Tauragė gali didžiuotis daugybe Lietuvai ir pasauliui nusipelniusių žmonių. Vienus prisimename pakankamai dažnai, tačiau kitus, ypač gyvenimą susiejusius su kitais Lietuvos ar užsienio miestais, minime kur kas rečiau. Pripažinkime, mažai ką žinome apie du brolius, ilgamečius žvejybinių laivų kapitonus, užaugusius Tauragės pakraštyje – Tauruose ir baigusius Pirmąją vidurinę mokyklą (dabar M. Mažvydo progimnaziją). Kviečiu susipažinti su Vygantu ir Žydrūnu Naujokais. Brolių tėvai turėjo namą Šilalės g., už tuometinių barakų netoli senojo stadiono, tačiau per karą namas sunaikintas miestą bombarduojant Vokietijai. Šeima laikinai apsistojo Jatkančiuose pas tėčio mamos mamą, o naują gyvenimą ėmė kurti Tauruose.

Mažai kas žino, kad Tauragėje gyveno ir pilyje mokėsi du broliai Žydrūnas ir Vygantas Naujokai, vėliau Klaipėdoje tapę jūrininkais, išmaišiusiais jūras ir vandenynus. Kviečiame su jais susipažinti sausio 18 d. 17 val., pasveikinti Žydrūną 80-mečio proga, kuris dar turi rašytojo bei dailininko gyslelę. Renginyje dalyvaus jo knygų "Laiškai iš jūros" bei "Ilgesio tiltai" bendraautorė

Adelė Žičkuvienė. Pamatysite specialiai parodai iš Jūrų muziejaus atvežtą "Onuškio" laivo modelį, kuris pirmasis išplaukė su Lietuvos vėliava ir LR dokumentais bei asmeninius kapitono daiktus. Žinoma, išgirsite jaudinančių brolių pasakojimų apie nuotykius vandenyne, didžiulį šeimos ilgesį ir laiškus jai.

Dar ne taip seniai Tauragė ir jos kraštas buvo daug turtingesnė savo tautine sudėtimi. Tačiau tas netolimas laikas jau atrodo kaip kitas pasaulis. Viena iš miesto bendruomenių - žydai. Tarpukario Lietuvoje jie sėkmingai integravosi, mokėjo lietuvių kalbą, tarnavo kariuomenėje, priklausė Šaulių sąjungai, rėmė pilietines iniciatyvas, daugelis buvo ištikimi savo šalies piliečiai. Deja, Europą užvaldžiusios ideologijos likimą pakreipė savaip. Tauragės archyvai ir muziejus suvienijo jėgas, surinkdami dokumentus, susijusius su žydų gyvenimu Tauragėje. Gruodžio 7 d. 15 val. įvyko parodos pristatymas, kurios metu bus pristatyti bendruomenės praeitį liudijantys dokumentai.

Lapkričio 23 d. 17 val. kviečiame į Ritos Stankevičiūtės-Kazakevičienės personalinę fotografijų parodą „AQUEOUS“. Paroda fotogalerijos bokšte veiks iki Naujųjų metų.

Šio išskirtinio projekto tikslas – unikali žinomų Lietuvos plaukimo čempionų povandeninių fotografijų paroda. Lietuvai atstovaujantys plaukikai puikiai pasirodo olimpiadų, čempionatų, kitų tarptautinių varžybų metu, todėl kasdienis visuomenės susidomėjimas plaukimo sportu ir jo atstovais nuolatos didėja. Fotografijomis atskleidžiamas žmogaus ir vandens santykis, jos turi išliekamąją vertę: per vaizdus rodoma mūsų krašto plaukimo sporto dabartis, įamžinami kelių kartų Lietuvos plaukikai. Parodos globėjas – Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.

Plaukikų portretai, sukurti po vandeniu, – naujas šalies fotografijos žvilgsnis į žmogų ir jo gyvenimo aistrą – vandenį. Apžvelgiant Lietuvos fotografijos istoriją pastebima, kad povandeninės fotografijos meistrų Lietuvoje nėra daug. Parodoje eksponuojamos fotografijos turi meninę ir išliekamąją vertę. Šios unikalios portretinės plaukikų fotografijos visuomenei perteikia plaukikų santykį su jų siekiais, kasdienybe bei filosofija kitu, netikėtu, rakursu – pirmuoju susiliejimu su vandeniu. Tai netradicinės, daug darbo, kruopštumo bei meilės fotografijai ir fotografuojamiems

Alvidas Jancevičius šiandien tauragiškiams geriausiai pažįstamas iš unikalių istorinių straipnsių apie nežinomas, užmirštas ar primirštas su Taurage susijusias asmenybes. Dar jis žinomas kaip cirko artistas ir kitų sričių specialistas. Šiandien buvusį tauragiškį su miestu sieja nedaug kas, tačiau meilė gimtajam miestui niekur nedingo. Įdomiam pašnekesiui kviečiame lapkričio 22 d. 17 val.

Dvišaliu muziejų susitarimu į Tauragės krašto muziejų mėnesiui atkeliavo itin vertingas eksponatas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune saugoma viena seniausių Lietuvoje krikščioniška granito skulptūra, spėjama gaminta 1231 m., tačiau data labai nusitrynusi. Skulptūra atsitiktinai rasta Žygaičiuose, tuometinėje Tauragės apskrityje, ties klebonija prie Ežeruonos upelio, ištekančio iš Draudenių ežero. Gyvuliai, eidami į upelį gerti vandens, nuspardė krantą, ir 1931 m. vasarą po liūties klebonas ten atrado liūtuko skulptūrą. Susisiekęs su Valstybės archeologijos komisija, šį radinį klebonas Juozas Martusevičius perdavė komisijos atstovui Vladui Pryšmantui.

Lietuvos liaudies kultūros centras 2005 m. įsteigė „Aukso vainiko“ apdovanojimą, kuris skiriamas liaudies meistrams už liaudies vaizdinę (skulptūrą, tapybą, grafiką, karpinius), taikomąją (tekstilės, keramikos, taikomųjų medžio dirbinių, kalvystės, juvelyrikos, pynimo iš vytelių, margučių, sodų, verbų ir kt.) dailę bei kryždirbystę (kryžius, stogastulpius, koplytstulpius, koplytėles ir kitus tradicinės formos paminklus).

Parodos-konkurso tikslas – palaikyti gyvybingas lietuvių liaudies meno tradicijas, skatinti kuo daugiau liaudies meistrų įsitraukti į kūrybinę veiklą, pristatant ir populiarinant parodoje jų kūrinius, įvertinti ir pagerbti talentingiausius liaudies meistrus.