TAURAGĖS KRAŠTO MUZIEJUS

...Griežpelkiuose Jūsų lauks Antano Bagdono tautodailės darbų paroda...
...nusikelsite į gilią skalvių genties senovę...
...pamatysite, kokius įrankius žmonės naudojo buities darbams...
...turtingame eksponatais gamtos skyriuje susipažinsite su daugybe paukščių, moliuskų, drugelių, žinduolių rūšių...
...pirmųjų mūsų eros amžių daiktai nukels į žilą krašto praeitį...
...dėmesį patrauks etnografiniai baldai ir audiniai...
...pamatysite 20 milijonų metų senumo suakmenėjusį medį...
...Prezidento g. 38 išvysite partizanų bunkerį...
...susipažinsite su turtinga pilies istorija...
...pažinsite subtilų baltų meną...
...išmėginsite interaktyvųjį stalą...
...apsilankę muziejuje Jūs...
Tauragės krašto muziejuje...
...NKVD būstinėje išgyvensite tremčių ir rezistencijos netektis bei ryžtą...
...Skaudvilėje persikelsite į tarpukarį...
...Skaudvilės ekspozicijoje susipažinsite su krašto etnografija...
...apsilankysite bokštų ekspozicijose...

Lankymas:

   I–IV –  9–17 val.

   V–VI – 10–16 val.


Dariaus ir Girėno g. 5, LT-72215

Tel. +370 676 87 756, +370 446 51 468

Tremtinių ir politinių kalinių kančių namai:

+370 639 45 667

Skaudvilės krašto muziejus:

+370 602 67 886

El. p. info@tauragesmuziejus.lt

Biudžetinė įstaiga, 302477081

TIC baneris

LIMIS2

Cepausko baneris

MuziejuLobiai

europena jpg

Kult pav skaitm logo

Tauru parkas

Remejai

Rekomenduojame naudoti naršykles
Firefox arba Chrome:

Firefox-logologo-chrome

Tauragės pilis 360°

Galinos Naryškinos rankdarbių paroda „Džiaugsmo keliu“

2013 m. gruodžio 11 d. muziejuje atidaryta Galinos Naryškinos autorinė rankdarbių paroda „Džiaugsmo keliu“.
Galina Naryškina gimė Tauragėje, baigė Tauragės buvusią III-čiąją vidurinę mokyklą. Studijavo mikrobiologiją tuometiniame Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) valstybiniame universitete. Baigusi mokslus, grįžo į Tauragę, dirbo Ližiuose, vandens valymo įrenginių inžiniere-mikrobiologe. Jau ilgą

laiką Galina dirba pedagoginį darbą. Šiuo metu ji yra Gaurės pagrindinės mokyklos chemijos ir biologijos mokytoja bei Tauragės moksleivių kūrybos centro būrelio „Karoliukų sodas“ vadovė.
Kūrybinį darbą Galina dirba jau 11 metų. Pradėjo nuo siuvinėjimo, vėliau negalėjo atsispirti karoliukų pagundai. Nusipirko knygą apie vėrimo technikas, ir jau šešeri metai jiems skiria savo laisvalaikį. Sužavėta draugės darbais, išmoko pinikų (makrame) technikos, neria žaisliukus, papuošalus.
Savo kūrybą pristatė Gaurės pagrindinėje mokykloje, bendrose parodose, dalyvavo Tauragės krašto muziejuje surengtose rajono technologijų mokytojų ir mokinių dailės darbų parodoje, liaudies dailės konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“. Jos darbų nedidelė dalis taip pat eksponuojama muziejaus Gamtos ekspozicijos salėje. Personalinę parodą pristatė pirmą kartą.
Rankdarbiai – Galinos pamėgta sritis, ši kūryba jai teikia gyvenimo prasmę ir džiaugsmą. Ypač patinka karoliukų vėrimas, iš jų Galina sukuria sudėtingas floristines kompozicijas, dekoratyvinius medelius, gėlių puokštes.
Parodos atidaryme dalyvavo ir autorę sveikino Tauragės rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Danutė Naujokienė, Moksleivių kūrybos centro darbuotojai, bičiuliai, pažįstami. Muziejaus direktorius Petras Jokubauskas pasidžiaugė, kad tokia spalvinga ir originali paroda surengta artėjant gražiausiai metų šventei – šv. Kalėdoms.
Paroda veiks iki sausio vidurio.

Skaudvilės krašto muziejinės ekspozicijos atidarymas

2013 m. lapkričio 27 d. Skaudvilėje atidaryta po patalpų renovacijos Skaudvilės krašto muziejinė ekspozicija ir pristatyta paroda „1939–1940 m. Lietuvoje internuoti lenkai“.
Skaudvilės muziejų įkūrė Dainotas Habdangas 1977 m. balandžio 24 d. Jis, dirbdamas Upynos ir Skaudvilės vidurinėse mokyklose istorijos mokytoju, vadovaudamas kraštotyros būreliams, iš Skaudvilės ir jos apylinkių surinko daug eksponatų bei sudarė ekspozicijas. Mirus įkūrėjui (1989 m. ), net vienuolika metų muziejus buvo neprižiūrimas. 2000 m. visuomeniniais pagrindais muziejų prižiūrėti ėmėsi buvusi Skaudvilės ir Adakavo bendrojo lavinimo mokyklų istorijos mokytoja Eugenija Krencienė. Pastaroji įnešė didžiulį asmeninį indėlį ir 2002 m. muziejus buvo atkurtas. Ji nuolatos rinko kraštotyrinę medžiagą bei išleido tris knygas apie Skaudvilę. Nuo 2004 m. E. Krencienė įforminama, kaip etatinė muziejaus darbuotoja, o 2010 m. reorganizuojant Tauragės krašto muziejų, Skaudvilės muziejus tampa jo skyriumi ir įgauna naują pavadinimą – Skaudvilės krašto muziejinė ekspozicija. Iki patalpų renovacijos muziejus buvo įsikūręs trijose patalpose. Buvo audėjos ir artojo kambariai, pagrindinė ekspozicija, kuri pasakojo Skaudvilės ir jos apylinkių istoriją nuo seniausių iki dabartinių laikų.
Po šių metų patalpų renovacijos keičiasi ir ekspozicijos išdėstymas. Šiandien muziejus pasakos istoriją pradedant artoju ir baigiant inteligentu. Siekiama sukurti kiekvieno luomo gyvenimo atspindžius, per jų buities daiktus. Šiuo metu eksponuojami žemdirbystės įrankiai bei padargai, įrengta valstietės namo dalis, kurioje atsispindi moters kasdienybė. Čia galima išvysti ir unikalių medicinos įrankių, senų Skaudvilės planų bei dokumentų. Ekspozicijos pabaigoje įkurtas raštininko darbo kampelis, kuriame vienas svarbiausių eksponatų – Skaudvilės valsčiaus sekretoriaus Liudviko Gerkio rašomasis stalas.
Šiandien muziejus dar neturi baldų, todėl negali rodyti visų turimų vertingų eksponatų. Muziejus siekia plėsti savo veiklą, todėl numatoma įrengti ir kilnojamų parodų salę, kad būtų galimybė atvežti parodas ir iš Tauragės krašto muziejaus bei kitų įstaigų ar asmenų. Muziejuje planuojama rengti įvairias edukacijas, skirtas įvairaus amžiaus grupėms. Taip siekiama palaikyti glaudų ryšį su gretimai esančia Skaudvilės gimnazija bei kitomis mokymo įstaigomis.
Muziejuje istorija tarsi atgyja per esančius daiktus, kurie pasakoja gyvenusių žmonių vargus, džiaugsmus, išradingumus. Atidarymo metu ekspozicija išties atgijo - persirengę aktoriai dirbo su senais įrankiais bei sveikino muziejaus lankytojus.

Skaudvilės krašto muziejinės ekspozicijos muziejininkė
Inga Nagaitienė

Paminėtas Sąjūdžio 25-metis

2013-10. Tauragės rajono savivaldybės organizuotame renginyje Sąjūdžio 25-mečiui paminėti daug prisidėjo ir Tauragės krašto muziejus: buvo perskaitytas pagrindinis istorinis pranešimas ir pateikta istorinė vaizdo medžiaga. Muziejaus direktorius pasidžiaugė, kad renginį savo dalyvavimu pagerbė Tauragės pagrindinių konfesijų bažnyčių hierarchai.
     
Regioninė konkursinė liaudies meno paroda „Aukso vainikas“

2013-10. Lietuvos liaudies kultūros centras 2005 m. įsteigė „Aukso vainiko“ apdovanojimą, kuris skiriamas liaudies meistrams už liaudies vaizdinę (skulptūrą, tapybą, grafiką, karpinius), taikomąją (tekstilės, keramikos, taikomųjų medžio dirbinių, kalvystės, juvelyrikos, pynimo iš vytelių, margučių, sodų, verbų ir kt.) dailę bei kryždirbystę (kryžius, stogastulpius, koplytstulpius, koplytėles ir kitus tradicinės formos paminklus).
Parodos-konkurso tikslas – palaikyti gyvybingas lietuvių liaudies meno tradicijas, skatinti kuo daugiau liaudies meistrų įsitraukti į kūrybinę veiklą, pristatant ir populiarinant parodoje jų kūrinius, įvertinti ir pagerbti talentingiausius liaudies meistrus.
Tauragės krašto muziejuje surengta jau devintoji regioninė (buvusios Tauragės apskrities) paroda „Aukso vainikas“, kurioje dalyvavo liaudies meistrai, tautodailininkai iš Tauragės, Jurbarko, Šilalės rajonų bei Pagėgių savivaldybės. Spalio 23 d. įvyko parodos uždarymo ir laureatų paskelbimo šventė. Komisija, sudaryta iš Lietuvos liaudies kultūros centro specialistų ir Tauragės rajono dailės žinovų, atrinko geriausius kūrinius respublikiniam turui.
Regioniniame ture už liaudies vaizduojamąją dailę II-ąją vietą laimėjo medžio drožėjas Alfonsas Maulius iš Šilalės, III-ąją – Antanas Martinaitis iš Jurbarko. Už liaudies taikomąją dailę II-oji vieta paskirta Zenonui Radvilui iš Tauragės už juvelyriką, III-oji vieta – taip pat tauragiškei Jadvygai Urbutienei už margučius. Pirmąsias vietas laimėjo ir į respublikinį turą pateko tauragiškė audėja Milana Jaceničienė, jurbarkiškis medžio drožėjas Juozas Videika ir šilališkis kryždirbys Alvydas Pocius. Respublikinis parodos turas tradiciškai vyks sausio 6 d., per Tris karalius, Kretingoje.
     
Atidengta atminimo lenta Onorė de Balzako apsilankymo Tauragėje 170 metų sukakčiai paminėti

2013 m. spalio 10 d. sukako 170 metų, kai pro Tauragę iš Sankt Peterburgo į Paryžių važiavo įžymus prancūzų rašytojas Onorė de Balzakas. Tauragės pašto užeigos namuose jis parašė laišką grafienei Evelinai Hanskai, su kuria vėliau susituokė. Laišką ir istoriją apie O.Balzako kelionę ištyrinėjo buvęs „Tauragiškių balso“ žurnalistas Aleksandras Morozovas. Jis prieš 30 metų parašė išsamią publikaciją apie minėtą įvykį. Šiemet, sukakties proga, ne tik prisimintas O. de Balzakas ir jo laiškas iš Tauragės, bet ir pasirūpinta įvykio įamžinimu, atidengiant prie Tauragės centrinio pašto sienos atminimo lentą. Iniciatoriai ir vykdytojai – Tauragės krašto muziejaus direktoriaus pavaduotojas Viktoras Kovšovas, Istorijos-etnografijos skyriaus vedėjas Vytautas Mažeika, Tauragės kultūros centro Kultūros paveldo tarnybos vadovas Edmundas Mažrimas, specialistas Eugenijus Šaltis, Tauragės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Silverijus Statkus, Tauragės pašto darbuotojai. Į atminimo lentos atidengimo ceremoniją atvyko Prancūzijos ambasadorė Vilniuje Maryse Berniau. Ji pasidžiaugė, kad tauragiškiai ieško savo istorinių šaknų, ir gražia iniciatyva įamžinti garsaus rašytojo atminimą Tauragėje.

Paroda „Žemaičių krikštui – 600 metų“

2013 m. rugpjūčio 8 d. muziejaus parodų salėje, pilies III korpuse, II aukšte atidaryta paroda „Žemaičių krikštui – 600 metų“. Pristatomi religinės tematikos eksponatai iš muziejaus fondų. Tai jau Anapilin išėjusių tapytojos Valerijos Mačiulienės, medžio drožėjų Kazimiero Paulausko, Andriaus Martinaičio, dabartinių tautodailininkų Onos Paulauskienės, Antano Kazlausko, Antano Bagdono, Tomo Šaulio kūriniai: paveikslai, medžio skulptūros, vaizduojančios Kristaus gyvenimo epizodus, Švč. Mariją, šventuosius. Taip pat eksponuojamos senosios Biblijos, maldų knygos, giesmynai bei dabartinės knygos apie Lietuvos bažnyčias, religinio turinio žurnalai ir kiti spaudiniai.
Parodos atidaryme dalyvavo Tauragės rajono savivaldybės mero patarėjas Mindaugas Giačas, Tauragės evangelikų liuteronų parapijos kunigas Mindaugas Dikšaitis, bibliotekininkai, kultūros darbuotojai. Parodą pristatė muziejaus direktoriaus pavaduotojas Viktoras Kovšovas.
Paroda veiks iki rugsėjo vidurio.

Paroda „Spalvų kalba“

2013 m. balandžio 15 d. atidaryta trijų dailininkių tapybos paroda „Spalvų kalba“

Autorės apie save:

Jūratė Bytautė

„Tapyba šiuo metu man betarpiškai susipynusi su esamo momento akimirka, jos grynumu, švara. Neieškau idėjų už savo buities-būties ribų. Čia ir dabar: mane supantys žmonės, įvykiai, jausmai.
Paveikslų siužetai išnyra, kaip vieniši laivai gyvenimo vandenyne... Tai akimirkos pabuvimo su savimi, atgaiva sielai šioje vartotojiškoje visuomenėje.“

Areta Didžionienė

„Mano paveiksluose nemaža spalvų, o jas renkuosi intuityviai. Norisi, kad mano paveikslai nebyliai pasakodami sukurtas istorijas, sužadintų vaizduotę paslaptingumu, skleistų pozityvias emocijas ir harmonizuotų erdvę.
Man mieliausias pats tapymo procesas, paroda - jau rezultatas. Todėl džiaugiuosi galimybe kurti bei tuo, kad tauragiškiai galės pasigėrėti mūsų darbais.“

Danguolė Jokubaitienė

Visą gyvenimą keliauju keliu, vedančiu į spalvų pasaulį: dailės mokslai Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikume (1979 m.), reklamos, interjero dizainerės, vaikų dailės studijos vadovės darbai. Mano spalvų pasaulis tarsi iš sapno, iš romantiškos fantazijos šalies, kurioje gyvena naivi ir saulėta vaikystė. Nuo 1988 m. dalyvauju įvairiose parodose: grupinėse – Lietuvoje, tarptautinėse - Rusijoje, Izraelyje. Autorinės tapybos ir atvirukų parodos: 6 - Lietuvoje, 11 – JAV (New Haven , Hartford, New Britain, Woterbury, Trummbulli miestuose). Esu virš 500 pasaulio internetinių meno galerijų ir grupių narė. Tapybos darbų yra įsigiję privatūs kolekcionieriai iš JAV, Australijos, Anglijos, Vokietijos, Airijos, Rusijos, Lenkijos, Norvegijos, Danijos, Suomijos, Lietuvos. Dėl naudojamų įvairių ir savitų tapybos technikų, sukurtų fantazijos pasaulio, tarsi iš ramaus, saulėto sapno vaizdų, mano tapyba yra priskirta siurrealistinei meno krypčiai. Gimiau Anykščiuose, gyvenu ir dirbu Tauragėje.

Zinos Būdvytienės (Šilalė) nertų vestuvinių suknelių ir kitų rankdarbių paroda

2013-03. Muziejaus parodų salėje, pilies III korpuso II aukšte, atidaryta Zinos Būdvytienės nėrinių ir mezginių paroda.
Zina Būdvytienė – Pociūtė gimė 1954-11-30 Šilalės r., Pajūrio k., šiuo metu gyvena Traksėdžio k. Mokėsi Pajūrio vidurinėje mokykloje. Baigusi Kauno kooperacijos technikumą, dirbo Šilalės prekybinėje bazėje prekių žinove. Šiuo metu dirba proginių rūbų salone Šilalėje.
Nėrė ir mezgė Z.Būdvytienės mama, ji pati rankų darbo rūbeliais rengė savo vaikus, pamėgo nėrinius ir jos dukra.
Z.Būdvytienė neria vąšeliu ir mezga virbalais įvairius rūbus, rankines, kitus aksesuarus iš vilnos, lino, akrilo, mocheros siūlų. Originalūs jos darbai –vestuvinės suknelės, nertos iš garintų medvilninių siūlų, įvairių ilgių ir modelių, įvairaus sudėtingumo raštų, kurių vienai nunerti reikia mažiausiai vieno mėnesio, o puošnesnei, su šleifu, ir keturių mėnesių laiko. Nuneriami ir kiti vestuvėms reikalingi daiktai: krepšeliai gėlėms barstyti, pagalvėlės žiedams nešti, plaukų puošmenos.
Z.Būdvytienė surengė autorines parodas Traksėdyje, Kaune ir kituose miestuose, demonstravo savo darbus svečiams iš Suomijos. Šiemet pirmą kartą dalyvavo Kaziuko mugėje Vilniuje. Kūrybiniame darbe, o ypač rengiant parodas, pagrindinis pagalbininkas yra vyras Alfonsas.
Ši Tauragės krašto muziejuje surengta paroda – šeštoji. Šilališkė autorė prisistato Tauragės visuomenei savo rankdarbių kolekcija, kuri išsiskiria įvairove, atlikimo meistriškumu. Rankinės, rūbai, ypač vaikų ir kūdikių rūbelių komplektai, traukia žiūrovo akį ir širdį.
Kas atėjo į parodos atidarymą, turėjo retą progą savo akimis iš arti išvysti šešias merginas, vilkinčias nuotakų rūbais. Kiekvieną modelį autorė apibūdino ir pakomentavo nešioseną, detales, priedus. Kas negalėjo ateiti, tą grožį gali pamatyti nebent fotografijose, na, ir žinoma, suskubdami ateiti į muziejų, nes paroda veiks tik savaitę – iki balandžio 13 d.

Romualdo Augūno fotografijų paroda „Sapnuoju Lietuvą“

2013-03-13. Muziejaus Fotografijos galerijoje kovo 13 d. atidaryta Romualdo Augūno paroda „Sapnuoju Lietuvą“

Fotografas Romualdas Augūnas tarp fotografijos mėgėjų ir profesionalų daugiausia žinomas, kaip kalnų fotografas. 2002 m. pasirodęs jo albumas „Žmonės kalnuose“ atspindėjo šio fotografo svarbiausią temą, kuri ir išskyrė jį iš kitų Lietuvos fotografijos mokyklos autorių.
Kalnai R. Augūno kūryboje atsirado neatsitiktinai. 1958 m. jis pradėjo sportinę alpinisto karjerą, kai įkopė į aukščiausią Europos viršukalnę Elbrusą. Per trisdešimt vasarų, praleistų kalnuose drauge su fotoaparatu, fotografas dalyvavo Kaukazo, Tian Šanio ir Pamyro viršūnių įkopimuose, įkopė į bevardes viršūnes, kurios buvo pavadintos M. K. Čiurlionio, K. Donelaičio, Lietuvos, Žalgirio, Nemuno vardais.
Per savo kelionių laikotarpį R. Augūnas sukūrė ne vieną ciklą: „Kalnai ir žmonės“ (1962-1983), „Po Egipto saule“(1969), „Indijos motyvai“ (1976), „Draugystės akimirkos Konge“ (1979), „Po Pietryčių Azijos šalis“ (1980).
Tačiau štai jau per penkis dešimtmečius besitęsiant fotografo kūrybiniam keliui, jo akiratyje buvo ne tik kalnai ir svečios šalys. Naujausiame darbų albume „Sapnuoju Lietuvą“ R. Augūnas atveria savo lietuviškąjį archyvą, kuriame patalpinta 220 fotografijų 1960-2010 metų laikotarpį apimantis pasakojimas apie Lietuvą.
„Fotografui sugrįžti į savo archyvą – tas pat, kas grįžti į Tėvynę, - teigia R. Augūnas. – Kai dabar žiūriu į šias nuotraukas, matau žmones, kurių jau nėra, pasaulį, kuris visai kitoks nei buvo ir todėl visa tai primena sapną. Todėl ir „Sapnuoju Lietuvą“ su jos vaikystėmis, kasdienybe ir šventėmis, kaimo ir miesto gyvenimu, darbais ir džiaugsmais“.
Pasak kino ir fotografijos kritiko Skirmanto Valiulio, parašiusio knygai įžanginį straipsnį: „Kaip išskirti, kur yra mažas, o kur didelis gyvenimas? Viename krašte – vaikystė su kailinukais, kitame – suaugę dėdės neša Leniną. Tačiau viskas sutelpa į vienos kartos gyvenimą, intymų, nes šeimoje ar namų kieme, viešą, nes yra demonstracijos, talkos, vestuvės ir laidotuvės. Manyčiau, Kad ši R. Augūno knyga ir yra išskirtinė. Jūs nejausite ribų vartydami puslapius, kaip nėra jų ir gyvenime. Tai universali gyvenimo fotografija, kaip nors specialiai neakcentuojanti psichologinių ar egzistencinių problemų.“
Žmogaus psichologinis portretas ir apie jo gyvenimą pasakojantys siužetai R. Augūno fotografijose yra tokie pat svarbūs, o gal net ir svarbesni, už didingus gamtos vaizdus. Pasak fotografijos ir kino kritiko Skirmanto Valiulio, „Romualdą Augūną ir Lietuvos kaime, ir Pamyre, prie Afganistano sienos, labiausiai domino žmogus“. Tad nenuostabu, kad lietuvių fotografas priskiriamas humanistinės fotografijos krypčiai – su ja R. Augūną sieja noras parodyti, jog „visų tautų žmones jaudina tos pačios problemos ir būtent tuo jie labai artimi vieni kitiems“.

Paroda veiks iki balandžio 3 d.

Dailės paroda „Mirgėjimai“, skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai

2013-03. Muziejaus parodų salėje, pilies III korpuso II aukšte, atidaryta menininkų grupės „Balti“ dailės paroda „Mirgėjimai“ (tapyba, skulptūra, video), skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai.
Į menininkų grupę „Balti“ susibūrę jauni dailininkai profesionalai – tapytojai, skulptoriai, tekstilininkai. Parodos kuratorė – Tauragėje gyvenanti dailininkė Gita Balžekaitė. Visi autoriai baigę Vilniaus dailės akademiją. Tai tapytojai Aušra Niauronytė, Karolina Skudžinskienė, Saulius Poderis, skulptorius Juozas Budzinauskas ir Laima Buivydaitė, pristačiusi video kompoziciją „Dėl tavęs“.

Gita Balžekaitė. Trumpai apie parodą:

Paroda „Mirgėjimai” o gal „LT mirgėjimai”

Įvairi, mirganti, besikeičianti , pradingstanti, atsirandanti, trapi lietuviška tapatybė. Kas iš tikrųjų „pagimdo“ lietuvį ir suteikia jam jo tapatumą? Pati Lietuva? Patriotiškumas šaliai? Baltiškoji tradicija? Mitologija? Gamta? Kas tai yra – Lietuva? Kas tai yra – būti lietuviu? Ar galima lietuviškumą įvardinti, perteikti, apibrėžti? Ar tai, kas svarbu man, svarbu ir kitam? Kaip kiekvienas žmogus vis kitoks, taip ir jo suvokimas savęs - kaip lietuvio, bus kaskart kitoniškas. Šalis kaip mirgantis žvaigždynas, voratinklis skirtingų suvokimų ir susivokimų. Šia paroda nebandoma ieškoti jokių atsakymų, užduodami tik klausimai. O atsakymai - mitologijoje, sakmėse, pasakose, Lietuvos gamtoje bei šalies kasdienybėje, randami tiesiog žvelgiant į pilką apniukusį dangų, klausant lietuviškų dainų. Kiekvienas iš menininkų susiranda savo atsakymą ir sufleruoja jį žiūrovui, tuo pačiu kviesdamas jį dar kartą iškelti sau savo tapatybės klausimą.

Paroda veiks iki balandžio 1 d.

Andriaus Martinaičio (1921–1995) medžio drožinių paroda

2013-01. Muziejaus parodų salėje, pilies III korpuso II aukšte, atidaryta tauragiškio tautodailininko Andriaus Martinaičio (1921–1995) retrospektyvinė medžio drožinių paroda. Paroda skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, kurios proga visus pasveikino muziejaus direktorius Petras Jokubauskas. Atidaryme dalyvavo A.Martinaičio žmona Ona ir sūnus Gintautas su žmona Jūrate, gyvenantys Vilniuje. Tautodailininkai, pažįstami ir šeimos draugai dalijosi prisiminimais apie A.Martinaitį. Kraštotyrininkė, Tauragės garbės pilietė Alma Mizgirienė ypač šiltai ir įdomiai papasakojo apie jo gyvenimą, nes artimai bendravo su Martinaičių šeima. Paroda atidarymo dieną buvo papildyta sūnaus Gintauto tapytais paveikslais ir jau Anapilin išėjusios dukters, profesionalios dailininkės Audronės Zokaitienės gobelenu. Iš tikrųjų tai jau Martinaičių šeimos paroda, o apie jos gyvenimą ir likimus galima parašyti knygą. Tauragės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Silverijus Statkus, dėkodamas už muziejui padovanotus Andriaus Martinaičio medžio drožinius, įteikė sūnui Gintautui knygą apie Tauragės kraštą ir linkėjo visiems gėrio, tarpusavio supratimo ir grožio, kuris skatina žmones tobulėti.

ANDRIUS MARTINAITIS gimė 1921 m. gruodžio 6 d. Batakių valsčiuje, Užšešuvio kaime, ūkininkų šeimoje. Mokėsi Batakių ir Skaudvilės mokyklose, Tauragės gimnazijoje. Kauno meno mokyklos neteko baigti – mokydamasis trečiame kurse tapo politiniu kaliniu. Dešimt gražiausių jaunystės metų praleido Sibire, dar trejus – tremtyje. Ten sutiko tokio pat likimo Oną Budreckytę, buvusią mokytojų seminarijos studentę iš Telšių. Į Lietuvą parsivežė dukrą Audronę, vėliau gimė sūnus Gintautas.
Andrius Martinaitis – neeilinio talento žmogus. Tremtyje, Balchašo mieste, gipso lipdiniais ir skulptūromis išpuošė metalurgų kultūros namus. Tauragėje dirbo buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato paminklų dirbtuvėse. Visą laisvalaikį skyrė tautodailei. Kalė akmenį, liejo gipsą ir bronzą, bet labiausiai pagarsėjo savo medžio drožiniais. Jo monumentalios skulptūros, kryžiai, koplytstulpiai ir smulkesnieji darbai pasklidę po visą Lietuvą. Ablingoje, Tauragės Jūros krantinėje stovi jo darbo koplytstulpiai. Savo namuose, Daržų gatvėje, tautodailininkas buvo surentęs klėtelę ir joje įkūręs savo darbų muziejėlį. Lankytojų atsiliepimų knygoje surašyta daug šiltų atsiliepimų, padėkų, linkėjimų.
A.Martinaitis mirė 1995 m. kovo 1 d. Menininką priglaudė senosios Tauragės miesto kapinės. Žmona neteko vyro, vaikai tėvo, o klėtelė-muziejus liko be šeimininko rankų ir globos. Ilgą laiką ten sukauptų meno vertybių ateitis buvo neaiški. Namiškiai neturėjo galimybių tęsti muziejinės veiklos.
2012 metais Andriaus Martinaičio žmona ir sūnus Gintautas, gyvenantis Vilniuje, nusprendė klėtelėje buvusius tautodailininko darbus padovanoti Tauragės krašto muziejui. Esame jiems už tai labai dėkingi, nes iki šiol Andriaus Martinaičio darbų neturėjome. Jo medžio drožiniai nuo šiol ras deramą vietą Tauragės krašto muziejaus ekspozicijų ir parodų erdvėse.
Ši retrospektyvinė dovanotų kūrinių paroda – pirmoji kukli skola tiek metų nepelnytai pamirštam talentingam Tauragės krašto meistrui.
Paroda veiks iki kovo 1 d.

Dalyvavimas respublikinėje konkursinėje liaudies meno parodoje „Aukso vainikas“

2013-01-06. Lietuvos liaudies kultūros centras 2005 m. įsteigė „Aukso vainiko“ apdovanojimą, kuris skiriamas liaudies meistrams už liaudies vaizdinę (skulptūrą, tapybą, grafiką, karpinius), taikomąją (tekstilės, keramikos, taikomųjų medžio dirbinių, kalvystės, juvelyrikos, pynimo iš vytelių, margučių, sodų, verbų ir kt.) dailę bei kryždirbystę (kryžius, stogastulpius, koplytstulpius, koplytėles ir kitus tradicinės formos paminklus).
Parodos-konkurso tikslas – palaikyti gyvybingas lietuvių liaudies meno tradicijas, skatinti kuo daugiau liaudies meistrų įsitraukti į kūrybinę veiklą, pristatant ir populiarinant parodoje jų kūrinius, įvertinti ir pagerbti talentingiausius liaudies meistrus.
Tauragės krašto muziejuje 2012 metų rudenį buvo surengta jau aštuntoji regioninė (buvusios Tauragės apskrities) paroda dėl „Aukso vainiko“, kurioje dalyvavo liaudies meistrai, tautodailininkai iš Tauragės, Jurbarko, Šilalės rajonų bei Pagėgių savivaldybės. Parodos uždarymo metu komisija atrinko geriausius kūrinius respublikiniam turui, kuris tradiciškai vyksta per Tris karalius. Į respublikinį turą pateko ir tauragiškė audėja Milana Jaceničienė.
Sausio 6 d. grupė tauragiškių tautodailininkų, Tauragės rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Danutė Naujokienė ir Tauragės krašto muziejaus atstovas, Gamtos-fotografijos skyriaus vedėjas Romualdas Vaitkus vyko į Ukmergės kultūros centre surengtą respublikinę „Aukso vainiko“ parodą, kurioje pristatyti geriausi kūriniai iš visos Lietuvos. Milana Jaceničienė apdovanota diplomu. Išleistas parodos katalogas su visų dalyvių darbų fotografijomis.
Muziejininkai ir tautodailininkai dėkingi Tauragės rajono savivaldybei, kuri skyrė transportą nuvykti į respublikinę parodą. Tokie renginiai praplečia akiratį ir kūrėjams, ir kultūros darbuotojams.