TAURAGĖS KRAŠTO MUZIEJUS

...apsilankysite bokštų ekspozicijose...
...nusikelsite į gilią skalvių genties senovę...
Tauragės krašto muziejuje...
...išmėginsite interaktyvųjį stalą...
...Skaudvilėje persikelsite į tarpukarį...
...pažinsite subtilų baltų meną...
...turtingame eksponatais gamtos skyriuje susipažinsite su daugybe paukščių, moliuskų, drugelių, žinduolių rūšių...
...apsilankę muziejuje Jūs...
...dėmesį patrauks etnografiniai baldai ir audiniai...
...pirmųjų mūsų eros amžių daiktai nukels į žilą krašto praeitį...
...susipažinsite su turtinga pilies istorija...
...pamatysite, kokius įrankius žmonės naudojo buities darbams...
...Skaudvilės ekspozicijoje susipažinsite su krašto etnografija...
...pamatysite 20 milijonų metų senumo suakmenėjusį medį...
...Prezidento g. 38 išvysite partizanų bunkerį...
...NKVD būstinėje išgyvensite tremčių ir rezistencijos netektis bei ryžtą...
...Griežpelkiuose Jūsų lauks Antano Bagdono tautodailės darbų paroda...

Lankymas:

   I–IV –  9–17 val.

   V–VI – 10–16 val.


Dariaus ir Girėno g. 5, LT-72215

Tel. +370 676 87 756, +370 446 51 468

Tremtinių ir politinių kalinių kančių namai:

+370 639 45 667

Skaudvilės krašto muziejus:

+370 602 67 886

El. p. info@tauragesmuziejus.lt

Biudžetinė įstaiga, 302477081

Duomenys kaupiami juridinių asmenų registre.

TIC baneris

LIMIS2

Cepausko baneris

MuziejuLobiai

europena jpg

Kult pav skaitm logo

Istorinio zemelapio baneris

Tauru parkas

Remejai

Rekomenduojame naudoti naršykles
Firefox arba Chrome:

Firefox-logologo-chrome

Tauragės pilis 360°

Kestucio g tada ir dabarGražiai pasitikome Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Keičiasi laikai, keičiasi ir „arkliai“. Į kasdienybę beldžiasi elektromobiliai, todėl įdomu panagrinėti dar vieną užmirštosios prieškario Tauragės temą. Tai automobiliai ir jų infrastruktūra tuometinėje Tauragės apskrityje.

Prieš tai dar verta paminėti, kad patį pirmąjį automobilį tauragiškiai tikriausiai išvydo jau 1896 m. arba per kelis vėliau sekusius metus. Prancūzų gamybos automobilius Panhard Levasseur 4CV įsigijo Rusijos susisiekimo ministerija plentams Ryga-Tauragė bei Sankt Peterburgo-Varšuvos (pro Zarasus-Suvalkus) plentams prižiūrėti. Visai tikėtina, kad pačioje XIX a. pabaigoje šis keistas išradimas retais atvejais jau užsukdavo į Tauragės muitinę-pilį. Yra žinių, kad 1908 m. trims Kuršo gubernijos pirkliams leista atidaryti automobilių eismą nuo Mintaujos (dabar Jelgava) per Tauragę iki Prūsijos sienos prie Lauksargių kroviniams ir keleiviams vežti. Autobusai turėjo 4 cilindrų, 30 AG (22 kW) benzino variklius. Išliko kelios Pirmojo pasaulinio karo laikų vokiečių kariuomenės darytos nuotraukos su automobiliais Tauragėje Vaistinės g. (dabar Kęstučio) bei Skaudvilės turgaus aikštėje. Tikriausiai tai NAG bei Opel 20/45 PS.

Tarpukario transportas

Bent kiek sustiprėjusi jauna tarpukario Lietuva daug investavo į kelių tiesimą. 1920 m. susisiekimo ministras patvirtino „Taisykles apie tvarką ir išlygas plentais ir Susisiekimo ministerijos vieškeliais mechanine jėga varomais vežimais žmonėms ir kroviniams vežti“, kurios vėliau daug kartų taisytos, laikantis „Tarptautinės kelių transporto konvencijos“. 1921 m. pirmą kartą visi automobiliai suregistruoti ir gavo valstybinius numerius – baltus su juodais skaičiais. 1932 m. įvestos ir raidės, kurios reiškė registracijos miestą arba apskritį. Svarbiausias pro apskritį nutiestas kelias, žinoma, buvo Žemaičių plentas (1934-1938 m.), sujungęs laikinąją sostinę Kauną su Klaipėda. Automobilių skaičius nuolat augo, todėl atsirado poreikis automobilių remonto dirbtuvėms. Privatūs garažai priklausė Jurašienei (Dariaus ir Girėno al. 26) ir M. Leibai (Dariaus ir Girėno al. 18). Krašto kelius prižiūrėjo Susisiekimo ministerijos kelių valdybos Tauragės kelių ruožo dešimtininkas J. Preikšaitis. Didžiausią dalį automobilių sudarė viešasis transportas bei įmonių krovininiai automobiliai. Įdomi apskrityse įregistruotų automobilių bėgant metams statistika. Tauragės apskrityje 1926 m. buvo vos 6 automobiliai, 1927 m. - jau 28, o 1938 m. 2,5 karto daugiau – 75. Nuo kitų Lietuvos regionų Tauragės apskritis niekuo nenusileido, turint galvoje gyventojų skaičių. Kitokia padėtis buvo 1923 m. prisijungtame Klaipėdos krašte. Gyvenimo lygis šioje autonominėje dalyje buvo aukštesnis, kelių tinklas geresnis, todėl plotu daug mažesnės kaimyninės Pagėgių bei Šilutės apskritys 1938 m. atitinkamai turėjo 119 ir 82 registruotus automobilius. Pagėgių apskritis ypač dideliu automobilių kiekiu galėjo pasigirti todėl, kad pirmiausia intensyviai prekiavo su klestinčia Tilže.

 

Viešasis transportas

Tarpukario Lietuvoje vienas iš prioritetų buvo gerinti susisiekimą tarp miestų, ypač su laikinąja sostine. 1931 m. pradėjo veikti reguliarus autobusų maršrutas Tauragė-Šiauliai. Tauragiškius į Šiaulius dažniausiai veždavo Ford TT autobusai. Įdomu tai, kad dauguma autobusų turėjo tik importuotas važiuokles (daugiausia Studebaker, Ford, MAN, Willy‘s, Volvo, Daimler Benz), o kėbulai buvo gaminami AB „Amlit“ bei AB „Vainausko automobilių kėbulų gamybos įmonėje“ Kaune. Panašų kaimais dardantį autobusą galima buvo pamatyti 1990 m. lietuviškame filme „Miškais ateina ruduo“. Tauragėje autobusų stotis Standart buvo Dariaus ir Girėno alėjoje, greta Žydų banko (dabar Šaukštelio studija ir Vilkyškių pieninės parduotuvė), priešais dabartinę muzikos mokyklą. 1939 m. jau veikė vietiniai maršrutai: 1. Tauragė-Švėkšna per Žygaičius, Vainutą, Tauragės Naumiestį (dabar Žemaičių), 2. Tauragė-Šilalė-Kvėdarna, 3. Tauragė-Naumiestis per Žygaičius, Vainutą. 1940 m. pagaliau sukurtas maršrutas Tauragė-Raseiniai-Kaunas.

Degalinės Tauragėje

1936 m. baigiantis pasaulinei krizei (kuri Lietuvoje nebuvo tokia jau baisi), pradėjo atsigauti šalies ekonomika. Norėdama paskatinti automobilių naudojimą ūkyje, Vyriausybė ėmėsi piginti benziną, kuris Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos valstybėmis, buvo brangiausias. Sumažinti kuro muitai ir 24 % - benzino kaina. Nuo 1936 m. į benziną pradėta maišyti 5 % etilo spirito. Nors šio mišinio, vadinamo motorinu, litras kainavo brangiau už benziną, tačiau valstybė leido pardavinėti tik motoriną, taip atseit remiant „lietuvišką“ kurą. Lyginant su Latvija ir Estija, mūsų šalyje kuras kainavo net 30 % brangiau! 1937 m. plotu ir gyventojų skaičiumi mažesnė Estija vien tik sunkvežimių turėjo 3,8 karto daugiau!

Išlikę žmonių prisiminimai ir nuotraukos liudija, kad prieškario Tauragėje egzistavo dvi degalinės. Bent jau dėl vienos nekyla abejonių. Abi stovėjo Dariaus ir Girėno alėjoje. Tai buvo komerciškai patraukliausia vieta, kadangi keliu važinėjo ne tik lietuviai, bet ir vokiečiai, važiavę į Rytų Prūsiją ir iš jos. Anksčiausiai atsirado Shell degalinė. Ji stovėjo šalia „centralinės“ Tauragės vaistinės – gražaus namo priešais banko rūmus, sugriauto per karą, Dariaus ir Girėno alėjos bei Vytauto gatvių kampe. Prieškario Europoje buvo keli Shell degalinių tipai. Išlikusi nuotrauka liudija stovėjus vieną benzino kolonėlę su cisterna po žeme. Sukant rankeną degalai per žarną buvo pumpuojami į baką. Dabar jau galima pasakyti, kad stotelė gaminta Prancūzijoje, raudona su balta kriauklės formos lempa viršuje, kuri šviesdavo tamsoje – Shell logotipas. Tikra sėkmė, kad pavyko rasti dar egzistuojantį tokios kolonėlės pavyzdį. Ją gyvai galima pamatyti National Motor Museum, Gaydone, Didžiojoje Britanijoje.

Antroji spėjama degalinė, nors niekur neįvardyta ir sunku esamose nuotraukose įžiūrėti jos logotipą, panašu, kad buvo minėtoje autobusų stotyje. Kaip savo nuotraukų albume teigia Albinas Batavičius, vaikai mėgdavo eiti į stotį pauostyti žibalo, nes sakydavo, kad labai skaniai kvepia. Iš aprašymo ir esamų žinių panašėja, kad tai galėjo būti įtakingo kooperatyvo Lietūkis degalinė, kadangi visos Lietūkio benzino kolonėlės turėjo tokį pat logotipą.

Sunkvežimiai

                           Sunkvežimiai tarpukariu verslui dar buvo sunkiai įkandama prabanga, todėl juos dažniausiai naudojo tik didžiosios įmonės. Tauragėje tokia įmonė buvo AB „Maistas“. Išlikusioje 1936 m. nuotraukoje gamyklos kieme stovi Ford AA furgonas. Tokių furgonų Tauragės gamykla turėjo bent keletą. Mėsos gaminiai jais buvo vežami į Klaipėdos uostą plukdymui į Didžiąją Britaniją. Po Tauragės apskritį važinėjosi gražiai apipavidalintas Šiaulių šokolado fabriko Birutė furgonas, turguose prekiavęs saldainiais, panašiai kaip šiais laikais prekiaujama ledais ir kava. Nuotraukoje prie Eržvilko bažnyčios stovi krovininis Chevrolet Six International arba Universal modelis. Po truputį plito mada sunkvežimius išsinuomoti ekskursijoms bei persikraustymui.

Šoferio knygutė

Tauragė priklausė Žemaitijos ruožui, kurio administracija buvo Šiauliuose. Būtent šiame mieste reikėjo lankyti vairavimo kursus, po kurių buvo suteikiama šoferio knygutė – šiuolaikinio vairuotojo pažymėjimo atitikmuo. Tauragės krašto muziejuje saugoma viena tokia knygutė, priklausiusi Pranui Lukošiui iš Deferencijos kaimo, Batakių valsčiaus. Šoferių paruošimas iš pradžių nebuvo labai kokybiškas ir nors šalies keliuose važinėjo nepalyginamai mažiau automobilių, avarijų įvykdavo gan nemažai.

Lengvieji automobiliai

Turėti automobilį Lietuvoje net pasiturinčiai šeimai buvo prabanga, todėl mažų automobilių nebuvo tiek jau daug. Įspūdingesnis skaičius jų buvo Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Automobilį galėjo sau leisti turėti aukšto rango pareigūnai, daug klientų turintys gydytojai, bankininkai, sėkmingi verslininkai, dvarininkai ir panašiai. Šalyje daugiau nei dešimtmetį populiariausias modelis buvo pigus ir nepretenzingas Ford A. Išlikusiose vėlesnėse tarpukario Tauragės nuotraukose be minėtų Ford A, Ford T dar galima spėti stovint Fiat 519, Buick, Chevrolet, GAZ M1 (šiek tiek automobilių buvo importuojama ir iš SSRS). Visgi perkamiausios buvo iš JAV importuotos mašinos. 1940 m. birželį sovietams okupavus Lietuvą greit nacionalizuoti ir automobiliai. Knygoje „Automobilis Lietuvoje 1918-1940“ paskelbtas nacionalizuotų automobilių sąrašas, tarp jų ir iš Tauragės apskrities. Ne visi įrašai išsamūs, tačiau keletas patraukia akį. Žmogus, pavarde Lapinas turėjo Ford A (1930 m. gamybos), Opel Kadet: P. Šetkus, Smolenskis, Mažeika, Opel Olympia – žmogus, pavarde Latvis (1937 m. gamybos), o prabangų 1937 m. gamybos Studebaker turėjo Tauragės verslininkas Goldbergas. Tai toli gražu ne visi nacionalizuoti automobiliai. Daugelis nacionalizuotos technikos pateko Šiauliuose įsteigtos Autotresto kontoros žinion. Per karą absoliuti dauguma Lietuvos automobilių virto metalo laužu.

Darius Kiniulis

Tauragės krašto muziejaus

Istorijos-etnografijos skyriaus vedėjas

Nuotraukų aprašymai:

  1. Tokia Shell kolonėlė stovėjo Tauragėje. National Motor Museum, Gaydon.
  2. AB „Maistas“ Tauragės skerdyklos kieme stovi Ford TT, 1936 m.
  3. „Birutės“ saldainių furgonas Chevrolet Six International arba Universal modelio stovi prie Eržvilko bažnyčios. Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotrauka
  4. Kęstučio g. XX a. 4 deš. ir ta pati vieta šiandien. Stovi Buick. Tauragės krašto muziejaus archyvas
  5. Padubysio valsčiaus ūkininkai su išnuomotu Chevrolet Six prie Luizės tilto Panemunės pusėje 1935 m. Domo Kauno rinkinys
  6. Šoferio knygutė
  7. Šoferio knygutės vidus
  8. Shell degalinė Dariaus ir Girėno al. (Tauragė, apie 1934)
  9. Shell kolonėlės pavyzdys, kaip ir Tauragėje (Anglija, 1935)
  10. Rusų karo belaisviai Skaudvilėje
  11. Mokytoja Ona Zemturytė išsikrausto, Žukai 1937
  12. Smetonos automobiliai Pagėgių stotyje 1931-08-14
  13. Fort T Kvėdarnoje apie 1924