Spausdinti 

IMG 0822 Liepos 15 d. Tauragės krašto muziejuje vyko „Lietuvos muziejų kelio“ renginiai.

16 val. Tremtinių ir politinių kalinių kančių namuose buvo pristatyta ekspozicija „Liaudies meno grožis tremtinių kūryboje“. Ekspoziciją pristatė muziejaus direktoriaus pavaduotojas Viktoras Kovšovas. Sunkiomis tremties sąlygomis sukurti tautinės simbolikos rankdarbiai, dažniausiai daryti paslapčia, naktimis po sunkaus darbo, mums byloja apie tremtinių meilę savo tėvynei Lietuvai, į kurią jie vylėsi kada nors grįžti. Išsiuvinėti

paveikslėliai, mediniai rėmeliai, servetėlė, siuvinėta žuvies ašaka, iš duonos gabalėlių suvertas rožinis, – tai dar ne viskas, ką galima pamatyti ekspozicijoje. Mažutė trispalvė juostelė, slėpta nuo prižiūrėtojų akių, taip pat daug pasako apie tremtinių meilę tėvynei. Visus šiuos rankdarbius padarė paprasti žmonės, nepretenduojantys į liaudies menininkų vardą. Grįžę iš lagerių ir tremties, jie, atgavus Lietuvai nepriklausomybę, savo darbelius padovanojo besikuriančiam Kovų ir kančių muziejui. Šiuo metu, po patalpų remonto, profesionalaus dizainerio sukurtuose stenduose šie rankdarbiai suspindi visu savo grožiu. Ekspozicija yra nuolatinė, ją galima apžiūrėti darbo valandomis.

17 val. Tauragės krašto muziejuje, pilyje, parodų salėje atidaryta paroda iš muziejaus fondų „Etnografiniai motyvai Tauragės krašto tautodailėje“, skirta Etnografinių regionų metams.
Pats kūrinys jau yra etnografijos, kaip mokslo šakos, objektas. Tačiau įdomu tai, kad kūriniuose tautodailininkai išreiškia išgrynintą etnografinį motyvą. Pavyzdžiui, Andriaus Martinaičio medžio drožiniai „Muša sviestą“, „Kepa duoną“, Antano Kazlausko kaimo sodybos maketas, Egidijos Aleksaitės paveikslas „Krikštas“.
Parodoje svarbią vietą užima medžio drožiniai. Čia galima išvysti mitologines būtybes – Prano ir Tomo Šaulių velniukus, Andriaus Martinaičio raganos kaukę, tautosakos personažus – Andriaus Martinaičio „Kepurėlę kėliau“, „Eglė žalčių karalienė“, Onos Paulauskienės „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“, Liudo Jančausko „Jūratė ir Kastytis“ bei senoviškos kaimo sodybos maketą; sodybos, kurioje sukosi visas žmonių gyvenimas. Žemaičiai savo sodybą, ūkį taip ir vadindavo žodžiu „gyvenims“. Šalia sodybos maketo – Kazimiero Paulausko koplytstulpiai ir kryžiai.
Tapybos darbai taip pat vaizduoja etnografinius motyvus, kaimo gamtą. Tai Genovaitės Digaitienės paveikslas „Mamos tėviškė“, Valerijos Mačiulienės „Rytas Švendūnuose, „Pavasaris klebonijoje“, „Žvejo namelis“.
Audėjos Marijos Dumašienės rankšluosčiuose atsispindi tradiciniai ornamentai.
Parodą paįvairina kraštietės dailininkės Bronislavos Orlingytės – Lapinskienės paveikslai, vaizduojantys įvairių Lietuvos etnografinių regionų tautinius rūbus.
Ši paroda veiks iki liepos 31 d.


                Muziejininkė-etnografė Viliutė Ružinskaitė