Nuo gegužės 16 iki spalio 31 dienos Fotografijos galerijoje veikia Justinos Tulaitės fotografijų paroda „Šmėkščiojimai“. Tai – tylus ir asmeniškas pasakojimas apie buvimą vietose, kurios apleistos, bet vis dar gyvos savo ritmu, kvapais, aidais.
Fotomenininkė Justina Tulaitė kuria analoginės fotografijos srityje. Jos darbuose nuosekliai atsiskleidžia tapatybės paieškos per vietos pajautą – remiamasi genius loci, vietos dvasios, patirtimi. Parodoje eksponuojami darbai sukurti viešint viename nykstančiame Rytų Lietuvos kaimelyje. Tai – ne sociologinis tyrimas ir ne dokumentinis pasakojimas, o veikiau būsenos užrašai: apie laiką, kuris ištįsta, apie kūną, tapusį naujakuriu, apie šešėlius, kurie nugula ant pečių, net jei nepažinojai tų, kurie čia kadaise gyveno.
Parodos kūriniai – tai sidabro želatinos atspaudai, dauguma jų – autoportretai, sukurti savadarbiais pinhole fotoaparatais. Vienas iš jų – iš maldaknygių dėžutės sukonstruotas aparatas. Fotografijose atsiranda vietos šmėklos ir figūros: Onka, laikyta gražiausia kaimo merga, tragiškai žuvęs Kastytis, žolynų ugnyje paskendęs Mykolas, Salevuko pirtelė, nusidažiusi kaštonų krauju. Menininkė jų nepažinojo, tačiau jų pėdsakai, lyg srovės, iškyla pro medžių viršūnes, grindinio plyšius ar atvirą objektyvą.
Tai nėra tradicinė fotografijų paroda – greičiau regimybė, mirguliavimas, šviesos laukimas. Kaip sako pati autorė, „viskas čia primena vabzdžių nėrimąsi, kai iš senojo drabužio išsinėręs kūnelis dar yra perregimas, be pigmento, švyti vaiduokliškai – kol tampa kažkuo nauju“. Ši paroda – apie tą tarpinę būseną, kai dar nesi įsitvirtinęs, bet jau įsiklausai.
„Šmėkščiojimai“ kviečia lėtai – gal net sulaikius kvėpavimą – žiūrėti į tai, kas lieka užmiršta, kas blyksi mūsų periferijoje, bet vis dar veikia ir formuoja mūsų santykį su vieta, atmintimi, pačiu savimi.
Apie festivalį:
Globalioje kasdienybėje, kur nyksta ribos tarp virtualybės ir tikrovės, patiriame susvetimėjimą, vienišumą. Kartais atrodo, jog pasaulis, lėkdamas pasiutusiu greičiu, praranda atmintį.
Ar įmanoma atkurti ryšį tarp žmonių, miesto ir gamtos? Atsakymų į šiuos klausimus šiemet ieškosime tyrinėdami festivalio KVADRATU temą KAIMYNYSTĖ.
Šįkart didžioji dalis festivalio veiklų kelsis į Žalgirių mikrorajoną ir ragins pastebėti tai, kas gyvena greta: žmones, gamtą, pastatus, vietas. Sieksime išgirsti ir įmuziejinti jūsų istorijas, kviesime kurti, dalyvauti, džiaugtis.
Gegužės 16–spalio 31 d. vykstantis meno festivalis KVADRATU rengiamas jau nuo 2019-ųjų. Kasmet apjungdamas profesionalaus meno žanrus – medijų meną, instaliaciją, skulptūrą, performansą bei tapybą – festivalis Tauragės miesto erdves transformuoja į meno galeriją, o gyventojus ir svečius kviečia nerti į auginančias kultūrines patirtis.
Festivalį KVADRATU organizuoja Tauragės krašto muziejus „Santaka“.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Tauragės Rajono savivaldybė.