Balandžio 17 d. įvyko antrasis, septynis mėnesius truksiančio renginių ciklo „Kultūros muitinė“, renginys. Kiekvienas renginių ciklo mėnuo turi savo temą, o balandžio mėnesio tema – kulinarinis paveldas.

Šį sykį susirinkusieji turėjo galimybę daugiau sužinoti apie tarpukario kulinarinį paveldą. Šia tema jau ilgą laiką besidominti Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune istorikė Justina Minelgaitė-Plentienė pristatė pranešimą pavadinimu „Nuo rūgpienio su bulvėmis iki Chateaubriand:žvilgsnis į maisto kultūrą Lietuvoje 1919–1940 metais“.

Įtraukiančiame ir nuotaikingame pranešime sužinojome, kad laikinojoje sostinėje Kaune veikė nuo keturiasdešimt iki šešiasdešimt įvairiausių maitinimo įstaigų-restoranų su tokiais įmantriais pavadinimais, kaip, pavyzdžiui, Variete „Miramaras“, „Bar pale ale. Pirmaeilinis dansingas-baras“, o būta ir lietuviškų patriotiškų restoranų, tokių, kaip „Laisvė“, „Aušra“, „Bijūnas“, „Ąžuolynas“ ir kiti.

Baladžio 10 dieną Tauragės krašto muziejaus fotografijos galerijoje įvyko Ritos Grigalienės fotografijų parodos "Kontrastų Uganda" atidarymas.

Paroda veiks iki gegužės 10 dienos.

         Balandžio 9d. vyko pirmasis, septynis mėnesius truksiančio renginių ciklo „Kultūros muitinė“, renginys. Kiekvienas renginių ciklo mėnuo turi savo temą, o balandžio mėnesio tema – kulinarinis paveldas.
Žydų bendruomenė Tauragėje buvo gausi ir aktyvi, deja, Antrojo pasaulinio karo metų įvykiai žydų bendruomenę stipriai sumažino ir išblaškė. Anksčiau neretas tauragiškis bičiuliavosi su kaimynu žydu, daugiau ar mažiau žinojo apie jų kultūrą, tradicijas, kulinarinį paveldą, tačiau šiomis dienomis retas galėtų kažką daugiau apie tai papasakoti. Taigi, Tauragės krašto muziejus „Santaka“ nusprendė praskleisti šį paslapties šydą ir tauragiškius pakviesti į paskaitą-degustaciją „Pesachas – laisvės ir pavasario šventė arba su kuo valgomi macai“.
Paskaitą vedė socialinių mokslų specialistė, gidė po žydišką Vilnių, Izraelio ir Rytų Europos žydų virtuvės žinovė Laurina Todesaitė. Laurina gimė Vilniuje, augo Izraelyje, o dabar gyvena, kuria ir gamina Paryžiuje, tačiau kartas nuo karto grįžta į Lietuvą pristatyti savo sukurto projekto #CookJewishBeJewish (#GaminkŽydiškaiBūkŽydu) programų.

Balandžio 9 d. Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ įvyko moksleivių liaudies dailės konkursinės parodos „Sidabro vainikėlis“ regioninio turo uždarymas ir laureatų paskelbimas. Darbus pristatė Tauragės, Klaipėdos, Šilutės, Jurbarko rajonų moksleiviai, iš viso 29 dalyviai. Eksponuoti 72 kūriniai – medžio drožiniai, keramikos dirbiniai, siuvinėjimai, medžio raižinių atspaudai.

Komisija, sudaryta iš Lietuvos liaudies kultūros centro Tautodailės poskyrio specialistų ir Tauragės rajono atstovų, atrinko laureatus, kurių darbai varžysis respublikiniame konkurso ture.

Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ veikia moksleivių liaudies dailės konkursinė paroda „Sidabro vainikėlis“ (regioninis turas). Darbus parodai pristatė 29 moksleiviai iš Tauragės, Jurbarko, Šilutės ir Klaipėdos rajonų. Eksponuojami 72 kūriniai: medžio dirbiniai, siuvinėti delmonai, keramikos darbai, margučiai ir kt. Parodos uždarymas ir laureatų paskelbimas vyks balandžio 9 d., 16 val. muziejaus parodų salėje, Pilies 3 korpuse, II-ame aukšte. Renginį finansuoja Tauragės rajono savivaldybė.

Balandžio 1–osios vakarą Tauragės pilies menės pavirto varžybų aikštele, kurioje kovėsi solidžiai raguoti ir beragiai poetai. Į SLEMĄ SU RAGAIS atvyko net 16 dalyvių iš Klaipėdos, Šiaulių ir Tauragės. Scenos profesionalai, rašytojai, moksleiviai, filologai, pardavinėjantys unitazus – visi jie taikėsi surinkti daugiausia auditorijos decibelų. Taip, Tauragėje slemerių tekstai buvo vertinami klyksmais!

KAS YRA SLEMAS?
“Slemas (angl. slam) – tai atliekamosios, raiškiosios poezijos (plat)forma. Necenzūruotos (nebūtinai necenzūrinės) poezijos vakarai. Tai poetų varžytuvės, nuobodžiam poezijos skaitymų tonui nepaklūstantis poetinis tūsas. Tai laisva scena laisviems protams, kurioje įgytas statusas išsitrina. Tai poetų varžytuvės be titanų tribunolo. O titanai irgi niekur nedingę - jie lipa ant scenos ir skaito su visais dalyviais.
Nuosprendį pareiškia atsitiktiniai žiūrovai, keliantys balus už poetą lyg dailiojo čiuožimo varžybose. Vedėjas gali pakoreguoti balų skaičių, atsižvelgdamas į publikos nuotaikas. Patikusį poetą galima palaikyti triukšmaujant, nepatikusį – nušvilpti, nuūbti ar, kas šiam būtų blogiausia, – imti dūsauti.
Slemo dalyvis – slemeris. Nereikia baimintis tokios etiketės. Po slemo sijonu tilps visi. Laikai save pradedančiuoju? Ant slemo scenos tu – slemeris. O gal laikai save klasiku? Ant slemo scenos tu vis tiek esi slemeris. Visus titulus, galias ir negalias – viską čia reikia apginti iš naujo” (slemeris Žygimantas Kudirka – Mesijus).

Kovo 14 dieną fotografijos galerijoje vyko parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymas. Jo metu Jonas Staselis ir Elijus Kniežauskas pasakojo apie Kuršių nerijoje vykusio plenero kūrybinius procesus, strategijas bei iškilusius sunkumus.