malda, bendros giesmės, dainos – tai buvo neapsakomas jausmas, tai buvo didelė jėga. Po sausio 13-osios įvykių Gerb. Viktorui teko dalyvauti ir Sitkūnuose. Pamena, jog didžiulį įspūdį ir neapsakomą jausmą paliko, kai žiedinėje sankryžoje pamatė sustatytą ūkininkų sunkiąją techniką: traktorius su padargais, plūgais, cisternom… palikta vieta tik autobusams. Iš naktinių budėjimų prie Seimo įstrigo tie įsimintini laužai, maitinimas: arbata, kava, sumuštiniai… Kadangi sausio 13-ąją gerb. Viktorui teko būti Tauragėj, tai pamena, jog Tauragė tą naktį irgi nemiegojo: skambėjo bažnyčių varpai, kaukė sirenos, žmonės rinkosi prie pašto, bažnyčios, policijos, apskrities pastato. Jie buvo instruktuojami ką daryti, kaip elgtis. Žmonės buvo pasiruošę ir čia saugoti, budėti, nes Tauragėje juk buvo karinis dalinys.
Mes, Tauragės krašto muziejaus “Santaka” kolektyvas visus sveikinam su Laivės gynėjų diena. Žemai lenkiam galvas už tuos, kurie paaukojo savo gyvybes, kurie apgynė atsikūrusios valstybės nepriklausomybę ir išlaikė pilietiškumo egzaminą. Jauna valstybė atsilaikė prieš sovietinių okupantų ir vietinių kolaborantų agresiją. Tad dar kartą – su Laisvės diena.
Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkė Aušra Norvilienė