TAURAGĖS KRAŠTO MUZIEJUS

...Gamtos ekspozicija...
...Istorijos ekspozicija...
Tauragės krašto muziejuje...
...Gamtos ekspozicija...
...Etnografijos ekspozicija...
...susipažinsite su turtinga pilies istorija...
...vienintelis toks šalyje apvalus filmukas apie Tauragę...
...Skaudvilėje persikelsite į tarpukarį...
...NKVD būstinėje išgyvensite tremčių ir rezistencijos netektis bei ryžtą...
...Amžių bokšte pasinersite į praeities pasaulėžiūrą...
...Etnografijos ekspozicija...
...Prezidento g. 38 išvysite partizanų bunkerį...

Lankymas:

   I–IV –  9–18 val.

    V  916.45 val.

   VI – 10–16 val.


Dariaus ir Girėno g. 5, LT-72215

Tel. ekskursijoms: +370 676 87 756

Tremtinių ir politinių kalinių kančių namai:

+370 676 87 756, +370 616 38 836

Skaudvilės krašto muziejus:

+370 602 67 886

El. p. info@tauragesmuziejus.lt

Biudžetinė įstaiga, 302477081

Duomenys kaupiami juridinių asmenų registre.

TIC baneris

Karsuvos ziedas baneris

LIMIS2

Senos Taurages foto baneris

Cepausko baneris

ES

MuziejuLobiai

europena jpg

Kult pav skaitm logo

Istorinio zemelapio baneris

Tauru parkas

Remejai

Tauragės pilis 360°

Laurinskas2Birželio 18 d., 17 val. Tauragės krašto muziejuje (Dariaus ir Girėno g. 5) vyko fotografijų parodos „Liudyti tautai ir istorijai“, skirtos laisvės kovų dalyvio Leono Laurinsko atminimui, atidarymas.

Leonas Laurinskas – buvęs Kęstučio apygardos partizanas, politinis kalinys, Lietuvos laisvės lygos narys, Lietuvos kariuomenės kūrėjas, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius.


Gimė 1926 m. vasario 25 d. Tauragės aps. Batakių vls. Graužų kaime. 1945 m. pavasarį įstojo į Antano Suginto vadovaujamą partizanų būrį. Vėliau priklausė Kęstučio apygardos Lydžio rinktinei. Slapyvardis – Liūtas. Nuo 1947 m. sausio – Batakių būrio vadas. Dalyvavo daugelyje susirėmimų. 1948 m. balandžio 21 d. per kautynes buvo sunkiai sužeistas, bet į nelaisvę nepateko. 1953 m. lapkričio 24 d. suimtas. 1954 m. kovo 27 d. Karo tribunolo nuteistas dvidešimt penkeriems metams ypatingojo režimo lagerio ir penkeriems metams tremties. Kalėjo Mordovijoje. Į Lietuvą grįžo 1968 m. Negavęs leidimo prisiregistruoti išvyko į Daugpilį (Latvija), vėliau – Kaliningrado sritį. 1974 m. sugrįžo į Lietuvą. Įsitraukė į neginkluotą antisovietinį pasipriešinimą, platino pogrindžio spaudą, užmezgė ryšius ne tik su Lietuvos, bet ir su Rusijos disidentais. 1975 m. apkaltintas šaltojo ginklo laikymu ir vienerius metus kalintas Marijampolėje (tada – Kapsukas). Išėjęs į laisvę buvo sekamas KGB agentų, tačiau rezistencinės veiklos nenutraukė. Pasirašė ne vieną protesto pareiškimą dėl žmogaus teisių pažeidimo ir antisovietinio pasipriešinimo dalyvių persekiojimo, taip pat ir garsųjį 1979 m. rugpjūčio 23 d. kreipimąsi į Atlanto chartiją pasirašiusių šalių vyriausybes ir Jungtinių Tautų Generalinį Sekretorių, vėliau pavadintą „45-ių pabaltijiečių memorandumu“. Dalyvavo Lietuvos laisvės lygos veikloje ir jos surengtame 1987 m. rugpjūčio 23 d. mitinge prie poeto Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje. 1988 m. birželio 14 d., per mitingą, vykusį Vilniaus Gedimino (dabar – Katedros) aikštėje, pirmasis viešai iškėlė Lietuvos trispalvę. 1991 m. sausį buvo tarp Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėjų. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, aktyviai dalyvavo kuriant bei stiprinant Lietuvos krašto apsaugą. Nuo 1991 m. – dimisijos pulkininkas. Dalyvavo kuriant Geležinio Vilko motorizuotąją pėstininkų brigadą, dirbo Lietuvos Respublikos saugumo tarnybos vyr. inspektoriumi, 1994–1998 m.– Tauragės motorizuotosios pėstininkų brigados vado padėjėjas kultūriniam ir auklėjamajam darbui. 2000 m. dirbo Krašto apsaugos ministerijos Antrajame operatyvinių tarnybų departamente.
Už pasiaukojimą ir ištvermę ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu L. Laurinskas 1998 m. gegužės 19 d. apdovanotas 3-iojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius), 1992 m. kovo 4 d. – Sausio 13-osios atminimo medaliu, 2000 m. balandžio 3 d. – Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, 2000 m. liepos 1 d. – Lietuvos nepriklausomybės medaliu. Mirė 2013 m. gegužės 4 d. Palaidotas Tauragės miesto kapinėse.
Nuo 1945 m. iki 1953 m. ginkluoto antisovietinio pasipriešinimo kovose dalyvavęs L. Laurinskas sukaupė gausią fotografijų kolekciją, kurios dalis 2013 m. buvo perduota Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Genocido aukų muziejui.
Istorinėse fotografijose įamžinti Vakarų Lietuvos (Jūros) srities partizanų vadovybė ir Kęstučio apygardai priklausiusių rinktinių vadai ir partizanai, partizanų ryšininkai, rikiuotės, pratybos, laisvalaikio akimirkos.
Surinktos ir išsaugotos L. Laurinsko fotografijos – neįkainuojamas istorijos šaltinis, liudijimas dabartinei ir ateinančioms kartoms apie pokaryje Lietuvoje vykusias kovas už laisvę. Laikas įtakoja žmogaus atmintį ir jo prisiminimus, tačiau neįtakoja fotografijos nešamos žinios. Gali kisti fotografijos būklė, bet užfiksuoti joje įvykiai yra nenuginčijami. Šiuo aspektu fotografija tampa patikima praėjusių įvykių liudytoja.
Parodoje eksponuojamos 65 fotografijos.
Paroda veiks iki šių metų birželio 30 d. Ją galima lankyti darbo dienomis nuo 10 iki 17 val. Šeštadieniais nuo 10 iki 16 val.