Paminėti žuvę Kęstučio apygardos Jūros būrio partizanai
2024 June 19

Tauragės r. Žygaičių sen. Kęsčių kaime prieš septyniasdešimt penkerius metus, 1949 metų birželio 14 dieną, žuvo šeši Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Šalnos tėvūnijos Jūros būrio partizanai:

Fabijonas Abromas – Pušelė, g. 1920 m. Pryšmantų k. Žygaičių vlsč. Į partizanų sąjūdį įsijungė 1947 m.

Pranciškus Adalbergis, dar vadintas ir Ozbergiu, partizaninis slapyvardis Drugelis, g. 1924 m. Žygaičiuose, gyveno Žygaičių vlsč. Ringinių k., Partizanavo nuo 1948 m.

Augustas Galinaitis – Nevėžis, dar turėjo Alvito slapyvardį, g. 1924 m. Šakių ar Vilkaviškio apskrityje, Į partizanų gretas įsijungė 1947 m.

Jonas Jončas – Lakūnas, g. 1924 m. Aukštupių k. Žygaičių vlsč., traukiantis iš Kęsčių buvo sužeistas, pasiekė Būdviečių mokyklą, ten buvo priešų apsuptas. Gyvas nepasidavė.

Pranciškus Kakta – Šturmas, Šarūnas g. 1920 m. Ringinių k. Žygaičių vlsč., partizanas nuo 1947 m. Jūros būrio vado pavaduotojas.

Antanas Toleikis – Uranas, g. 1926 m. Vizbutų k. Tauragės vlsč., partizanas nuo 1947 m.

Taip pat žuvo partizanų rėmėja Petronėlė Samoškienė, g. 1908 m.

Tauragės krašto muziejaus ,,Santaka” prašymu Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras šiais metais pastatė granitinį tipinį partizanų atminimo ženklą. Jį padėjo pastatyti Žygaičių seniūnija.

Tauragės krašto muziejaus ,,Santaka” Tremties ir rezistencijos muziejus birželio 18 d organizavo Jūros būrio partizanų žūties septyniasdešimt penktųjų metinių paminėjimą. Renginys pradėtas Šv. Mišiomis Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje, kurias aukojo ir pamokslą pasakė kunigas Sigitas Valauskis.

Vėliau minėjimo dalyviai vyko į Kęsčių k., kur kun. Sigitas Valauskas pašventino naujai pastatytą tipinį atminimo ženklą 1949 m. birželio mėn. žuvusiems Lietuvos partizanams.

Pagerbdami žuvusiuosius minėjimo dalyviai padėjo gėles ir uždegė žvakutes.

Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Krašto apsaugos savanoriu pajėgų trečiosios Žemaičių rinktinės trys šimtai septintosios kuopos kariai savanoriai žuvusius partizanus pagerbė šūvių salvėmis.

Kalbėjo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Tauragės apskrities koordinatorius Jonas Varkala, Žygaičių seniūnė Lina Baziliauskienė ir žygaitiškis kraštotyrininkas Jonas Nairanauskas.

Tauragės kultūros centro Kęsčių skyriaus teatras, teatro vadovas Remigijus Šiaudvytis, parodė teatralizuotą pasirodymą partizaninio karo tema.

Renginio organizatoriai dėkoja kunigui Sigitui Valauskiui, Žygaičių seniūnijai ir seniūnei Linai Baziliauskienei, Tauragės kultūros centro Kęsčių skyriaus teatrui ir jo vadovui Remigijui Šiaudvyčiui, kariams savanoriams, Žygaičių gimnazijai, Kęsčių bibliotekai ir bendruomenei, , politiniams kaliniams ir tremtiniams bei šauliams.

Turime būti dėkingi tiems kurie už mūsų šalies laisvę ir nepriklausomybę paaukojo savo gyvybes.

Tekstą parengė Tremties ir rezistencijos muziejaus vedėjas Raimondas Matemaitis

Nuotraukos Mindaugo Černecko

Prenumeruokite naujienlaiškį!
Kitos naujienos
Tauragėje eksponuojamos net aštuonios Lietuvos ir užsienio menininkų fotografijos parodos
2026 July 8

Šią vasarą Tauragė pelnytai tampa šalies fotografijos centru – iki pat rudens vykstančio festivalio „Kvadratu“ programoje – net 8 fotografijos parodos, pasklidusios po įvairias miesto erdves. Žinomi fotografai iš Lietuvos ir viso pasaulio – Irano, Ukrainos, JAV, Bangladešo – atliepė festivalio temą „Ribos“, o lankytojus kviečia tyrinėti karo, ekologijos, bėgančio laiko ir prisiminimų temas. Pavasarį […]

Camera Obscura Tauragė 2026 | Analoginės fotografijos pleneras
2026 June 26

Tauragėje jau antrą kartą surengtas analoginės fotografijos pleneras „Camera Obscura Tauragė 2026“ subūrė kūrėjus iš įvairių Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos. Tai ne tik kūrybinė, bet ir edukacinė iniciatyva, skirta puoselėti klasikinės fotografijos tradicijas bei gilinti supratimą apie analoginės fotografijos procesus. Šių metų pleneras buvo orientuotas į dalyvius, siekiančius ne tik praktinių […]

Lietuva Europos Sąjungoje – jau du dešimtmečius
2024 April 30

Pirmą kartą viešai išgirdau išsakytą norą Lietuvai jungtis prie demokratinių Europos šalių dar 1988 metų liepos mėnesį, kai ką tik iš pogrindžio išėjusi Lietuvos laisvės lyga deklaravo siekį Lietuvai jungtis į Europos tautų šeimą. Tuo metu Lietuvą okupavusi Sovietų sąjunga vykdė „perestroikos“ (liet. persitvarkymo) politiką, kurios tikslas buvo „atnaujinti“ Sovietų sąjungą, sukurti „naują federaciją“. Atsakas […]