TAURAGĖS KRAŠTO MUZIEJUS

Lankymas:

   I–IV –  9–17 val.

   V–VI – 10–16 val.


Dariaus ir Girėno g. 5, LT-72215

Tel. +370 676 87 756, +370 446 51 468

Tremtinių ir politinių kalinių kančių namai:

+370 639 45 667

Skaudvilės krašto muziejus:

+370 602 67 886

El. p. info@tauragesmuziejus.lt

Biudžetinė įstaiga, 302477081

TIC baneris

LIMIS2

Cepausko baneris

MuziejuLobiai

europena jpg

Kult pav skaitm logo

Tauru parkas

Remejai

Rekomenduojame naudoti naršykles
Firefox arba Chrome:

Firefox-logologo-chrome

Tauragės pilis 360°

Ona Laurinaitiene verpia Pasakoja Ona Laurinaitienė – Kuizinaitė, g. 1922 m. Lomių parapijos Vaitimėnų kaime, gyvenanti Tauragėje. Pasakoja apie savo jaunystės laikus, kai augo tėvų namuose.

Užrašė Viliutė Ružinskaitė, Tauragės krašto muziejaus muziejininkė-etnografė

DUONA. „Mana atminime būdava duonai sumaldava per šatrą, būdava šatravoti miltai ruginiai“. Būdavo šatravotų ir kvietinių miltų. Trim savaitėm kepdavo 6 kepalus duonos. Būdavo 5 dideli kepalai ir kampukas. Tėviškėje būdavo apvalūs duonkubiliai, kuriuos dar naudodavo kopūstams pjauti raugiant. Šeimoje valgytojų buvo 14 žmonių: savo šeima, du nuomininkai, dar pasikviesdavo talkininkų. Duonos užtekdavo trims savaitėms. Jei kada kepė kugelį, tai duonos tą dieną nereikdavo.

Plikyta duona. Į duonkubilį įpildavo miltų, užplikydavo 6 litrais verdančio vandens ir išplakdavo. Kiek paplikus, dar papildydavo šilto vandens ir pastatydavo rūgti. Rūgdavo 3 dienas. Kartas nuo karto vis paplakdavo. Į plikytą duoną

Skaityti daugiau...

Pauksciu palydosŠiemet Lietuvos ornitologų draugija (LOD) jau 23-ą kartą pakvietė visus gamtos mylėtojus, mažus ir didelius, patyrusius ir nelabai, prisidėti prie gausaus stebėtojų būrio ir išlydėti išskrendančius paukščius. Rudeninės paukščių palydos – tarptautinė šventė, joje dalyvauja apie 40 Europos ir Azijos šalių. Tomis pačiomis dienomis tūkstančiai žmonių praleidžia laiką gamtoje, išeina į pažintines ornitologines ekskursijas, skaičiuoja migruojančius paukščius. Vėliau duomenys siunčiami į vieną centrą ir sudaroma bendra statistika. Rezultatas – mokslininkai gauna naujos informacijos apie paukščių migracijų kelius ir srautus, o dalyviai – įgauna naujos patirties, žinių ir geros nuotaikos.

Skaityti daugiau...

Oxythyrea funesta 005 Yra toks vabalas: jis gal nelabai išvaizdus, bet savotiškai įdomus. Jis nepasižymi nei ypatingu dydžiu, nei ryškiomis tropinių vabalų spalvomis. Tiesiog juodas su baltais taškais ir retais šviesiais plaukeliais, apie centimetrą dydžio. Pagal Lietuvos entomologų draugijos informaciją, 2004 metais ši rūšis vėl atsirado Lietuvoje beveik po 70 metų pertraukos, o 2013 metais jis buvo paskelbtas Lietuvos metų vabalu.

Netgi po atsiradimo, šių vabalų Lietuvoje yra ne visur ir ne visada. Profesionalių Lietuvos entomologų ir entomologų-mėgėjų pastangomis jų buvo rasta dvylikoje Lietuvos rajonų. Didžioji jų dalis – pietų Aukštaitijoje, Dzūkijos ir Suvalkijos šiaurėje.

Skaityti daugiau...

PauksciaiPraėjo metai, ir Lietuvos ornitologų draugija vėl paskelbė žiemojančių vandens paukščių apskaitos datas. Pagal tarptautinį susitarimą šiemet Lietuvoje šitą darbą reikėjo atlikti sausio 13 – 15 dienomis. 

Apsiniaukęs dangus ir tingiai byrantis sniegas nesutrukdė praeiti įprastą maršrutą - Jūros upės ruožą nuo Tauragės užtvankos iki geležinkelio tilto Tauruose – būtent čia žiemą daugiausia renkasi antys.

Skaityti daugiau...

Smelis Kai aparatas išjungtas, atrodytų, nieko įspūdingo - paaukštinta smėlio dėžė su specialiu, lengvai formuojamu, niekada drėgmės neprarandančiu kinetiniu smėliu. Tačiau įjungus po ja esantį kompiuterį su virš jos pakabintu judesį tiksliai atpažįstančiu sensoriumi bei projektoriumi, archeologijos bokšte esanti dėžė atgyja. Smėlyje padarius duobę ar kanalą, jis prisipildo virtualaus vandens, supylus kalną – ant smėlio suformuojama virtuali kalva. Tai įvykdoma minėtų prietaisų dėka. Veikimo principas – pasaulyje dar nauja priaugintos realybės technologija (augmented reality), kai prie materialių daiktų „priauginama“ kompiuterinė grafika, kuri sudaro

Skaityti daugiau...

SulinysLapkričio pradžioje, pilies kiemelyje, greta šiaurinio bokšto atsivėrė smegduobė. Tik per plauką išvengta nelaimės, kadangi čia buvo statomi automobiliai, vaikščiojo žmonės. Praplatinus siaurą angą, paaiškėjo, jog tai apvalus statinys iš raudonų plytų rentinio. Daugybę metų šulinio ertmė laikėsi ant nestoro žemių, betono ir plūkto žvyro sluoksnio. Jos statybininkai nerado net prieš kelerius metus tvarkydami pilies kiemą. 
Kaip geriausias gyvas pilies praeities liudininkas buvo pakviestas ilgametis politechnikumo direktorius Stanislovas Kušleika.

Skaityti daugiau...

Paulauskas Šiemet sukanka 110 metų, kai gimė iškilus Tauragės krašto pedagogas, chorų organizatorius, tautodailininkas Kazimieras Paulauskas.
Kazimieras Paulauskas gimė 1906 m. liepos 11 d. Kretingos apskrities Darbėnų valsčiaus Grūšlaukio kaime. Tėvai buvo mažažemiai. Tėvas Juozapas Paulauskas žemės darbų nemėgo. Jis keliaudavo per kaimus, kur garsėjo kaip dievdirbys ir daugelio monumentalių kryžių autorius. Talentinga buvo visa Paulauskų giminė. Kazimiero brolis Simonas buvo gabus grafikas ir bareljefų meistras, išraižęs daug lentų, nuo kurių vėliau spausdindavo didelius paveikslus. Sesuo audė juostas, drožė iš medžio įvairias gyvulėlių skulptūras;

Skaityti daugiau...