TAURAGĖS KRAŠTO MUZIEJUS

...Etnografijos ekspozicija...
...Amžių bokšte pasinersite į praeities pasaulėžiūrą...
...Istorijos ekspozicija...
...Etnografijos ekspozicija...
...Gamtos ekspozicija...
Tauragės krašto muziejuje...
...susipažinsite su turtinga pilies istorija...
...NKVD būstinėje išgyvensite tremčių ir rezistencijos netektis bei ryžtą...
...Prezidento g. 38 išvysite partizanų bunkerį...
...Gamtos ekspozicija...
...vienintelis toks šalyje apvalus filmukas apie Tauragę...
...Skaudvilėje persikelsite į tarpukarį...

Lankymas:

   I–IV –  9–17 val.

    V  915.45 val.

   VI – 10–16 val.


Dariaus ir Girėno g. 5, LT-72215

Tel. ekskursijoms: +370 676 87 756

Tremtinių ir politinių kalinių kančių namai:

+370 676 87 756, +370 616 38 836

Skaudvilės krašto muziejus:

+370 602 67 886

El. p. info@tauragesmuziejus.lt

Biudžetinė įstaiga, 302477081

Duomenys kaupiami juridinių asmenų registre.

TIC baneris

Karsuvos ziedas baneris

LIMIS2

Senos Taurages foto baneris

Cepausko baneris

ES

MuziejuLobiai

europena jpg

Kult pav skaitm logo

Istorinio zemelapio baneris

Tauru parkas

Remejai

Tauragės pilis 360°

                                                                 TAURAGES PROJEKTAS 2019 plakatas 35x50 WEB

Tauragės pilies Fotografojos galerijoje atidaroma fotomenininko Vytauto Suslavičiaus paroda.

Parodos „Įkalinti džiaze“ pagrindas yra 2011–2019 metais sukurtas to paties pavadinimo nuotraukų ciklas. Jo tikslas yra minties provokacija, klausiant: „Ką bendro turi džiazas ir kalėjimas?“ Arba: „Ar turi ką nors bendra džiazas, kurio pagrindas yra muzikinis vyksmas, ir nuotrauka, atskleidžianti ne laiko atkarpą, o fiksuojanti šviesos atskleidžiamą momentą?“

Būdamas ne tik fotografas, bet ir fizikas, pirmiausia turėčiau atkreipti dėmesį, kad žodžio „džiazas“ vietininkas „džiaze“ nėra logiškas, nes džiazas nėra jokia vieta. O jei tai – ne vieta, tai jis negali nei įkalinti, nei būti kuo nors panašus į kalėjimą. Kita vertus, jeigu džiazas yra vienas laisviausių menų, kodėl tada jis negalėtų būti viskuo, kuo tik užsimano džiazo kūrėjas? Kodėl džiazas negalėtų, šalia visų kitų būvių, turėti ir kalėjimo būvį? Galų gale, aistra džiazui ar ištikimybė džiazui savotiškai įkalina muzikantą, ir visai nesvarbu, kad nėra džiazo, kaip vietos, o patsai džiazas yra muzikos laisvės sinonimas. Todėl „Įkalinti džiaze“ greičiausiai yra fotografo kvietimas atsigręžti į džiazo prigimtį ir džiazo laisvę. Atsigręžti ir tarsi iš naujo paklausti: o kas gi tas džiazas?

Kita vertus, fotografas, fiksuodamas džiazo menininką, savotiškai jį įkalina, pririšdamas prie momento, prie vaizdo ar netgi nutildo patį džiazą. Juk tam, kad girdėtum muziką vien žiūrėdamas į nuotrauką, turbūt privalėtum turėti žmogui nebūdingų galių. Ir šiame fotografijos vyksme man brangiausia tai, kad džiazo kūrėjai leidžiasi bent akimirką nutildomi – atsiduoda juos įkalinančiai fotografijai. Šis atsidavimas džiazą įsimylėjusiam fotografui yra didžiulė projekto dalyvių dovana, leidžianti atskleisti kai ką labai svarbaus: džiazas nėra vien muzikinis vyksmas, jis – dar ir nepaprastai įspūdinga ir sunkiai sugaunamų vaizdų kaskada, kuri taip pat yra džiazo vyksmo elementas. Tai, kad fotografas sužvejoja keletą vaizdų ir kad džiazo kūrėjai leidžiasi sugaunami, iš tiesų yra tarsi džiazo tąsa kitoje dimensijoje... Ir tai, mano manymu, yra nuostabu: juk šitaip džiazas ir vėl parodo, kad net apsirengęs kalinio kostiumu jis iš tiesų yra toks laisvas, kad peržengia muzikos ribas ir kuo puikiausiai randa sau vietą fotografijoje – šviesos ir tamsos žaidimuose.

Dar sykį dėkoju visiems projekto „Įkalinti džiaze“ projekto dalyviams: jūs dar sykį įrodėte nenuspėjamą džiazo galią.