TAURAGĖS KRAŠTO MUZIEJUS

...apsilankysite bokštų ekspozicijose...
...pirmųjų mūsų eros amžių daiktai nukels į žilą krašto praeitį...
Tauragės krašto muziejuje...
...nusikelsite į gilią skalvių genties senovę...
...turtingame eksponatais gamtos skyriuje susipažinsite su daugybe paukščių, moliuskų, drugelių, žinduolių rūšių...
...išmėginsite interaktyvųjį stalą...
...Skaudvilėje persikelsite į tarpukarį...
...Skaudvilės ekspozicijoje susipažinsite su krašto etnografija...
...NKVD būstinėje išgyvensite tremčių ir rezistencijos netektis bei ryžtą...
...Griežpelkiuose Jūsų lauks Antano Bagdono tautodailės darbų paroda...
...Prezidento g. 38 išvysite partizanų bunkerį...
...pamatysite, kokius įrankius žmonės naudojo buities darbams...
...susipažinsite su turtinga pilies istorija...
...apsilankę muziejuje Jūs...
...dėmesį patrauks etnografiniai baldai ir audiniai...
...pamatysite 20 milijonų metų senumo suakmenėjusį medį...
...pažinsite subtilų baltų meną...

Lankymas:

   I–IV –  9–17 val.

   V–VI – 10–16 val.


Dariaus ir Girėno g. 5, LT-72215

Tel. +370 676 87 756, +370 446 51 468

Tremtinių ir politinių kalinių kančių namai:

+370 639 45 667

Skaudvilės krašto muziejus:

+370 602 67 886

El. p. info@tauragesmuziejus.lt

Biudžetinė įstaiga, 302477081

Duomenys kaupiami juridinių asmenų registre.

TIC baneris

Karsuvos ziedas baneris

LIMIS2

Senos Taurages foto baneris

Cepausko baneris

MuziejuLobiai

europena jpg

Kult pav skaitm logo

Istorinio zemelapio baneris

Tauru parkas

Remejai

Tauragės pilis 360°

2. Laivas ObeliaiTauragė gali didžiuotis daugybe Lietuvai ir pasauliui nusipelniusių žmonių. Vienus prisimename pakankamai dažnai, tačiau kitus, ypač gyvenimą susiejusius su kitais Lietuvos ar užsienio miestais, minime kur kas rečiau. Pripažinkime, mažai ką žinome apie du brolius, ilgamečius žvejybinių laivų kapitonus, užaugusius Tauragės pakraštyje – Tauruose ir baigusius Pirmąją vidurinę mokyklą (dabar M. Mažvydo progimnaziją). Kviečiu susipažinti su Vygantu ir Žydrūnu Naujokais. Brolių tėvai turėjo namą Šilalės g., už tuometinių barakų netoli senojo stadiono, tačiau per karą namas sunaikintas miestą bombarduojant Vokietijai. Šeima laikinai apsistojo Jatkančiuose pas tėčio mamos mamą, o naują gyvenimą ėmė kurti Tauruose.

Martos Treiklerytės ir Andriaus Naujoko šeimoje augo net aštuoni vaikai. Be vyriausių Vyganto ir Žydrūno užaugo Onutė, Eleonora, Andrius, Ema, Ingryta, Aurimas. Įdomu, kad mamos tėtis Frydas Treikleris gyveno Lauksargiuose, o gimė Karaliaučiuje. Šeimos namas prie Tilžės plento vis dar stovi (sovietmečiu stovėjo Tauragės ženklas, dabar šalia – „Vinita“).

Vyresnėlis Vygantas

Vyriausias Naujokų šeimos sūnus gimė 1936 m. gegužės 20 d. Prisimena, kad gimtojo Taurų kaimo mokytoja yra klasei pasakiusi, - „Į jūrą gali eit nebent Naujokai“. Tai užsifiksavo jaunuoliui. Galiausiai 1957 m. ir įstojojo į Klaipėdos jūreivystės mokyklą. Pats gerai nežino, ar tai jaunesnio brolio įtaka, ar sotesnio gyvenimo siekimas, ar šiaip jaunatviška avantiūra. 1960 m. Jūrininkų mokyklą baigė kartu su dar maždaug 50 kursantų, kurių buvo dvi grupės. Toli gražu ne visiems jūra tapo pagrindiniais namais. Vieni vos mokslus pabaigę susirado kitus darbus, kiti karjerą baigė daug anksčiau. Vyganto teigimu, buvo ir prasigėrusių. Iki pensijos išdirbo vos keletas.

Kaip jau prieš 15 metų žurnalistui Aidui Laiviniui pasakojo Vygantas, atviroje jūroje plaukioti pradėjo 1961 m. Buvo privaloma buriavimo praktika. Tada ir teko persirgti jūros liga. Atsimena, kad pirmas burlaivis, kuriuo buriavo, vadinosi „Tropik“ (to paties tipo, kaip Klaipėdoje stovintis „Meridianas“), o su kitu burlaiviu jau plaukiojo prie Murmansko. Vėliau praktiką atliko plaukiojančioje bazėje „Sovietinė Arktika“. Po jos įsidarbino vidutinio žvejybos tralerio jūreiviu ir šiaurės Atlante gaudė silkes. „Modernios technikos nebuvo, beveik viskas buvo dirbama rankomis. Atplaukia laivas, ant denio išpilamos silkių statinės, sveriančios 100-120 kg. Jos ridenasi denyje, reikia sugaudyti, gražiai triumuose sustatyti, druskos pripilti. Darbelio būdavo.“,- prisimena Vygantas Naujokas. Bet sunkiau už fizinį darbą buvo tai, kad savaitę pasidžiaugus namais ir šeima, vėl ilgiems mėnesiams tekdavo išplaukti į reisą.

Kapitonu jis tapo 1979 m. ir pradėjo žvejot prie Vakarų Afrikos krantų, kurios visus uostelius su vidutinio dydžio žvejybiniu traleriu (30 žmonių įgula) buvo išmaišęs. Vėliau gaudė krevetes prie Argentinos, aštuonkojus prie Mauritanijos, silkes prie Farerų salų, žvejojo prie Kanados krantų, kur užkibo ypač sėkmingas laimikis. Užjūrio karjerą baigė su traleriu „Gargždai“, gaudydamas kalmarus prie Argentinos.

1994 m. ėmė vadovauti iš žvejybinio tralerio į naftos surinkėją perdirbtame laive „Šakiai“. Nuo tada Klaipėdos valstybinei jūrų uosto direkcijai priklausančiu laivu plaukiojo Baltijos jūroje, kol 2003 m. pabaigoje išėjo į pensiją. Į jūrą žvelgia su ilgesiu, ypač dabar, kai 2017 m. anapilin išėjo mylima žmona Aldona. Užaugo vaikai Jorūnė ir Aistė.

Romantikas Žydrūnas

Jaunesnysis Žydrūnas Naujokas gimė 1938 m. sausio 17 d., todėl šiemet minime jo 80-ties metų jubiliejų. Įdomus faktas, kad jis priklauso Tauragės Pirmosios vidurinės mokyklos pirmajai 1957 m. abiturientų laidai, baigusiai mokslus pilyje. Buvę laidos mokiniai turėjo tradiciją susitikti kas penkeri metai, tačiau dabar stengiasi susitikti kasmet. Amžius nebe tas, tad niekada negali žinoti, ar sustikimas ne paskutinis. Dar 2017 m. birželį pilyje Žydrūnas susitiko su klasės draugais, prisiminė jaunystės išdaigas. Taip jau susiklostė, kad trejus metus iš eilės šios laidos susitikimus vedė muziejaus direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas Viktoras Kovšovas. Ši pažintis paskatino Žydrūną dovanoti gimtojo miesto muziejui dvi autorines knygas, mokyklos laikų albumą, nuotraukų iš karjeros laikų, ypač vertingą laivo „Onuškis“ žurnalą, SSRS jūrų kapitono uniforminį ženklą ir dar keletą asmeninių daiktų.

Į minėtą jūreisvystės mokyklą Žydrūnas įstojo iškart baigęs mokyklą, kartu su broliu. Kartu ją ir baigė. 1961 m. vidutinio dydžio žvejybiniais traleriais plaukiojo šiaurės Atlante, prie Farerų salų, Islandijos, Niufaundlendo bei Džordžijos seklumose prie Kanados ir JAV. Keistas tai buvo laikas, kadangi KGB neduodavo palaiminimo įgulai išsilaipinti tų šalių uostuose, todėl jūreiviai kartais net beveik pusę metų praleisdavo ant vandens, nors uostuose kartais švartuodavosi, iš tolo matydavo vaikštančius tų miestų žmones. Vėliau valdė naujus, modernius laivus Šiaurės ir Pietų Amerikos, Mauritanijos, Angolos žuvinguose plotuose, kur jau galėjo išlipti tų šalių uostuose. Jūromis plaukiojo 46 metus, o 36 iš jų – ėjo kapitono pareigas. Ne kartą įvertintas kaip labai gabus ir atsakingas kapitonas, buvo paskirtas vadovauti Okeaninio žvejybos laivyno bazės saugios laivybos tarnybai. Savo žinias perdavė jaunajai kapitonų kartai, kurie šiandien plaukioja jūromis. Jo vadovaujamas „Onuškis“ buvo pirmasis dar sovietinės Lietuvos laivas, ant kurio Atlanto viduryje 1989 m. vasario 16 d. buvo iškelta trispalvė. Ją su kapitono žinia iškėlė šturmanas Audrius Meškus. Šis drąsus poelgis iššaukė didelės dalies įgulos streiką, mat dauguma buvo rusakalbiai ir nepritarė Lietuvoje vykusioms permainoms. Žydrūnui po kiek laiko teko vėliavą nuimti ir paslėpti, kad nesutriktų laivo valdymas ir nebūtų išniekinta vėliava. Pastaroji išsaugota, tačiau užkliuvo lietuviškai kapitono pradėtas pildyti laivo žurnalas (tada viskas laivuose buvo pildoma rusiškai), todėl jį pavogė ir, jo manymu, tikriausiai išmetė per bortą. Kitas „Onuškio“ laivo žurnalas rašytas jau vien tik lietuviškai. Būtent jis ir atsidūrė Tauragės krašto muziejuje ir yra vertingas istorijos liudytojas. Tuoj sužinosim kodėl. 1991 m. sausio 13 d. Žydrūnas, būdamas atviroje jūroje, radiograma kreipėsi į Sovietų Sąjungos vadovus bei Aukščiausiosios tarybos pirmininką Vytautą Landsbergį, prašydamas taikaus nepriklausomybės Lietuvai grąžinimo. Radiogramos kopija taip pat perduota mūsų muziejui. 1991 m. gruodžio 21 d. „Onuškis“ buvo pirmasis Lietuvos laivyno laivas, išplaukęs į reisą su Lietuvos vėliava. Taip pasipuošęs atplaukė į Argentinos sostinę Buenos Aires, kur buvo sutiktas lietuvių bendruomenės, negalinčios patikėti savo akimis. Kapitonas prisimena, kad senukai lipo į laivą, norėdami bent taip prisiliesti prie šitaip ilgai nematytos lietuviškos žemės. Susirinko daugybė lietuvių išeivių palikuonių, dažnai jau lietuviškai nebekalbančių. Lietuvos trispalvė perduota saugoti lietuvių bažnyčiai Buenos Airėse. Ten yra iki šiol.

Skaudžiai išgyveno Žydrūnas Lietuvos žvejybinio jūrų laivyno „Jūra“ sunaikinimą, prasidėjusį 1992 m. Jūrininkai po kelis mėnesius negaudavo algų, todėl neretai palikdavo nesaugomus laivus ir išbėgdavo uždarbiauti. Buvo tokių, kurie budėdavo laive, bet vietoj to, kad saugotų, patys ardydavo spalvotus metalus ir pardavinėdavo. Apsukrūs veikėjai laivus pjaustė metalo laužui, siekdami greitų pinigų. Tais metais supjaustytas ir istorinis „Onuškis“. 1993 m. pagalbos ranką ištiesė pirmoji nepriklausomybę pripažinusi Islandija. Pasirašyta sutartis dėl laivo „Vydūnas“ bei dar kelių kitų nuomos. Islandų lėšomis laivai suremontuoti, finansuotos brangiai kainuojančios licencijos žvejoti kontinentiniame šleife. Kapitono teigimu, islandai davė lyg meškerę, kurios dėka buvo galima įdarbinti daugybę krante plūduriuojančių laivų, šimtus bedarbių jūreivių, suteikti galimybę jiems gerai uždirbti ir kraštui duoti pelno. Tačiau... Žemės ūkio bankas, pažeisdamas tarptautinę jūrų teisę, suorganizavo piratinį planą ir atsiuntęs 30 žmonių, laivą jūroje užgrobė bei parvarė į Klaipėdą. Kitaip tariant, darantys gera islandai buvo išvaryti palaiminus aukščiausioms valdžios institucijoms. Taip netoliaregiškai per keletą metų sunaikintas Lietuvos žvejybinis laivynas su beveik 200 laivų, tačiau tai jau atskira tema. Visa tai matydamas, bet mažai ką galėdamas pakeisti, vyriausiasis kapitonas pats neteko tarnybos.

Laiškai iš jūros

Žydrūnas su 2013 m. iš gyvenimo išėjusia žmona Joana užaugino dvi dukras: Eridaną ir vienuolika metų jaunesnę Enriką. Vyresnėlei vardą išrinko toli vandenyne, su jūrininkais tyrinėdamas žvaigždėlapį. Savo brangiausioms jūrose parašė apie 800 begalinės meilės ir ilgesio persmelktų laiškų. Išsaugojo 460, kiti tiesiog supuvo triumuose. Be ypatingos rašytojo gyslelės, Žydrūnas dar ir labai gražiai piešė. Apipavidalindavo savo laiškus, braižė jūrlapius, kuriuos labai vertino ir tuometinės SSRS okeanologai, kadangi juose kapitonas pažymėdavo žuvingas vietas, pavojingas uolas ir rifus. Daug asmeninių daiktų bei paties gamintų jūrlapių padovanojo Klaipėdos apskrities viešajai Ievos Simonaitytės bibliotekai.

Susitikime muziejuje

Sausio 18 d. 17 val. Tauragės krašto muziejus kviečia į susitikimą su broliais kapitonais, jų šeimų nariais bei Žydrūno knygų „Laiškai iš jūros: jūrų kapitono Naujoko žvejybos istorija“ bei „Ilgesio tiltai: laiškai iš jūros ir kranto“ sumanytoja ir bendraautore žurnaliste Adele Žičkuviene. Sveikinsime Žydrūną 80-ojo gimtadienio proga, išvysime tikslų „Onuškio“ modelį, specialiai parodai atgabentą iš Jūrų muziejaus, vertingus kapitono asmeninius daiktus iš I. Simonaitytės bibliotekos bei Tauragės muziejaus fondų, klausysimės istorijų iš jūros ir pasidžiaugsime broliais, kurių charakteris susiformavo Tauragėje. Ypatingą padėką už pagalbą noriu skirti dukrai Eridanai Palšmitienei.

Darius Kiniulis

Tauragės krašto muziejaus

Istorijos-etnografijos skyriaus vedėjas

1. Broliai Naujokai 1985 Klaipėda. Foto Bernardo Aleknavičiaus