TAURAGĖS KRAŠTO MUZIEJUS

Lankymas:

   I–IV –  9–17 val.

   V–VI – 10–16 val.


Dariaus ir Girėno g. 5, LT-72215

Tel. +370 676 87 756, +370 446 51 468

Tremtinių ir politinių kalinių kančių namai:

+370 639 45 667

Skaudvilės krašto muziejus:

+370 602 67 886

El. p. info@tauragesmuziejus.lt

Biudžetinė įstaiga, 302477081

TIC baneris

LIMIS2

Cepausko baneris

MuziejuLobiai

europena jpg

Kult pav skaitm logo

Tauru parkas

Remejai

Rekomenduojame naudoti naršykles
Firefox arba Chrome:

Firefox-logologo-chrome

Tauragės pilis 360°

1                      Ne taip seniai Tauragėje prasmingai paminėta Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupo Jono Viktoro Kalvano vyresniojo 100 metų gimimo sukaktis. Apie tai rašė rajono ir religiniai laikraščiai. Norisi akcentuoti dar vieną šio garbaus žmogaus nuveiktą darbą. Jis suprato praeities liuteronų dokumentų, leidinių, daiktų istorinę reiškmę ir juos rinko, nepaisydamas sunkių sovietinės priespaudos metų. Kaupė juos savo namuose Laisvės gatvėje 68, Tauragėje. Sukauptais daiktais su visuomene sutiko pasidalinti vyskupo dukterys. Taip dalis kolekcijos laikinam eksponavimui atsidūrė Tauragės krašto muziejuje. J. V. Kalvano dukros pageidautų įrengti visuomenei prieinamą muziejų tėvo atminimui ant Vymerio kalno esančiame pastate.

                      Pasakojimas tuo ir užsibaigtų, jei ne du seni autentiški Tauragei itin reikšmingi dokumentai, atnešti į krašto muziejų. Abu dokumentai spaudoje dar neskelbti. Vienas jų rašytas ranka sunkiai įskaitomu raštu senąja vokiečių kalba su įspaustu Prūsijos erelio atvaizdu ir užrašu aplink Königliche Preussische Regierung (Karališkosios Prūsijos valdžia) bei nurodytais 1778 m. (1 pav.). Kitas dokumentas: Juliaus Čėsnos

Skaityti daugiau...

ZyleBūna laikas, kai vis labiau vėsta oras, dažniau niaukiasi dangus, naktys tampa tamsios ir ilgos. Tai reiškia, kad į miestą atėjo ruduo.

Ruduo mieste pasireiškia ne tik praretėjusiomis medžių lajomis, gatvėse ir parkuose šlamančiais po kojomis ryškiaspalviais lapais. Jei trumpam sustotum, mintyse atsiribotum nuo miesto ūžesio ir įsiklausytum į gyvos gamtos garsus, galėtum išgirsti tylą. Tarsi ir nebuvo niekada vabzdžių dūzgimo ore, daugiabalsio paukščių čiulbėjimo, kurie visai neseniai sudarydavo įprastą miesto gyvą foną. Šiuo metu dar yra šansas išgirsti savotišką pilkosios pečialindos giesmelę, daug trumpesnę, nei pavasarį; teko girdėti rudenį ir pasiilgusio pavasario varnėno girgždėjimą. Bet tai ir viskas.

Skaityti daugiau...

ArcheologiniaiIstorinio laiko slegiamas, kartais vis dar suskamba skalvių genties vardas. Mažai žinome apie juos - vakarų baltų gentį. Dar sunkiau apibrėžti šių žmonių gyventą teritoriją, kuri įvairiais laikotarpiais kito. Mokykliniuose ir pažintiniuose atlasuose ji vaizduojama kaip nedidelė teritorija, apimanti Pagėgių savivaldybę, Tauragės rajono pietines ribas ir Tilžės bei Ragainės apylinkes. Įvairesnių žymėjimo variantų galime surasti dažniausiai tik archeologinėje literatūroje, kurią plačioji visuomenė retai varto. Labiau besidomintieji archeologija dar žino tokius kapinynus kaip Dauglaukis ar Vidgiriai, kur rasta daug įspūdingų radinių.

Skaityti daugiau...