Tauragės krašto muziejuje atidaryta regioninė konkursinė liaudies meno paroda „Aukso vainikas“. Dalyvauja liaudies meistrai iš Jurbarko, Šilalės, Tauragės rajonų bei Pagėgių savivaldybės. Parodos uždarymas ir laureatų paskelbimas vyks spalio 24 d., 15 val. pilies III korpuse, II aukšte.

Lietuvos nacionalinis kultūros centras 2005 m. įsteigė „Aukso vainiko“ apdovanojimą, kuris skiriamas liaudies meistrams už liaudies vaizdinę (skulptūrą, tapybą, grafiką, karpinius), taikomąją (tekstilės, keramikos, taikomųjų medžio dirbinių, kalvystės, juvelyrikos, pynimo iš vytelių, margučių, sodų, verbų ir kt.) dailę bei kryždirbystę (kryžius, stogastulpius, koplytstulpius, koplytėles ir kitus tradicinės formos paminklus).

Parodos-konkurso tikslas – palaikyti gyvybingas lietuvių liaudies meno tradicijas, skatinti kuo daugiau liaudies meistrų įsitraukti į kūrybinę veiklą, pristatant ir populiarinant parodoje jų kūrinius, įvertinti ir pagerbti talentingiausius liaudies meistrus.

Pasakoja Ona Laurinaitienė – Kuizinaitė, g. 1922 m. Lomių parapijos Vaitimėnų kaime, gyvenanti Tauragėje. Pasakoja apie savo jaunystės laikus, kai augo tėvų namuose.

Užrašė Viliutė Ružinskaitė, Tauragės krašto muziejaus muziejininkė-etnografė

DUONA. „Mana atminime būdava duonai sumaldava per šatrą, būdava šatravoti miltai ruginiai“. Būdavo šatravotų ir kvietinių miltų. Trim savaitėm kepdavo 6 kepalus duonos. Būdavo 5 dideli kepalai ir kampukas. Tėviškėje būdavo apvalūs duonkubiliai, kuriuos dar naudodavo kopūstams pjauti raugiant. Šeimoje valgytojų buvo 14 žmonių: savo šeima, du nuomininkai, dar pasikviesdavo talkininkų. Duonos užtekdavo trims savaitėms. Jei kada kepė kugelį, tai duonos tą dieną nereikdavo.

Plikyta duona. Į duonkubilį įpildavo miltų, užplikydavo 6 litrais verdančio vandens ir išplakdavo. Kiek paplikus, dar papildydavo šilto vandens ir pastatydavo rūgti. Rūgdavo 3 dienas. Kartas nuo karto vis paplakdavo. Į plikytą duoną

Šiemet Lietuvos ornitologų draugija (LOD) jau 23-ą kartą pakvietė visus gamtos mylėtojus, mažus ir didelius, patyrusius ir nelabai, prisidėti prie gausaus stebėtojų būrio ir išlydėti išskrendančius paukščius. Rudeninės paukščių palydos – tarptautinė šventė, joje dalyvauja apie 40 Europos ir Azijos šalių. Tomis pačiomis dienomis tūkstančiai žmonių praleidžia laiką gamtoje, išeina į pažintines ornitologines ekskursijas, skaičiuoja migruojančius paukščius. Vėliau duomenys siunčiami į vieną centrą ir sudaroma bendra statistika. Rezultatas – mokslininkai gauna naujos informacijos apie paukščių migracijų kelius ir srautus, o dalyviai – įgauna naujos patirties, žinių ir geros nuotaikos.

Yra toks vabalas: jis gal nelabai išvaizdus, bet savotiškai įdomus. Jis nepasižymi nei ypatingu dydžiu, nei ryškiomis tropinių vabalų spalvomis. Tiesiog juodas su baltais taškais ir retais šviesiais plaukeliais, apie centimetrą dydžio. Pagal Lietuvos entomologų draugijos informaciją, 2004 metais ši rūšis vėl atsirado Lietuvoje beveik po 70 metų pertraukos, o 2013 metais jis buvo paskelbtas Lietuvos metų vabalu.

Netgi po atsiradimo, šių vabalų Lietuvoje yra ne visur ir ne visada. Profesionalių Lietuvos entomologų ir entomologų-mėgėjų pastangomis jų buvo rasta dvylikoje Lietuvos rajonų. Didžioji jų dalis – pietų Aukštaitijoje, Dzūkijos ir Suvalkijos šiaurėje.

ZENONAS RADVILAS gimė 1942 m. gegužės 16 d. Tauragės r., Šiauriškių k. Nuo vaikystės mėgo meistrauti: kalti, drožinėti, konstruoti. Tą pomėgį greičiausiai bus paveldėjęs iš senelio, kuris tarpukariu savo sodyboje Gaurės vlsč., Milgaudžių k. buvo įsirengęs kalvę, staliaus dirbtuves ir net vėjo jėgainę. Pirmieji Zenono darbai – prieš 50 metų imtos drožti medinės skulptūrėlės. Vėliau ėmėsi juvelyrikos. Nuo 1982–ųjų 18 metų dirbo „Dailės“ kombinate gintaro meistru–juvelyru.

Z.Radvilas – įvairiaplanis tautodailininkas, kuriantis medžio, metalo, gintaro dirbinius, puikiai įsisavinęs filigran techniką. Kūriniai pasklidę po Lietuvą, jų turi įsigiję Palangos Gintaro ir kiti muziejai, daug išvežta į užsienio valstybes. Z.Radvilas Tauragėje žinomas kaip ne kartą tvarkingiausia ir gražiausia respublikoje ir rajone pripažintos sodybos šeimininkas, kurią puoselėja kartu su žmona Aga. Dar 1982 m. jie pirmieji iš Tauragės rajono gavo respublikinio gražiausių sodybų konkurso laureatų apdovanojimą. 1998 m. Prezidentas Valdas Adamkus gražiausių sodybų savininkams, tarp jų ir Radvilų šeimai, Prezidentūros salėje įteikė padėkos raštus.

Kviečiame į Ingridos Mockutės-Pocienės personalinės fotografijų parodos "MUTaBOR" atidarymą! Rugpjūčio 4 d. Tauragės krašto muziejaus fotogalerijoje.

Esu gimusi Tauragėje, 1974 metais, darbininkų šeimoje. Baigiau Telšių dailės aukštesniąją mokyklą. Vėliau, šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkau juvelyrikos specialybę, bet ji netapo mano gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje. Daug darbų pakeičiau, kol nugalėjo meilė fotografijai. Jau mama vaikystėje mokė fotografuoti juostiniais fotoaparatais, ryškinti juosteles.

Rugpjūčio 2 d. atidaryta dailininkės Elmos Šturmaitės dvejų dalių kūrybos paroda „Spalvotos mintys“. Dailininkė, surengusi per 40 autorinių parodų, taip pat dalyvavusi daugiau nei 120 grupinių šalies bei tarptautinių parodų, pirmą kartą savo kūrybą pristatė gimtojoje Tauragėje. Renginys sulaukė daug lankytojų. Pasveikinti dailininkę atvyko buvę klasiokai, draugai bei artimieji.

Kraštietės darbus galėsite apžiūrėti iki rugpjūčio 31 d. Tauragės krašto muziejuje ir Tauragės kultūros rūmuose.